Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Tobuli Kūrėjo Vaikai savojo tobulumo ir kūrybinės galios kurti tobulai neturi. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 08 23

Mano vardas Algimantas. Aš atstovauju Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – kaip Jo Ambasadorius, ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kuris buvo įsikūnijęs žmogiškuoju pavidalu, kaip Jėzus iš Nazareto, ir jo Partnerės Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas šitai planetai. Kūrėjo paprašytas įkūriau Gyvąją Šventovę, Gyvąją apreiškimo Religiją, turinčią Kūrėjo Vardą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė ir Gyvoji Religija – gyvoji dėl to, kad čia nėra ritualo, yra dvasinės asmenybės atsivėrimas Kūrėjui, kuris yra Dvasios Šaltinis ir Centras. Mes esame visi – dvasinės asmenybės. O šitas materialus, matomas kūnas yra tiktai mūsų laikina pradiniame pasaulyje veikimo priemonė, taip pat Kūrėjo suteikta. Dabar vyksta gyvosios pamaldos. Pagarbinome Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Sakau dabar savo dvasinį mokymą, po jo bus prašymų malda. Tai – jau žemesnio dažnio energinių virpesių gyvoji komunija su Pačiu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Komunija tai yra gyvas bendravimas – ne ritualo atlikimas, atvėrimas dvasinės asmenybės savajam Šaltiniui ir Centrui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Iš Jos visi mes gavome asmenybės dovaną.
Šitame pasaulyje, kada buvo Jėzus, prieš du tūkstančius metų įvykdė savo misiją – įvykdė paskutinįjį savęs padovanojimą. Tai buvo septintasis savęs padovanojimas įvairių kategorijų asmenybėmis. Tai buvo pats žemiausias, bet pats sudėtingiausias, kadangi jis gimė bejėgiu kūdikiu iš moters įsčių – bejėgiu – reiškia, jį galima nukreipti blogio arba Gėrio linkme. Tai priklauso nuo tėvų, nuo jų požiūrio tiek į Patį Kūrėją, tiek į aplinką, tiek į save pačius, ir į tą kūdikį, kuris vystosi, auga, bręsta, ko jie iš jo tikisi. Ankstesni Sūnaus Kūrėjo savęs padovanojimai buvo kitų dvasinių asmenybių statusu. Tai buvo – ir Melkizedekas, ir Materialusis Sūnus, toks kaip Adomas, ir serafimas-angelas, buvo ir kaip mirtingasis, bet jau žengiantis pilnai užbaigtą dvasinio statuso, įgijusio ir dvasinį išorinį apvalkalą, formą išorinę, kada ėmėsi to mirtingojo žengimo pas Kūrėją patyrimo kaupimo ir pasiekė tokį statusą, kad jis jau buvo Uversoje – tai yra mūsų Supervisatos centre – sostinėje – buvo ir mirtingasis po prisikėlimo ir morontiniu lygiu. Tai štai, pats žemiausias yra, kada gimstama bejėgiu kūdikiu. Per šituos septynis savęs padovanojimus privalo pereiti visi Sūnūs Kūrėjai. O Sūnus Kūrėjas tai yra tokia dvasinė Sūnų kategorija, kurie su savo Partnere Dukra Kūrėja sukuria Vietinę Visatą ir joje esančią gyvybę. Dėl to jie ir turi Kūrėjo suteiktą jiems priedermę, kadangi tiesiogiai Sūnūs Kūrėjai ir Dukros Kūrėjos tiesiogiai yra sukurtos Pačių Kūrėjų Rojuje. Jie yra tobuli, ne visumine prasme, bet būtent kaip Sūnūs Kūrėjai ir Dukros Kūrėjos, sukurti ir vadovauti savo sukurtai Vietinei Visatai. Šita prasme jie yra tobuli. Bet jie turi, bendradarbiaudami, dar siekti aukščiausio statuso, kad Sūnus Kūrėjas vadovautų šitai savo sukurtai Vietinei Visatai drauge su Savo Partnere Dukra Kūrėja ne Kūrėjo Vardu ir įgaliojimu, bet savo paties vardu taip tarsi Pats Kūrėjas būtų, kaip Asmuo, Jo Visatoje. Kitaip tariant, Jėzus, kaip Sūnus Kūrėjas, perėjo per savęs padovanojimus įvairių gyvybės kategorijų statusu, savo paties sukurtų gyvybės kategorijų, na, drauge su Partnere Dukra Kūrėja sukurtų, kad galėtų pajausti, kaip iš vidaus veikia toji dvasinė sūnų ar dukrų kategorija.
Kūrėjas, būdamas Tobulas, visą, ką Jis kuria ir suteikia kaip dovaną, taip pat būna tobula. Iš Tobulo negali atsirasti tai, kas netobula. Netobulumas kyla, kada Pats Kūrėjas suteikia Savo atitinkamos kategorijos Vaikams taip pat kūrybos dovaną kurti kitą gyvybę – žemesnio statuso. Bet šita gyvybė, sukurta jau Jo Vaikų, nebus tobula, nes šitas kūrimas jau vyksta nebe iš Paties Kūrėjo, kaip Tobulumo Šaltinio, bet per Jo Vaikus sukurtus, kurie yra tobuli, bet patys nėra tobulumo šaltinis. Kūrėjas yra Tobulumo Šaltinis. Dėl to, ką Jis išlieja taip pat yra tobula. Ką išlieji tie sukurti tobuli Vaikai, būdami ne tobulumo šaltinis, natūralu jie sukuria irgi atitinkamos kategorijos dvasinius Vaikus, bet jie nebėra net patys tie Vaikai tobuli, kokie tobuli yra, sakykime, Sūnus Kūrėjas ir Dukra Kūrėja. Kitaip tariant, tobuli Kūrėjo Vaikai savojo tobulumo ir kūrybinės galios kurti tobulai neturi. Ir jie tada vadovauja savo Vietinei Visatai kaip Kūrėjo įgalioti – Sūnus ir Dukra. Bet Kūrėjas numatė, kad iš vidaus patirdamas Sūnus Kūrėjas tą sferą, kurioje veikia tie dvasiniai Vaikai, sukurti jau Kūrėjo Sūnaus, kad pažintų tos sferos veikimą, kaip jį pažįsta tie sukurtieji Vaikai toje sferoje. Štai šitas patyrimas, šitie septyni savęs padovanojimai leidžia tada pažvelgti į savo Vietinę Visatą daug gilesniu žvilgsniu, ne vien tiktai tobulu žvilgsniu, gautu iš Kūrėjo, bet taip pat ir savo įgytu patyrimu, kaip realiai atsirandančias problemas galima išspręsti panaudojant gyvą ryšį su Kūrėju, viską atremiant į tą dvasinį pamatą – Kūrėją – sprendžiant įvairias intelektualias, materialias, energines problemas. O jų yra kiekvienoje Vietinėje Visatoje, ir tų Vietinių Visatų smulkesniuose dariniuose-segmentuose – kaip Žvaigždyne, Vietinėje Sistemoje, na, savaime suprantama, planetose. Tai štai, pasiekus septintojo savęs padovanojimo užbaigimą ir sugrįžus pas Kūrėją Rojuje, gavus iš Jo patvirtinimą apie šitos savęs padovanojimo misijos sėkmingą užbaigimą, Sūnus Kūrėjas yra paaukštinamas į Šeimininko Sūnaus Kūrėjo statusą. Jis pradeda vadovauti savo Vietinei Visatai savo paties vardu. Bet jis šitą statusą įgijo patyrimu, kitaip tariant, užtarnautai, ir įgijo ne šiaip sau, kad pasipuikuotų prieš kitus, nes tokių Sūnų Kūrėjų, kurie jau įgyvendino septynis savęs padovanojimus, yra nedidelė dalis. O jų iš viso yra septyni šimtai tūkstančių, nes tiek yra Vietinių Visatų šiuo metu, o kūrinija plečiama. Todėl Šeimininko Sūnaus Kūrėjo statusas yra aukštesnio rango negu šiaip Sūnaus Kūrėjo, nors tai yra ta pati dvasinė kategorija – Sūnūs Kūrėjai. Bet Šeimininkai Sūnūs Kūrėjai jau renkasi į savo konklavas Rojuje, kaip Šeimininkų Sūnų Kūrėjų konklavas, ir yra Sūnūs Kūrėjai, kurie dar šitokio statuso nepasiekė, tada renkasi į savo konklavas. Kitaip pasakius, kaip yra sporto varžybose – yra viena lyga, yra kita aukštesnė lyga, bet jie yra tie sportininkai tos pačios srities. Todėl labai svarbu Sūnui Kūrėjui siekti įgyvendinti šituos septynis savęs padovanojimus. Šiaip jis turi visą valdžią. Jis vadovauja, sakykime, Kūrėjo Vardu drauge su savo Partnere Vietinei Visatai, jų pačių sukurtai, ir jam valdžios nuo to daugiau neatsiranda. Kada jis užbaigia visus savęs padovanojimus, galia yra ta pati. Jis gali savo veiksmais laisva valia padaryti pertvarkymus Vietinėjė Visatoje, kaip jam atrodo, kad tai bus Vietinės Visatos Gerovei geriau. Jam niekas šito nedraudžia. Ir Pats Kūrėjas šito nedraudžia. Jis gali pareikšti, kad aš prisiimu visą valdžią savo paties vardu. Bet kodėl jis šito nedaro? Iš Kūrėjo gavus savastį – dvasinės asmenybės dovaną – ir esant jau tobulam, tokia mintis kilti negali, nes tobulas mąstymas leidžia suvokti toli į priekį, kad būtent šitas Kelias, kurį suteikia Kūrėjas, yra vienintelis ir jo nereikia niekaip modeliuoti savo paties tam tikrais iškraipymais, savo paties patobulinimais, mėginant sutrumpinti Evoliucinės krypties laiką. Net ir paties Sūnaus Kūrėjo siekimas šitų septynių savęs padovanojimų ugdo charakterio, tobulo jau charakterio, iš Kūrėjo kilusio, kantrumą tos jau teoriškai esančios Kosminės giluminės Įžvalgos patyrimo kaupimą savo Vietinėje Visatoje, ir todėl pasiruošimas vyksta ne šiaip sau metus-dvejus, kad kuo greičiau įgyti tą aukštesnį dvasinį statusą Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, bet viskas vyksta nuosekliai, palaipsniui. Kūrėjas – Amžinybės Šaltinis ir Centras. Tie, kurie sukurti betarpiškai iš Kūrėjo Vaikai, taip pat yra amžinybėje egzistuojantys, bet jie gauna, kaip Sūnūs Kūrėjai ir Dukros Kūrėjos, paskyrimą sukurti Vietinę Visatą kosminėje erdvėje, tai tas pats kaip sklype, gautame savivaldybėje, statyti namą ir tame sklype apsigyventi, kad būtų aplinka sutvarkyta, malonu būtų tame aplinkos plotelyje gyventi. Tai štai, Kūrėjo sumanymas, ką Jis galėtų tiesiogiai padaryti ir tobulai padaryti, Jis atsisako tokio sumanymo. Jis suteikia tą galimybę, suteikdamas ją Saviesiems Vaikams, suteikdamas galimybę pasireikšti kūrybinei laisvei, kuriant kosminiame sklype Vietinę Visatą. Dėl to, kada išvyksta kurti Vietinės Visatos Sūnūs Kūrėjai, Dukros Kūrėjos, Dukra Kūrėja paskleidžia savo grandinę – Šventąją Dvasią – ir šita grandine įrėmina savo Vietinę Visatą, kitaip pasakius, kaip matininkai atmatuoja šitą sklypą, yra tokios ribos. Tai šitas ribas nustato ne matininkas kosmine prasme, o Dukra Kūrėja, paskleisdama šventąją grandinę – Dukros Kūrėjos Šventosios Dvasios grandinę. Ir tarp šitų ribų kuriama Vietinė Visata, bendradarbiaujant su Energijos Centrais, iš Energijos, kuri sklinda iš Rojaus. O Vietinei Visatai tai jau nužeminta, imant tą energiją iš Supervisatos Energinių Centrų, sukuriamos tam specialiai skirtos planetos, vadinamos architektūrinėmis sferomis, nes jos neatsiranda evoliuciškai, kaip kilusi mūsų planeta, iš saulės, tai evoliucinio proceso produktas – mūsų planeta – ir tokių planetų apskritai yra miriadai. Vien tik apgyvendintų planetų yra dabartinėje Didžiojoje Visatoje – septyni trilijonai planetų su žmonėmis! Įsiklausykite į tą skaičių – septyni tūkstančiai milijardų planetų! O čia ieško, kaip užmegzti ryšį su kitomis planetomis, kitais gyvybės kažkokiais nesuvokiamais lygiais ir dėl jų egzistavimo dar abejojant. Tai štai, yra septyni trilijonai planetų su žmonėmis.
Sūnaus Kūrėjo aukštesnis statusas į Šeimininko Sūnaus Kūrėjo pakėlimą atvedė į tai, kad mes dabar turime galimybę turėti – kiekvienas – Kūrėjo, Paties Kūrėjo, dieviškąjį tobulumą, kada mumyse yra apsigyvenęs Kūrėjo mums suteiktas Paslaptingasis Pagalbininkas – Minties Derintojas. Tai yra mums pelnyta Sūnaus Kūrėjo, užaugusio jau šitame pasaulyje kaip Jėzus iš Nazareto, veikimu. Šita dovana – tai mūsų didžiausias apdovanojimas! Apie šitą dovaną niekas nežino be urantų, kurie tą irgi sužinojo iš Epochinio Apreiškimo – Urantijos Knygos. Todėl mes, jau tie, kurie iš tikrųjų einame Gyvuoju Keliu, jaučiame dėkingumą Jėzui už tą prieš du tūkstančius metų įgyvendintą misiją. Ir jos dėka mes juntame tą vedimą iš vidaus daug stipriau negu jautė taip pat Kūrėjo vedimą iš vidaus iki Jėzaus misijos gyvenę žmonės. Mes turime išskirtinę dovaną – kiekvienas. Iki Jėzaus Minties Derintojas apsigyvendavo tik tuose mirtinguosiuose, kurie jau siekdavo sąmoningai kažkokios dvasinės Šviesos, dvasinio nušvitimo, tegul ir blausaus nušvitimo, bet siekis jau yra į didesnę Tiesą, į didesnį Gėrį, į didesnę Šviesą, Grožio sampratą, aukštesnę moralę, ir toks mirtingasis turėdavo Minties Derintoją, bet tokių mirtingųjų buvo labai labai nedaug. Dabar mes turime visi – visi – nors galbūt ir ne visi? Tie, kurie pasirenka piktybinį blogį – piktybinį – sąmoningą – kurie neigia Kūrėjo buvimą apskritai, kurie daro piktus darbus, nusikaltimus, kurie kursto karus ir juose dalyvauja, ir net jiems vadovauja, gali būti taip, kad jie Minties Derintojo ir neturi, ne visi, patys tie piktybiškiausi, kenkiantys civilizacijai, žmonijai, bet prisidengdami, kaip Kaligastija, mūsų dvasinis buvęs vadovas, nušalintas, prisijungė prie Liuciferio ir Šėtono maišto prieš Tėvą, prieš Kūrėją, tai štai, jie apgavystėmis sujaukė planetą. Liuciferis su Šėtonu sujaukė Satanijos Sistemą. Joje tuo metu buvo daugiau negu šeši šimtai planetų su žmonėmis, ir iš šitų šešių šimtų su viršum planetų trisdešimt septynių planetų dvasiniai vadovai prisijungė prie Liuciferio ir Šėtono maišto. Natūralu, ir tos planetos gyvenimas buvo sujauktas, kiekvienos planetos, prisijungusios prie maišto. Tai mes dabar matome, kokia yra aplinka, kuri trunka du šimtus tūkstančius metų! Ne du tūkstančius metų. Jėzus užbaigė maištą, bet šitas užbaigimas yra oficialus. Satanijos Sistema turi jau ištikimą vadovą – Lanaforgą – kuris jau buvo išbandytas maištu ir liko ištikimas, kada jo vadovai taip pat maištavo prieš Tėvą. Tai štai, Satanijos Sistema jau yra vėl atstatoma į visas ryšio grandines, nuimama izoliacija, gali gauti jau patarimus iš aukštesnių dvasinių asmenybių, vėl pradeda veikti programos, kurios suteikia informaciją iš aukštesnių Visatos darinių, net iš paties Rojaus. Evoliucinis procesas vėl sugrįžta palaipsniui į sklandžias, iki tol buvusias iki maišto, vėžes.
Mūsų planetoje problema yra kita – mes neturime dvasinio patyrimo, tuo labiau Dvasinių Mokytojų, ir dėl to mes gyvename tamsos labirinte. O mūsų vedliai į Kūrėją nežiūri, Juo nesiremia. O viskas atremta tik į Kūrėją turi būti! Ne turi būti, o privalo būti! Dėl to vedlys turi būti atradęs Kūrėją savo Širdimi ir savo Širdyje! Ir vadovauti šaliai taip, kaip Kūrėjas numato ir kaip veda tą vedlį iš vidaus. Štai koks turi būti vedlys! Kitaip jūs patirsite katastrofą! Tokia yra Kūrėjo numatyta civilizacija, jos vystymasis Evoliuciniame Kūrėjo Tikrovės visame milžiniškame kūrinijos horizonte, arenoje, ir joje viešpatauja Brolystė. Bet ne mūsų pasaulyje. Mūsų pasaulyje urantai kaip tik ir pradeda šitą Brolystės viešpatavimo pirmąjį žingsnį – pirmąjį žingsnį. Urantai, taip, dar mokosi – jie nėra patyrę. Tai yra pirminiai žingsniai, bet Kryptį jau urantai žino. Ir tai yra vienintelė Kryptis, vienintelis Kelias, atremtas į Kūrėją. Visi kiti keliai, deja – o aš sakau – laimei – yra klystkeliai. O tai tada ves – į didesnes kančias, didesnį susipriešinimą, konfliktus, aukas, žūtis, nusikaltimus, įvairias aistras, narkomaniją, alkoholizmą, savižudybes, ydas, šeimų byrėjimą, mokyklos nykimą, sveikatos tirpimą – tiesiogine prasme. Gelbstintis šiaudas žmonijai yra urantai. Kito šiaudo Kūrėjas kol kas neturi, dėl to puoselėja urantus kaip tą gelbėjimosi, mestą žmonijai, ratą. Kabinkitės į ši ratą. Klausykite mano mokymų, nes jie yra Kūrėjo Žodis. Jis vis labiau pradeda skambėti kaip įspėjimas prezidentui, premjerui, politikams, visų valstybių, pirmiausia Lietuvos, nes Lietuvoje gyvenu aš pats.
Ir džiaugiuosi savo kraštu, gimtuoju kraštu, ir noriu, kad jame būtų Kūrėjo Galia ir Tvarka, kaip Jėzus siekė šito Palestinoje.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai