Forumas: temos peržiūra

Kūrėjo – Rojaus Trejybės AŠ ESU – mokymas-atsakymas į Evaldo esminius klausimus apie vyro ir moters partnerystės tarpusavio ryšius, suteiktas 2025 06 25

Algimantas – Mylimieji, gavau iš Evaldo tokį gilų laišką ir prašymą kreiptis į Kūrėją, kad Kūrėjas suteiktų mokymą. Kadangi laiškas iš tikrųjų yra gilus, aš noriu jį perskaityti – Algimantai rašau tokiu klausimu, kažkaip daug mąstau ta tema, ir iškyla klausimų. Prisiminiau ir paklausiau tavo nuostabų mokymą įrašytą prieš keletą metų (čia pateikta nuoroda to mokymo, jis anglų kalba). Tačiau mane domina giluminis partnerystės – ir vyro, ir moters – pažinimas. Aš norėčiau geriau pažinti ir suprasti Kūrėjo numatytą sąveikos ryšį tarp vyro ir moters mano pajautimu ir įžvalga, ką Kūrėjas yra sumanęs tarp dviejų asmenų, ir visas pamokas galima išmokti kartu. Dabar visuomenėje pasklidęs intelektualus mitas, kad su vienu partneriu galima atliepti vienus poreikius, o su kitu kitus, ir taip žmonės blaškosi nuo vieno prie kito, nesurasdami pilnatvės. Suprantu, kad tai tolimas kelias susivokti savyje, ir tokiu lygiu pajusti kitą, kad viskas būtų išsprendžiama ir išmokstama tik per Kūrėją. Kuomet tu sakei mokymą apie kūriniją, kaip gyvąją sistemą, man dar labiau pasidarė viskas aišku, ir kilo mintis paprašyti tavęs, kad paprašytum mokymo iš Kūrėjo, ir galbūt jį nufilmuotum, kad būtų galimą pateikti ir kitiems, kurių tokia gausybė blaškosi ir ieško atsakymų – Kaip žmogų veikia iš gimdytojų per elgesį įgytos programos? O kaip jį veikia per pasąmonę paveldėtos progaramos? Ar lytinių santykių metu žmonės tarpusavyje susisieja pasąmoniniais srautais, ir tai daro įtaką ar paklaidina jį gyvenimo pasirinkimuose bei ištikimybėje tiek sau, tiek ir tam Kūrėjo atsiųstam partneriui? Tai, ką žmonės vadina meile ir jausmu, ar tai nėra tik pasąmoninių įgytų programų atgarsis-rezonansas, kuris ydingą dalį atliepia iš kito asmens, užpildydamas tuštumą, nes žmogus pilnatvės nebepajėgia pasiekti per nutolusį ryšį su Kūrėju? Jeigu gimdytojai nesugebėjo išugdyti pilnaverčio asmens su sveiku požiūriu bei santykiu į save, argi gali kitas, nebrandus partneris, tą padaryti, būdamas tokiame pačiame lygyje? Aš jaučiu ir puikiai suprantu, kad be Kūrėjo šių dalykų pranokti neįmanoma. Tačiau vis daugiau žmonių aplinkoje manęs klausia ar neišbūna savo pasirinkimuose, kaip dorai gyventi. Ar galėtum pamėginti, jei supratai mano klausimų kryptį, paprašyti mokymo, kad jis būtų pasiekiamas ir Kūrėjo neatradusiojo protui, bet kartu ir vestų į aukštesnį suvokimą su paprastais paaiškinimais apie lengvabūdiško gyvenimo ir naivaus tikėjimo iliuzijomis pavojų.

Štai toks gilus laiškas, nuoširdus. Tad belieka man kreiptis į Kūrėją, ir šitą mokymą įrašyti į vaizdo kamerą. Ką aš dabar ir padarysiu.

