Forumas: temos peržiūra
NELIŪDINKITE SAVO SIELŲ
NELIŪDINKITE SAVO SIELŲ
Mano , mielasis , dieviškasis Minčių Derintojas pasiūlė jums visiems dvasinę pagalbą .
Patark , sako , savo sielos broliams ir sesėms nesivelti į diskusijas , kurios neturi dvasinio krūvio ir neturtina jūsų sielų .
Viso žmogiškojo gyvenimo prasmė - tik sielos , kaip potencialiai nemirtingo kūrinio tarp Dievo ir žmogaus , vystymas ir turtinimas dvasinėmis įžvalgomis , ir meilės jausmo virpesiais . Intelektualus protas puošia ,,ego'' kūną , o dvasinga siela puošia savo dangišką kelią . Visos intelekto gudrybės yra proto tuštybės ir dvasinės dykumos . Niekas taip neliūdina jūsų žmogiškosios sielos , kaip loginio proto viršenybių demonstravimas virš dieviškųjų Tiesų ir virš Rojaus Šventosios Trejybės spindulių .
Be augančios sielos , be dvasiškai turtėjančios sielos žmogus , kaip asmenybė , teprilygsta tuščiai skambančiam indui . Kodėl sakau indui , o ne varpui ? Todėl , kad tik dvasiškai turtėjanti žmogiškoji siela pradeda skambėti gražiu , sidabrinio varpo gaudesiu . Šis sidabrinis sielos gaudesys ir sudaro visą žmogiškojo gyvenimo esmę ir laimę , kai jūsų siela , dar tebegyvenanti matereliame kūne , skamba gražiausiais dvasiniais akordais .
Kai dvasiniais turtais išsipuošusi siela jau išgali ir sugeba pakilti virš loginio proto , ir sugeba šį neramų protą ne tik nuraminti , bet ir perkelti savąjį spinduliuojantį dvasinį krūvį į proto gelmes , į veikiančią kasdieninę , aktyviąją jūsų sąmonę , tada ir turėtų būti švenčiama jūsų tikroji pergalė prieš tamsą , dar būnant čia žemėje . Sunyko žemiškas , juslinis žmogus - gimė naujas žmogus . Gimė naujas žmogus iš Dvasios .
Siunčių daug meilės ir ramybės jūsų sieloms . Emilis - Petras .
Petras
2008-12-11 17:25:02
Komentarai
Labas Vaidai, lenkiu galvą prieš tavo dvasingumą ir išmintį. Šiuo metu mano siela džiaugiasi, kad esu čia ir galiu skaityti tokias neįkainojamas žinutes.Su didele pagarba Jolanta
Jolanta
2008-12-12 22:05:13
Jolanta, žinantys neįrodinėja - nežinantys įrodinėja. Žmonės būna dalinasi savo suvokimu norėdami kad juos pačius geriau suprastų, galbūt jie abejoja tuo ką daro ir nori sutvirtinimo - o kai kas pakomentuoja priešiškai jie nusivilia ir atsikerta atgal. Reikia gerbti kitų laisvą valią pasirinkti, ir aš pats suprantu kai žmonės suvokia bet nedrįsta eiti kokiu keliu, bet rimtai žiūriu į tuos kurie sąmoningai ką nors blogai daro. Mokytis ir mokinti - gali ir mažas vaikas, įsivaizduok darbais užsikuisęs verslininkas minutėlei susitinka pabendrauti su mažu vaiku ir jį tai pakeičia.. Mokinti galima dalinantis, bet ne kai dalijamasi tuo ko kitam žmogui visai nereikia... turi būti kažkoks ryšys tarp tų dviejų žmonių. (tarpusavio supratimas?)
Dar, tu dažnai mini pyktį - kodėl? Ir išskiri aukštesnius ir žemesnius. Manau savaime suprantam kad visi yra savo vietose, ir DALYVAUJA AUGIMO PROCESE, niekas juk nesmerkia ketvirtoko kad jis dar ne dešimtokas. Rodyti kažkam žemumą? Neįsivaizduoju, jeigu matai kad kurnors žmogus klysta tai gali jam parodyti jam - TIESESNĮ KELIĄ, bet ne kažkokį žemumą. Jeigu kas važiuoja keliu ir jam ant kelio yra kliūtis, tai ar tu jam rodysi tą kliūtį ant kelio, ar kad jis va gali aplink apvažiuoti?
Ilgas kelias? gal tu perdaug galvoji apie rezultatą - rezultatas žmogaus nekeičia - ŽMOGŲ KEIČIA PATS PROCESAS, linkiu tau jį pamatyti! Ir dėl pykčio, tai jeigu visų kelias per amžinybę visvien bus sugrįžimas į Rojų ar galime pykti ir nekantrauti ant kieno nors? Atsimenu aš gal kažkada ir ieškojau pasiteisinimų kodėl turėčiau nepykti ant žmonių, bet dabar "viskas savo vietose".
Sakai turi daug klausimų.. bet galbūt 'kaikas' jau turi pakankamai ataskymų kad pagal juos veiktų, o naujos žinios ateina kai jau gyveni pagal tai ką žinai. Nes jeigu negyveni pagal tai, tai kam ir tos žinios.
Ir dar dėl pykčio kitoms religijoms, aš tuo negyvenu, tai reikėjo prisiminti kokia pasaulėžiūra kiti gyvena kad suvokti apie kokius žmones čia, bet turiu ir aš nemėgiamą mokymą vieną - kabala, kuris mano matymu ne tik nieko gero, bet kenkia kitiems žmonėms, ir iš teisingumo ir noro kitiems tai kas ir man pačiam norėtusi kad man kas padarytų, tai griežčiau su tokiais dalykais elgiuosi. Tai tiek minčių/pasidalinimų.
Tu daug žinai ir suvoki, manau tau tereiktų pasikalbėti su kokiu žmogumi kuris padėtų viską sudėlioti į savo vietas. Sudie.
Vaidas
2008-12-12 21:53:26
Ačiū mielas Petrai,už šiltus tavo žodžius,prasmingus žodžius.Mes kiekvienas gyvename tokiame pasaulyje,kuriame kiekviena diena pilna dramų.Bežiūrint į šias dramas/nebūtinai savas/kartais pasijunti labai pavargęs,ir kokia ramybė ir palaimą užplaukia ,jeigu surandi šiek tiek laiko,tyloje pabendrauti su Tėvu savo širdyje,ir atėjus į šį forumą paskaitai savo sielos brolio šiltus,padrąsinančius žodžius.Ačiū.
Su meile
IRENA
2008-12-12 18:37:21
Gyvenkime šia diena , mylėkime pasaulį ir savo gyvenimą jame . Viskas ką mes kiekvienas turime ir viskas ką mes įsivaizuojame turys - tai yra mūsų šios dienos pavidalas . Mes negalime nieko pasiimti nei iš Jono , nei iš Petro , nes mes ten iš tiesų nieko ir nepasidėjome . Viskas yra tik mumyse , mūsų dieviškąjame potenciale . Kiekvienas turime savęs tik , kiek ir norime to turėti . Nei viena žinia , nei vienas žodis neužsilaikys mūsų prote , jeigu mes to nenorėsime nei žinoti , nei patirti . Mūsų noras ir laisva valia yra raktas nuo dangaus vartų . Niekas čia nieko neveda už virvutės , nei Jono , nei Petro . Tačiau mūsų bendravime turi būti kažkoks bendras vardiklis , kad mūsų spontaniškame bendravime gimusios mintys leistų mums kiekvienam augti ir vystytis kaip dvasinei asmenybei . Manau , kad kiekvieno čia dalyvaujančio , didžiausias noras yra ne tik gauti kuo daugiau dvasinės šviesos , bet ir pačiam kažką gero ir nuostabaus padovanoti savo oponentui. Tačiau jeigu vadovausimės tik savo karinguoju ,,ego'' , tai ne daug ką sugebėsime vienas kitam padovanoti . Visi jūs labai gražiai rašote apie meilę , bet jūs mielieji ją realizuokite praktiškai , čia pat , šiame forume , dovanokime vienas kitam šiltą ir draugišką jausmą . Pabandykime suprasti gerbiamo Algimanto temas ir žodžius . Juk jose tiek Šviesos ir Tiesos , kuri per jo asmeninį patyrimą reiškiasi jame ir su malonumu nori spinduliuoti ir supančią aplinką , į mus visus , kurie sueiname čia , į šį išskirtinį savo dvasingumu , forumą . Aš nesiūlau garbinti , bet mes nuoširdžiai nors pasidžiaugkime mūsų mielo Algimanto išskirtinių ir tobulu dvasiniu augimu . Aš manau ,kad daugelis iš mūsų norėtų turėti tokią dvasinę dovaną , kuri jame jau peraugo į prabangiausius dvasinius-sielos turtus .
Brangūs sielos broliai ir sesės , gerbiami svečiai , pabandykime surasti savyje daug gražių savo sielos virpesių ir įdėkime juos į kiekvieną žodį , kai bandysite oponuoti savo kolegai , vienose ar kitose temose . Mokykimės mylėti ir savo oponentus , tegu pajaučia jie , kad mes niekada nebūsime jų priešais .
Petras
2008-12-12 16:19:16
Labas Vaidai, tavo komentaras pilnas išminties, aš tik norėčiau pabrėžti kelias jo vietas.
1. "Žmogus turi suvokti tai ką daro, negali jis žengti į tai ko nesupranta...." Kiek religijose yra suvokiančių? Iš kur atsiranda religijoje pyktis ne tokiems kaip jie? Ar tik ne todėl, kad žmogus pamatęs, kad kažkas jau stovi ant akmenėlio ir yra laimingas panoro ir pats ant jo atsistoti, prieš tai neįsitikinęs. Žinojimas yra tik suvokimo pradžia. Ar tik žinantis žmogus yra galintis mokinti jau kitus, ar tam reikia dar ir suvokimo? Sielos reinkarnacijos eigoje, pagal budizmą, nuėjusi labai ilgą kelią siela pasiekia tik mokytojo stadiją, kada jau gali mokinti kitus, tai manau ir yra išminčių stadija. Kodėl taip norime primesti savo tiesas? Ar tai nerodo, kad dar mums labai trūksta išminties ir, kad dar nesame verti mokinti kitų.
2. "...įkalina savo sielą tokiuose nuostatuose ir bando kažkam įtikti..." Ar negali būti taip, kad žmogus pasitenkinantis tik žinojimu ir nesiekiantis suvokimo užkoncervuoja savo sielą. Juk jis jau kaip ir turi taisykles ir jos atrodo geros. Supranti Vaidai, tai labai slidu. Mano suptarimu, panagrinėkime šventųjų elgesį, kaip jie elgėsi, koks buvo jų požiūris į neišmanančius ir su sužinosime, kaip atrodo tikrai dvasingas žmogus ir lygindami save su jais galime pamatuoti, kiek iš tikro mes turime dvasingumo ir ar verta mums sustoti tobulėti, ar turime teisę kitiems rodyti jų žemumą, save laikydami aukštesniais. daug dar atsakymų turiu surasi. Ir kuo toliau einu dvasingumo keliu, tuo mažesnė jaučiuosi, tuo labiau suprantu koks dar ilgas kelias manęs laukia.
Su meile Jolanta
Jolanta
2008-12-12 08:08:07
Mielas Vaidai, labai aiškiai viską parašei, tik mano nuomone, jei žmogus stosis tik ant vieno akmens upėje, prieš tai nebūdamas tikras, kad tas akmuo jį išlaikys, jį lydės baimė įkristi. baimė gimdo norą gintis, o noras gintis agresiją. Tai paaiškina kodėl atrodo dvasiniu keliu einantys žmonės turi nemažai pykčio ir agresijos. Jie per anksti atsistojo ant to akmenio ir pastoviai bijo įkristi į upę.
Su pagarba Jolanta
Jolanta
2008-12-12 00:35:29
:) kokybės matas - besąlyginė meilė. nėra pabaigos įvairovės ribų neturinčiai kūrinijai ją lieti per amžinybę su malonumu. gyvensena keičiasi su metais.
Vaidas
2008-12-12 00:29:08
Mielas nežinomasis, atrodo nenorėdama įžeidžiau tave, o gal ir išlindo mano arogancija. Tikrai to nedariau sąmoningai. Tai tik parodo, kiek daug dar man reikia išmokti.
Su meile Jolanta
Jolanta
2008-12-12 00:21:49
Emili, ačiū už perduotą žinią, manau daugybei žmonių ši tiesą rezonuos su tiesa slypinčia jų pačių viduje, kada protas su savo nuostatomis yra taip užimti kad net ir nėra laiko įsiklausyt.
Jolanta, bendravimas ir ne vien stebėjimas yra geras kelias. Išsakant klausiant, ir būnant atviram bet kokiai kritikai tai tiesus kelias. Rašymas ir minčių formulavimas, bendravimas - tai sielos išskleidimas/darbas savotiškas kada mes patys augame, dalinamės. O yra tie kurie tik paskaito kitų mintis ir mano kad nereikia rašyti savo minčių ar klausti. Vien paskaičius "gražų tekstą ir loginiu būdu tik pritarus jam - jūsų siela nepasikeičia nė trupučio maždaug"...
Dėl dvasinio mokytojo, geri norai, bet ar negalėtume mes mokintis iš visko kas nutinka gyvenime, iš visko ką išgirstame.. ar tai yra skirtumas iš kur ateina žinios. Mokytoją suprantu kaip asmenį kuris yra vienu žingsniu toliau pažengęs, kuris gali pamatyti mokinio vargus ar netikslumus ir jam padėti.. Ir tai yra gerai. Bet reikia kažkada pačiam atsisėsti ir suvokti savo mintis, save ir taip toliau. Per apmastymus ir maldas, nauji suvokimai ateina, kada tai vyksta nuoširdžiai su proto tyrumu. Pritariu ką tau patarė Rimantas.
<skaitytojas> ir <pagarbiai> man kaip antikūniai dėl savo proto ir logikos iškėlimo, nublankinant esmę.
-
klausimas apie "jei ne taip, vadinasi mes paliekame tamsai laisvas rankas veikimui, jei nieko nesiimame." žmogaus galia yra laisva valia, ir jis renkasi ką patirs per savo vertybes/dėmesį - apie ką jis mąsto, kokioms mintimis jis lieja savo energiją. Yra net posakis "nė viena akimirka nėra praleista veltui, nebent jos metu mes nemylime". Tai jeigu mes koncentruojame save į tai kas šviesu, dieviška, meilė ir visa kas yra aukštesnių vibracijų - mes judame pirmyn ir padedame atsistoti kitiems. Ir tai yra atsakas į tai kad kiti yra tamsoje, kad kiti yra pasimetę. O jeigu mes kreiptume dėmesį į tai kas žema, jeigu mes skirtume tam savo laiką mintis ir energiją, tai būtų savotiškas to stiprinimas. Čia panašiai kaip žmogus rūkorius turėtų ne apie metimą galvot galbūt nes jis tik galvos galvos ir to nepadarys, geriau užsiimtų kokia gera veikla ir natūraliai gera veikla išstums tai kas nereikalinga.
Tai ką norėjau parašyti - kad pasaulis taip surėdytas, kad nėra nieko neįmanomo, ir kas gali įvykti jau yra įvykę. Mes negalime atimti iš kieno nors laisvos valios padaryti ką nors bloga, negalime iš begalinės skaičių aibės išimti kokią nors grandį, bet kada mes mintimis nestipriname to tai atsitraukia iš mūsų patiriamų realybių. Nežinau ar suprantamai užsimenu apie tai.
-
Aš dar nespėjau perskaityti 'kas yra gyvulinis aš' naujų įvardinimų, bet iš esmės situacija panaši kad žmogus viena koja stovi upėje ant vieno akmens kuris yra tarsi visa "žmonijos banda" - tarsi visuomenės nuomonė, gyvuliniai poreikiai ir taip toliau, o kitas akmuo upėje tai dvasinis tvirtumas, dvasinios tiesos žinios, tai kas gali praskaidrinti šį pasaulį ir tai kas yra iš šio pasaulio ateities. Tai žmogus nei į tą nei į aną pusę pasiduoda, balansuoja tai į vieną pusę tai į kitą... ir yra momentas kada stojamasi vien ant dvasinio pagrindo - gimimas iš dvasios. Manau tai turi būti harmoninga, subalansuota asmenybė kuri ryžtasi žengti drąsiai vien remdamasi dvasiniu vidumi. Tada žmogus yra iš vien su Dievu, iš vien su visa dvasine šeima, bet savotiškai atitrūkęs nuo tų žmonių bandos kurie nesivadovauja Dievo valia kaip kertiniu akmeniu.
Pastebiu daug teisingų, širdingų teiginių tavo pasisakymuose. Kol kas tiek. Myliu. Sudie.
Vaidas
2008-12-12 00:08:55
Na zinoma, - mano kokybes matas - zemesnis uz tavo. Sekmes!
Jolantai
2008-12-11 23:58:13
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.