Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Baimė valdo žmogaus gyvulinio proto visą centrinę nervų sistemą! –pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 07 05

Mano vardas – Algimantas – sakau jums tiems, kurie žiūrite mano dvasinius mokymus per Tavo Televizijos kanalą. Aš atstovauju Kūrėjui šitoje planetoje, kaip Jo Ambasadorius, kaip Jėzaus ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos apaštalas.
Turiu nuostabią privilegiją – gyventi Kūrėju! Mano gyvenimas – Kūrėjas! Tai yra nuostabu! Nuostabu, kada tavyje yra atrastas Kūrėjas – Keturios Asmenybės – Keturi Šaltiniai ir Centrai Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje. Ir kadangi kaip kiekvienam, kaip ir man, Kūrėjas suteikė dvasinę asmenybę ir dar Jėzaus misijos sėkmingo užbaigimo dėka mūsų pasaulyje – prieš du tūkstančius metų – padovanojo kiekvienam nesutrikusio proto mirtingajam Savąją dvasią – Minties Derintoją – tai štai, ta mano dvasinė asmenybė ir turi gyvą komunijos ryšį su Pačiu Kūrėju per Minties Derintoją. Ir gera – gera bendrauti, gera gauti iš Jo apreiškimus, mokymus, patarimus. O svarbiausia – pajausti vedimą – kaip gyventi gyvenimą, kurį suplanavo Kūrėjas visai kūrinijai, visiems potencialiai. Bet kiekvienas augdamas savo tapatybės nušvitimu iš Kūrėjo, tuos potencialus paverčia aktualais, tai reiškia, jau realiai patiriamais veiksmais, sprendimais, jų įgyvendinimu ir, natūralu, vis aukštėjančio dažnio virpesių būsenos pasireiškimu.
Kūrėjas yra Energijos Šaltinis ir Centras. Iš Jo sklinda paties aukščiausio energinio dažnio virpesiai. Jame yra amžinybė tų virpesių išraiškoje. Bet amžinybės vieta yra viena – Rojus – Kūrėjo gyvenamoji buveinė, geografinis visos kūrinijos Centras. Kiek besiplėstų kūrinija, ji plečiasi tiktai į išorę nuo Rojaus. Ir viskas yra judėjime aplink Rojų! Bet tų judėjimų yra ir didesniuose dariniuose, mažesni dariniai juda aplink didesniojo darinio centrą. Žodžiu, kaip laikrodžio mechanizmas, daug – daug elipsinių skriejimų Visatų aplink didesnius centrus. Bet visa kūrinija skrieja aplink Rojų. Reiškia, visi skriejame aplink Rojų, bet mes to nejuntame, nejuntame. Pažiūrėkite į Paukščių Taką, ten, kur yra tankiausia sankaupa Žvaigždynų. Ta kryptis yra žvilgsnis į Rojaus pusę. Bet, aišku, tai milijardai šviesmečių, plius, dar uždengia Havoną du Tamsieji Žiedai, kuriuose nėra gyvybės, o Havonos – tai Centrinė, Amžinoji, Dieviškoji Visata su milijardu pasaulių. Ir dar labiau į vidurį yra Trys Žiedai, kiekviename iš jų – po Septynis Pasaulius. Jie priklauso Trims Rojaus Trejybės Šaltiniams ir Centrams. Kiekviena Grandinė, kiekvienas Žiedas priklauso Vienam iš Trijų Šaltinių. Todėl mūsų Kelias pas Tėvą ir Motiną – visų – Tėvą ir Motiną – Jo Buveinėje – Rojuje – yra mums padovanotas Kūrėjo – Likimas visiems šitos planetos mirtingiesiems.
Kadangi mums suteikė dvasinę asmenybę Pats Kūrėjas, reiškia, mes esame dvasia. Kaip ir Pats Kūrėjas yra Dvasia. Jis neturi išorinio pavidalo. Bet pažiūrėkit, jeigu jūs pasakysit net ir katalikui – tu nesi žmogus, tu esi dvasia – kokios jis gali tikėtis reakcijos? Natūralu – kokia dvasia? Aš žmogus, štai, pasižiūrėk į mane – paplekšnos per krūtinę. Bet tai yra tiktai išorinis pavidalas – gyventojas šito pavidalo, kuris sako – mano ranka, mano galva, mano plaštaka, pirštai. Reiškia, tai priklauso man – bet, tai ne aš! Mano kūnas – reiškia, ne aš! Tai mano – man priklauso tiktai – ir tai – tai nėra kaip savininkui priklausantis kūnas – tai laikinai išnuomotas išorinis apvalkalas Kūrėjo, Jo taip pat suteiktai amžinajai dovanai – dvasinei asmenybei!
Kada aš studijuoju Urantijos Knygos Epochinį Apreiškimą, kurį aš jums nuolat rodau – Urantijos Knyga! Studijuokit! Paskaitysiu porą citatų, jos susijusios su baime, kuri viešpatauja ir katalikų viduje, ir ateistų viduje, ir visų prezidentų viduje, visų politikų viduje, visų daktarų viduje, verslininkų viduje. Štai –

– Primityvūs troškimai sukūrė pirminę visuomenę, bet vėlių baimė ją išlaikė draugėje ir jos egzistavimui suteikė tokį aspektą, kuris buvo už žmogiškojo spektro ribų. Įprasta baimė savo kilme buvo fiziologinė: fizinio skausmo baimė, baimė, jog bus nenumalšintas alkis, arba baimė, jog įvyks kažkokia žemiška nelaimė; bet vėlių baimė buvo nauja ir išaukštinta siaubo rūšis. (0766-02)

– Ar nėra panašiai šiandien dvidešimt pirmame amžiuje? Čia kalba apie laukinius!

– Baimė atsiskyrusių mirusiojo vėlių į šviesą ištraukė naują ir stebinančią baimės formą, pasibaisėtiną ir galingą siaubą, kuris prisidėjo prie to, jog ankstyvųjų amžių palaidas visuomenines kategorijas kaip su bizūnu paverstų drausmingesnėmis ir geriau kontroliuojamomis senųjų laikų primityviomis grupėmis. Šitas beprasmis prietaringumas, kurio šiokia tokia dalis dar ir dabar tebeegzistuoja, žmonių protus parengė tam, jog einant per prietaringą baimę tam, kas yra nerealu ir viršgamtiška, vėliau atrastų – čia citata iš Senojo Testamento – “Baimę Viešpačiui, kas yra išminties pradžia.” – citatos pabaiga, ir toliau – Evoliucijos nepagrįstos baimės yra sumanytos tam, kad būtų pakeistos Dievybei reiškiama gilumine pagarba, kurią įkvepia apreiškimas. (0766-04-03,04,05)

– Urantijos Knyga irgi Apreiškimas, bet – Epochinis – Apreiškimas.

– Ankstyvas vėlių baimės kultas tapo stipriu visuomeniniu ryšiu, ir visą laiką nuo tos tolimos dienos žmonija daugiau ar mažiau dėjo pastangas siekti dvasingumo. (0766-04-06)

– Kas yra dvasingumas? Kūrėjo Šviesa. Gyvenimas Kūrėju.

– Alkis ir meilė subūrė žmones draugėn, tuštybė ir vėlių baimė juos laikė drauge. Bet šitos emocijos atskirai, be ramybę skatinančių apreiškimų įtakos, negali atsispirti žmogiškųjų tarpusavio susivienijimų įtarumo ir susierzinimų įtampai. Be viršžmogiškųjų šaltinių paramos – štai, be tokių Apreiškimų, be mano mokymų, be Kūrėjo teikiamų mokymų, be Jėzaus mokymų – Be viršžmogiškųjų šaltinių paramos visuomenės įtampa, pasiekusi tam tikrą ribą, sprogsta, ir tie patys visuomeninio sutelkimo motyvai— alkis, meilė, tuštybė, ir baimė—sukursto sąmokslą tam, jog žmoniją įstumtų į karą ir kraujo praliejimą. (0766-05)

Štai, mano mylimieji, pasižiūrėkite į dvidešimt pirmąjį amžių Urantijoje, žmonijoje. Kristus atnešė Meilės Tėvo sampratą ir Evangeliją – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – visame pasaulyje visi žmonės – broliai ir sesės dvasioje – Tėvas visiems yra Tas Pats. Brolystė per du tūkstančius metų nepažengė pirmyn – o dar daugiau susiskaldė – atsirado įvairiausios kitos tikėjimo rūšys ir jos dar tarpusavyje susiskaldė. Atsirado krikščionybė. Tai nėra Kristaus religija! Tai yra religija apie Kristų! Bet gyvojo Kristaus krikščionybėje niekada nebuvo, nėra ir nebus! Krikščionybė yra pasmerkta išnykti! Kas negyva, tai nėra amžina. Kūrėjas suteikia gyvastį amžiną – bet – kas atranda Kūrėją ir eina Gyvuoju Keliu!
Aš atradau Kūrėją, pradėjau skelbti Jo Gyvąjį Žodį. Mane Kūrėjas pasirinko Savo Ambasadoriumi iš visų žmonijos gyventojų. Nesurado geresnio, ką padarysi. Taip pat Jėzaus ir jo Partnerės – Nebadonijos esu apaštalas. Vėl, yra galbūt skelbiančių Kristų ir daugiau mirtingųjų, bet kaip sako, viename ir Kūrėjo Ambasadorius, ir apaštalas, ir dar ne tik Kristaus, bet ir jo Partnerės – Nebadonijos – daugiau irgi nėra. O gyventojų vis daugėja, ir nėra iš ko pasirinkti, kad būtų daugiau ir Kūrėjo Ambasadorių, ir apaštalų. Štai ir pradėjau aš ruošti Dvasinius Mokytojus, kaip tą druską, kuri suteikia skonį. Be Dvasinių Mokytojų neįmanoma šito sujaukto pasaulio, kuris jau du šimtai tūkstančių metų maištauja prieš Kūrėją, dabar jau pradėjo maištauti atviriau, net atskyrų šalių vadovai eina maišto keliu, daktarai eina maišto keliu, kada uždaro visą pasaulį į kažkokius pseudo karantinus, pseudo pandemiją paskelbia sugalvota nelegali institucija, kaip Pasaulinė pseudo Sveikatos Organizacija. Ji sukurta pavergti žmoniją! Klausykite mano – Laisvės Žodžio – klausykite mano teiginių, kurie eina iš Kūrėjo! Jūsų viduje baimė – baimė – Šviesos, baimė Kūrėjo, baimė savęs. Tai liūdniausia! Jūs esate dvasinė Šviesos asmenybė – nes Kūrėjas dovanoja tiktai Šviesą – tai asmenybę suteikia kiekvienam kupiną Šviesos! Ir jeigu jūs atrastumėte Kūrėją – kaip atradau aš – ir dar gimtumėte iš dvasios – kaip gimiau aš – jūsų viduje ydos ištirptų savaime ir įsiviešpatautų Amžinosios Kūrėjo Vertybės – Meilė, Gailestingumas, Teisumas, Teisingumas, Tiesa, Tikrovė, Gėris, Grožis, Išmintis, Kosminė Įžvalga – ir tada jūs gertumėte Apreiškimus, mano mokymus! Be mano mokymų jūs pas Jėzų nepateksite. Nėra galimybės! Jeigu šitame pasaulyje jūs ignoruosite mano mokymus, po prisikėlimo jūs vis tiek turėsite šituos Mokytojus, tegu ir kitos kategorijos, bet tuos pačius mokymus turėsite įsisavinti, ką aš dabar teikiu jums! Atverkite save kaip dvasinę asmenybę! Kad paprasčiau jūs galėtumėte suprasti tokį teiginį – nuoširdžiai – Širdimi išsiliekite, kas jus neramina, skaudina, džiugina jūsų gyvenime, jūsų viduje. Visa tai išliekite Kūrėjui, nesvarbu, kaip pavadinsite – Tėvu, Jėzumi, Aukštesniu Protu, Aukštesne Dvasia, Šaltiniu, Centru, Nesuprantama Galia, Nesuprantama Jėga, Nematomu Aukščiausiuoju, Viešpačiu – vadinkite kaip norite, svarbu, kad tai nuoširdus būtų kreipimasis išsakyti save, kas neramina, į ką nerandate atsakymų, iškyla dar daugiau abejonių, klausimų – tai kas esu čia, koks mano gyvenimo tikslas, kokia iš vis yra žmogaus prasmė, vardan ko gyvena, kai aplinkui viskas sujaukta, viskas byra, pragyventi sunku – išsakykit tą kas vakar, ramioje vietoje, kad jūsų netrukdytų ir netrikdytų. Tai bus jūsų gyvoji komunija! Ne tas bažnyčioje ostijos paplotėlis ant liežuvio, kunigo užmetamas, bijantis prisiliesti, kad neužsikrėstų virusais. Ne! Tai yra gyvas bendravimas! Štai, kas yra komunija! Ir štai šita gyvoji Kūrėjo šventovė – Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovė – ir yra gyvoji – nes nėra ritualo, nėra žegnojimosi, klaupimosi, stojimo, giedojimo ar dar kitų ritualų, yra Širdies atvėrimas Pačiam Kūrėjui Jį garbinant!
Mes pagarbinome Kūrėją dabar. Aš specialiai atskiriu per gyvąsias pamaldas savo Pamokomąjį Žodį nuo to garbinimo – Kūrėjo garbinimo – pasakau, kad vis labiau, giliau įsismelktų į pasąmonę urantams, kuo skiriasi garbinimas, kai jokio prašymo nėra. Tai yra paties aukščiausio energinio dažnio virpesių išraiška iš kiekvieno Kūrėjo sūnaus ar dukros, kuris garbina – išlieja savo dėkingumą, išlieja save. O prašymų malda eina po mano Pamokomojo Žodžio, eina tam, kad jau virpesiai bus žemesni. Jau atsiranda prašymas, tegu ir Gėrio veiksmų ir visumos Gerovei, kad žmonija nušvistų – bet jau yra prašymas kažko, ko stinga. O Kūrėjui, kai išlieji savo garbinimą, tau nieko nestinga – tu save išlieji Jam, išsakai! Tai nuostabu, ir tą reikia atskirti! Pasaulyje šito nedaro niekas. Niekas! Meldžiasi musulmonai penkis kartus – nutraukia visus darbus, kasdien meldžiasi. Katalikai nėra tokie tikintis kaip musulmonai, jie tik vaidina – per Kalėdas, per Velykas sulekia į bažnyčią, na, dar per Marijos ėmimo į dangų dieną, rugpjūčio penkioliktąją. Bet čia – ritualai – o Širdies taip ir neatveria, Jėzaus gyvo savo Širdyje nepatiria! O juk jo Tiesos dvasia beldžia ir į jų Širdį – atverkit Širdis, atverkit šitas duris ir aš įeisiu į jūsų vidų. Jis tą sako, bet neatveria, dėl to konfliktai tęsiasi šeimose, grupėse, darbuose, gatvėje.
Aš išgirdau vieno žinomo Lietuvos verslininko pokalbį per vieną Tavo Televizijos kanalą, ilgą pokalbį, apie pusantros valandos. Jis kalbėjo apie savo gyvenimą, apie savo pradinių milijonų uždarbį, kaip jisai tą pasiekė. Jis mato toliau negu dabartinė akimirka. Mano nuomonė apie jį buvo iš to, ką aš buvau skaitęs apie jį išoriškai, buvo labai neigiama, kada aš klausiau šitą interviu, ilgą, aš pamačiau, kad galbūt tas žmogus galėtų susipažinti su mūsų dvasiniais šaltiniais. Ir aš nusprendžiau paskambinti į kompaniją. Kalbėjau su jo administratore kažkokia, vardą aš žinau, paaiškinau tikslą, kodėl aš skambinu, ir jinai taip geranoriškai, labai nuoširdžiai bendravo, apie dvidešimt minučių mes šnekėjomės. Ji pasiūlė man parašyti laišką, štai, ką aš jai aiškinau išdėstyti, kad ji žinotų, kaip paaiškinti, kodėl aš norėčiau padovanoti tas knygas, ir tada jis nuspręstų priimti tas dovanas ar ne. O kadangi mūsų pokalbis buvo labai nuoširdus, aš sakau – Galiu atvežti tas knygas ir jums, nes aš atvažiuosiu kaip tik į pirmąjį motociklo aptarnavimą, ketvirtadienį į Vilnių, nes dabar gyvenu Kaune, anksčiau gyvenau Vilniuje – sakau – aš galiu jums atvežti, nes jūs labai nuoširdžiai išklausote, ir taip reaguojate. – Ne – sako – negaliu, čia aš negaliu tokio sprendimo priimti be vadovo. – Sakau – Bet tai nesusieta su vadovu, tai jūsų asmeniniam gyvenimui šitos Knygos, jums ir darbas geriau seksis. – Ne, tai per daug, per daug rimtas sprendimas. – Galu gale aš daugiau nešnekėjau apie tai, parašiau aš tą laišką, ilgą laišką, kad galėčiau paaiškinti tam tikrą kontekstą, kodėl aš tokiais dalykais susidomėjau, ir kodėl siūlau, kokia yra šito viso prasmė, nes jis mat vienu savo teiginiu, atsakydamas į klausimą, ar surado tą žmogų, kuriam norėjo perduoti savo kompanijos valdymą, jis atsakė – ne, nesuradau – tai aš jam rašiau laiške, kad dabar pasaulis sujauktas ir politika ir ekonomika, ir šeima, ir bet kokie tarpusavio santykiai, ir, natūralu, ir kompanijos ne tik, kad nereikia kažkam ieškoti perduoti, to žmogaus, bet išvis nereikia perduoti – reikia šituos Šaltinius studijuoti ir keisti kompanijos valdymo sistemą iš vidaus, visą turinį keisti, paversti jį Gyvuoju Turiniu ant Kūrėjo Pamato – ant Kūrėjo Pamato. Konkurencija – tai jau vakarykštės dienos saulėlydis. Turi būti Šviesa su Kūrėju bendradarbiaujant. Bet negali atsirasti kompanijos visos ant Kūrėjo Pamato, turi būti kažkas pirmasis! Ir kadangi jūs kalbėjot apie savo valios svarbą, kaip priimant sprendimus, kaip svarbu, kada ateina abejonės, kada jūs mąstote apie kompaniją visą dieną, nuo ryto iki vakaro, iki nakties – tai štai, čia yra naujas jums iššūkis – pamatysite, kokia yra nauja kokybė ir to paties verslo. Ir sakau – Aš išgirdęs tą jūsų pasisakymą, aš pradėjau trupučiuką kitaip į jus žiūrėti, nes mano buvo, turiu pripažinti, neigiama nuostata. – Tai štai, aš atsakymo nesulaukiau, neėmiau ir tų Knygų, nuvažiavau į Vilnių, atliko man tą motociklo pirmąjį techninį aptarnavimą, grįžtu. Grįžtu čia ir degalinėje aš sutinku, nesutinku, bet tiesiog aš prisipyliau benzino ir šalia stovėjo vaikinas, kuris į savo mašiną buvo prisipylęs benzino. Bet visos rankos tatuiruotos, irgi trumpos rankovės, spalvotos tatuiruotės. Ir jis priėjo prie manęs, ir sako – Žinot, ką aš aiškinau savo vaikui mažam, kodėl aš dešimt metų važinėjau motociklu saugiai – sako – man tėvas pamokė – tu važiuok taip tarsi visą laiką tu važiuotum šalutiniu keliu, o net ir šalutinis kelias, kur ženklas rodo, kad yra šalutinis kelias, o tavo pagrindinis, būk atsargus toks tarsi tu važiuotum šalutiniu keliu – ir tai apsaugo. –Aš jam sakau – Aš taip irgi laikausi šitokio principo, bet dar, aš kreipiuosi į Kūrėją apsaugos. Ir aš jam sakau – Tu man atskleidi savo Šviesą, aš noriu tau pasakyti savo Šviesą, štai, kad ir apie tavo tatuiruotes. Jis taip klauso, susidomėjo. Aš jam paaiškinau iš kur atsirado tatuiruotės – tai ir buvo totemai, kad apsaugotų gentainį nuo nužudymo priešingos ir gal net priešiškos genties, nes pamatys totemą, kuris ištatuiruotas, ir žinos, kad bus atkeršyta už jį, todėl nepuls pirmą akimirką sutiktą nepažįstamą gentainį, ir žudyti, ir jį sukramtyti. Kitą vertus buvo ir žiedų vėrimai, įsiteikimai vėlėms, piktoms dvasioms ir t.t.. Ir jis klausė – klausė labai nuoširdžiai, ir sakau – Tatuiruotės kitą vertus dar ir sužaloja poras, o poros kūno odoje ne šiaip sau sumanytos. Tai Kūrėjo sumanytas išorinis pavidalas mums, jo nereikia nei tatuiruotėmis jo bjauroti, nei žiedais darkyti. Kiekviena pora – tai yra kvėpavimo anga. Tai daugiau kvėpuoja net negu plaučiai. Žmogus turi plaučius, o nudega oda, didesnė dalis, ir žmogus nebeišgyvena fiziniu pavidalu. Štai, plaučius jis dar turi – jie kvėpuoja, odos netekęs – jisai praranda fizinę gyvastį. – Ir aš paaiškinau, kad ir virpesiai, dažnis – Štai tavyje yra tokia būsena, tu nori, nori tų tatuiruočių galbūt ten dėl draugų, dėl dar kažkokių tai puikybės pasireiškimo elementų, bet žinok, jeigu tavyje yra tokia nuostata, tai žemėja energinių virpesių dažniai tavo viduje, tai daugiau tada polinkis į kokius nors susirgimus, arba jeigu susirgsi, tai kažkas daugiau komplikuosis, tai dabar, bent ką galėtum padaryti, tai ilgomis rankovėmis vaikščioti, kad nerodytum to kitiems, ir taip pat svarbu, kad tu turėtum galimybę pastudijuoti Šviesos Šaltinius. – Aš prisistačiau, savo kanalą pasakiau jam, svetainės pavadinimą, jis iškart telefone užsirašė ir dar įėjo į svetainę, patikrino. – Sako – Būtinai skaitysiu. – Bet aš pajutau tą jo pasakymą, jis jaunas vaikinas, pasakymą pajutau – nuoširdžiai ištarė. Ir tai jam irgi bus iššūkis. Anas verslininkas atstūmė dovanas jam teikiamas iš Kūrėjo – Šviesą atstūmė – baimė – baimė neleidžia, kadangi nežinoma. Kaip tu gali nežinomą imti, o gal paims mane į sektą, į spąstus? Šitas vaikinas priėmė, ne patį apdovanojimą, nors tai yra apdovanojimas tos informacijos pasidalinimas, bet jisai nepasakė, kad čia yra nesąmonė, jis klausė nuoširdžiai, galėjo nusigręžti, tuo labiau, kad tai jam tam tikras yra na, nepritarimas toms tatuiruotėms – bet paaiškinant, kas ir kodėl taip yra.
Tai štai, nuo ko aš pradėjau. Baimė dvidešimt pirmajame amžiuje valdo žmogaus gyvulinio proto visą centrinę nervų sistemą! Baimė! Tada ji sukursto godumą – godumas nepasotinamas. Ir prasideda išnaudojimas kitų – kaupimas savo valdžios, mėginimas išnaudoti kitus, mėginimas savo primesti valią kitiems. Visa tai yra iš baimės, kurią kiekvienas turi – net ir – net ir urantas! Reikia gimti iš dvasios, kad ta baimė tiesiog išgaruotų – štai, yra kryptis žinonoma urantams! Tada reikia tiesiog vis giliau atsiverti Kūrėjui – giliau ir giliau, ir giliau. O geriausią ir giliausią gali patirti atsivėrimą – kolektyvinėje dvasinėje komunijoje. Štai, be šito neįmanoma – neįmanoma gimti iš dvasios. O gimimas iš dvasios – tai yra Laisvė – Laisvė – dvasioje! Juk mes ir esame dvasia. Nebijokite dvasių! Visi ateities mūsų broliai ir sesės bus aukštesnio energinio dažnio išoriniu pavidalu. Mes esame pačiame žemiausiame. Sielos tapatybė mūsų jau turės aukštesnių energinių virpesių išorinį apvalkalą ir jis bus keičiamas per penkis šimtus septyniasdešimt formų, kol pasieks dvasinės išraiškos išorinį pavidalą. Tada mes jau būsime ir dvasinė asmenybė, turinti dvasinę formą. Na, dvasinė forma – tai yra irgi – Energija – energiniai virpesiai. Tik nėra to termino, koks gali būti atitikmuo tam išoriniam pavidalui, tai belieka tada – dvasinis. Bet viduje visą laiką bus dar aukštesnio energinio dažnio virpesių siekis – siekis! Kaip aš minėjau prieš tai – turime Kūrėjo suteiktą Likimą – pasiekti Jį Rojuje, stovėti betarpiškoje Jo energinių virpesių sankaupoje, betarpiškoje akivaizdoje įgyvendinus šitą Likimą, ir Jo priesaką – Būkite tobuli net ir tokie tobuli, koks Tobulas esu Aš! Taškas! Nėra jokių daugtaškių! Įgyvendinkite šitą Priesaką! Jis yra ir jums – kiekvienam!

Komentarai