Mano mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU, Tu esi Keturiose Asmenybėse, absoliučiai dvasioje suvienytas Kūrėjas, kurį mes garbiname Širdimi, meldžiame Tau Gerovės, kai Tu esi Gerovės Šaltinis, meldžiame kitiems Gerovės, meldžiame skvarbesnio kosminio suvokimo apie Tave, apie kūriniją, apie save, apie savo ateitį Amžinajame Kelyje, Gyvajame Evoliuciniame Kelyje, kurį Tu suteikei visai kūrinijai, ir visa kūrinija žengia juo. Mes tik pradedame išgirsti tokius apreiškimus apie Gyvąjį Kelią, Tavąją Tikrovę, ir mėginti žengti patį pradinį žingsnį, dar būdami šitame materialiame apvalkale, turinčiame žmogiškojo išorinio pavidalo energinių virpesių išraišką. Todėl mums daug kas nesuprantama net mūsų pačių gyvenime, mūsų pačių aplinkoje. Ir štai aš dabar gavau iš savo dvasinio brolio, Tavo dvasinio sūnaus, Evaldo, gilų laišką, ir aš noriu išgirsti Tavąjį Mokymą, atsakant į tuos esminius klausimus, bet atsakant paprastai, kad būtų galima suprasti ir tiems Tavasiems Vaikams, mūsų dvasiniams broliams ir sesėms, kurie nieko nežino apie Gyvąjį Kelią, apie Tavąją Tikrovę, gyvena iliuziniame lygyje iliuzinį gyvenimą, kurį laiko tikrove. Dėl to net ir santykiai tarp vyro ir moters yra iliuziniai – jie pagrįsti emociniais, hormoniniais protrūkiais, aistromis, ir tam tikrais ieškojimais, bet nežinant krypties. Todėl ir lieka tie tik ieškojimai be atsakymų, ką tu galėtum pamokyti visus mus, einančius Gyvuoju Keliu, o taip pat ir pasakyti tiems, kurie nieko nežino apie šitą Kelią ir blaškosi ieškodami sau partnerio ar partnerės, priešingos lyties mylimo žmogaus gyvenimui. Esu pasirengęs, Tavąjį suteikiamą Mokymą, pagarsinti savo lūpomis.

Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Mano mylimas sūnau, Algimantai, Aš džiaugiuosi, kad tu kreipiesi į Mane, atsiliepdamas į savojo dvasinio brolio, Manojo sūnaus Evaldo, tau parašytą nuostabų, nuoširdų laišką. Tai rodo, kad esminiai dalykai vis tik nusėda Maniesiems Vaikams giliai – giliai į vidų – ir ieškoma atsakymo gilumine prasme – ieškoma. Tai reiškia, Manasis Evoliucinis Kelias, jums dar tik pradėtas žengti gyvuoju žingsniu, iš tikrųjų yra Tikrovės pasireiškimas, kaip jūs galite padėti Man įgyvendinti Evoliucinį Planą ir Sumanymą šitame pasaulyje, šitoje žmonijoje, šitoje kartoje. Reiškia, Mano pasirinkimas tavęs, kaip Mano Ambasadoriaus, ir Manojo Sūnaus Kūrėjo – dabar Šeimininko Sūnaus Kūrėjo – ir jo Partnerės, Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalo, jau pasiteisino.
Tie tavieji Dvasiniai broliai ir sesės, kurie klausosi tavo mokymų, žiūri juos, įrašytus į vaizdo kamerą, mąsto savyje – mąsto – kelia klausimus sau, giluminius klausimus, nors jie nedrįsta kreiptis į tave, bet viduje jie mąsto ir patiria panašių emocinių proveržių, kokius tau išsakė savajame laiške tavasis dvasinis brolis, Evaldas.
Kaip galima būtų atsakyti į tuos klausimus, kad galėtų juos suprasti, labai paprastais, suprantamais teiginiais nieko nežinantys apie Gyvąjį Kelią, ir apie Mane – Gyvąjį – esantį jų pačių viduje? Tiesiog galbūt trumpai jiems galima būtų pasakyti – Ieškokite! Ieškokite! Siekite daugiau negu esate patyrę iki šios akimirkos, nes yra aukštesnė, ryškesnė Šviesa negu jūsų aplinkoje, ir net ryškesnė jūsų pačių viduje. – Tik jūs ieškokite visada nuoširdžiai, atverdami visą savo nuoširdumą, net jeigu ir ieškote kito priešingos lyties partnerio ar partnerės, darykite tą nuoširdžiai. Žvelkite atviromis akimis į savąją aplinką savuoju nuoširdumu. Patirkite, kokia yra aplinka, kada jūs negalvojate nieko apie tikslą, kad norite surasti tą sau tinkamą partnerį ar partnerę priešingos lyties, kuri galėtų būti jūsų bendrakeleivė šitame gyvenime. Nekelkite šito tikslo tą akimirką, kada žvelgiate į aplinką. Žvelkite tarsi patys būtumėte nuostabioje būsenoje, pripildytoje vidų apraminančio vaizdinio. Kiekvienas sau išmąstykite tą vaizdinį, kad pajaustumėte nusiraminimą, kad pajaustumėte gilesnę ramybę savyje, nes tik tada jūsų protas pradeda veikti taip, kaip sumaniau Aš – dvasine nuoširdumo pasireiškimo išraiška. Ir jūsų žvilgsnis tampa daug imlesnis jūsų vidui. Toks žvilgsnis sujaudina giluminį jūsų savasties buvimą šitame jums matomame materialiam žvilgsniui žmogaus kūne. Tai yra jūsų tikrasis aš, jūsų – kitų – vadinamas vidiniu aš. Tai jūs esate TAS, kurį Aš suteikiu jums visiems. Aš esu Tas, kuris išreiškiu Save visiems. Kada jūs taip pat pasiekiate savo protu savo vidinį aš, tas jūsų vidinis aš taip pat ima žvelgti taip, kad išreikštų jis save aplinkai – žvelgti taip, kaip žvelgiu Aš – nuoširdžiai, nekeldamas sau tikslų – vienas geresnis, kitas blogesnis, trečias visiškai nepataisomai nusigręžęs. Aš žvelgiu nevertindamas. Aš žvelgiu ir tuo pačiu patiriu, kokie jūs tie, turintys giluminės sąžinės jausmo supratimą, tiesos supratimą, nuoširdumo pasireiškimą, vidinės šviesos išraišką. Jūs tais virpesiais pasiekiate Mane, net neištarę Mano Vardo. Aš visą tai iš jūsų pajuntu nuoširdumu. Ir kada jūs esate nuoširdumo apimti savo viduje, jūs esate nusiraminę. Jūsų žvilgsnis nelaksto iš vieno krašto į kitą, niekada neapimdamas gelmės. Jisai žvelgia taip, tarsi apkabintų visus. Žvelgia taip, kaip sumaniau Aš žvelgti į peizažą, nenagrinėjant kiekvieno peizažo, nutapyto drobėje, o žvelgiant į aplinką – natūros peizažą – neįsižiūrint į kiekvieną lapelį, kiekvieną atskirą medelį, bet matant visumos Grožį, apimant visą erdvę. Štai tokioje būsenoje jūsų nuoširdumas pasiekia jūsų nerimstantį protą – protas apraminamas – ir tada jūs pajuntate vidumi, kada susitinkate net ir atsitiktinai. Jūs galite susitikti įvairiosiomis aplinkybėmis su iki tol nematytais savo dvasiniais broliais ir sesėmis ir pajausti vidumi virptelėjimą – vidumi – per akimirką. Jūs gi turite pasakymą – Amūro strėlė perskrodė Širdį! Jūs siunčiate savo mintis, kada esate iš tikrųjų nurimę, ir kada esate nuoširdūs – siunčiate savo mintis paramos, pagalbos, jeigu patekęs kažkoks mylimas jums žmogus į sunkią padėtį, į sunkias aplinkybes tiek fizine, tiek intelektualia prasme, jūs siunčiate ir prašote – kas jums iš aukštesnių jėgų dažniausiai girdima – angelų pagalbos. O tai yra tikri Mano Vaikai, padėjėjai jums, atsiųsti padėti jums gyvenimo įvairiuose verpetuose, įvairiose aplinkybėse, ir jie net padeda suformuoti tas aplinkybes, kad jūsų žvilgsnis pastebėtų tą, Mano skirtą, partnerį, kokio ieško jūsų protas. Bet kada jis ieško nerimastingai, trūkinėdamas, neturėdamas vidinio nusiraminimo, jo ieškojimai yra paviršutiniai. Jis žvelgia tiktai pačiu paviršiumi, ir užkliūna vienas koks nors mažas, smulkus epizodas, kuris gali sunaikinti visą paveikslą. Nebus to paveikslo Grožio patyrimo, kadangi tas nerimstantis ir besikabinėjantis protas iškart puola vertinti ir skelbti nuosprendį – gražu, negražu – dėl vieno mažo, kokio nors smulkmeniško veiksmo ar nedidelio ne tokio potepio, kokio tikisi, kada kelia tam tikrą konkretų tikslą, ko jis siekia.
Nuoširdus žmogus nekelia sau konkretaus tikslo kaip siekinio. Jis nori gyventi ramybėje sąžiningai, būti doras ir teisingas, ir siekti pažinti didesnę Tiesą, Šviesą, ir šitoje Tiesoje ir Šviesoje jis patiria didesnį nusiraminimą. Jo tikslas yra siekiamybė, kiek jis gali aprėpti tą akimirką plačiausiu suvokimu, plačiausiu mastu. Jis neužkliūna už smulkmenos. Tiesiog smulkmenos jo žvilgsnio neužkabina, nepritraukia, kad per smulkmeną jis prarastų visą apimantį peizažą, natūros peizažą, žmonių pasireiškimo aplinką. Štai tą gali daryti tas, kuris neturi supratimo apie Gyvąjį Kelią, apie Gyvąją Tikrovę, apie Gyvąjį Kūrėją, net ir viduje esantį, bet jis žino, kad yra ramybė, jis žino, kad yra sąžinė, jis žino, kad yra moralė, jis žino, kad yra drausmė, jis žino, kad yra gėris, grožis, kad yra vertybės. Visą šitą žinoti yra viena, bet jas pripažinti jau yra aukštesnis laiptelis. O dar daugiau palypėjus, atsiranda tos sampratos, kada ima šitomis nuostatomis pats vadovautis, tiktai sunkiai sekasi jas pažaboti, nes aplinka pati kunkuliuoja kaip audringas vandenynas. Ir gausybė įvairiausių verpetų! Vieni verpetai įtraukia į nusikaltimus, kiti verpetai įtraukia į kažkokias madas, treti verpetei įtraukia į materialių turtų troškimą, nenumalšinant godumo, dar kiti verpetai įtraukia į įvairias politines struktūras, kurios akivaizdžiai žmogaus protą pavergia, ir žmogus pasimeta tuose verpetuose – kunkuliuojant jie visi tampa neišbrendami, jie įsiurbia vis giliau, ir Ramybė čia neegzistuoja. Tokia aplinka nėra tokia, kokią sumaniau Aš. Tokia aplinka yra šitoje kartoje, gyvenant be Manęs. Todėl pirmiausia jums tenka galvoti apie dorą, apie kuo aukštesnę moralinę nuostatą – nes moralė tai yra žmogiškosios sąžinės sampratos ir visuomenės priimtų normų pasireiškimo aplinka, iškeliant savo tam tikrus principus, ir jų siekiant laikytis. Bet moralėje stinga Manęs, kaip Pamato, kaip Pagrindo.
Jums, tiems, kurie einate Gyvuoju Keliu, ir kurie suprantate, kaip jus pakylėjo, kada atradote Mane savyje, kada pradėjote Mane garbinti ne dėl to, kad tu aiškini savuosiuose mokymuose, kalbėdamas apie Mane, kad reikia šitą daryti, bet dėl to, kad jau atsirado tas proto – lakstančio, nerimstančio, šokinėjančio, trūkinėjančio savo emocijomis, mintimis, neužbaigtumu – apraminimas. Toks protas palaipsniui apmaldomas, ir vis ramiau įsivyrauja tas gaivus dvasinės krypties mąstymas. Ir dabar jūs galite jau įvertinti patys save, koks yra milžiniškas skirtumas tarp jūsų ankstesnio vidinės būsenos pasireiškimo ir šio laiptelio, kokį patiria jūsų asmenybė šiuo metu. Tai jums yra patikimiausias patyrimo įrodymas, kad šitas Kelias yra Teisingas, kad šitas Kelias yra Vienintelis, kad šitame Kelyje klaidų yra dėl to, kad trūkinėja jūsų ryšys su Manimi, kuris turi visą laiką stiprėti. Bet aplinka turi poveikio ir jums, ir jūsų atsidavimui Man, bet jūs jau žinote Kryptį, tą Vektorių, apie kurį tu kalbi nuolat savo dvasiniams broliams ir sesėms. VEKTORIUS ESU – AŠ. Ir visą laiką orientuokitės kuo giliau, stipriau, ir plačiau į Mane, ir tik į Mane. Į Tą Pamatą! Juk galima pastatyti namą ir be pamatų. Tik kiek išsilaikys tokio namo sienos ir stogas? Todėl pamatas, jau būdamas pats tvirčiausias statinio fundamentalus pagrindas, yra ne kas kitas, bet esu Dvasinis Aš – Dvasios Pripildytojas, Asmenybės Suteikėjas, ir Gyvasties Sumanytojas.
Jūs esate tie, kurie gaunate iš Manęs energinę gyvastį. Jūs gaunate – Išmintį, Teisumą ir Teisingumą, Amžinąsias Vertybes jūs semiate iš Manęs, ir jomis gyvendami, jūs tada galite vis ramiau žvelgti į aplinką, kuri tuose verpetuose, apie kuriuos Aš buvau jums užsiminęs, patys skęsta, o iš verpetų pajėgus juos ištraukti esu tik Aš. Nėra kitos galios, kuri galėtų iškelti juos iš tų verpetų, vis giliau įsiurbiančių į jų vidų visus Mano dvasinius vaikus šitame tamsos apimtame – jau du šimtus tūkstančių metų – pasaulyje. Dėl to Aš ir siunčiau Savo Sūnų Kūrėją, ir ankstesnius Dvasinius Mokytojus, ir Pranašus, kad palaikyčiau tą Šviesos Kryptį, kad jūs galėtumėte kurti šeimas ant Manojo Pamato. Bet kada atsiranda tie, kurie iškraipo Manuosius teikiamus Mokymus, kada iškeliauja Mokytojai iš šito pasaulio, iškraipymai yra toks palengvinantis jų klaidingų sampratų prisitaikymo galimybes palengvinantys klystkeliai. Bet klystkelis tai nėra Tiesos Kelias. Jeigu jūs klaidžiosite, bet kur norėdami nuvažiuoti, jūs išeikvosite daug energijos, prarasite laiko, ir vis tiek jums reikės sugrįžti į tą vedantį jūsų tikslą – Teisingąjį Kelią. Klystkeliai tai gali būti dėl įvairių priežasčių, bet tai nereiškia, kad jums būtina jais klaidžioti, kada jie esu Aš – Gyvasis Kelias. Ženkite juo, kad galėtumėte patirti Mane, Tą Pamatą.
Juk net ir Manojo sūnaus Evaldo klausimai rodo, kad jis supranta, jog be Kūrėjo negalima išspręsti vyro ir moters tapusavio ryšių, negalima vienas kito papildyti, nes papildymą sumaniau Aš, kaip skirtingų dviejų lyčių bendros santuokos partnerystėje šeimos ląstelę. Šitoje šeimos ląstelėje atkartojama Mano sumanyta gyvastis bejėgiais indais, tuščiais indais, kuriuos, kaip naujai gimusius, atsirėmus į Manąjį Pamatą tėvams, bejėgiams kūdikiams tėvai juos pripildo Manojo dvasinio Pamato – pripildo ir žodžiais, ir virpesiais. Aš negaliu jūsų palikti iliuziniame supratime, kad galima pateikti supaprastintą partnerystę tarp vyro, moters ieškojimo fazėje be Manęs – supaprastintai tiems, kurie nežino Manęs.
Jeigu jūs patenkate į klystkelį, kada jūs norite pasiekti kokį nors jūsų tikslą, ir jeigu jūs tame klystkelyje mėginate taip pat aiškinti ir tiems, esantiems klystkelyje, iliuziniame gyvenime, paprastais žodžiais, bet nieko neužsimenate apie Tikrąjį Kelią, tai, kad ir kiek jūs aiškinsite apie aukštą moralę, apie įvairias vertybių skales – nes kiekviena visuomenė turi savąsias – pažvelkite į savo įvairias tradicijas, šventes, pamatysite, kad jos skiriasi ir nuo greta esančių tautų, jau nekalbant apie toliau gyvenančias tautas, ir dar skirtingų religiniu požiūriu – tai jeigu jūs jiems neužsiminsite apie tikrąjį Tikrovės gyvenimą Gyvajame Kelyje su Manimi, kaip Pamatu, tai ar jie suras tarpusavio gerus vyro ir moters santykius? Ar jie patirs tą pilnatvę, kur vyras papildo moterį, moteris vyrą? Ar jie ir toliau be krypties kaip be kompaso keis partnerystės partnerį vieną po kito, ieškodami pasitenkinimo tiktai emociniu lygiu?
Šeimos byra ne dėl to, kad jose nėra Manęs. Šeimos byra dėl to, kad nėra Dvasinių Mokytojų, kurios galėtų išgirsti apie Mane, kaip esantį Gyvą, ir jų pačių viduje, ir Tikrovę kaip tą Gyvąjį Kelią, Mano sumanytą kaip Evoliucinį Procesą visai kūrinijai, ir kiekvienam, kad jie bent, būdami pavieniui, pamąstytų apie tai. Dvasiniai Mokytojai – tai yra kiekviename pasaulyje Druska, teikianti Skonį. Ir jie bus visą laiką, ir yra visuose pasauliuose, visose visatose. Tai yra vis aukštesnio laiptelio tam tikri Mano Dvasiniai Vaikai, kurie perteikia aukštesnio laiptelio sampratas, kad jūs, jau pasirengę tam laipteliui, gautumėte teorinį pamokymą, kaip tame laiptelyje orientuotis, kad galėtumėte Mano vedimu iš vidaus atlikti praktines užduotis visumos Gerovei. Tai Mano Evoliucija, numatyta šviesinti kūriniją, šviesinant kiekvieną Mano sūnų ir dukrą, dedant jiems nuoširdžias pastangas. Todėl Gyvajame Kelyje jūs, kada nuoširdžiai aiškinate kitiems, vis tiek turite praplėsti jų požiūrį ir į tą pačią partnerystę – ją sudaro tiktai dviejų skirtingų lyčių dviejų asmenų susitarimas. Tai nėra, ką jūs laikote santuoka, kad jūs nuėjote į bažnyčią ir gavote iš kunigo lūpų palaiminimą ar nuėjote į bet kokią pasaulietinę instituciją, kuriai suteikta teisė įregistruoti jūsų partnerystę. Tai yra judviejų sąjungą su Manimi, kaip Tuo Pamatu ir Apjungėju. Nėra kitos partnerystės be Manęs. Tai yra – iliuzija. Joje jūs galite likti visą dabartinį trumpalaikį gyvenimą šitoje planetoje materialia išraiška. Bet jūsų dvasinis vidus visą laiką jaus kažkokį trūkumą, kažko stygių, nepasitenkinimą net ir tarp dviejų skirtingos lyties partnerių – be Manęs partnerystė iširs. Ir net su Manimi partnerystė įmanoma ilgalaikė tik tada, kada abu partneriai vis daugiau deda asmeninių pastangų ir siekia bendradarbiavimo tiek vienas su kitu, tiek šeimoje, bet atsirėmę į Mane, kaip į Tą nepajudinamą Uolą, į Tą Pagrindą, ant Kurio ir kuriamas visas šeimos gyvenimas, visuomenės gyvenimas, žmonijos gyvenimas, kūrinijos gyvenimas. Tik šitokiu būdu galima išlaikyti kupinus aukščiausio energinio dažnio virpesių vidinės būsenos pojūčius ir jais tarpusavyje dalinantis partnerystėje, ir tuos pojūčius atskleidžiant saviesiems vaikams – žemiškąja prasme – pagal jų intelektualų supratimą. Kada visa tai bus kuriama ant Manojo Dvasinio Pamato, tai net vaikai, ko jų protas intelektualiai negalės suprasti jūsų paaiškinimų, dvasiškai jie patirs virpesiais, kaip tą Tiesos tariamą apšvietimą, Tikrovės paaiškinimą, Gyvąjį Žodį, iš jūsų lūpų ir Širdies. Virpesiai pranoksta intelektualų žodinį apvalkalą. Todėl tokioje šeimoje labai anksti atsiras vaikams galimybė patiems pradėti patirti jūsų daugybę jiems teikiamų gyvenimo epizodų, paaiškinimų, pamokymų. Jie patyrimu paliudys, kad jūsų žodžiai pasitvirtina ir jų viduje, ir net bendraujant su kitais bendraamžiais.

GYVASIS KELIAS YRA TIKROVĖ!

Aš jums daviau laisvą valią spręsti, kuo jūs pasitikite stipriau – Manimi, ne dėl Mano tariamų Žodžių, bet jūsų patyrimu paliudijamu, reiškia, jūsų kilmė, bendraujant su Manimi, visą laiką gilėdama, patvirtina žodžių Tikrovę. Visada! Jeigu jūsų pastangos nėra nuoširdžios ir gilios, nuoseklios ir nuolatinės, toji gelmė seklėja, ir jūsų patyrimai pradeda palaipsniui užakti. Todėl Gyvasis Kelias nenumato poilsio, atveriant savo nuoširdumą Man. Tai pastangos iš tikrųjų – amžinos. Aš neturiu poilsio akimirkų. Jūs taip pat.
Juk, kada jūs pasieksite Mane Rojuje, įgyvendinę savąjį Likimą, kurį aš jums padovanojau, ir dar suteikiau priesaką – Būkite tobuli, net ir tokie tobuli, koks Tobulas esu Aš. – tai reiškia, jūs iš Manęs išgirdote tą sustiprinantį jus iš vidaus – dvasioje – kaip dvasinė asmenybė, siekiamybės akstiną tobulėti iki Manojo Lygio. Jis neskirtas jus gąsdinti, bet stipriau patraukti, kad ir jūs galite, atsidavę Mano vedimui iš vidaus per mano Dvasios – Minties Derintojo – impulsų pojūtį jūsų dvasinės asmenybės prote, jūs galite tobulėti iki Manojo Lygio ne visuminio, bet kokį sumaniau jums Aš, kaip ribiniam Manajam Sūnui ar dukrai, siekiančiam Mano jums padovanoto Likimo įgyvendinimo. Ir pačiame Rojuje, kada jūs jau pasieksite Mane, jums nebebus reikalingas joks miegas, kad atgautumėte savo prarastą energiją dvasiniuose iššūkių vingiuose, kada jūs atliekate įvairias dvasines, intelektualias užduotis. Atsistatymui jums reikalinga tiek energijos pakrova, tiek ir miegas, kuris taip pat atstato dalį prarastos energijos. Pasiekus Mane, kada būsite Manojoje Akivaizdoje, jums nebebus reikalingas joks miegas, bet jūs pasikrausite iš Manęs ta energija, kuri jums bus reikalinga, ir jūs visą laiką būsite su Manimi ryšyje dvasinių virpesių srautu.
Štai ir šiandien jūs kreipkite tą Vektorių, kad jūs kuo daugiau su Manimi būtumėte tame virpesių sraute, net ir nuo pat pradinio laiptelio, būdami dar materialia, išorine žmogiškojo pavidalo prasme. Ir tada suvoksite, kad vyras ir moteris vienas kitą gali papildyti, kaip Aš sumaniau, tiktai būnant nuolatiniame tokių dvasinių, energinių virpesių bendrame lauke. Nėra kito kelio. Aš jo nesumaniau. Klystkelių jūs turite be galo daug! Aš nedraudžiu jums rinktis kitus takelius. Jūs jų nevadinate klystkeliais, jūs sakote – visi keliai veda pas Mane. O Aš sakau – Manasis Kelias, kada jūs atrandate Mane iš vidaus, ir tampa jums tuo Keliu, kokį sumaniau Aš kaip Evoliuciją. Kiti keliai yra klaidžiojimai. O kas yra klaidžiojimas? Tai klaidingi pasirinkti takeliai. O jie, kas yra? Klystkeliai. Tada jau, kad tai atitiktų Tikrovę, ne iliuzinį jūsų tam tikrą nusiraminimą apie visus kelius, pavadinkite tuos visus kelius klystkeliais. Todėl ir tie, kurie nesiremia į Mane, jie gyvena klystkeliuose. Jūs galite apie tai nutylėti, bet galite jiems išmintingai, ramiai atskleisti, kad yra Gyvasis Kelias, Tikrovės Kelias, kuris pakylėja, pripildo ir tuos vyro ir moters tarpusavio partnerystės santykius. Jie sumanyti ne dėl dviejų žmonių savo savanaudiško aistrų patenkinimo, bet jie sumanyti, kad būtų kuriama darna visoje žmonijoje. Bet negalima apimti visos žmonijos. Todėl pati intymiausia, mažiausia grupė yra – šeima, ir ji sumanyta, kad būtent šitoje aplinkoje būtų tęsiamos kartos. Bet, kada šeimos yra izoliacijoje, nebendraujančios, nes jos turi nusistatymų tam tikro luomo atžvilgiu, visuomeninės padėties atžvilgiu, religinės išraiškos atžvilgiu – čia yra saviizoliacija. Gyvajame Kelyje tokių užtvarų palaipsniui nebeliks. Iš karto jos neišnyks, natūralu, bet šeimos vis daugiau ir daugiau bendraus tarpusavyje. Ir visa tai atsispindės gilesniu tarpusavio ryšiu kiekvienoje šeimoje, giliau pažįstant moterį vyrui, ir moteriai vyrą. Visa tai yra Mano jums sumanymas. Dėl to ir sumanyta jūsų iššūkiai šitame pasaulyje.
Ženkite drąsiai, neturėdami jokios iliuzinės baimės šešėlio. Remkitės į Mane, kaip į Pamatą. Ir tik su Manimi kurkite partnerystės ryšį. Nes tik šitokiu būdu jūs patirsite tą giluminį, jums Mano suteikiamą partnerį, ir atpažinsite jį virpesiais. Bet tai priklauso nuo jūsų asmeninių pastangų ir gyvo ryšio su Manimi, ne nuo jūsų tikslo ir siekio tą tikslą įgyvendinti. Apie tai Aš jums jau šiandien kalbėjau. Remkitės į Mane – jūsų žvilgsnis skaidrės, įžvalga aštrės, virpesių pojūtis skaidrės, ir jūs atskirsite tai, ką Aš atvedžiau jums, ir kam Aš atvedžiau jus.

Algimantas – Ačiū Tau, mylimas Kūrėjau, mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, AŠ ESU. Manoji valia sulieta su Tavąja.

Taip, Evaldai, tavo prašymą įgyvendinau. Ir visiems, kuriems taip pat Evaldas paprašė šito mokymo. Klausykite jį ne kartą, atverta Širdimi – Širdimi.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai