Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Reikalingas gyvenimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir atvėrus Širdį Jėzaus beldimui, įsileidus jo Tiesos Dvasią – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Pakalniuose, Utenos rajone, 2025 07 12

Esu Algimantas. Sakau jums, kurie žiūrite mano mokymus tavo televizijos kanale, ne jutube – tavo televizija. Kalbėkite lietuviškai, jeigu lietuviai. Esame Gyvojoje Šventovėje, Pakalniuose, Utenos rajone, dešimt kilometrų nuo Utenos. Važiavau su motociklu, prisipažinsiu, sušalau – vasara – Lietuvos vasara. Kūrėjo Vėliava Pakalniuose, Gyvojoje Šventovėje. Gažu, šilta, gera – viduje. Turime mes Kūrėją, kuris šildo dvasioje – šildo ir jus, kurie žiūrite mano mokymus, negausiai. Ateityje žiūrės visi – aštuoni milijardai. Bus žiūrovai mano. Tokia ateitis! Lietuva jau dabar yra Vedlys, žmonijos vedlys, dvasioje. Politikoje atsilieka, ekonomikoje atsilieka, moralėje pasimetusi, suaižyta, nes tokie vadovai – vadovai be krypties. Apskritai tai nėra Lietuvoje vadovų. Ir nebuvo. Bus! Tą aš jums sakau Kūrėjo Vardu, Jam atstovaudamas, kaip Kūrėjo Ambasadorius, ir Jėzaus, ir jo Partnerės Nebadonijos apaštalas visai šitai planetai, visai žmonijai, ir jums, žiūrintiems tavo televizijos kanale mano mokymus.
Atvažiavau į Pakalnius. Praėjo ko gero daugiau negu metai, kaip aš čia buvau. Gera Pakalniuose iš tikrųjų – gamta. Bet aš pasiklydau šiandien Pakalniuose. Ne į tą pusę pasukau. Tiesa, važiavau iš kitos pusės, tai čia tada reikia priešingai sukti, negu įpratęs važiuoti. Tas pats yra ir dvasiniame Kelyje – gali pasiklysti. Dėl to žmonija yra pasiklydusi. Neturi supratimo į kurią pusę sukti, dėl to, kad neklauso mano mokymų. Reikia atrasti Kūrėją savo viduje – atrasti Kūrėją – Patį Kūrėją. Jūs Jį vadinate Dievu. Dievas yra idėja. Idėjos atrasti negalima, net ir gražios Kūrėjo idėjos atrasti negalima. Ją galima pripažinti tiktai. Yra Dievas ir tiek. Atraskite man Dievą. Kur jį ieškoti? Asmenį, Asmenybę – štai ką jūs galite atrasti, ir Jam prisiekti ištikimybę. Asmeniui! Ne Lietuvai! Kaip galima teritorijai prisiekti? Priešingu atveju jūs prisiekiate Lietuvos valdžiai. Bet valdžia tai – ne Lietuva. Lietuva tai yra kiekvienas, atradęs Kūrėją savo viduje. Štai jūs matėte dabar, kiek yra atradusių. Štai čia yra Lietuva – Lietuva – ir dabar iš šitos mažytės, nuostabios urantų grupės spinduliuoja Kūrėjo Energija visai žmonijai, visai Lietuvai, ateities Lietuvai – be išnaudojimo, be apgavysčių, be nusikaltimų, be alkoholizmo, be narkomanijos, be kazino, be alkoholio prekybos, be jokių E priedų, kas dabar prikimšta visur, maistas kenksmingas, o bus šviežias, naudingas, sveikas. Bus tokia Lietuva! Bet dabar tamsos žmonija – ir kas liūdniausia – nemėgstanti Kūrėjo. Nemėgsta! Kiek pilna yra knygų apie Kūrėją įvairiausių religijų, bet visos paremtos ritualizmu arba kokiais nors apipintais pasakojimais. Naujasis Testamentas, Senasis Testamentas – pasakojimai, ką žmonės prisiminė, ką girdėjo. Bet tai nėra Kūrėjas! Nėra Jėzus! Gyvas! Juk jis beldžia, beldžia į Širdį – atverkite Širdies duris – kiekvienam – musulmonui, krikščioniui, budistui, judaistui, induistui, ir indėnui, ne indui, indėnui ar aborigenui Australijoje beldžia į Širdies duris – Atverkite ir įeisiu į vidų! Tiesos Dvasia įžengs į vidų – kiekvieno. Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – yra kiekvieno viduje – kiekvieno – o žmonės nemėgsta Kūrėjo, o ritualus atlieka.
Man tavo televizijos kanale tiesiog kartas nuo karto pasiūlo, ką pažiūrėti. Aš neieškau specialiai, bet pasiūlo pažiūrėti. Ir dabar pasiūlė pažiūrėti interviu, gilų, Melo Gibsono (Mel Gibson), žinomo Amerikos režisieriaus, kuris sukūrė filmą – Jėzaus Kančia. Vėliau man pasiūlė pažiūrėti pagrindinį vaidmenį – Kristaus – sukūrusį Džimą ... Džimą ... Džimą ... Džimą ... Kokia jo pavardė? Kad nesuklysčiau ... greičiau bus, jeigu aš pasižiūrėsiu lapelyje, užsirašiau, bet nemoku mintinai, tuoj pasakysiu – Kavizelas, Džimas Kavizelas (James Caviezel). Tai štai, aš pasižiūrėjau abu interviu. Mane nustebino, koks vyko kūrybinis procesas, ir kas slypi to, kas yra neatskleista. Buvo dabar tiktai atskleidžiama. Filmas pasirodė du tūkstančiai ketvirtais metais. Ir dabar Melas Gibsonas prabilo. Jis ilgai ruošė šitą filmo scenarijų. Jis nusprendė, kad nevartos anglų kalbos, amerikonų kalbos, nevartos jokios kalbos, kuri dabar pasaulyje egzistuoja, jis panaudos aramėjų kalbą ir lotynų kalbą, kurios jau negyvos, išnykusios. Lotynų kalba ne, bet ja kalba tie lotynistai arba studijavę lotynų kalbą, arba kunigai. Tai štai, jis ieškojo medžiagos apie Kristų, ir jį domino būtent ta Kristaus kančia, kada jis kryžių neša, kada jis nuplakamas, ir kada jis ant kryžiaus. Filmas priversdavo žmones net sudrebėti vidumi, kiti vemdavo, treti neišlaikydavo, kiti pagydavo. Jis panaudojo angliškus titrus, bet viskas buvo šitom kalbom. Kada jis pašė pinigų, kreipėsi į Holivudo kompanijas, kad finansuotų, visos atsisakė, atsisakė kategoriškai. Tada jis nusprendė savais pinigais viską daryti. Jam kainavo trisdešimt milijonų dolerių. Bet jis negavo finansavimo iš niekur. Bet jis jautė, kad tai jo gyvenimo tiesiog misija sukurti šitą filmą. Tokį filmą, kuriame nebūtų jokių Holivudo aktorių, jokių žvaigždžių nučiulptų, išpuoselėtų, visokiausių Oskarų gavusių, jis pats buvo gavęs Oskarą, kaip režisierius, gal ir ne vieną, bet jis norėjo parodyti žmonėms Kristaus kančią – kančią vardan Šviesos. Ir kas nuostabiausia, visi tylėjo, niekas nieko nerašė, buvo kaip vakuumas. Kada pasirodė filmas, kritikai nežinojo, ką sakyti. Bet Melas Gibsonas ėjo kitaip. Reklamai jis pinigų neturėjo. Jis pasiūlė pasižiūrėti bažnyčiose, peržiūras organizavo, ir ėjo žmonės žiūrėti – katalikai, krikščionys – Amerikoje. Ir juos sukrėtė šito filmo visa istorija. Bet buvo ir bažnyčios hierarchai, kurie sakė, nereikia šito filmo. Žydai puolė aiškinti, kad tai yra prieš žydus nukreiptas filmas – antisemitinis. Bet kuo daugiau buvo tas filmas rodomas, tuo labiau žmonės žiūrėjo – žiūrėjo – ir Amerikoje jis iškart, per pirmą savaitę, surinko jau apie šimtą penkiasdešimt milijonų dolerių. Tai buvo pati stambiausia suma, kokią debiutuojantis filmas iki to buvo pasiekęs. Ir apskritai jis surinko tris šimtus milijonų Amerijoje, o visame pasaulyje – šešis šimtus milijonų dolerių, investavęs – rizikuodamas – trisdešimt milijonų dolerių. Bet visi tylėjo ta prasme, kad niekas neplojo ir neliaupsino, kad štai, koks Kristus, koks jis yra, bet visi pradėjo pulti tuos, kurie dalyvavo šito filmo kūrime. Holivudas atsisakė bet kokį kontraktą pasirašyti su aktoriais, su juo, kaip režisieriumi. Ir jis sako – Aš žinojau, kad mane palaidos šitas filmas, kaip režisierių, Holivude. – Ir jis turi mintį sukurti tęsinį šito filmo. Pagrindinio vaidmens atlikėjas pasakoja apie tą patyrimą, koks buvo jam, ir kada ir grimą dėjo. Filmavo Italijoje, suradę vietą, kuri kalnuose, labai sena, primena būtent tuos Kristaus laikus prieš du tūkstančius metų, tuose kalnuose tokie namukai yra ir iš akmens jie. Ir net tuo metu, kada buvo filmavimai, tai sukildavo milžiniškos audros. Niekas negali paaiškinti, kaip tai galėjo atsirasti. Du kartus žaibas trenkė tam aktoriui. Jis išgyveno, bet po filmo jam reikėjo daryti širdies operacijas. Jis atsigavęs, ir sako – Aš ant kryžiaus kabėjau, ir ten visas epizodas nuplakimo, kryžiaus nešimo, buvo filmuojamas vien tik detaliai parodant, tai buvo filmuojama beveik mėnesį laiko – tiktai ta scena, ir grimas iš arti, tai klaiku, kokia ta kančia yra, bet svarbiausia – sako – aš nebuvau tikintis. Ir kada aš kabėjau ant kryžiaus, man kažkoks balsas iš vidaus tiesiog paklausė – Ar aš arti? – aš pasakiau ne, aš noriu, kad tu būtum arčiau, aš negaliu šitos rolės suvaidinti. – Ir vėl jis pradėjo jausti vidinę, dvasinę, transformaciją. Po šito jis įtikėjo – įtikėjo – ir Kristus – sako – tai yra Meilė, Tėvo Meilė. Dievo Meilė. – Bet tai – ne bažnyčios, ne Vatikano. Tai yra tikras būsenos patyrimas. Ir jis su ašarom kalba, sako – Aš gyvenau Kristumi, toje rolėje būdamas. – Visa tai yra tiek, ką išgyvena tas, kuris gyvena Kūrėju. Tai yra taip suprantama ir taip artima, ir taip tikra, tikroviška. Kitaip ir būti negali. Bet šitai tamsiai žmonijai reikia filmo, kad parodyti Kistaus kančią, kokią suprato režisierius, aktorius.
Bet kančios nereikia apskritai! Reikalingas gyvenimas Kūrėju! Reikalingas gyvenimas su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir atvėrus Širdį Jėzaus beldimui, įsileidus jo Tiesos Dvasią, gyvenant, kaip Jėzus gyveno tą gyvenimą, atsidavęs Tėvo vedimui iš vidaus ir suliejęs savo valią su Tėvo Valia.
O kančia yra ten, kur yra visuomenė, nusigręžusi nuo Kūrėjo, kur yra susiskaldymas, kur yra izoliacija vienų nuo kitų, valdžios nuo visuomenės – ten kančia, ten apgavystė, ten padlaižystė. Urantų Lietuvoje nebus kančios! Tai bus Kūrėjo Lietuva! Šita vėliava, Kūrėjo Vėliava, už mano nugaros, Lietuvos vėliava, bet ji dar ne šios akimirkos vėliava. Bet urantams jinai jau yra Lietuvos vėliava ir žmonijos vėliava. Tautos turės savo vėliavas, bet jas jungs Kūrėjo Vėliava. Ir tokioje žmonijoje kančios nėra! Yra Brolystė, savitarpio supratimas, bendradarbiavimas visumos Gerovei! Ligų nėra! Įsivaizduokite! Tai, kur tos kančios? Darna šeimoje. Kas sukelia kančias? Konfliktai, įtampa, nervinis stresas. Dėl ko? Dėl to, kad valdžia sako – tu ne taip gyveni, kaip aš tau liepiu – ir žmogus jau įtampoje. Šitaip negali būti! Visur turi vyrauti Pamatas dvasioje – Kūrėjas! Kiekviename! Tada bus ir politika ant Kūrėjo Gyvo Pamato! O juk tai ir yra, kaip sakė Kristus Petrui – Tu ne Simonas, tu Petras – uola. – Jis tą pasakė pajuokaudamas, bet tam tikra prasme numatydamas, kad Petras užbaigs gyvenimą ant kryžiaus. Jis keturis kartus išdavęs per vieną Jėzaus suėmimo naktį iš baimės – iš baimės – kad jį gali demaskuoti, kad jis su šituo, kurį suėmė, kad jis vienas iš jo apaštalų, mokinių, atsisakė paties Jėzaus. Bet vėliau jis įtikėjo. Ir vėliau jis patyrė tą pačią kančią kaip ir jo mokytojas Jėzus – ant kryžiaus užbaigė šitą gyvenimą. Tokia žmonija, nešantį Šviesą, naikina. Tą, kuris parodė filmą apie nešantį Šviesą – Jėzų – nepripažįsta, net tas pats Holivudas, kurių ten šlovinamas. Štai čia yra konfliktinė, kančias sukelianti, žmonija, visuomenė. Dėl to, kad ji gyvena našlaitišką, iliuzinį gyvenimą be Kūrėjo, atrasto savo viduje!
Man dar pasiūlė pažiūrėti vakar – žiūrėjau iki pusiaunakčio – Juodkalnijoje tūkstantis devyni šimtai aštuoniadešimt pirmais metais apsireiškė Marija šešiems berniukams ant kalno, ir ji prašė – Perduokite žmonėms – melskitės dėl taikos! Melskitės, kad pasaulyje nebūtų karų, kad būtų taika! Melskitės! – Ir šitie berniukai sakė – Mes matėme Mariją. Jinai – šviesulys buvo nuostabus, švytintis, apgaubta dar ryškesnės šviesos, ir prašė melstis dėl taikos. Ir ten vienas vaikinas, jisai važiuoja su kažkokiu gal dviračiu toje pačioje Juodkalnijoje prie to kalno, tame nedideliame miestelyje, dar prieš saulei patekant, ir ten eina žmonės, važiuoja mašinos, ir kasmet ten organizuojamos pamaldos. Mariją į tą kalną užkėlė, susirinko daugybė žmonių, lipti sunku, ten akmenys palaidi byra, žodžiu, nėra normalaus kelio, labai sunku, žmonės eina su lazda, kad pasiremtų, lygsvarą išlaikytų. Ir gausybė žmonių! Ir vyksta ten pamaldos jų vietine kalba. Gražu! Jie eina ten, kur apsireiškė tiems berniukams Marija, kasmet po keletą dienų, kaip ten buvo apie savaitę tas Marijos apsireiškimas. Bet tai – ne ten kelias! Nuo tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt pirmų metų prašymas melstis dėl taikos pašalino karus? Reiškia, tai – ne tas kelias! Ar Marija prašys, ar Jėzus prašys – melskitės dėl taikos, pamilkite žmones. Prašė Jėzus prieš du tūkstančius metų – Mylėkite vienas kitą, kaip jus mylėjau aš. – priesakas yra. Yra Kūrėjo priesakas – Būkite tobuli, net tokie tobuli, koks Tobulas esu Aš. – yra. Bet šitą priesaką atskleidžia tiktai šitas Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga. Iki tol jokia Biblija neskleidė šito apreiškimo. Iki tol buvo Dievas baudžiantis. Naujajame Testamente jau Tėvas tam tikra prasme paaukštintas – mylintis. Bet karai nedingo, konfliktai nedingo, susipriešinimas nedingo, dėl to tai – neveiksminga – pasakyti teiginį ir manyti, kad tas teiginys bus įgyvendintas. Visuomet, bet kokią idėją suteikus, pačią gražiausią, atsiras išsiskiriančios nuomonės, nes nepažadintas dvasioje gyvulinės kilmės žmogaus protas visuomet nori save išaukštinti. Tai kol jam ta idėja nauja, jis dar pripažįsta, o paskiau apsipranta, ir paskiau nori jau savo kažką pasiūlyti, kad jis irgi būtų neprastesnis, kaip ir tas, kuris pirmasis pasiūlė idėją – ir niekada nebus vienovės. Dėl to tiktai Gyvasis Kelias su Kūrėju, atrastu savo viduje, ir įmanoma gyvoji jungtis per Kūrėją, per Kūrėjo Dvasią, bet tai jau yra kiekvieno viduje. Nebereikia lipti ant Juodkalnijos kalno, kur apsireiškė Marija arba į Šiluvą važiuoti. Viduje – savyje – yra tas būsenos, atradus Kūrėją, patyrimas. Ir tada tu žinai, kad Kūrėjas veda iš vidaus, ir jeigu tu vis stipriau pradedi jausti tą vedimą, savaime atpuola noras imti ir siekti viršenybės prieš kitą, susipriešinti su kitu. Tai Kelias yra tiktai į Dvasinių Mokytojų parengimą, kad jie skleistų tą Žinią atrasti Kūrėją savo viduje – Jis yra Realus, Tikras, Gyvas, ir kiekviename. Kiekviename!
Niekas nežino, kaip įvyksta susiliejimas su Minties Derintoju, išskyrus tuos, kurie patiria šitą susiliejimą. Nėra kitaip, kaip sužinoti. Tai yra paslaptis visai kūrinijai, išskyrus tuos, kurie susilies su Minties Derintoju, Tėvo Dvasia. Vedimą galima pajausti dar nesusiliejus su Minties Derintoju, net ir šitame pasaulyje. Ir tada gyvenimas vis giliau yra nuspalvinamas taip, kaip spalvina Kūrėjas, panaudodamas kiekvieną savo Vaiką – jo protą ir jo kūną – visumos Gėrio darbams. Visumos labui! Štai yra Vienintelis Kelias sutaikyti visas religijas, visas sektas, visus ideologinius prieštaravimus, suveriant karolius, kur siūlas yra – Kūrėjas, karoliukai yra visi žmonės-mirtingieji. Nėra siūlo – ar išliks karoliai?
Štai, mano mylimieji, klausykite mano mokymų Širdimi. Atraskite Kūrėją savyje. Kad jūs žinotumėte, kokie jūs esate našlaičiai, tie, kurie nėra urantai. Kokios laukia jūsų nerimo akimirkos, pasimetimo.
O Kūrėjas duoda Ramybę, Tikrovę, pirmiausia viduje, o tada jos plėtimą išorėje bendradarbiaujant Brolystėje visumos Gerovei. Štai dėl to ir šloviname Kūrėją, nes Jis apjungia visą kūriniją Savajame Glėbyje. Ir tai yra – NUOSTABU!
Telaimina jus Kūrėjas visus!

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai