Forumas: temos peržiūra
Kuo skiriasi tikejimas nuo itikejimo
Tikejimas - tai zinojimas, kad Dievas yra. Itikejimas - tai gyvenimas Dievu kiekviena akimirka. Itikejimas - Dievo patyrimas kasdienybeje ir Jo valios vykdymas kiekviename zingsnyje, net plaunant grindis ar indus.
-------------------------
Žemiau papildau temą šios dienos [2013 01 15]SAVO PAPILDOMU komentavimu ir Urantijos Knygos skyriumi, skirtu būtent šiai temai, kad jūsų pasisakymai nenustumtų jų kažkur tolyn.
Tuo tarpu skaitant pačią temą, šį skyrių iš Urantijos Knygos bus galima surasti ir perskaityti prieš skaitant ir kitų komentavimą, kurio iš esmės ir nebuvo, nes tai buvo dar tik mūsų Forumo pradžia, kad mažai kas tegalėjo suprasti ir pačią mano pateiktą temą, o ką jau kalbėti apie komentavimą.
-----------------
Žmogaus GYVULINIS, o ne DVASINIS protas nesuvokia, kuo skiriasi ĮTIKĖJIMAS nuo TIKĖJIMO, todėl vėl iškeliu mūsų Forume jau nagrinėtą temą. Dar liūdniau, kad GYVULINIS mirtingojo protas, dėl savo tamsos ir neišmanymo, BIJO SAVO POŽIŪRĮ IŠPLĖSTI, ir tiesiogine prasme APŠVIESTI SAVE GYVA ŠVIESA IŠ ROJAUS TREJYBĖS. Todėl, kol toks AKLAS IR KURČIAS, dvasine prasme, mirtingasis neatras Rojaus Trejybės savyje ir nepatirs ĮTIKĖJIMO realaus reiškinio gyvo pasireiškimo savyje, tol tokio mirtingojo iliuzinis protas, neturėdamas tokio PATYRIMO, ir toliau UŽSISPYRUSIAI neigs ĮTIKĖJIMO žodžio, ir reiškinio, egzistavimą.
Tuo tarpu Urantijos Knygoje yra net ir atskiras skyrius, kuriame APREIŠKĖJAI - pirmą kartą žmonijos istorijoje - ir paaiškino žmonijai TIKĖJIMO ir ĮTIKĖJIMO skirtumą. Būtent šį skyrių aš jums pateikiu žemiau:
8. ĮTIKĖJIMAS IR TIKĖJIMAS
Tikėjimas yra pasiekęs įtikėjimo lygį tada, kada jis motyvuoja gyvenimą ir formuoja gyvenimo būdą. Mokymo pripažinimas teisingu nėra įtikėjimas; tiesiog tai yra tikėjimas. Taip pat nei tikrumas, nei įsitikinimas nėra įtikėjimas. Proto būsena pasiekia įtikėjimo lygius tiktai tada, kada ji realiai valdo gyvenimo būdą. Įtikėjimas yra tikro asmeninio religinio patyrimo gyvasis požymis. Žmogus tiki tiesa, žavisi grožiu, ir rodo pagarbą gėriui, bet jų negarbina; toks išgelbstinčio įtikėjimo požiūris yra sutelkiamas tiktai į vieną vienintelį Dievą, kuris yra jų visų įasmeninimas ir be galo daug daugiau.
Tikėjimas visada riboja ir supančioja; įtikėjimas visada išplečia ir išlaisvina. Tikėjimas fiksuoja, įtikėjimas išvaduoja. Bet gyvasis religinis įtikėjimas yra daugiau negu kilnių tikėjimų susivienijimas; jis yra daugiau negu išaukštinta filosofijos sistema; jis yra gyvasis patyrimas, susijęs su dvasinėmis prasmėmis, dieviškaisiais idealais, ir aukščiausiomis vertybėmis; jis yra Dievo pažinimas ir tarnavimas žmogui. Tikėjimai gali tapti grupine nuosavybe, bet įtikėjimas turi būti asmeninis. Teologinius tikėjimus galima grupei įteigti, bet įtikėjimas gali gimti tiktai atskiro religininko širdyje.
Įtikėjimas jam reiškiamą pasitikėjimą falsifikuoja tada, kada leidžia sau paneigti realybes ir išgalvotas žinias primesti tiems, kurie yra jam atsidavę. Įtikėjimas tampa išdaviku tada, kada jis skatina intelektualaus
[1115]▼
vientisumo išdavystę ir nuvertina atsidavimą aukščiausiosioms vertybėms ir dieviškiesiems idealams. Įtikėjimas niekada nesišalina nuo pareigos spręsti mirtingojo gyvenimo problemas. Gyvasis įtikėjimas niekada nepuoselėja fanatiškumo, persekiojimo, ar nepakantumo.
Įtikėjimas nevaržo kūrybinės vaizduotės, taip pat jis neturi ir neprotingų išankstinių nusistatymų mokslinių atradimų atžvilgiu. Įtikėjimas religijai suteikia gyvasties ir priverčia religininką gyvenime didvyriškai vadovautis auksine taisykle. Įtikėjimo uolumas atitinka žinias, o jo siekiai yra preliudas į didingą ramybę. ( 1114 )
Taigi, mano mylimiejii, šis Urantijos Knygos skyrius yra skirtas tiems KOL KAS akliems mūsų dvasios broliams ir sesėms, kurie yra NUOŠIRDŪS ir siekia didesnės ŠVIESOS, nors ŠIANDIEN DAR NEPAJĖGIA suvokti skirtumo tarp TIKĖJIMO ir ĮTIKĖJIMO, bet ne tiems užsispyrusiems ir save įkalinusiems savojo TAMSAUS IR NEGYVO intelekto NELAISVĖJE, IR BIJANTIEMS IŠSILAISVINTI, IR ATRASTI ROJAUS TREJYBĘ SAVYJE, IR PATIRTI ĮTIKĖJIMO SALDYBĘ IR TIKROVĘ GYVAJAME KELYJE.
Telydi jus ramybę.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2005-02-18 14:04:31
Komentarai
Itiketi Dieva yra viena. Itiketi vadinama "teva", kuris "uzmezga gyva rysi" su paprastu mirtinguoju ir zmogiskaja kalba jam nurodineja ka ir kaip daryti - tai jau visai kas kita. Siulau buti atsargesniais, pasirenkant KA ITIKETI.Balsai galvoje, nuovargis "pabendravus" su tais balsais - prasti zenklai.
Nuosirdziai linkiu atrasti Dieva ir itiketi butent Ji.
Priesingu atveju, geriau visai neitiketi.
Audrys
2006-07-31 18:06:46
Galiu tik pritarti Algimantui, man tai atrode kad va nesu itikėjes, nors ir noretusi, bet is apibudinimo atpazystu, palyginus su ritualiniu tikejimu kuris yra negyvas, cia tikrai matosi ryskus skirtumas.
Vaidas
2006-07-30 12:19:27
Mielieji, įtikėjimas yra GYVAS, dėl to jis yra vis labiau ir labiau augantis, arba smunkantis, bet niekada NESTOVINTIS VIETOJE. Ir jeigu įtikėjimas AUGA, tuomet kyla DIDESNIS PASITIKĖJIMAS TĖVU IR ATSIDAVIMAS JAM, ir šitokio augimo automatinė pasekmė didesnis pasitikėjimas IR SAVIMI. Ir priešingai - smunkant įtikėjimui, mažėja pasitikėjimas Tėvu ir skverbiasi vis daugiau abejonių net ir dėl savo jėgų.
Tuo tarpu ritualinis tikėjimas jis yra NEGYVAS, JIS STOVI, KAIP KŪDROS SMIRDANTIS VANDUO, net tikintysis atlieka tik machanišką ritualą, kuris jo sielos nevalo, negrynina, neskaistina ir neužmezga gyvo ryšio su Tėvu. Dėl to jis neleidžia PATIRTI Tėvo nei MEILĖS, nei ATSIDAVIMO JAM IŠ MEILĖS, nes šituos dalykus pajunta tik ATSIVĖRUSI SIELA, KADA UŽMEZGA GYVĄ RYŠĮ SU TĖVU. Ir tokiai sielai NEGYVAS RITUALO ATLLIKIMAS, KAD IR TĖVO GARBEI, NUSTOJA PRASMĖS, NES JI VISA GYVENA TIK TĖVU, KVĖPUOJA TIK TĖVU, MAITINASI TIK TĖVU. Ir tokia gyvensena ir mąstysena didina ĮTIKĖJIMĄ. Ir tik tada ji pajunta, koks tai yra MILŽINIŠKAS KOKYBINIS šuolis nuo tikėjimo į įtikėjimą, tai kaip naktis ir diena.
Dėl to, mielieji, VISADA siekite gyvojo įtikėjimo ir gimimo iš dvasios savais žodžiais, savomis mintimis bendraudami su Tėvu. Tik darykite tą KASDIEN, REGULIARIAI. Kad būtų lengviau prie šito priprasti, nusistatykite sau pastovų laiką bendravimui su Tėvu. Ir tai bus pats pirmasis žingsnis į gimimą iš dvasios. Ir bendraukite su TĖVU, ne su Buda, Krišna, Jėzumi, Sai Baba, Absoliutu, Mohamedu, bet su PAČIU TĖVU. Jeigu, iš pradžių, jums atrodo, kad TĖVAS yra per daug didingas, kad prie jo eitumėte tiesiogiai, tuomet kreipkitės per mano ką tik išvardintus TARPININKUS, bet, kreipdamiesi, vis tiek prašykite, kad jie jūsų mintis ar žodžius perduotų PAČIAM TĖVUI. Jūs TURITE pradėti savyje ugdyti sampratą ASMENIO MYLINIČIO TĖVO, kuris yra atsiuntęs savo dalalę kiekivenam ir tik JIS yra mūsų viduje, ir kad savo mintis kreipiate JAM VIENINTELIAM, KAD IR NETIESIOGIAI, O PER TARPININKUS.
Įtikįjimo virsmas yra PATIRIAMAS. Tai ne mechaninis mąstymo procesas. Tai gyvybingas žmogaus ryšys su Tėvu, pakeičiantis VISĄ žmogaus gyvenimą. VISĄ, NUO SMULKMENŲ IKI PAČIŲ SUDĖTINGIAUSIŲ GYVENIMO REIŠKINIŲ. Ir pakeičiantis taip, kad žmogus tampa LAISVAS nuo NUODĖMĖS. Tai TĖVO suteiktas mirtingajam IŠLAISVINIMAS JO MEILĖS DĖKA. O kadangi jis yra PATIRIAMAS, tai mirtingasis tokį malonų išsivadavimą nori patirti vis daugiau ir daugiau. Būtent dėl to jis ima daugiau ir daugiau bendrauti su Tėvu. Ir nuo to įtikėjimas ir auga. Ir kasdienėse gyvenimo aplinkybėse tokio įtikėjusio veiksmai įgauna prasmingumą. Ir tai dar daugiau suteikia pasitenkinimo ir pasitikėjimo ėtikėjusiajam. Ir tada mirtingasis, pajutęs tokį nuostabų malonumą dėl gėrio drymokitiems, dar daugiau nori jį daryti. Taip įtikėjimas ima pasireikšti TARNAVIMU KITIEMS. Ir visa tai yra IŠ MEILĖS, kurią mirtingasis patiria savo paties viduje,, savo sieloje, iš Tėvo.
IR KUO DAUGIAU JIS ĮTIKI, TUO DAUGIAU PAJUNTA MEILĖS, TUO DAUGIAU TARNAUJA VISUMAI, TUO DAUGIAU JAM TĖVAS VĖL SUTEIKIA MEILĖS, TUO DAUGIAU JIS VĖL JOS ATIDUODA KITIEMS, TUO DAUGIAU JIS PASITIKI TĖVU IR SAVIMI. Taip vyksta nenutrūkstantis GYVAS MEILĖS IR TARNAVIMO TĖVUI PROCESAS ĮTIKĖJUSIOJO KASDIENIME GYVENIME.
Dėl to, vien tik dėl to, norisi MYLĖTI IR GARBINTI TĖVĄ, KAD JIS SUKŪRĖ TOKĮ NUOSTABŲ KELIĄ - per ĮITKĖJIMĄ PATIRTI JO MEILĘ IR JĄ DALINTI KITIEMS, KAD JOS PRISIPILDYTUM DAR DAUGIAU.
Algimantas
2006-07-30 08:48:41
Jeigu <<terminas "įtikėjimas" reiškia individo ryšį su Dievu>> tai įtikėjimas gali buti stipresnis ar silpnesnis, ar tik buti arba nebuti?
Vaidas
2006-07-29 18:13:25
Mielas, Hm, sunaikintas bus TIK TAS, KURIS SĄMONINGAI APSISPRĘS NEITI TĖVO PASIŪLYTU MEILĖS IR ŠVIESOS KELIU. O šito kelio pagrindą sudaro TARNAVIMAS, t.y. GĖRIO DARYMAS KITIEMS NESIEKIANT JOKIO ATLYGIO UŽ TAI, O DARANT TAI IŠ MEILĖS TĖVUI IR JO KŪRINIJAI. Dėl to, jeigu mirtingasis, arba net ir dvasia pasirenka prišingą kelią, kuris veda į savosios tapatybės sujaikinimą, tai tokia TO PASIRENKANČIOJO VALIA. IR JI VISADA BŪNA PATENKINAMA. Bet prieš tai jam yra sudaromos visos galimybės, kad tik jis šito kelio nepasirinktų. Deja, nevisi tą suvokia. Labai gaila, bet labai daug pasirenka savosios tapatybės sunaikinimą. Štai dėl to taip svarbu palaikyti gyvą ryšį su Dievu, kad Jo meilė suvirpintų mirtingojo širdį, kad jis pajustų šitą meilę ir užsidegtų noru TARNAUTI.
Nieko nepoadarysi, kurinija yra Tėvo, ir mes turime arba vykdyti Kūrinijos Sutvėrėjo valią ir daryti jai gerus darbus, arba išnykti, nes kitos kūrinijos nėra. O šitoje kūrinijoje gyvenančių kito sąskaita ir netarnaujančių yra tik pradinėje jos pakopoje, kol dvasinis mirtingojo lygis yra dar nepaprastai žemas. Bet tam ir suteikiami dvasiniai mokymai, tam ir Jėzus gyveno tarp mūsų ir kaip vienas iš mūsų, tam apreiškta ir visa informacija, sudėta į Urantijos Knygą, tam dabar vyksta Mokymo Misija, kurioje dvasios ir sielos perteikia dvasinius mokymus mums mirtingiesiems, kad tik mums palengvintų pasirinkimą IŠLIKTI...
Algimantas
2005-06-21 13:49:48
tikiu i dieva, bet uzkliuvo tokia eilute kad "kas netarnaus dievui, bus sunaikintas", argi taip teisinga..
Hm
2005-06-19 14:54:02
Itikejimas panaikina visiskai mirties baime.Atsiduodi Dievo valiai,Ji jauti,su Juo bendrauji..
Atsiranda kuno lengvumas,nuolatines sviesos poreikis.
tautvida
2005-05-04 00:37:56
Itikejimas - tai kada mintis, zodis, ir veiksmas yra viena. Tai nuostabiausia, ka zmogus gali patirti siame materialiame gyvenime, kada nebereikia meluoti, kada ateina isisvadavimas is dviveidiskumo.
Ir visa tai yra is Dievo vienoves, ja suradus savyje ir kituose. Nezeiskim ne vieno, nes ir juose gyven Dievo dvasia. Matykime gerio akimis, bet nebukime abejingi, kada Tiesa nukryziuojama jusu akivaizdoje.
O prisikelimui is tiesu uztenka ir tikejimo. Uztenka net ir svyravimo tikejimo kelyje. Skirtumas tik tas, jog tie, kurie samoningai apsisprendzia vykdyti Tevo valia, tie po isejimo is sio pasaulio yra prikeliami treciaja diena Satanijos sistemos, kuriai priklauso ir musu planeta, Urantija. Ir gauna sielos pavidala. Tuo tarpu kiti, kurie abejojo visa laika iki vadinamosios materialios mirties, tie bus prikeliami tuo metu, kada musu planetoje bus skelbiama nauja dieviskoji tvarka. O ja skelbia naujai ateinantys Dievo Sunus. Bet tarp dvieju Dievo Sunu pasirodymo zmogaus pavidalu gali praeiti tukstanciai metu. Stai per ta lokatarpi tokie miritngieji yra saugomi angelu sargu - serafimu - globoje. Ir po tokio prisikelimo buves mirtingasis vis tiek yra prikeliamas tokio paties dvasinio issivystymo, kokiame ji istiko materiali mirtis. Tie tukstanciai metu nieko nereiskia. Nes per ta laika mirtingasis niekaip nesivyste ir jokio laiko nejuto. Tad jeigu jis mire abejodamas Dievo buvimu, tai ir bus prikeltas sui tokia pacia abejone, su tomis paciomis ydomis ir silpnybemis, kokias turejo mirdamas. Na o toliau ji mokys, kaip gi atsikratyti tokiu abejoniu ir ydu. Reikes atlikti ivairiu uzduociu ir vis giliau pazinti tikrove ir Dieva. Zodziu bus kiekvienam suteikta galimybe priimti samoninga apsisprendima del Tevo valios vykdymo. Ir jeigu tas apsisprendimas bus samoningas, kad Tevo valios tikrai jis nenori vykdyti,tuomet yra priimamas nuosprendis del tokio tvarinio sunaikinimo. Ir jau is antrosios mirties jokio prisikelimo nebebuna. Lygiai taip pat nera prikeliamas ir toks mirtingasis, kuris samoningai apsisprende nevykdyti Tevo valios dar gyvendamas mirtingojo gyvenima musu planetoje.
Zodziu, viska nulemia musu paciu apsisprendimas, kuris turi buti samoningas.
Algimantas
2005-02-23 15:04:11
Labai gražus ir tikslus citatas iš knygos. :) O ką pasakytu, jeigu reikėtų citata surasti širdyje :)?
Ruta
2005-02-21 16:59:28
"Tegu terminas "įtikėjimas" reiškia individo ryšį su Dievu, o ne dogmatinę formuluotę to, dėl ko kokia nors mirtingųjų grupė sugebėjo susitarti kaip dėl bendro religinio požiūrio. "Ar jūs turite įtikėjimą? Tuomet turėkite jį savo viduje." [99 dok.]
Tikėjimas sietinas su grupiniu lygmeniu(religija), bičiulišku dvasiniu gyvenimu Dievo akivaizdoje.
Edma
2005-02-21 15:24:44
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]