Forumas: temos peržiūra
Kas yra žmogaus materialios smegenys? Tai nėra protas, bet jos reikalingos, ir nuo jų priklauso tiek dvasinis, tiek intelektualus imlumas kosminiam protui. Bet kosmnis protas tokio organo, kaip smegenys, juk neturi. Neturi jų nei sielos, nei dvasios.
Algimantai, kas yra žmogaus mirtingojo materialios smegenys. Tai nėra protas, bet jos reikalingos, ir nuo jų priklauso tiek dvasinis, tiek intelektualus imlumas kosminiam protui. Ir biologinė jų evoliucija yra išsieikvojusi prieš Adomo ir Ievos pasirodymą planetoje. Bet kosmnis protas tokio organo, kaip smegenys, juk neturi. Neturi jų nei sielos, nei dvasios. Smegenys miršta, o su jomis miršta ir materialus protas, ir materiali sąmonė. Siela, jeigu, aišku, ji išlieka, smegenų neturi. O jeigu ji vystosi dar esant gyvam materialiam protui ir net iki susiliejimo su dvasia, kiek jos pasireiškimui reikalingos smegenys kaip materialus kūno organas. Čia gal klausimas susiveda į tai, kas vis tik yra protas. Mirtingojo protas, sielos protas, dvasios protas, kosminis protas? Proto grandinės. Dvasia, kaip turinti protą ir dvasia pati kaip protas. Ir dar dvasinis kelias tai ne eksperimentai su smegenim ,o manau, kad daug kas eina būtent šitu keliu. Tai ir įvairios asketizmo formos ir badavimai.
Dar prie to paties psichologiniai ir dvasiniai dalykai. Kiek tai tarpusavyje susije? Kiek mes juos patys suplakame į krūvą?
rimantas ( Kaunas )
2008-12-09 08:44
Mielieji, Rimanto klausimai yra tokie gilūs, kad į juos atsakyti trumpai ir kad atsakymai būtų nuoseklūs ir jums suteiktų didesnę sampratą apie kūriniją ir mūsų vietą joje yra labai sudėtinga.
Protas, nesvarbu koks, dvasinis, morontinis, ar materialus, yra DOVANA, kurią kūrinijai suteikia ROJAUS TREJYBĖS TREČIASIS ASMUO – TREČIASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, kaip MES jį vadiname, Begalinė Dvasia-Kūrinijos Motina-Sesė.
Protas – tai INDIVIDO SĄMONĖS ENERGETINIAI VIRPESIAI.
Kuo jie aukštesni, tuo GILESNIS PROTAS, KURIS PASIREIŠKIA IŠMINTIMI INDIVIDUI TARNAUJANT IR GARBINANT ROJAUS TREJYBĘ.
Ir kuo gilesnis GYVAS RYŠYS SU ROJAUS TREJYBE, TUO DAUGIAU ŠIS PROTAS PRISIPILDO ROJAUS TREJYBĖS VISŲ TRIJŲ ASMENŲ AUKŠČIAUSIO DAŽNIO ENERGETINIŲ MEILĖS VIRPESIŲ IR TUO LABIAU TROKŠTA GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ IR TARNAUTI KŪRINIJOS DVASINĖS ŠEIMOS GEROVEI.
Savo GYVULINIU PROTU, KOL AUKŠTESNIS – SIELOS MORONTINIS PROTAS NEPAŽADINTAS, žmogus tiesiog NEPAJĖGUS suvokti, kad jis yra DVASIA. Ne materialiu pavidalu matomas ŽMOGUS, bet AMŽINOJI ASMENYBĖ-DVASIA, kurią mums padovanojo TĖVAS. Ir ne šiaip sau asmenybę, bet su jos visu amžinybės potencialu, tuo pačiu ir su jos protu ir IŠMINTIMI, IR PER VISĄ AMŽINYBĄ. Tačiau šitą potencialą mes paverčiame aktualu tik per ASMENINĮ PATYRIMĄ. Ir mūsų asmenybės atveju, šitas ASMENINIO potencialo atskleidimas, mūsų žingsnis į amžinybę TIK PRASIDEDA materialiu žmogaus pavidalu.
Taip yra NUMATYTA pagal Rojaus Trejybės sumanytą evoliucinio vystymosi planą VISŲ planetų žmonėms, kad jie turi pereiti per visą evoliucinį smegenų vystymosi etapą, nuo pat gyvulinio iki bona fide žmogaus, t.y. tokio žmogaus, kuris ir yra TIKRASIS ŽMOGUS, ATRADĘS TĖVĄ SAVYJE IR GYVAI BENDRAUJANTIS SU JUO BE RITUALŲ IR DOGMŲ, BE TARPININKŲ IR NUSTATYTŲ FORMŲ MALDŲ.
Ir būtent Rojaus Trejybės materialios evoliucijos planas numato, kad per visą šitą žmogaus materialaus pavidalo gyvenimo etapą mūsų asmenybės VALDYMO CENTRAS yra MATERIALIOS SMEGENYS, veikiančios laisva valia. Būtent materialios smegenys yra visų tipų žmonių kategorijų VALDYMO CENTRAS, nesvarbu ar toje planetoje būtų žmonės turintys vieną smegenų pusrutulį, du, kaip mūsų, ar net tris smegenų pusrutulius. Todėl visos smegenys VALDO ASMENYBĘ, kuri tuo metu tik tik pradeda skleistis turėdama dar tik materialų apvalkalą, kuris reikalingas mūsų tarpusavuio bendravimui.
Tose planetose, kuriose yra numatytas žmonių tipas, turintis tris smegenų pusrutulius, vienas iš tokių žmonių smegenų pusrutulių yra skirtas išsikirtinai DVASINIAM žmogaus vystymui. Todėl tų planetų žmonės yra pasiekę aukštesnį išsivytymą net materialiu požiūriu, jau nekalbant apie tikrąjį dvasinį jų lygį, palyginus su tokiomis planetomis, kur yra du smegenų pusrutuliai. Būtent pastarieji žmonės patiria daug sukrėtimų, prieštaravimų, vidinių konfliktų, kada abu smegenų pursutuliai turi nuolat priimėti sprendimus tarp materialių ir dvasinių sprendimų.
Tuo tarpu Urantijoje yra dar sudėtingesnė padėtis, nes ji buvo atkirsta nuo tarpplanetinio ryšio grandinių ir nuo ryšio su Satanijos sistema grandinių net du šimtus tūkstančių metų dėl Satanijos buvusio vadovo, Lanonandeko pirminės kategorijos DVASIOS, Liuciferio, maišto prieš TĖVĄ.
Būtent dėl šitos IZOLIACIJOS SUMENKO NE TIK DVASINĖ ĮŽVALGA, BET IR PAČIŲ SMEGENŲ VEIKLA, NES ŽMOGUS NUSTOJO MĄSTYTI DAUGIAU NEGU MATO PO SAVO NOSIMI, NES TO PAKAKO FIZINIAM IŠGYVENIMUI IR MATERIALIOS CIVILIZACIJOS KŪRIMUI.
Mūsų Visatos Sūnus Kūrėjas, vykdydamas savęs padovanojimo misiją Jėzaus iš Nazareto žmogiškuoju pavidalu, tik prieš du tūkstančius metų šį maištą nutraukė. O ryšio grandinės yra atstatomos tik nuo 1985 metų, kada mūsų supervisatos centre, Uversoje, įvyko Dienų Senųjų teismo Gabrielis prieš Liuciferį pabaiga ir buvo paskelbtas galutinis nuosprendis pagrindiniams maištininkams – Liuciferiui, jo pavaduotojui Šėtonui, ir mūsų Planetos Princui, Kaligastijai, kurie visi jiems pasiūlytą gailestingūmą paniekinančiai atstūmė ir pasirinko savosios tapatybės SUNAIKINIMĄ. Tą pačią AKIMIRKĄ JŲ VALIA BUVO PATENKINTA.
Būtent dėl galutinio nuosprendžio paskelbimo ir nuimta izoliacija tiek mūsų Vietinei Sistemai, Satanijai, tiek mūsų planetai, Urantijai. O tai reiškia, kad dvasinis mokymas visos žmonijos vėl atnaujintas. Ir dar daugaiu, po savosios misijos užbaigimo, Jėzus Kristus, jau kaip Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, valdantis savo visatą SAVO vardu, o ne kaip Tėvo vicegerentas, priėmė sprendimą, kad visoje Planetoje būtų atstatytas dvasingumo lygis toks, tarsi toje planetoje visiškai jokio maišto ir nebuvo. Ir tam jis panaudoja nepaprastas priemones, kurios yra numatytos jo IŠTAISOMOJO LAIKO programoje.
Dėl to mūsų vystymasis, tiek dvasiniu, tiek fiziniu požiūriu SKIRSIS nuo kitų planetų, kurios maišto nepatyrė ir šitokioje programoje nedalyvauja.
Tai pat po Mykolo misijos užbaigimo URANTIJOJE, Jėzaus iš Nazareto žmogiškuoju pavidalu, jis išliejo visam MŪSŲ pasauliui savo Tiesos Dvasią, o tai įgalino suteikti Tėvo dvasią – Minties Derintojus – VISIEMS ŽMONĖMS.
TAI BUVO PADARYTA PRIEŠ LAIKĄ IR SU MILŽINIŠKŲ AVANSU, NES ŽMONĖS SAVO DVASNIU LYGIU IKI MINTIES DERINTOJO SUTEIKIMO VISIEMS DAR JOKIU BŪDU NEPRIAUGO.
Ir jeigu ne mūsų Mykolo charakteris – rinktis ten, kurs SUNKIAUSIA, tai savo septintąjį savęs padovanojimą, kuris visada reikalingas, kad Sūnus Kūrėjas savo PATYRIMU užsitarnautų aukščiausią valdžią savo Vietinėje Visatoje, gimdamas materialiu ir bejėgiu kūdikiu iš moters, galėjo įvykdyti bet kurioje daug labiau išsivysčiusioje planetoje. Tačiau jis taip turėjo dar papildomai užbaigti ir Liuciferio maištą.. Tačiau jis galėjo savo įsikūnijimui pasirinkti net ir maišto apimtą, bet daug labiau pirmyn pažengusią planetą, kur jam nebūtų grėsęs joks pavojus būti nužudytam. Ir jis pasirinko labiausiai iš atsilikusių planetų, tuo save pastatydamas į didžiausią pavojų, bet tuo pačiu parodydamas kitiems savo visatos tvariniams meilės ir ištikimybės Rojaus Trejybei pavyzdį. Be Mykolo šito įsikūnijimo mūsų planetoje mes dar ilgus tūkstantmečius nebūtujme gavę Minties Derintojų, IŠSKYRUS TIK TUOS, KURIE PATYS GALUTINAI APSISPRĘSTŲ EITI ŠVIESOS KELIU IR PRAŠTYŲ DIEVO PAGALBOS SAVO MISIJAI.
Ir Minties Derintojų padovanojimas mūsų protą išplėtė.
Tačiau ir Minties Derintojai, ir mūsų Sūnus Kūrėjas, Mykolas, kad ir kokius grandiozinius planus turėtų mūsų atžvilgiu, kad ir kiek dirbtų su mumis TOBULAI, turi dirbti su mūsų DABARTINIO LYGIO SMEGENŲ VEIKLA, kuri iš esmės lygi 3-4 procentams to, ką jos JAU DABAR GALĖTŲ PASIEKTI REALIOJE MATERIALIOJE IR DVASINĖJE SFEROSE.
Mūsų protas – tai mūsų tikrojo aš pasireiškimas SAVOSIOS SĄMONĖS VIRPESIŲ LYGIU VISUMOS LABUI.
Todėl mūsų tikrasis aš – Tėvo padovanota DVASIA – šiandien per žmogaus smegenų veiklą, ir tik per ją, turi ATSKLEISTI TIKRĄJĄ SAVO ŠVYTINTĮ MEILĖS IR TIESOS AŠ ir tuo pačiu nurungti savo genetinį gyvulinį AŠ iš žemiškųjų tėvų ir protėvių, daugybės PROTĖVIŲ, PAVELDĖTĄ, ir toliau VEIKIAMĄ ŠIANDIENINIO ne-auklėjimo bei AGRESYVIOS aplinkos, kad jis ir toliau DAR DAUGIAU menkėja pasilikdamas vien tik izoliuotų intelektualių informacinių žinių vergovėje net iš viso nesuvokdamas, kaip tas žinias susieti į VISUMOS SISTEMĄ IR PRITAIKYTI TARNAVIMUI VISOS KŪRINIJOS LABUI.
Būtent dėl gyvulinio ego puikybės tuščiavidurio BURBULO išsipūtimo, mokslininkai negali PASIIMTI IŠ JIEMS JAU DVASINIŲ BŪTYBIŲ NUOLAT SUTEIKIAMŲ DAUG VEIKSMINGESNIŲ ENERGIJŲ METODŲ PRITAIKYMO VISOS ŽMONIJOS LABUI, KAD JI NUSTOTŲ BŪTI GRUPELĖS GYVULINIO PROTO APIMTŲ GOBŠUOLIŲ, SAVE LAIKANČIŲ POLITIKAIS AR VERSLININKAIS, VERGOVĖS. Būtent tokia VISŲ žmonių smegenų VEIKLA, O TIKSLIAU AKLUMAS, ir veda į pasaulio materialią krizę, kad KAI KURIE PRAREGĖTŲ PER MILIJARDŲ ŽMONIŲ ĮVYKSIANČIAS MIRTIS IR IŠLIKSIANČIŲ GYVŲJŲ MILŽINIŠKUS SUKRĖTIMUS JŲ GYVULINIAM PROTUI.
Materialios smegenys – tai tik PRIEMONĖ, kuri Rojaus Trejybės sumanyta tam, kad mūsų GYVULINĮ AŠ TRANSFORMUOTŲ Į TĄ TIKRĄJĮ TĖVO PADOVANOTĄ IR AMŽINĄ DIEVIŠKĄJĮ AŠ PER GYVĄ NUOŠIRDŲ ATSIVĖRIMĄ TĖVUI, TĖVO ATRADIMĄ SAVYJE, GYVO RYŠIO SU JUO PALAIKYMĄ, IR GIMIMĄ IŠ DVASIOS, KURIS PRILYGSTA DVASINIAM NUŠVITIMUI.
Ir būtent šitoks dvasinis nušvitimas tiesiog pašalina gyvulinio proto baimes, primityvias baimes – baimę mirtį, susirgti, netekti darbo, prarasti šeimos narius, savo “autoritetą,” siekti viešpatavimo kitų atžvilgiu, siekti populiarumo, materialialių turtų sau ar savo šeimai, savo giminei, ir t.t. Teisog gyvulinis PROTAS DINGSTA. Kaip rūkas išgaruoja. Vietoje jo ima veikti sielos morontinis-dieviškasis protas, kuris ir pradada, TIK PRADEDA, atskleisti ASMENYBĖS POTENCIALO AKTUALĄ KASDIEN. Ir šito asmenybės potencialo virtimas aktualu vis stipriau kasdien priklauso nuo GYVO BENDRAVIMO SU TĖVU. Ir per tokį nuoširdų bendravimą su Tėvu, bet kur ir visur, sielos morontinis dieviškas protas PATIRIA TĖVO MEILĖS VIRPESIUS SAVYJE. Ne apie juos skaito, bet PATIRIA PATS. Tik tada jis ima vis labiau suvokti, kad TĖVAS YRA GYVAS IR JAME. IR VISĄ LAIKĄ IR VISUR.
Gyvulinis protas šito PATIRTI negalėjo, jis tik intelektualiai, jeigu ne atmetė visiškai, tai tiesiog pripažino, kad Dievas YRA, bet jis nejuto, kad Dievas yra TĖVAS, ir jo paties MYLINTIS Tėvas, nes neturėjo tokio PATYRIMO.
Tačiau ir vienu, ir kitu atveju SMEGENYS LIKO TOS PAČIOS – MATERIALIOS ŽMOGAUS SMEGENYS.
Pasikeitė ASMENYBĖS SĄMONĖS ENERGETINIAI VIRPESIAI, KURIE IR PRIPILDĖ ATSIVĖRUSĮ SIELOS MORONTINĮ PROTĄ. Per materialias smegenis, taip, kaip jos veikia žmoguje, gyvulinis protas transformavosi į sielos morontinį ir dievišką protą, tuoj pat atskleisdamas ASMENYBĖS SĄMONĖS AUKŠTESNIŲ VIRPESIŲ TIKRĄJĮ AKTUALĄ.
Kol viešpatavo gyvulinio lygio protas, tol jam buvo reikalingi Tėvo papirkinėjaimai per badavimus, pasninkavimą, ritualų atlikimą, dogmų išpažinimą. Ir visa tai jis darė be meilės, iš tradicijos ar pareigos, net iš baimės, vis save stiprindamas, kad taip reikia, visi taip daro.
Bet gyvybės ir palaimos džiaugsmo jis NEJAUTĖ SAVO VIDUJE.
Šitaip save pakankinęs gyvulinis protas pajunta nusiraminimą, jog padarė tą, ką TURI DARYTI.
Būtent dėl to gyvuliniam protui reikalingos ir išorinės, o dar geriau POMPASTINĖS ir gausiai lankomos, savo išsigalvotos religinės šventės, kad tik jis apsiramintų, tokios, kaip Kalėdos, Velykos, Marijos žengimo į dangų, ar Šiluvos atlaidai, ar keliavimas į juos pėsčiomis, ir dar su kryžiummi ant pečių, ir kuo sunkesnis kad būtų, kad lenktų prie žemės, tuo labiau bus brangus Tėvui.
Tai vis gyvulinio proto veiksmai, nors impulsus jis gauna ir iš Pagalbinių Proto Dvasių, ir iš Minties Derintojo, ir iš Tiesos Dvasios, ir iš Šventosios Dvasios, tačiau tik probėkšmais pajuntami impusai neleidžia jų suvokti. Juos gali suvokti tik ATSIVĖRĘS sielos morontinis protas.
Todėl nušvitusiam sielos-morontiniam ir JAU dieviškam protui reikalingas tik GYVAS BENDRAVIMAS SU ROJAUS TREJYBĖS ASMENIMIS IR KASDIEN. Ir jam jokios išorinės šventės NEBEREIKIA. JOKIOS. Jo visas gyvenimas tampa nuolatine GYVO BENDRAVIMO IR TARNAVIMO ŠVENTE, KURI AUKŠČIAUSIĄ VIRŠŪNĘ PASIEKIA ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO METU. Ir šito NIEKADA NEGALĖS NEI SUVOKTI, NEI PATIRTI GYVULINIS PROTAS.
Būtent tam ir sumanyta Rojaus Trejybės Asmenų žmogaus DVASINĖ TRANSFORMACIJA – GIMIMAS IŠ DVASIOS dar tebegyvenant žmogaus materialų gyvenimą.
Po žmogaus GIMIMO IŠ DVASIOS sielos protas įsiviešpatauja gyvulinio proto atžvilgiu ir jis priima giliaminčius ir labai išmintingus sprendimus VISŲ LABUI.
Šis nušvitęs protas ima vis labiau žvelgti ir vertinti Rojaus Trejybės matu.
Ir jam vertybe tampa ROJAUS TREJYBĖS AMŽINYBĖ IR SAVO INDĖLIS AMŽINYBĖJE VYKDANT ROJAUS TREJYBĖS VALIĄ KAS AKIMIRKĄ. Ir tą šis asmenybės protas daro su DŽIAUGSMU IR MEILE.
Ir tokio žmogaus KŪNAS NUSTOJA SIRGTI IŠ VISO.
Po prisikėlimo materialių smegenų nebetursėsime, mūsų gyvulinis protas bus taip pat pašvarintas nuo nereikalingo balasto, kuris dabar tokia sunkia nerimo našta slegia mūsų PASĄMONĘ – VISOS MŪSŲ NEŠIOJAMOS INFORMACIJOS REZERVUARĄ.
Tuo tarpu mūsų SĄMONĖS VIRPESIAI IŠLIKS – ŽEMI AR AUKŠTI – PO MŪSŲ PAŽADINIMO IŠ VADINAMOSIOS MIRTIES MIEGO.
Išliks mūsų SĄMONĖS VIRPESIAI, ARBA TIKSLIAU JIE BUS MUMS SUGRĄŽINTI, bet ne kaip ŽMOGIŠKASIS PROTAS.
Atitinkami mūsų SĄMONĖS virpesiai, žemo ar aukšto dažnio, atitiks mūsų asmeniniu ikitoliniu patyrimu atskleistą mūsų asmenybės potencialo aktualo laipsnį, pagal kurį mums sumodeliuos ir mūsų naują formą, energetinį virpesių kūną, tinkamą mūsų tolimesniam mokymuisi ir tarnavimui sielos morontiniu pavidalu atitinkamame pasaulyje.
Todėl mūsų net šiandieninis proto lygis, su sąlyga, jeigu ĮTIKIME, ATRANDAME TĖVĄ SAVYJE, po mūsų prisikėlimo ir nulemia mūsų SĄMONĖS VIRPESIŲ DAŽNĮ, IR MŪSŲ BŪSIMĄ SIELOS KŪNO PAVIDALĄ, KURIŲ IŠ VISO YRA 570.
Taip, kad šios dienos protas, kuris mus čia drauge laiko Urantijoje, tikrai išskirstys mus po skirtingus mūsų tolimesnio mokymosi ir tarnavimo pasaulius. O būtų taip gerai neišsiskirti, o vykti drauge kuo toliau iki Rojaus.
Tačiau šitoks bendras keliavimas yra įmanomas tik tada, kada atsiremiama vien tik į Tėvą, Rojaus Trejybę iš vidaus.
Visa kūrinija yra gyvas ir pilnas realių energetinių virpesių KOSMOSAS. Ir iš Rojaus Trejybės Trijų Asmenų pasklinda virpesiai po visą kūriniją – iš Tėvo – asmenybės- meilės, iš Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio – dvasingumo-gailestingumo, ir iš Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės – proto-išminties. Šitos grandinės – asmenybės-meilės, dvasingumo-gailestingumo, ir proto-išminties – nekada negali būti užblokuotos ar nutrauktos, nes tada nustotų egzistuoti pati Rojaus Trejybė ir Kūrinija, nes Rojaus Trejybė be perstojo šiuos virpesius skleidžia VISIEMS, IR VIENODAI. Ir šitie virpesiai yra skirtingos, bet tarpusavyje susiliejančios būsenos.
Kad būtų šitai lengviau suprasti, įsivaizduokite, nors tai ir labai grubus ir primityvus palyginimas, bet vis tik geriau negu jokio, įsivaizduokite skirtingų tankių trijų spalvų skystį vienoje stiklinėje. Kiekvienas iš jų atitinka vieną grandinę. Jeigu jų nemaišysite, tai jie išliks tokie, kaip supylėte, jeigu juos pylėte mažėjančio tankio seka. Ir dabar dar reikia taip sumaišyti, kad išliktų kiekvieno sluoksnio individuali spalva ir kad tas sluoksnis persipintų taip, kad jų visų nebebūtų galima išskirti visiškai. Ir po viso šito vis tiek turi gerai matytis ir susiliejimas, ir atspalviai.
Tai štai toks susimaišymas ir susiliejimas, išsaugant savo atspalvius kiekvienos grandinės Šaltiniui ir Centrui, užpildo VISĄ KOSMOSĄ, IR KIEKVIENĄ JO KERTELĘ.
Ir kūrinijos bet kuri asmenybė, per gyvą ryšį su Rojaus Trejybe, SAVOJO PROTO IR LAISVOS VALIOS DĖKA, kelia savo SĄMONĖS REALIUS VIRPESIUS, kad jie ir prisipildo iš KOSMINĖS stiklinės Rojaus Trejybės atitinkame lygyje esančių būtent tos asmenybės sąmonei tinkamo TANKIO energetinių virpesių, suvienytų toje pačioje asmenybėje per jos TARNAVIMĄ IR PATYRIMO KAUPIMĄ.
Šitaip kiekviena ASMENYBĖ geria iš Rojaus Trejybės KOSMINĖS STIKLINĖS jai JAU pasiekiamus, arba užsitarnautus, Rojaus Trejybės meilės, dvasingumo, ir proto spalvotus energetinius ir gyvus virpesius. Ir tuo pačiu pati jais nusidažo, šitaip irgi panašėdama į Rojaus Trejybę.
Todėl iš Rojaus Trejybės kosmoso stiklinės, kurioje nėra jokio dugno, galime gerti tiek meilės, dvasingumo, ir proto gyvų virpesių, kiek šito trokšta pati jai atsivėrusi siela-dvasia laisva valia, kaip tai asmenybei yra numatyta kūrinijos evoliucinio vystymo Rojaus Trejybės plane.
O dvasia yra mums tik terminas, kad nors kiek žmogus suprastų, kad be materijos, KŪRINIJOS VISATOSE IR PASAULIUOSE egzistuoja ir galingesni realūs dalykai ir realios būtybės, kurios mūsų regos laukui nematomos.
Pati dvasia turi MATERIALIOS ENERGIJOS APVALKALĄ, TIK LABAI AUKŠTO DAŽNIO, TUO TARPU JOS VIDUS TAIP PAT YRA TĖVO PADOVANOTAS ASMENYBĖS TURINYS – TIKRASIS AŠ SU VISU POTENCIALU.
Todėl ir dvasia, vis labiau ir labiau atsiverdama Rojaus Trejybei, taip pat savo potencialą paverčia į savo tikrąjį turinį.
O KOSMINIS protas yra proto MODELIS, pagal kurį kiekviena Vietinė Visata gauna SAVĄJĮ VARIANTĄ. Proto MODELĮ iš Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės – kaip iš Proto Absoliuto – gauna Septynios Pagrindinės Dvasios. Ir kiekviena iš šitų Septynių Pagrindinių Dvasių jį paskleidžia tik savajai SUPERVISATAI, kurių taip pat yra SEPTYNIOS. Tačiau kiekvienoje iš septynių Supervisatoje yra po vieną šimtą tūkstančių Vietinių Visatų. Ir kiekvena iš jų turi savo Vietinės Visatos Motiną Dvasia, kuri iš SAVOSIOS Pagrindinės Dvasios gautą tos supervisatos kosminio proto modelį “supaprastina” taip, kad kiekvienoje Vietinėje Visatoje vystosi SAVASIS VARIANTAS, nuspalvintas Vietinės Visatos Motinos Dvasios ASMENINIU potėpiu, išsaugant Savosios Pagrindinės Dvasios atspalvį per VISĄ AMŽINYBĘ.
Ir mūsų ASMENYBĖS PROTAS TAIP PAT AMŽINAI IŠSAUGOS IR VIETINĖS VISATOS DVASIOS IR MŪSŲ, SEPTINTOSIOS, SUPERVISATOS PAGRINDINĖS DVASIOS PROTO NIUANSUS, nors seniai bus praeityje paliktas mūsų materialių smegenų žmogaus ir net morontinio sielos proto kokonas..
O psichologiniai dalykai su dvasiniais dalykais yra susiję tik tiek, kiek žmogus NEATRADĘS Tėvo savyje, ir matydamas žmogaus elgesį, studijuodamas jo priežastis, bet negalėdamas suvokti TIKROJO KILMĖS ŠALTINIO, ir sugalvojo terminą ŽMOGAUS PSICHIKA.
Žodis Psyche į lotynų kalbą pateko iš graikų, o ten Psyche – siela - savo ruožtu tapo tokiu dėl panašumo į žodį psychein, kuris reiškė pūsti. O juk dar anksčiau už graikus, per porą šimtų tūkstančių metų, buvo manoma, kad vėlė-siela yra ir kvėpavime. Ir kaip sielos realumo įrodymą kai kurios gentys pateikdavo ir šaltu oru iš burnos matomus garus. Iš viso laukinis žmogus, savo gyvuliniu protu mąstė apie sielą tiek, kiek jis pajausdavo Pagalbinių Proto dvasių – intuicijos, drąsos, žinių, supratimo, patarimo, išminties, ir garbinimo – veikimą, nors paie ją jis nieko nežinojo. Pirmąsias penkias išvardintas Pagalbines Proto Dvasias turi ir gyvūnai. Dėl to buvo ir tokių genčių, kuriose, savo išmanymu, buvo stengiamasi sugauti mirštančio žmogaus paskutinį pūstelėjimą, tikintis taip pagauti jo vėlę ir tuo pačiu sustiprinti ir savo. Ypač jeigu tai būdavo genties vado mirtis. Dar ir šiandien yra tokių “PROTŲ,” kurie visiems pateikia, kad jie pasvėrė sielą materialiomis svarstyklėmis ir žino žmogaus sielos svorį. Ar matote DIDELĮ skirtumą kaip veikia gyvulinis protas tarp LAUKINIŲ genčių ir 21-jame amžiuje?
Dabartinė PSICHOLOGIJA IR PSICHIATRIJA tokių dalykų nežino. Dėl to šituos žodžius vartoja ANALIZUOJANT žmogaus MATOMO elgesio NEMATOMAS PRIEŽASTIS. Taip ir susidėliojo apibendrinimai iš stebėjimų, tyrinėjimų, apibendrinimų, patyrimų, į atskiras mokslo sritis, pavadintas PSICHOLOGIJA ir PSICHIATRIJA, nors su DVASINIGUMU NETURI NIEKO BENDRO.
Psichologiniai dalykai – tai TRUMPAREGIŠKAS ŽMOGAUS SIEKIS – dėl SAVO ASMENINIO NEIŠMANYMO – VISKĄ UŽTEMPTI ANT LOGINIO KURPALIO.
Dvasiniai dalykai TOLI PRANOKSTA LOGIKĄ IR PAKYLA TIEK AUKŠTAI, nes tai yra GYVI dalykai, kad visi psichiniai reiškiniai TIESIOG IŠNYKSTA ATSIVERIANČIAME GYVAME KŪRINIJOS ŠEIMOS HORIZONTE, APIE KURIUOS NIEKO NEŽINO NEI PSICHOLOGIJA, NEI PSICHIATRIJA, NEI TIE, KURIE JOMIS MĖGINA REMTIS TUŠČIAI.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2008-12-10 16:06:21
Komentarai
Mielieji, iškeliu šią NUOSTABIĄ, gausią informacija, mano netikėtai atrastą temą, į forumo priekį visų temų, kad visi norintieji pasiskaitytumėte. Kas jau skaitėt – tai ir dar kartą. O galbūt daug kas skaitysit pirmą kartą – kaip aš.. nors forumo temas maniau, kad esu perskaičiusi visas.Telydi jus ramybė, mielieji, Vita
vvita
2016-06-10 17:24:00
Mielas Petrai, tavo parašytos citatos nė žodžiu neužsimena, kad būtų nors menkiausia užuomina, jog MATERIALIOS SMEGENYS neturi įtakos žmogaus dvasiniam vystymuisi. Tuo tarpu tu gi teigi būtent šitaip:
“LABAI DAŽNAI ĮVAIRIOSE TEMOSE RANDU IŠSIREIŠKIMĄ, LYG TAI ŽMOGAUS MATERIALIOS SMEGENYS VISAI NETURI ĮTAKOS Į PROTO MINČIŲ DVASINGUMĄ.“
Aš tavęs prašiau dar kartą perskaityti šios temos dėstymą, kur viskas yra paaiškinta. Dabar matau, kad tu neskiri, kas yra MATERIALIOS SMEGENYS ir kas yra MATERIALUS PROTAS, ir kas yra DVASINGAS PROTAS.
Mielas Petrai, būtent taip ir yra, kad žmogus turi vieną protą, TAČIAU jis yra arba gyvulinis ir visiškai pajungtas materijai, arba morontinis-dvasinis - atsidavęs Rojaus Trejybės vedimui, ir materiją panaudoja tik kaip priemonę savo tolimesniam gyvenimui Urantijoje VISŲ LABUI IŠ MEILĖS IR LAISVA VALIA.
Būtent dėl to mes ir galime SAVO GYVULINĮ PROTĄ PAKEISTI Į JĖZAUS MORONTINĮ-DVASINĮ PROTĄ, IR BŪTENT TIK PASTARASIS PROTAS IR YRA TIKRASIS MŪSŲ ASMENYBĖS PROTAS, O NE ILIUZINIS MATERIALUS IR GYVULINIS PROTAS.
Tačiau abiem atvejais jis yra MATERIALIŲ SMEGENŲ, ir tik materialių smegenų veikimo-mąstymo išraiška kasdienybėje.
Ir būtent materialus ir gyvulinis protas nustoja savo galios ROJAUS TREJYBĖS GARBINIMO METU ir jo vietoje ima veikti - JAU PER VIRŠSĄMONĘ, kuri materialiam ir gyvuliniam protui nepreinama - DVASINIS protas.
Štai kodėl žmogus nori lankyti mūsų gyvąją Rojaus Trejybės šventovę ir dalyvauti gyvose pamaldose, kada jame įsiviešpatauja MORONTINIS-DVASINIS-JĖZAUS PROTAS, o ne prieš tai bujojęs materialus ir gyvulinis protas ir galbūt net daug šunybių prikrėtęs kitiems, bet dabar savo galios nebetekęs.
IR KIEKVIENOS - NET IR ŽMOGAUS PAVIDALU - ASMENYBĖS PROTAS YRA VIENAS IR TIK DVASINIS. Tačiau jis gali išsiskleisti ir pasireikšti tik tiek, kiek yra GYVAS RYŠYS SU JOS ŠALTINIU - TĖVU- ROJAUS TREJYBE.
Štai kodėl vieni dalyvauja Rojaus Trejybės šventovės gyvosiose pamaldose, o kiti ne, nes vienų gyvas ryšys yra toks gilus, kad jie trokšte trokšta jį patirti KOLEKTYVINĖJE DVASINĖJE KOMUNIJOJE DAR LABIAU. Tai jau ASMENYBĖS-JĖZAUS DVASINIO PROTO GALIOS ĮSIVIEŠPATAVIMAS TO ŽMOGAUS MATERIALAUS IR GYVULINIO PROTO ATŽVILGIU, nes pastarajam svarbu tik patogumai materialiam kūnui ir savo, dar savo biologinės šeimos savanaudiškų interesų tenkinimas.
Todėl tik vienam protui viešpataujant žmogus gyvena ramiai, nes jam nekyla jokių vidinių prieštaravimų. Bet šitaip yra tik dviem atvejais - visiškai laukiniam žmogui, kada jam rūpi tik savo kūnas, maistas, būstas, ir saugumas, ir labai dvasingam, kada jis atsiduoda Tėvo_Rojaus Trejybės veidmui ir į aplinką žvelgia TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS KOSMINĖS ĮŽVALGOS požiūriu ir žvilgsniu. Tuo tarpu VISA TARPINĖ EVOLIUCIJOS GRANDIS NUMATO NUOLATINĮ KOVOJIMĄ TARP MATERIALAUS IR GYVULINIO IR MORONTINIO IR DVASINIO PROTO ĮSIVIEŠPATAVIMO. Ši kova nuolat pasireiškia VIDINIU KONFLIKTU tarp gėrio ir blogio, abejonėmis, NEPASITIKĖJIMU savimi ir Tėvu-Rojaus Trejybe, nusivylimais ir džiaugsmais.
Todėl mūsų evoliucija yra TIK DVASINĖ, ir tik tokia. Ir ji prasideda mūsų VIDUJE, kada mes ir keičiame savo materialų ir gyvulnį protą į MORONTINĮ IR DVASINĮ PROTĄ.
Ir savo asmeninę evoliuciją mes įgyvendiname per visą amžinybę, bet mes niekada neatskleisime viso savo dvasinio proto iki galo, nes jis visą laiką turės daug didesnį potencialą negu jau mes būsime jį pavertę aktualu per milijardus metų kauptų patyrimų.
Tačiau savo asmeninę DVASINĘ evoliuciją mes jau galime patvirtinti ir paliudyti jau net dabar, dar būdami Urantijoje. Ir tą GALI PADRYTI, PAŽINTI TIK MŪSŲ DVASINIS PROTAS, BET NE MATERIALUS, KURIS LABAI GREITAI IŠNYKS, KADA TIK MATERIALIOS SMEGENYS NUSTOS PULSUOTI. Tuo tarpu VISI DVASINIAI MŪSŲ ASMENINIAI PASIEKIMAI IŠLIKS mūsų asmenybės nuosavybe ir po prisikėlimo, ir per visą amžinybę, kada nebebus jokių materialių smegenų.
Nepaisant to, kad mūsų materialios smegenys po prisikėlimo neišliks, kaip ir visas mūsų individualus kūnas jau nebebus materialus, vis tik savo DVASINIO PROTO PRADINĘ PRIEMONĘ ŠITAME SAVO ASMENINĖS EVOLIUCIJOS ETAPE URANTIJOJE KAIP MATERIALŪS MIRTINGIEJI MES TURIME SAVO MATERIALIAS SMEGENIS.
Tačiau vien tik smegenys - tai dar ne protas.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-12-01 11:08:44
Tikrai sutinku su šiuo ALGIMANTAI , tavuoju komentaru , ir būtinai aš juo pasiremsiu , kai matysiu tokius sakinius , kaip pav, temoje 2010-11-25 dienos . kurioje žmogaus protas yra nustumiamas į antraeilę vietą , tarsi žmogus dar turėtų kitą protą .
Man pav. šie sakiniai visai neaiškūs . Jie labai tendencingi į kažką , ką žmogus gali tarsi jausti ir be proto .
1.,,Neturėtų būti manoma, kad urantijiečio noras tikėti ir garbinti yra proto struktūroje kaip du viename. Tikintis tegali tik tikėti, bet garbinti jis negalėtų konkrečiai. Krikščionybė, kurios kaip ir nebuvo, suskilusi į atskiras sektas garbinimą paverčia įrėminta…’’
2.,,Tikrai nebus taip, kad žmogaus protas yra jau harmonizuotas, bet visiškai įmanoma, kad įtikėjimo gilinimas neišvengiamai atves į atgimimą iš dvasios.’’
3. ,,Noras tikėti ir garbinti atsiranda ne tik fizinio proto pastangomis. Morontinio, mielieji, morontinio. Ir netgi ne taip, o garbinimo dėka, atsidavusio garbinimo…’’
4. ,,Daugelis nori išgirsti Tėvą, bet pamiršta apie pasąmonės spąstus į kuriuos ir įkliuvo Buda. Mauras ( Meditacija ) atliko savo darbą. Mauras gali eiti.’’
(forumas 2010-11 25)
Aš manau , kad žmogaus protas , tiek sąmonė tiek ir pasąmonė gali viskuo patikėti ir įtikėti , jeigu žmogus sąmoningai nori keisti savo požiūrius ir pats , kaip asmenybė , kuria tai linkme , nori keistis : tikėti , įtikėti , patikėti . Visas stebūklas , mielas Algimantai , yra mūsų pasąmonėje ir atrasti šį stebūklą , nerti į bekraštį mūsų proto vandenyną , padeda mūsų sąmonė , kuri nusileidusi į savo paties proto gelmes , užgirsta , nuskaito pasąmoninio proto informaciją . O garbinimo dvasia ir noras garbinti mus aplanko , kai sugrįžti iš savo proto gelmės ir supranti , kad tikrasis AŠ , pats tikriausias AŠ , dieviškasis AŠ , yra visada su mūsų visu protu , tiek sąmone , tiek ir pasąmone . Žmogus , na pav , kad ir aš , sugrįžęs iš savo proto gelmės , suvoki geriau ne tik aplinkinį pasaulį , ką jis tau nori pasakyti , bet ir užgirdęs Dievo dvasios tylų balsą supranti , savosios būties prasmę ir pašaukimą . Žmogaus protas negai būti dalijamas į dvasinį , į morontinį protą , jausmų protą , širdies protą . Visas protas veikia kaip vienas ir nedalomas , tuo sudarydamas žmogaus asmenybę , o sąmonė ir pasąmonė tik papildo vieną kitą . Arba suteikia aiškumą sąmonei , arba ne , priklausomai nuo to , kaip abi šios proto funkcijos yra lavinamos , valingai per aktyviąją sąmonę . Tai tiek . Gerų visiems minčių .
P.S dėl stovėjimo ant abiejų krantų . Matai Algimantai , abu upės krantai yra mūsų gyvenimo upės krantai ir nieko peiktino aš nematau , kad noriu tyrinėti abu gyvenimo upės krantus .
emilispetras
2010-12-01 09:58:25
Mielas Petrai, NIEKADA mūsų forume NIEKAS neteigė to, ką teigi tu:
INČIŲ DVASINGUMĄ."
“LABAI DAŽNAI ĮVAIRIOSE TEMOSE RANDU IŠSIREIŠKIMĄ, LYG TAI ŽMOGAUS MATERIALIOS SMEGENYS VISAI NETURI ĮTAKOS Į PROTO MINČIŲ DVASINGUMĄ.“
Jeigu būtų taip, kaip tu čia pamėginai pateikti, jos būtent mūsų Forume šitai labai dažnai teigiama, tuomet tai būtų prieštaravimas TIKROVEI IR ROJAUS TREJYBĖS EVOLIUCINIAM SUMANYMUI – MATERIALAUS ŽMOGAUS MATERIALIŲ SMEGENŲ DĖKA VYSTYTIS IR AUGTI DVASIŠKAI KAIP TIKRAJAI ASMENYBEI DVASIOJE., tuomet žmogus iš viso negalėtų būti GYVAS, MĄSTYTI, IR DVASINGĖTI.
Kuo gi materialus žmogus valdo savo kūną, jeigu ne materialių smegenų pagalba, kaip gi žmogus priimtų sprendimą tarp gėrio ir blogio, jeigu ne materialių smegenų pagalba, kaip gi jis galėtų GARBINTI ROJAUS TREJYBĘ, jeigu ne materialių smegenų dėka, kaip gi būtų galima bendrauti su Rojaus Trejybe ir gauti Jos mokymus, jeigu ne materialių smegenų dėka?
Ar ne materialių smegenų dėka tu pats esi TENDENCINGAS, nors siūlai SAVO KOMENTARĄ "KAIP DVASINĘ PRAKTIKĄ BE URANTIŠKŲ AR KRIKŠČIONIŠKŲ TENDENCINGŲ TIESŲ."
Argi nejauti savo siūlymo TRAGIKOMIŠKUMO - siūlai urantams NEBŪTI urantais ir neteigti SAVO tiesų SAVO FORUME, kaip ir krikščionims - kurių IŠ VISO NEBĖRA, NES DABAR YRA TIK KRIKŠČIONYBĖS DUŽENOS-SEKTOS - katalikai, protestantai, pravoslavai, iš viso daugiau kaip vienas šimtas sektų - NETEIGTI SAVO tiesų, kai tokių sektantų mūsų Forume IŠ VISO NĖRA.
Mielas Petrai, prieš rašydamas galėjai bent jau dar kartą perskaityti pačią temą, kurioje aš ir paaiškinu MATERIALIŲ SMEGENŲ SVARBĄ ŽMOGUI EINANT DVASINIU GYVUOJU KELIU.
Linkiu tau savo mąstymą kreipti kosminės įžvalgos kryptimi, nes dabar tu nuolat demonstruoji vieną, bet akivaizdžią tendenciją, kuri mane tikrai liūdina, nes tu vienu metu nori būti ir viename, ir kitame upės krante. Šitaip tu save tikrai iškankinsi, ir pajausi, kad nepatiri DVASINĖS PALAIMOS VIDUJE.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-11-30 23:56:06
Petrai,
nežinau kaip kitiems, bet man geriausiai bendrauti su Minčių Derintoju pačiame ryte, prabudus, bet neprasimerkus. Tuomet ateina pačios šviesiausios mintys, kurias vėliau persmelkia jau ir kitokios mintys. Todėl visai atsikėlus, man sunkoka viską tiksliai atkurti, todėl pasitenkinu bendrais tų mokymų pagrindais.
Parašysiu vieną senokai užfiksuotą pamokymą:
"Siekdami tobulumo mes esame teisūs tol, kol mūsų teisumas duoda teigiamus rezultatus..."
VaidasVDS
2010-11-30 22:07:19
NERAŠAU TAI KAIP ATSKIRĄ TEMĄ , bet priglaudžiu prie panašios temos . Siūlau tai kaip dvasinę praktiką , be urantiškų ar krikščioniškų tendencingų tiesų.
Labai dažnai įvairiose temose randu išsireiškimą , lyg tai žmogaus materialios smegenys visai neturi įtakos į proto minčių dvasingumą . Tačiau kaip rodo dvasinės meditacijos praktika , be žmogaus galvos , be materialių smegenų ir niauronų , nebūtų ir pačio žmogaus . Lygiai kaip mes galime nekalbėti ir net ignoruoti , kad turime žarnyną ir turime kasdieną tuštintis ir nesutikti , kad tai yra gyvybiškai svarbiausias procesas . Tai kai kas , gali net palaikyti baisiausiu įžeidimu , jeigu pasakysi , kad tu žmogau esi dvasia kai bendrauji ir kalbiesi su DIEVU , bet tuo pačiu esi dar ir gyvulys , kai kasdiena eini tuštintis . Taigi mes nuo savo evoliucinės grandinės niekada negalėsime atsirišti su visu materialiu kūnu ir materialiomis smegenimis tol , kol gyvensime šioje Žemės ir Urantijos planetoje .
Jeigu žmogus neturėtų materialių galvos smegenų , tai toks žmogus neturėtų ir proto . Žmogaus galvos , smegenų lastelių neuronų veikla yra žmogaus proto funkcija .
Žmogus , kaip protaujanti planetinė gyvybė , yra vienintelė ir aukščiausia planetinė sąmonė , nes turi mąstymo funkciją . Mąstymą , dėl geresnio supratimo , būtų galima priskirti kaip gebėjimą kalbėti , super subtiliame lygmenyje , kai tavosios kalbos niekas negirdi , tai yra , kai šios kalbos jokia žmogaus ausis negali girdėti , tačiau aktyvusis sąmonės protas atpažysta ir nuskaito šias mintis .
Žmogaus mintis gimsta pačiuose giliausiuose ir pačiuose subtiliausiuose sąmonės lygiuose . Įsivaizduokime tai tokiu pavyzdžiu . Tarkime , kad šios mintys pakilę iš giluminių samonės lygių , kaip vandens burbuliuukai iškyla į išorinius ir paviršinius sąmonės okeano vandenis ir čia sąmonės vandenyno yra atpažystami kaip to vandenyno burbuliukai . Iškilę į samonės okeano paviršių šie burbuliukai spogsta , ir sąmonė reaguoja į šį sprogimą , sureaguoja visas viršutinis sąmonės okeano paviršius ir priima , nuskaito šių sprogstančių burbuliukų informaciją .
Mintis užgimusi sąmonės okeano gelmėse , kildama per visą milžinišką sąmonės gylį, iškyla į sąmonės paviršių , kaip sąmoninga mintis . Kiekviena mintis kildama pereina per įvairius giluminės sąmonės lygius , tačiau mes šių sąmonės lygių nepajaučiame , tik paviršiniai sąmonės sluoksniai atpažysta ir nuskaito mintį . Iš to seka , ir priimta manyti , kad giluminis protas yra gilios ramybės busenoje , o giluminė sąmonė yra labai inertiška . Ši sąmonės dalis , tai yra visas milžiniškas proto vandenynas , vadinasi pasąmonė , o paviršiniai sąmonės sluoksniai būdami aktyvūs ir dinamiški , kas minutę nuskaitinėja mintis-burbuliukus , atėjusius iš pasamonės gelmių . Tai yra kasdieninė buitinė minčių virtuvė , kur nuolat trykšta ir sproginėja įvairios mintelės , trumpalaikio poveikio ir trumpalaikės reišmės . Tačiau jeigu norime skaityti tik iš pirmapradės gelmės mintis , iš mūsų esybės ir būties gelmės mintis , reikia daryti išėjimą iš aktyvios sąmonės , per tylos praktiką . Tai reikia įsivaizduoti kaip sąmoningą trauką į vandenyno gelmę , norą visa esybe pasiduoti šio milžiniško vandenyno traukai , kuri tave kaip nardytoją patraukia savo natūralia gravitacijos trauka ir tu neri iki pat sąmonės dugno . Neri ramai , letai , vis grimzdamas ir grimzdamas į savo sąmonės vandenyną , į transendentinę ramybę , kurioje ir užgirstame tylų , vos girdimą balsą , savo sąmonės proto gelmėje . Tai nereiškia , kad mes priartėjome prie Dievo , kuris gyvena mūsų proto gelmėje . Visai ne , tai reiškia , kad Dievas visada buvo su mumis , tik mes per savo aktyviosios sąmonės minčių triukšmą , per nuolatinį tų burbuliukų -minčių sproginėjimą , paprasčiausiai nebegirdėjome subtiliai tylaus kasdieninio Dievo balso . Mes taip esame užsiėmę eilinėmis buitinėmis ir kitokiomis praktiškomis mintimis , kad šitame minčių chaose , mes niekada negalime užgirsti Dievo balsą . Tačiau užtenka išeiti iš aktyviosios proto sąmonės veiklos , panaudojant tylos praktiką , o toliau su savo aktyvia viena mintimi neriame į bekraštį samonės ir proto vandenyną , kurio tylos ir ramybės gelmėse užgirstame , mus visur lydintį , Dievo balsą
Daugelis tai suranda per maldas ir garbinimo maldas , per kolektyvinę maldos hipnozę ir kitokias religines praktikas . Tačiau aš siūlau paprastą ir efektyvų dvasinio nušvytimo būdą , naudojant savo aktyvaus proto nušvytimo praktiką , neriant į savo sąmonės vandenyną .
emilispetras
2010-11-30 21:29:33
Su džiaugsmu galiu pasakyti , kad ši tema šiandieną , taip pat veikia mane , kaip ir prieš metus , kai pirmą kartą ją perskaičiau .
Ir šiandiena ji pakoreguoja mano dvasines įžvalgas ir teikia išminties priėmimo džiaugsmą ir norą , pareikšti tokį pat susižavėjimo šūksnį , koki rašiau prieš metus .
Ačiū tau Rimantai , už šios temos įkėlimą . Nors ir neklaidžioju ir jaučiuosiu stabiliai visuose šio forumo mokymuose , bet , kaip sakoma , pasikartojimas - žinių motina .
Petras
2009-12-13 15:55:04
Iškeliu šią temą.Gal ji padės tai diskusijai ir tiem klausimam atsakyti, kurie yra dabar keliami Urantijos Knygos Pirmojo Dokumento, Visuotinis Tėvas studijų temoje, nenagrinėjant paties Dokumento.
rimantas ( Kaunas )
2009-12-13 11:42:06
Kadangi mažinami"gydytojų"etatai,jie ima naktinius budėjimus,tuo pačiu naudodami kompiuterius ne pagal paskirtį,švaistydami ligoninėms skirtas valstybės lėšas.Tepalinkėsiu savo sielos sesei,padirbėti ir visumos labui..Juk minėjau,kad ne mane reikia persekioti.Su meile.....Tėvo dvasia, Minties Derintojas, Kauno grupei
Tylos praktika - 2004 12 25 21.00 – 22. 00
Mano sūnau, tu padarei tą, ką Aš prašiau padaryti, pasidalinai Manąja žinia, kad šitoji žinia nušviestų ir sušildytų širdis tų, kurie išgirdo ją. Šitoji žinia yra skirta sušildyti visus, paguosti visus, stiprinti visus, vesti visus pas Mane. Vesti, nes nėra kito likimo, kaip tiktai paklusti šitam vedimui. Nėra kitos dovanos, kurią Aš suteikiu tvariniui, kaip tiktai atsigręžti į Mane savo valia, kurią yra kiekvienas gavęs iš Manęs.
Aš esu tas, kuris žadina, kuris kiekvienam suteikia net beviltiškoje padėtyje nepalaužiamą viltį ir tikėjimą, kad Aš padėsiu. Dėl to ir kreipiasi į mane tiktai būdami kritiškoje situacijoje; absoliuti dauguma jūsų planetos žmonių kreipiasi tada, kada jiems reikia pagalbos.
O Aš kreipiuosi į juos visada. Kreipiuosi ir nuolat raginu: pasirinkit Mano kelią ir jūs nepateksit į tokią bėdą, į kurią esat patekę nusigręžę nuo Manęs, arba dar nesuradę Manęs savo viduje. Suraskit, ir jūs pamatysit, kad tos bėdos, kurios šiandien yra skaudžios, jos yra nerealios, netikros. Jos yra sukurtos jūsų pačių vidinio aš veiksmų, minčių, ar aplinkybių, kurios nėra grėsmingos, bet be Manęs jums atrodo neįveikiamos. Kaip aukščiausi kalnai. Bet su Manimi tie kalnai yra įveikiami. Net ir nepajutus nuovargio, nes Aš vedu ne tik jūsų materialų kūną, bet vedu jūsų sielą. O siela yra aukštesnio lygio negu jūsų materialus kūnas. Ji yra aukštesnio lygio negu materialus protas. Dėl to nenusileiskit iki gyvulinio proto. Pažvelkite aukštesniu sielos protu, pažvelkite į Mane taip, kad jūs galėtumėte Mane ne tiktai pajusti, bet ir išvysti. Išvysti savo viduje per meilę, per šilumą, per tai, kas aplinkui jums atrodo nerealu. Bet jūs išvysite Mane pasireikšiantį visur kur, kur tik gali žvelgti dvasinės akys.
Tie, kurie nori klausyti Mano žodžio, tie iš tikrųjų nusiramins, kadangi jie girdės žodžius, kuriuos girdi ne materialios ausys, kaip klausos aparato dalis, bet girdi jų širdis; virpesiai atitinka Mano siunčiamus virpesius. Ir šitie virpesiai sutampa. Ir kada atsiranda sutapimas, tuomet pojūtis organizmo viduje pajunta palengvėjimą, nusiraminimą. Pajunta net ir nenorėdamas, nes tą nusiraminimą pasiunčiu Aš Savo dvasinės meilės, bet fiziniais virpesiais, bangomis, kurių jūs patys negalite pajusti. Jų negali atrasti ir mokslas. Ir neatras, kadangi jos yra fiziniam tyrinėjimui nepavaldžios. Jos yra iš Mano dvasios. Jos yra iš Mano paties vidaus. Dėl to joks mokslas negali prilygti Mano dvasios virpesiams, kurie yra siunčiami kiekvienam. Kiekvienam, kurio viduje ir gyvena Mano dalelė, Manoji dvasia.
Dėl to tiems, kurie skaitys tavo iš Manęs gautas žinias, aš noriu pasakyti, kad jūs pasitikėtumėte tiktai savo širdies balsu. Nes širdies balsas yra Mano balsas. Iš tikrųjų tai yra proto balsas, bet kad būtų jums aiškiau suvokti tą balsą pranašai pavadino širdies balsu, bet be proto tas širdies balsas nebūtų išgirstas, nes sutrikęs protas šito balso negirdi. Bet žmogaus protas pasiekia aukštesnį dvasinio išsivystymo lygį, ir pradeda pajusti, tokias vibracijas, kokių nepajunta intelektas, kuris kaupia tiktai žinias. Jis negali suvokti, kas yra aukštesni virpesiai, pasiųsti iš Mano paties vidaus.
Dėl to Aš jums ir sakau, kad jūs turėtumėte patikėti tuo, ką skaitote, nes tuos žodžius jūs galite pradėti jausti savo vidaus virpėjimu, savo vidaus atsigęžimu ir pajautimu tų virpesių savo viduje, nes jūs galite pajusti, kad šitie virpesiai yra realūs. Jūs galite juos patikrinti savo pojūčiais. Dėl to jūs turite ne tiktai pasitikėti tuo, ką jaučiate, bet mėginti ir patys užmegzti su Manimi ryšį. Užmegzti taip, kad jūs galėtumėte tuos virpesius jausti kasdien, kada tiktai jums iškyla būtinybė kreiptis į Mane, kad išgirstumėte Mano teikiamą jums žodį, arba ir patarimą.
Aš esu jūsų Tėvas, ir kaip ir žemiškieji tėvai, noriu jums gerovės ir laimės. Aš noriu jus vesti tuo keliu, kad jūs kuo mažiau kristumėt, kuo mažiau užsigautumėt, kuo mažiau patirtumėt nuoskaudų. Ir šitas kelias yra tiktai atsiduodant Mano valiai, tiktai žengiant ten, kur intelektas niekada neitų, nes intelektas žiūri savojo ego naudos, ir tas ego paprastai dažniausia ir suklaidina kiekvieną, kuris pradeda per daug gilintis į savo veiksmus ir mėgina apskaičiuoti tų veiksmų naudingumą. Ir jeigu jūs ieškosit naudingumo savo intelektui, savajam ego, jūs visada prasilenksit su Mano valia. Kada Aš vedu jus į priekį, Aš pirmiausia žiūriu jūsų naudos, visos kūrinijos naudos. Ir jeigu tai bus nauda visiems, tuo pačiu bus nauda ir Man. Aš lygiai taip pat augsiu, kaip ir jūs augat, nes Aš, būdamas visa ko Šaltinis, ir žinodamas viską nuo pabaigos, patyrimą kaupiu per jūsų patyrimą. Jeigu jūsų žmogiškas tėvas arba motina mato jus klumpantį, mažiuką dar, ir mato, kaip jūs raudate žvelgdami į iš žaizdos tekantį kraują, jiems suspaudžia širdį. Man lygiai taip pat suspaudžia, kada Aš matau jus griūvančius ir užsigaunančius. Bet jūsų tėvai, matydami šitą skausmą, kenčia tiktai viduje. Jie nejaučia jūsų patyrimo. Tuo tarpu aš jūsų skausmą pajuntu lygiai taip, kaip pajuntat jūs jį. Aš taip pat su kiekvienu vaiku išgyvenu tą skausmą, nes tai yra manoji patirtis.
Bet šitas skausmas nėra būtinas, kad augtumėt, nes aš žinau tobulą kelią, kaip pasiekti savąjį likimą, kuo mažiau susiduriant su skausmu, kuo mažiau patiriant nusivylimų. Dėl to tą kelią Aš ir nutiesiu jums. Dėl to ir pasiunčiu Savo dalelę, Savąją dvasią ir patalpinu į jūsų vidų, kad jūs įsiklausytumėte į jos balsą ir pasikliautumėte jos balsu. Ir tuo metu, jūs eitumėte tuo keliu, kurį jums ir parengiau. Ir tuo metu jūsų skausmo nebūtų. Nebūtų ašarų, nebūtų kančių. Nebūtų ligų. Nebūtų karų. Nebūtų nusivylimų, kurie dabar sužlugdo ne vieną. Ne vienam sukelia tokį skausmą, kad jis nebeištveria šito gyvenimo, pavadindamas jį, nepelnytai, pragaru.
Jeigu tik jūs žinotumėte, kokia tai yra nuostabi vieta jūsų patyrimui kaupti, jūs niekada nepasakytumėte, kad šitas gyvenimas jūsų planetoje yra perdaug sunkus. Jūs turite nuostabių perspektyvų. Ir tom perspektyvom įgyvendinti jūs turite nuostabių pasirinkimų, kur galite praktiškai patirti, patirti gėrį. Patirti gėrį, kuris spinduliuoja iš Manęs. Patirti meilę, kuri veda link gėrio žingsnio kiekvieną iš jūsų, kiekvieną akimirką be perstojo per visą gyvenimą. Bet jūs nepasitikit Manimi. Ir dėl šito nepasitikėjimo jums atsiranda labai daug kliūčių. Ir tas pasitikėjimas gali atsirasti tiktai tada, kada jūs atrasit Mane savo viduje. Atrasdami Mane jūs pradedate jausti Mane. Jausdami Mane, jūs pradedate žengti tuo keliu, kuriuo Aš ir vedu jus. Nežymiai, nejučia kreipdamas tolyn nuo tamsių blogio kelių į vieną vienintelį šviesų kelią, kuris yra vedantis pas Mane per jūsų patyrimą.
Jeigu jūs norėtumėte pajusti šito kelio svarbą, jūs turėtumėte pažvelgti tolyn į perspektyvą. Pamatytumėte tuos tvarinius, kurie šiandien šituo keliu jau yra nuėję ir kurie, sakydami jums, koks yra patyrimas, nuo pačio dugno iki pačio viršaus, iki paties šviesos Šaltinio, jums pasakytų lygiai tuos pačius žodžius, kuriuos šiandien sakau Aš. Įsiklausykit į tai, kas yra jūsų viduje. Išgirskit tai, ką jums sako Manoji dvasia. Viskas, kas šiandien yra jums artima ir kas jums suteikia pasitenkinimą ir tvirtumą, bet, kas neatitinka Manosios valios ir prasilenkia su Manąja valia, yra iliuzija arba jūsų augimo trūkumas.
Bet tas trūkumas bus ištaisytas, kada jūs pajusite, kad tie mokytojai, kurie jums yra suteikiami, deda tokias kupinas meilės pastangas, kad jums atskleistų šito kelio prasmę, išvaduotų iš baimės, kad šitoji kaustanti jus baimė būtų paversta Manąja meile. Ir kad šitoji meilė padėtų jums pasiekti kito širdį ir uždegti ją šita pačia meile. Ir kad šitoji grandinė visą laiką augtų, plėstųsi, gilėtų, kol galų gale visa visa planeta būtų pilna tokių meilės degančių liepsnelių ir jos visos susilietų į milžinišką liepsnojančią ugnį. O tos ugnies visi liežuviai būtų atgręžti į Mane. Per visą planetą. Tai būtų toji planeta, kuri turėtų nuostabų švytėjimą. Tas švytėjimas būtų uždegtas iš Manęs per Mano meilę, nusidriekęs per visą planetą ir atsisukęs į Mane. Toji planeta iš tikrųjų būtų pasiekusi šviesos ir gyvenimo pakopą. Bet tai, ką Aš pasakiau, yra tiktai simbolinis apibūdinimas, nes tai nėra materiali liepsna. Šitaip virpėtų jūsų širdys. Šitaip jos degtų gerais darbais, geromis mintimis. Šitaip jūs uždegdami savo širdį vis labiau ir labiau priartėtumėte prie Manęs, vis labiau ir labiau taptumėte panašūs į Mane. Šitaip jūs taptumėte Jėzumi. Visa planeta būtų pilna Jėzų. Tai būtų iš tikrųjų tas siekis įgyvendintas.
Ir jis bus įgyvendintas! Ateis laikas šita planeta bus apgyvendinta tokiais mirtingaisiais, kurie visi bus pasiekę Jėzaus dvasinį lygį. Ir ne tik ši planeta.
Mano vaikai, aš kreipiu jus vienu vieninteliu keliu – meilės keliu. Ir šitas kelias apima visas, bet kokias, net ir menkiausias ydas tirpdančias priemones. Meilės kelias yra ilgas ir amžinas kelias. Visų savo ydų jūs neatsisakysite iš karto. Ir dėl to nenusiminkit, nesigraužkit. Neteiskit savęs. Aš žinau, kad jūs esat Mano vaikai, kurie šitą žingsnį tiktai mokotės žengti. Argi tėvas pyksta ant vaikelio, jeigu jis žengęs pirmą žingsnį, iškart parklumpa. Priešingai, jis džiaugiasi ir kitiems su pasididžiavimu ima kalbėti “mano sūnus ar dukra jau žengė pirmą žingsnį.” Jis džiaugiasi šituo žingsniu. Aš lygiai taip džiaugiuosi jūsų pirmosiomis pastangomis. Nors aš žinau, kad jums tai yra sunku. Ypač tokioj planetoj, kuri buvo izoliuota, kur nebuvo šalia gyvenančių dvasinių vedlių. Ir jums šitokį žingsnį, pirmąjį žingsnį link tiesos ir meilės, kada aplinka yra visiškai kitokia, žengti yra nepaprastai sunku, bet net ir tokiom sąlygom jūs turit tobulą vedlį – Manąją dalelę. Atsiremkite į ją. Ir jūs pajusite, kad net ir tokiom sąlygom jūs galite žengti daug tvirtesnį žingsnį. Ir nesvarbu, kiek jūs bekluptumėt, jūs niekada nebūsite palikti parpuolę. Visada Aš jus kelsiu ir kelsiu. Visada jus guosiu ir stiprinsiu. Ir visada jūs būsit Mano mylimiausi vaikai. Bet jeigu jūs ir atsikėlę žengėt dar žingsnelį, pradėsit sau kartoti “pavargau, nebegaliu, eisiu lengvesniu keliu”, Aš ir tada jus mylėsiu lygiai taip pat, kaip ir žengiančius tuo Manuoju keliu. Ir tada Manoji dalelė, Manoji dvasia jums visą laiką kalbės tą patį: “Šitas kelias yra štai čia, šitas kelias yra čia. Aš esu tas kelias. Rinkis Manąjį kelią. Atsiremk į jį.” Ir ateis laikas, kada jūs pabusit ir pasitikėsite Manimi tiek, kiek dabar daugiau pasitikit aplinka ir savo materialiu gerbūviu, meterialia tikrove. Ateis laikas, kada jūs su šypsena prisiminsite savo dabartinį materialų gyvenimą ir prisimindami galvosit, “kokie mes buvom mažiukai ir silpnučiai, neišmanantys ir bejėgiai.”
Bet kaip ir kūdikystėje kūdikiui aplinka atrodo bauginanti, taip ir jums, nors ir suaugusiems materialiu kūnu, bet dvasiniams kūdikiams dabartinė pasaulio aplinka jums atrodo bauginanti. Bet aš žiūriu daug giliau ir plačiau. Jūsų aplinka yra nuostabiausia aplinka, kad galėtumėte išmokti tvirtesnių žingsnių. Nes toj aplinkoj, kur yra vien tiktai viena spalva, tie žingsniai nėra tokie stiprūs užsigrūdinimo prasme. Tie žingsniai nėra tokie, kad Aš galėčiau jus patikrinti ištikimybės požiūriu.
Jeigu planeta pasiekia nuostabų dvasinį išsivystymą ir šviesos ir gyvenimo pakopą, tai ten visa aplinka yra atsidavusi Manosios valios vykdymui. Ten ir kalbos nėra apie nusigręžimą nuo Manęs. Tuo šlovingesnis yra jūsų žingsnis link Manęs, kada jūs nepaisant tos tamsios aplinkos, kada jūs nematydami Manęs, ir nepajusdami Manęs, vis tiek iš paskutiniųjų jėgų žengiate, nors ir baigščiai dairydamiesi į kitus, kurie neina tuo keliu, kurie jus pašiepia, kurie jus niekina, vis tiek jūs einat šituo keliu, tai yra jūsų ištikimybės pats aukščiausias išbandymas: Nepasiduoti tai masei, kuri yra nuklydusi nuo Manęs, o žengti tuo keliu, kurį jums diktuoja Manasis balsas iš vidaus, nors to balso negalit niekam paversti girdimu, kad pasiteisintumėt, jog “aš einu tuo keliu dėl to, kad aš girdžiu šitą balsą; paklausyk ir tu, štai jis sako šitą.” Jūs negalit paskyt šito. Ir negalit pademonstruot Mano balso kitiems, nes kiekvienas jį turi išgirsti pats, iš savo vidaus.
Ir Aš kartoju kiekvienam ir visada, kad tik bendraudami su Manimi jūs skaistinat savąjį sielos pasireiškimą savais darbais ir tampate vis atviresni ir laidesni Manajam žodžiui, ir tuo pačiu imlesni Manajai žiniai. Ir Manajam stiprinimui. Dėl to atsiverkite Man. Pasitikėkite Manimi Atsigręžkite į Mane visa širdimi. Ne dalele, visa širdimi. Tik tada jūs pajusite, kad Aš esu gyvas ir tikras. Kad Aš esu jūsų viduje, o jūs esate Mano viduje, kad mes turim neatskiriamą dvasinį ryšį. Kad jūs esate iš Manęs. Ir Aš jums suteikiau šitą dvasinį ryšį tam, kad juo naudotumėtės, nes Aš duodu šitą dvasinį ryšį kiekvienam per visą kūriniją, tam, kad tas tvarinys, pasinaudodamas šituo ryšiu, galėtų augti. O augdamas vystyti ir visą kūriniją.
Aš nespartinu nė vieno. Ir nesistengiu, kad ta kūrinija vystytųsi greičiau negu vystytis pajėgia kiekvienas jos tvarinys. Bet Aš žinau viską nuo pabaigos. Mano planas bus iki galo įgyvendintas toks, kokį Aš sumaniau! Kad kiekvienas tvarinys bus atsigręžęs į Mane savo laisva valia. Ir toji valia, kurią Aš suteikiau kiekvienam, bus panaudojama tiktai meilės ir gėrio puoselėjimui ir sėjimui.
Mano vaikai, jūs turite vieną nuostabiausią galimybę, kokios neturi kiti, sukurti dvasiomis. Jūs turite nuostabiausią galimybę pradėti šitą patyrimą materialiame kūne. Ir per jūsų pavadintą materialią “mirtį” pasiekti tokią transformaciją, kokią transformaciją pasiekia vikšras tapdamas drugeliu. Jūs lygiai taip pat iš mirtingojo materialaus pavidalo tapsite potencialiai nemirtinga siela ir galėsite žengti vis tolyn nuo šito materialaus kūno ir artyn link Manęs. Ir šitas žengimas jums suteiks tiek naujų pojūčių, tiek naujos pažinties su Mano kūrinija ir su Manimi pačiu, per Mano įvairiausių dvasių tarnavimą ir jūsų mokymą, kad jūs negalėsite atsistebėti, kokia yra Mano valia: Viską atiduoti jums, viską skirti jūsų gerovei, visą meilę dalinti jums, kad tik jums būtų geriau.
Ar gi šito nenori jūsų žemiškieji mylintys tėvai savo vaikams? Argi vaikai, mylintys tėvus, nenori sugrąžinti šitos meilės gerais darbais, gerais poelgiais ir atsigręžimu į tėvus?
Bet Mano meilė yra nesulyginama su žemiškąja meile. Mano meilė nesiekia susigrąžinti jūsų meilės. Mano meilė yra tokia, kad ji paverčia žmogiškąją širdį tokia, kad ši dalina šitą meilę ir su didžiausiu troškimu pasiunčia ją Man atgal Man šito net neprašant.
Šitą jūs darykit nuolat. Ir šitoji meilė jus stiprins, ugdys, vystys, ir artins link Manęs. Ir su laiku jus padarys tokius pačius, koks esu Aš.
***
Nors šitas mokymas buvo perduotas, man paprašius Tėvo pasakyti Savo žodį Kauno Urantijos grupei, kuriai savo užsiėmimus dar vesdavau kartą per mėnesį, daugiau kaip prieš metus, bet ir dabar pasiskaitęs jį manau, kad verta su juo susipažinti ir mūsų Forumo skaitytojams.
Tėvo žodis pranoksta laiko įrėminimą.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Arūnas
2010-02-02 23:26:35
Labai gražu ir tikra . Manau , kad geresnio atsakymo Rimantui niekas ir neparašytų . Štai kur tikra diskusija - dvasinė diskusija , kuri savo turiniu ir motyvu yra visa iš dvasinių gelmių . Malonu skaityti ir analizuoti savo asmenybės ugdymui ir sielos turtinimui . Tik tokios diskusijos , tik tokie išmąstymai ir aprašymai gali duoti kiekvienam žmogui , kiekvienam šio forumo dalyviui aukščiausia naudą ir turtingiausia krūvį savo sielos augimui ir savo proto gelmių supratimui . Ačiū , ačiū , Algimantai .
Petras
2008-12-11 13:35:45
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]