Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Pamąstykite apie tai ir čiupkite Urantijos Knygos Epochinį Apreiškimą, studijuokite ją. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 06 28

Mylimieji, esu Algimantas. Ruošiu Dvasinius Mokytojus visai planetai, pradėjęs nuo Lietuvos. Atstovauju Kūrėjui, kaip Jo Ambasadorius, irgi visai planetai, ir mūsų Vietinės Visatos Sutverėjo, Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, apaštalas, ir jo partnerės, taip pat šitos Nebadono Vietinės Visatos Sutverėjos – Nebadonijos – apaštalas. Iš tikrųjų Dvasiniai Mokytojai tai yra nepakeičiami niekuo – nei politikais, nei verslininkais, nei įvairių mokymų institucijų mokytojais. Jie yra Kūrėjo Šaukliai dvasinant visuomenę, kad visuomenės akiratis būtų nureiptas į Kūrėją, ne į kokius nors mokslinis tyrinėjimus – čia yra mokslininkų sfera – bet kad jie atskleistų tas sampratas, kurios arčiausia būtų filosofams, kurių dabar nėra, yra filosofuotojai, kurie skaito ten filosofinius samprotavimus iš ankstesnių laikų ir perkelia į savo įvairius mokslinius darbus, disertacijas, straipsnius – yra filosofavimas. Filosofija – tai yra visuomenės susiejimas tarpusavyje kaip nuostabios sistemos ir tuo pačiu turinčios kryptį, nukreiptą į Kūrėją, ir gyvenimas – gyvenimas – tokia filosofija. Tas filosofas jau iš savęs tai pateikia, o filosofuotojai tiesiog atkartoja jo tuos perteiktų patyrimų apibendrinimus, teiginius. Tuo tarpu Dvasiniai Mokytojai rodo kelią, kaip organizuoti tuos nuoširdžius ieškotojus, kad jie galėtų prisijungti prie kolektyvinio Kūrėjo pagarbinimo, kaip jie galėtų žvelgti į savąją lytį ir į priešingą lytį, kad tai yra dvi skirtingos Kūrėjo sumanytos lytys, bet vienos rūšės, tai yra mirtingieji, tarp kitko, yra vienos rūšies du porūšiai skirtingų lyčių. Tai – ir Materialieji Sūnūs, kaip Adomai ir Ievos, ir midsononitai – yra tokia kategorija – bet tai jau yra aukštesnio lygio, yra ir dvasinės asmenybės, kurios turi dvasinius ir išorinius apvalkalus. Tai – ir cherubimai, ir sanobimai, bet jie nėra lytiniai tvariniai. Jie turi pozityvų arba aktyvų pasireiškimą, o kiti negatyvų arba pasyvų pasireiškimą. Visa tai yra tam, kad sąveikoje su priešingų lyčių arba, sakykime, priešingų potencialų bendradarbiavimas partnerystėje suteikia daug gilesnį supratimą Kūrėjo aplinkos ir tuo pačiu bendradarbiavimo partnerystėje. Sakykime, vyras ir moteris tai yra kūrybingesnis darinys negu du vyrai arba dvi moterys, reiškia, du atstovai iš vienos lyties. Tuo tarpu mes turime dar Kūrėjo suteiktą žmonijos ir rasės pratęsimo misijas šeimos mažiausiame kolektyve. Šeima – tai yra visuomenės išsivystymo tam tikra institucija. Tai nėra dieviška institucija. Tiesiog besivystant visuomenei per daugybę laukinio stadijų, per daugybę įvairių sukrėtimų, kariavimų, genčių naikinimų, rasių išžudymo – išnaikinta žalioji rasė, mėlynoji rasė, raudonoji rasė, iš šešių spalvotų rasių teliko tiktai geltonoji ir indigo arba juodoji, juodoji rasė yra pati menkiausia iš šešių spalvotų rasių – tai štai, evoliucinis procesas priėjo tokios padėties, kad vyras ir moteris, civilizacijos verčiami, pradėjo kurti šeimą, nes tai ekonomiškai patikimiausia priemonė visuomenėje apsirūpinti maistu, turėti pastogę, turėti pratęsimą giminės ir tuo pačiu toje giminėje suteikti tam tikrą sampratą, perteikiant patyrimą tėvų. Tai yra aukštesnis laiptelis negu bedruomeninėje visuomenėje, kada viskas yra bendra. Šeimoje yra tam tikra privati erdvė, privati tam tikra teritorija, ir joje galima pasireikšti daug laisviau negu bendruomenėje. Bet šitas šeimos laiptelis vėl priklauso nuo to, kokie yra papročiai visuomenėje, kokios yra tradicijos kuriamos, kokia yra religinė nuostata.
Ir mane žavi – žavi – tai, kas perteikiama Epochiniame Apreiškime, kada skaitau apie santuokos, šeimos atsiradimą ir vystymąsi. Šito nežino jokie mokslininkai mūsų pasaulyje. Šitą gali sužinoti tiktai iš Apreiškimo, kadangi panaudojami archyviniai duomenys iš dieviškųjų archyvų, ne iš kokių nors archyvų dokumentų cituojant kokias nors vietas čia užrašytas, mūsų planetoje, nes žmogus neturi tokio šeimos supratimo atskleidžiančių dokumentų nuo tų senųjų laikų, nes žmonija vystėsi beveik milijoną metų. Raštas atsiradęs visiškai neseniai palyginus su vienu milijonu metų, na, tas raštas, kuris yra jau fiksuojamas dabartiniuose žmogiškuose istoriniuose šaltiniuose, o šiaip raštas tai yra labai seniai perteiktas, ir ne šiaip perteiktas, o tai buvo dar prieš pusę milijono metų, kada atvyko mūsų planetos Princas Kaligastija. Jis mokė daug dalykų – higienos dalykų, ir Tėvo garbinimo, visų Tėvo garbinimo, ir tarpusavio bendravimo tarp genčių taikiu būdu, o ne kariaujant ir žudant gentis, gamybos mokė, mokė statyti namus iš plytų, kreditą panaudoti mokė prieš pusę milijono metų. Tas vystymasis truko sklandžiai, esant jau mūsų planetos Princui Kaligastijai ir jo pagalbininkams, atgabentiems iš kitų planetų – tris šimtus tūkstančius metų sklandus. Paskiau sukurstytas Liuciferio ir Šėtono maištas ir Satanijos Sistemoje – o jie buvo vadovai Satanijos Sistemos, ir mūsų planetos Princas prisijungė prie šito maišto – planeta buvo izoliuota, kaip ir Satanijos Sistema, ir tada nebėra Išminties iš aukštesnio lygmens, kuri būtų perteikiama, kaip tvarkytis ir planetoje, ir Vietinėje Sistemoje. Ir dėl to šita izoliacija padarė milžinišką žalą – milžinišką žalą – visai visuomenei, visam Evoliuciniam procesui mūsų planetoje, ir dar trisdešimt šešiose planetose, priklausančiose Satanijos Sistemai, iš šeši šimtai devynių planetų su mirtingaisiais tuo metu buvusiais. Tai štai, net ir tie penki šimtai tūkstančių metų, kurie buvo iki planetos Princo, jie yra užfiksuoti, kaip vystėsi ta šeima, kaip iš jos atsirado Andono ir Fontos šeima, pirmoji šeima, paaugliai, dvyniai, sesuo ir brolis, pabėgę iš savo gimdytojų genties, kada jie jau galėjo šnekėti sąvokom tarpusavyje, suprasdami vienas kitą, o net tėvai nesuprato jų, nes jie tarpusavyje ir su savo gentainiais bendravo tiktai garsais, ne savokomis. Ir štai Andonas ir Fonta, būdami paaugliais, dvylikos-trylikos metų, nusprendžia pabėgti iš šeimos – pabėgti – ir tas momentas, kada fiksuojama, kad šitoje planetoje, dvasinės asmenybės, kurios atgabeno gyvybės plazmą į šitą pasaulį – ir turi pavadinimą Gyvybės Nešėjai – iškart perteikė pranešimą – Šitame pasaulyje gimė jau mirtingasis, turintis laisvą valią, kuri ėmė pasireikšti geresniu, aukštesniu sprendimu visos Evoliucijos labui ir kryptimi. – Štai iš menkesnių net tėvų ir genties dvyniai pabėga, priimdami sprendimą kurti savo gyvenimą miške, bijodami žvėrių, bet jie priima tą sprendimą. Ir jie gauna už tokį moralinį sprendimą – abu gauna – Minties Derintojus – Kūrėjo Dvasią. Kiti gentainiai tokios Dvasios neturėjo. Jie buvo tiktai Pagalbinių Proto Dvasių vedami. Bet aš čia einu link to, kad Urantijos Knygoje, kada aš skaitau ir apie šeimos vystymąsi, ir apie santuoką, tai moters vaidmuo buvo – būtent dėl to sustingdymo evoliuciniame vystymesi dėl maišto – jis buvo siaubingas. Vyrai žiūrėjo į moteris kaip į daiktą, kaip į nuosavybę. Tiesiog reikia nuosekliai skaityti Urantijos Knygą, kad pamatytum, kokia yra žiauri ta evoliucija. Bet yra toks teiginys – Lyčių lygybės šiuolaikinė idėja yra graži ir verta besivystančios civilizacijos, bet gamtoje šito nėra. Kada yra kas stiprus, tas teisus, tada vyras sėdi moteriai ant sprando; kada daugiau įsivyrauja teisingumo, taikingumo ir sąžiningumo, tada ji palaipsniui išsilaisvina iš vergovės ir tamsos. – ir ypač šitas sakinys svarbus – Moters visuomeninė padėtis apskritai keičiasi atvirkščiai proporcingai militarizmo laipsniui bet kokioje nacijoje arba bet kokiame amžiuje. (0936-07)
Bet vyras ne sąmoningai ar tyčia atėmė moters teises ir tada palaipsniui ir nenoriai sugrąžino jas, visa tai buvo nesąmoningas ir neplanuotas visuomeninės evoliucijos epizodas. Kada iš tikrųjų atėjo laikas moteriai pasinaudoti naujomis teisėmis, tada jas ji gaudavo, ir gaudavo visas visiškai nepriklausomai nuo vyro sąmoningo požiūrio. Lėtai, bet tvirtai papročiai keičiasi taip, kad užtikrintų tuos visuomeninius pasikeitimus, kurie yra civilizacijos nuolatinės evoliucijos dalis. Besivystantys papročiai po truputį užtikrino vis geresnį elgesį su moterimis; tos gentys, kurios ir toliau su jomis elgėsi žiauriai, neišgyveno. (0937-01)
Mokslas, ne religija, moterį iš tikrųjų emancipavo (išlaisvino) – būtent šiuolaikinis fabrikas didžiąja dalimi ją išlaisvimo iš namų įkalinimo (kaip daiktą). Vyro fiziniai sugebėjimai daugiau nebebuvo svarbiausias dalykas naujajame fizinio apsirūpinimo mechanizme; mokslas tiek pakeitė gyvenimo sąlygas, kad vyro jėga daugiau nebebuvo tokia pranašesnė už moters jėgą. (0937-04)
Šitie pasikeitimai turėjo polinkį moterį išlaisvinti iš namų vergovės ir jos statusą tiek pakeitė, kad dabar ji turi asmeninės laisvės ir lytinio apsisprendimo tokį laipsnį, kuris iš esmės prilygsta vyro laipsniui. (0937-05-01-03)
Tokiu būdu pramonė laimėjo nesąmoningą ir netyčinę kovą dėl moters visuomeninio ir ekonominio išlaisvinimo. Ir vėl evoliucijai pavyko padaryti tai, ko net apreiškimui nepasisekė užbaigti. (0937-05-06-08)
Industrializuotose rasėse ji gavo beveik visas teises ir yra atleista nuo daugelio pareigų, kaip, pavyzdžiui, karinės tarnybos. (0937-06-03-04)
Porinių vedybų idealuose, moteris pagaliau laimėjo pripažinimą, orumą, nepriklausomybę, lygybę, ir išsilavinimą; bet ar ji bus verta viso šito naujo ir beprecedentinio pasiekimo? Ar šiuolaikinė moteris atsakys į šitą didį visuomeninio išlaisvinimo pasiekimą tingumu, abejingumu, vaikų neturėjimu, ir neištikimybe? Šiandien moteris patiria savo ilgos egzistencijos pasaulyje lemiamą išbandymą!(0937-07)
Ir dabar labai svarbūs teiginiai –
Bet moterų teisės jokiu būdu nėra vyrų teisės. Moteris negali kiek nors daugiau klestėti vyro teisių sąskaita, kaip ir vyras negali klestėti moters teisių sąskaita.(0938-01-04-05
Kiekviena lytis turi savo pačios savitas egzistencijos sferas, drauge su savo pačios teisėmis tos sferos viduje. Jeigu moteris tiesiogine prasme stengiasi pasinaudoti visomis vyro teisėmis, tuomet, anksčiau ar vėliau, negailestinga ir bejausmė konkurencija be jokios abejonės pakeis tą riteriškumą ir ypatingą dėmesį, kuriuo dabar naudojasi daug moterų ir kurį jos taip neseniai išsikovojo iš vyrų. (0938-02)
Civilizacija niekada negali panaikinti tos elgesio bedugnės, kuri yra tarp skirtingų lyčių. Iš amžiaus į amžių papročiai keičiasi, bet instinktai nesikeičia niekada. Įgimta motiniška meilė niekada neleis emancipuotai moteriai tapti rimta konkurente vyrui pramonėje. Amžinai kiekviena lytis bus aukščiausia savo pačios sferoje, sferose, kurias nulėmė biologinis diferencijavimas ir protinis nepanašumas. (0938-03)
Kiekviena lytis visada turės savo pačios atskirą sferą, nors kartas nuo karto viena sfera įsiterps į kitą. Tiktai visuomeniniu požiūriu vyrai ir moterys tikrai varžysis lygiomis teisėmis. (0938-04) – visuomeniniu tiktai, bet jokiu būdu ne tarp lyčių.
Konfliktas yra neišvengiamas. Poravimasis yra įgimtas; jis yra natūralus. Bet vedybos nėra biologinės; jos yra visuomeninės. Aistra užtikrina, kad vyras ir moteris sueis draugėn, bet draugėje juos išlaiko silpnesnis tėviškas instinktas ir visuomeniniai papročiai. (0938-06-05-09)
Vyras ir moteris, praktiniu požiūriu, yra tos pačios rūšies du skirtingi porūšiai, kurie gyvena artimai ir intymiai bendraudami. Jų požiūriai ir visas kompleksas gyvenimiškų reakcijų yra iš principo skirtingi; jie yra visiškai nepajėgūs iki galo ir realiai suvokti vienas kito. Visiškas supratimas tarp lyčių yra nepasiekiamas. (0938-07)
Moterys atrodo, jog turi didesnę intuiciją negu vyrai, bet taip pat atrodo, kad jos yra kažkuria prasme mažiau logiškos. Tačiau, moteris visada buvo žmonijos moralinio standarto nešėja ir dvasinis vadovas. Ta ranka, kuri supa lopšį, vis dar bičiuliaujasi su likimu.(0938-08)
Prigimties, reagavimo, požiūrio, ir mąstymo skirtumai tarp vyrų ir moterų, ne tiktai, kad neturėtų kelti susirūpinimo, bet turėtų būti laikomi labai naudingi žmonijai, tiek individualiai, tiek kolektyviai. Daugelis visatos tvarinių kategorijų yra sukurtos asmenybės pasireiškimo dualiose fazėse. Tarp mirtingųjų, Materialiųjų Sūnų, ir midsonitų, šitą skirtumą apibūdina vyriškoji lytis ir moteriškoji lytis; tarp serafimų, cherubimų, ir Morontinių Kompanionų, jį pažymi pozityvus arba aktyvus ir negatyvus arba pasyvus. Tokie dualistiniai susivienijimai labai smarkiai padidina visapusiškumą ir nugali įgimtus apribojimus. (0938-09)
Dar įdomus dalykas –
Vyrams ir moterims reikia vieniems kitų per savo morontinę ir dvasinę, o taip pat ir mirtingųjų karjerą. Požiūrio skirtumai tarp vyro ir moters išlieka net už pirmojo gyvenimo ribų ir per visą kilimą vietinėje visatoje ir supervisatoje. Ir net Havonoje, tie piligrimai, kurie kažkada buvo vyrai ir moterys, ir toliau padės vieni kitiems kylant į Rojų. Niekada, net ir Užbaigtųjų Korpuse, tvarinys nepatirs tokių didžiulių metamorfozių, kurios ištrintų asmenybės tuos bruožus, kuriuos žmonės vadina vyriškąja lytimi ir moteriškąja lytimi; visada šitos dvi žmonijos pagrindinės variacijos tikrai ir toliau intriguos, stimuliuos, skatins, ir padės viena kitai; visada jos bus abipusiškai priklausomos nuo bendradarbiavimo sprendžiant sudėtingas visatos problemas ir įveikiant daugialypius kosminius sunkumus.(0939-01)
84:6.7 (939.2)Nors abi lytys niekada negali tikėtis, jog viena kitą supras iki galo, bet jos veiksmingai viena kitą papildo, ir nors bendradarbiavimas dažnai yra daugiau ar mažiau asmeniškai antagonistinis, bet jis yra pajėgus visuomenę išsaugoti ir reprodukuoti. Santuoka yra toks institutas, kuris sumanytas tam, jog suderintų skirtumus tarp lyčių, tuo pačiu metu įgyvendindamas civilizacijos tęstinumą ir užtikrindamas rasės reprodukciją.(0939-02)
Santuoka yra visų žmogiškųjų institutų motina, nes ji tiesiogiai veda į šeimos sukūrimą ir šeimos išlaikymą, o tai yra visuomenės struktūrinis pagrindas. Šeima yra gyvybiškai susieta su savęs išsaugojimo mechanizmu; ji yra pagrindinė rasių pratęsimo viltis veikiant civilizacijos papročiams, nors tuo pačiu metu ji kuo efektyviausiai suteikia tam tikras visiškai geras savęs patenkinimo formas. Šeima yra žmogaus didžiausias grynai žmogiškasis pasiekimas, sujungiant, kaip ji tą iš tiesų ir daro, vyro ir moters biologinių ryšių evoliuciją su vyro ir žmonos visuomeniniais ryšiais. (0939-03)
Ir dar teiginys, kas labai svarbu ir idealiam šeimyniniam gyvenimui –
1. Naujas religijos vaidmuo – tas mokymas, jog tėvų patyrimas yra esminis, idėja, kad gimdomi kosminiai piliečiai, praplėstas supratimas apie privilegiją gimdyti palikuonis – suteikti sūnus Tėvui.(0939-07)
Štai apie ką aš nuolat ir kalbu. Visi mes esame dvasiniai broliai ir sesės, ir mūsų gimdytojai yra mūsų dvasiniai broliai ir sesės. Ir štai šeimos tikslas yra, ir tų žemiškųjų tėvų tikslas – gimdyti, suteikti visų Tėvui sūnų ir dukrų. Ir toliau yra nuostabūs aiškinimai apie šeimą, apie jos iššūkius ypač dabar, kada civilizacija pasiekė tokį lygį, kad žmonija visuose kraštuose – tiesiogine prasme – tapo labai savanaudiška, siekianti malonumų, savęs patenkinimo, gyvenanti aistrų sukūriuose iškraipymuose, ir tai veda tolyn nuo šeimos, net ir šeimos sukūrimo – ir tas priimtina visuomenei. O juk prieš tai aš skaičiau – ne vyras suteikia moteriai teises, bet visuomeninimas, papročiai, tai, kas yra visuomenėje jau pripažįstama, kaip svarbiausias dalykas. O jeigu pripažins kitas sampratas, natūralu, šeima degraduos, ir palaipsniui išnykus šeimai, kada bus palaida bala, žlugs civilizacijos, net ir aukščiausi pasiekimai. Be šeimos civilizacija sugrįš į tą būseną, kokia buvo tarp laukinių.
Pamąstykite apie tai ir čiupkite Urantijos Knygos Epochinį Apreiškimą, studijuokite ją. Be jo jūs esate irgi neparengti – neparengti – Evoliuciniam procesui – daug ko nesuprantate ir daug ko nesuprasite. Sakau tiems, kurie klausosi mano mokymų, bet niekada nebuvo girdėję nei apie Urantijos Knygą, nei apie Gyvąjį Kelią, nei apie Gyvąją Šventovę, kaip dabar vyksta gyvosios pamaldos. Jūs tai žiūrite tavo televizijos kanale pateiktą įrašą, bet jis yra pateikiamas per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje, vienintelėje pasaulyje, be ritualų, šventovėje. Ir dabar mes pagarbinome Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Po šito mokymo bus prašymų malda. Mes prisijungę per tuos dabartinius jau ryšių kanalus. Man tai nepatinka, aišku, aš labai nepritariu tokiai civilizacijos tėkmei, kai žmogus pavergiamas visų tokių telefonų, kompiuterių ir taip toliau. Man priimtina, kada viską gali užrašyti ranka – ranka – išsiųsti laišką, taip pat užrašytą. Tai yra dalis žmogaus dvasinio asmens atskleidimo, o paspausti mygtuką, kuris iškart ekrane spausdina raidę, nėra tai, kada rašai savo ranka. Tą gali patvirtinti Jurgita, kuri taip nuostabiai kaligrafija užrašė ir pavadinimą ketvirtai Kūrėjo Knygai – Tu Manyje.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai