Forumas: temos peržiūra

Mano angliško video mokymo važiuojant motociklu - 2025 09 02 - vertimas į lietuvių kalbą, kad galėtumėte pasižiūrėti ir suprasti, ką sakau.

Išverstas mano mokymas į lietuvių kalbą.
Originalas - anglų kalba - Traveling Beyond - 2025 09 02 - Keliavimas Anapus.

Kanalo pavadinimas Tavo Televizijoje ( You Tube ) - Gyvasis Kelias

Tarp kitų angliškų mokymų šio mokymo eilės numeris ir temos pavadinimas yra tokie.

97. Teachings By Algimantas - Traveling Beyond.

Tai pirmasis mano mėginimas pateikti savo mokymą važiuojant motociklu.
Jis ilgas - 55 minutės.

Kad būtų lengviau orientuotis, žiūrint vaizdus nesuprantančiam angliškai, pateikiu savo vertimą, pažymėtą minutėmis ir sekundėmis, kad suvoktumėte, ką sakau būtent tuo metu, užmesdami akį į lietuvišką vertimą.

Malonaus pasivažinėjimo su manimi motociklu Kūrėjo Šviesoje.


0’-1’47”
Mano vardas - Algimantas. Aš sakau savo dvasinius mokymus, kurie gimsta jų pateikimo akimirką - iš anksto neparengti. Šįkart nusprendžiau savo mokymą pasakyti važiuodamas motociklu. Dabar aš noriu jums papasakoti apie ateitį, kuri bus po mūsų prisikėlimo, kai šitas dabartinis materialus kūnas išeikvos visą jam skirtą fizinę energiją - Kūrėjo suteikiamą energiją, transformuotą į atitinkamo dažnio virpesius, tinkamus palaikyti fizinio kūno gyvybę. O žmonės tą kūną ir laiko pačiu žmogumi. Toli gražu nėra taip, nes materialus kūnas yra tiktai laikina materiali judėjimo ir veiksmų atlikimo priemonė, panaši kaip ir kitos judėjimo priemonės, sakykim, motociklas, mašina, lėktuvas, laivas, ar net kosminis laivas - tai priklauso nuo to, kur mes norime pajudėti, jeigu kur nors netoli, tai galime tiesiog nueiti patiems.
1’47’’ - 42”
Čia mano motociklas - Honda NC 750 DCT, Puikus motociklas, automatinis pavarų keitimas. Įmanoma keisti ir pačiam - paspaudžiant svirtelę ranka. Nėra sankabos rankenos, nors yra dvi pačios sankabos. Tačiau kai greičius keičia kompiuterinė programa, priklausomai nuo tuo metu greičio, ir ji daug greičiau už žmogaus protą pajaučia, kada reikia perjungti bėgį, tai kam tada sau sukti galvą papildomai? O taip yra daug patogiau, ir maloniau važiuoti. Ir mažiau įtampos važiuojant.
2’42” - 5’18”
Taigi, pamėginkime važiuoti. Šiek tiek nuleisiu stiklą. Važiuojam, kelionę pradedame iš mano gyvenamojo kvartalo. Tai rami vieta, apie 10 kilometrų nuo miesto centro, senamiesčio, ir nuo mūsų Gyvosios Šventovės, į kurią mes renkamės garbinti Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU.
Dabar vyksta mūsų gatvės kapitalinis remontas. Asfalto danga jau paklota. Labai malonu, kai toks asfalto paviršius.
Taigi, aš atstovauju Kūrėjui, kaip jo Ambasadorius šiai planetai. Tai reiškia, kad atstovauju keturioms Asmenybėms - Rojaus Trejybės Trims Šaltiniams ir Centrams, kurie yra Lygiaverčiai, ir Visuminei Dievybei AŠ ESU. Ji turi būti visada užrašoma vien didžiosiomis raidėmis. Visuminė Dievybė yra tokia galinga - energine prasme - kad save turi apriboti, ir Kūrinijoje veikia per Rojaus Trejybę.
5’19” -6’29”
Vaikinai eina per sankryžą, apsirengę baltais marškiniais, mat Lietuvoje ką tik prasidėjo nauji mokslo metai. Aš gyvenu Lietuvoje, tai labai maža šalis, Rytų Europoje prie Baltijos jūros. Jos teritorija 65300 kvadratinių kilometrų. Jūs teritorijų plotą matuojate kvadratinėmis myliomis, tai paverskite kvadratinius kilometrus į kvadratines mylias. Tai pamatysite, kad gal 4 valandų atstumą greitkeliu tektų važiuoti nuo šalies vakarinės dalies prie Baltijos jūros iki rytinio pakraščio.
6’29” - 8’40”
Voverė - voverė perbėgo kelią. Čia labai graži ir žalia vieta. Kai kur jautiesi kaip miške. Galbūt pasuksiu dešinėn, kad nors kiek pajaustumėte šios vietos atmosferą. Greičio apribojimas - 30 km per valandą, tai myliomis būtų mažiau negu 20 mylių per valandą. Šiame gyvenamajame rajone tik privatūs nedideli namai, nėra daugiaaukščių namų. Tokia čia aplinka - labai tyli, labai rami. Labai graži. Sukime kairėn. Nežinau, kur čia toliau veda gatvė. Čia - didžiausi namai, dviejų aukštų namai, senos statybos, aišku, ne 18-19 amžiaus, gal statyti prieš 20-30 metų.
8’41” - 12’27’
Taigi, kaip sakiau, šiandien noriu jums keletą žodžių pasakyti apie gyvenimą po prisikėlimo. Lietuva yra labai katalikiška šalis. Kada žmonės Iškeliauja iš šio pasaulio, yra tradicija atiduoti paskutinę pagarbą velioniui. Aišku, šeimos nariai, artimiausi mirusiojo giminėsi pakviečia katalikų kunigą, kitus gimines, bendradarbius, draugus, kaimynus, pažįstamus ateiti atsisveikinti su jų artimu giminaičiu. Yra paprotys katalikų kunigui tarti paskutinius tokius žodžius - Tebus iškeliavusiam lengva žemelė. Jis iškeliavo amžinojo poilsio anapus. - Kai dar vaikas girdėdavau šitokius žodžius - sudrebėdavau. - Dieve maloningasis, iškeliavo amžinojo poilsio kažkur tamsoje, kažkur anapus, iš kur niekas nesugrįžo. Kažkokia amžina tamsa, kažkoks amžinas poilsis. Vaiką tai baugino. Aš taip pat sudrebėdavau, kada išgirsdavau beriamos saujos garsą ant karsto viršaus. Kažkoks būdavo sukeliamas mane gąsdinantis garsas. Aš mažas būdamas vis tada pagalvodavau - tuoj tas žmogus bus po storu žemių sluoksniu, jis tikrai uždus tame karste labai greitai. Mačiau, kad jis nejuda, sustingęs, bet aš būdamas netoli atidengto karsto, stovėdamas, žiūrėdavau, ar tikrai jis nekvėpuoja, ar nepasikels jo krūtinė. Todėl per laidotuves visada žiūrėdavau į karste gulinčio kūno krūtinę - o gal, nors ir nežymiai, bet sujudės - aukštyn-žemyn.
12’28 - 14’08’
Aš dalyvavau daugybėje laidotuvių, nes kai man buvo 5-6 metai, dar prieš mokyklos pirmąją klasę, močiutė kiekvieną kartą, kada tik laidotuvių procesija žingsniuodavo pro mūsų namus, tuoj paliepdavo man nusiprasti, persirengti švariai, ir paėmusi už rankos vesdavosi į bažnyčią. Ji sakė - mes turime palydėti mirusį į paskutinę kelionę. - Aš užaugau nedideliame mieste, kur daugelis vieni kitus pažinojo. 
Taip pat ir kunigai mokė - Jeigu matote laidotuvių procesiją, sustokite, prisijunkite prie jos. Jeigu neturite galimybės, tai bent Išeikite į gatvę ir pastovėkite, šitaip palydėdami velionį į paskutinę kelionę. Ir visada nusiimkite kepurę. -
14’09’ - 15’48”
O mano močiutė buvo labai pamaldi, ji buvo nemokyta, bet labai nuoširdi. Ir kiekvieną kartą, kai laidotuvių procesija praeidavo pro mūsų namus, būtinai ir mane ji pasiimdavo į bažnyčią. Ir papildomai prie šito, vakare mane dar irgi vesdavosi į bažnyčią į pamaldas, nes mes gyvenome netoli nuo bažnyčios. Todėl aš sukaupiau labai didžiulį patyrimą dar vaikas ir per pamaldas bažnyčioje, ir per laidotuves kapinėse, kurios buvo prie pat bažnyčios. Per mišias stovėdavau ir dairydavausi, nenorėjau klauptis, o močiute klūpėdama mane vis timpteldavo už rankos žemyn, kad ir aš klaupčiausi. Aš nesupratau, kodėl turiu kauptis, atsiklaupus ant labai labai kietų bažnyčios grindų, man tuoj pradėdavo kelius skaudėti. Todėl mano patyrimai buvo labai man nemieli.
15’49” - 19’32”
Tuo metu aš nieko nežinojau, kad ateityje aš irgi pasinersiu į Kūrėją, ir taip giliai pasinersiu į tikrą ir realų Kūrėją - ne į tą, kurį propaguoja bažnyčia - dogmą, kažkokį dievą, dievą-dogmą, bet vietoje šito į gyvą Kūrėją. Aišku, jie taip supranta pagal savo supratimo laipsnį, jog amžinybėje bus poilsis - ilsėsis ramybėje.
Bet iš tiesų yra ne taip. Bus amžinybė, bet ne Iškart po prisikėlimo aukštesnio lygio gyvenime. Amžinybė yra tiktai Kūrėjo - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - gyvenamojoje Buveinėje - Rojuje. Rojus yra irgi Amžinas, ir yra visos kūrinijos centre - viduryje. Ir kad pasiektume Rojų, mums prireiks pereiti per gausybę pasaulių mokantis ir veikiant visų Gerovei, teks išmokti bendrauti ir bendradarbiauti su miriadais įvairiausių dvasinių asmenybių - skirtingų kategorijų ir skirtingo statuso. Kai mūsų niekas šito nemokė, tai tada padėtis yra panašį, kaip ir mokykloje, kai buvome pradinukai, nieko nežinojome, kokia yra mokyklos Prasmė, pradinuko lygiu nesupratome, koks yra skirtumas tarp įvairių mokyklos klasių. Mūsų protas tam buvo visai neparengtas. Todėl negalėjome įsivaizduoti, kas bus kelerių metų ateityje, tuo mažiau turėjo supratimo, kas bus, kada mokyklą pabaigsime. Todėl ir mokiniams sunku perteikti informaciją, kai ir patys mokytojai, tėvai, kunigai irgi nežino, kas yra Amžinybė, ir kas būna, kada palieka mirtingasis šį pasaulį. Tikrovėje tik materialus kūnas patiria fizinę mirtį.
19’33” - 26’40”
Dėl to ir noriu paaiškinti tik vieną aspektą - keliavimą. Iš pradžių jums sakiau, kad mūsų materialus kūnas yra skirtas judėjimui-keliavimui, veiksmų atlikimui - ar tiesiogiai, betarpiškai nuvedant mus iš vienos vietos į kitą, ar netiesiogiai, panaudojant tam skirtas transportavimo priemones. Bet dar papildomai prie šito kūnas yra skirtas gerų darbų darymui, pagal Kūrėjo valią - ir tai yra net svarbiau. Bet ir tai ne viskas - neužtenka daryti gėrio darbus, būtina, kad jie būtų daromi Meilės motyvu, kad neturėtumėte nė menkiausios vilties sulaukti net ir mažiausio - ačiū - už šitą gėrio darbą. Ne. Jūs tiesiog jaučiate tokią dvasinę sąmonę viduje. Jūs iš tiesų trokštate daryti gėrį kitiems, jūs jaučiate, kad tai yra gyvenimo Prasmė šioje planetoje, nesvarbu, kokioje planetos dalyje jūs gyventumėte ar atsidurtumėte, nesvarbu, kokią Religiją išpažintumėte. Yra tiktai viena Prasmė - daryti gėrio darbus visų labui. Aišku, labai svarbu, kad mes suvoktume - mums reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad gautume tam tikrų žinių, žinių, kurios padėtų jums sužinoti, kokia yra gyvenimo šioje planetoje Prasmė, ko tikėtis po prisikėlimo.
Kada materialaus kūno smegenys nebesiunčia jokio impulso, tada yra laikoma, kad jis iš tikrųjų yra jau miręs. Ir tada mes turime pamąstyti, bet kol dar esame gyvi, turime pamąstyti, kad mes būsime trečiąją dieną pažadinti, o ne tada, kada būna arba specialusis pažadinimas, arba kas tūkstantį metų iškeliavusieji iš šio pasaulio yra prižadinami grupėje, kuomet Archangelas prisikėlimui kviečia pagal sąrašą. Todėl labai labai svarbus dalykas turėti įtikėjimą. Tai reiškia ne kokį nors atlikti ritualą bažnyčioje, bet jausti savo širdyje, jausti, kad jūs iš tikrųjų trokštate Kūrėjo, tikrai trokštate atrasti Jį savo viduje. Ir nors jūs dar Jo ir neatradote, bet kai jūs girdite tokį teiginį, jog Kūrėją galima atrasti savo viduje, jūs tuomet tiesiog neišreiškiate jokio neigiamo nusistatymo, o pradedate giliau susimąstyti, o kaip gi Jį būtų galima atrasti? Norėčiau Jį atrasti. Ir šitos mintys jau reikštų jūsų įtikėjimo pirmuosius daigus. Ką suteikia Bažnyčia, ir ką teikia tikintieji - tai tikėjimas, apeiginis įvairių ritualų atlikimas. Ir šitas ritualų atlikimas, nors trumpam protą - tikinčiojo protą - apramina, bet nesuteikia gyvo dvasinio pakylėjimo dvasinei asmenybei, neapšviečia dvasinės asmenybės, nesuteikia stipresnio troškimo glaustis prie Kūrėjo, kai jau kyla patyrimas, jog viduje yra kažkas stipresnis už mane. O tai yra Kūrėjo dvasios - Minties Derintojo, esančio viduje, veikimo impulsas. Tai jau yra atsirandančio įtikėjimo patys tie impulsai - to asmens viduje - Kūrėjo sūnaus ar Kūrėjo dukros viduje. Šiuo atveju, šis vyras ar moteris, kaip Dvasinė Asmenybė, bus pažadinta trečiąją dieną po fizinės kūno mirties to kūno gimtojoje planetoje. Kūnas lieka šioje planetoje, bet tai, kas Iškeliauja iš šios planetos, tai yra Dvasinė Asmenybė, buvusi-gyvenusi planetoje to kūno viduje.
26’41” - 27’30”
Dvasinė asmenybė yra mūsų tikrasis aš, mūsų tikroji savastis, ir ji buvo mums padovanota Paties Kūrėjo. Ji nėra mūsų materialių gimdytojų mums suteiktas palikimas, o šiuos gimdytojus mes tradiciškai vadiname savo tėvais - motina ir tėvu - ne, mūsų asmenybė yra Paties Kūrėjo dovana, ji yra dvasinė,
27’30” - 39’29” Čia yra toji vieta, kur parduodami vaismedžiai, vaiskrūmiai, medus, net ir bitės motinėlės, kurios gali vadovauti naujai bičių kolonijai.
Gerai, važiuokime atgal. Kada mes nebeturime kūno, tada mus nugabena į prisikėlimo-pažadinimo salę pirmajame pasaulyje, esančiame aukštesniame darinyje, dideliu laipsniu didesniame kūrinijos segmente - Vietinėje Sistemoje. Vietinė Sistema yra toji vieta, kur mus pažadina ir kur pradedamas mūsų sielos mokymas. Tuo tarpu į tą planetą mūsų Dvasinę Asmenybę su išjungta mūsų sąmone, gilaus miego būsenoje, transportuoja Angelai Transportuotojai, mūsų angelai sargai, mūsų serafimai. Beje, tie iš mūsų, kurie turime jau įtikėjimą, o ne dogmatinį tikėjimą, gauname serafimų porą, kuri mus visada saugo ir moko. Jie saugo ir moko tuos mirtinguosius, prie kurių yra priskirti. Tad jie ir gabena mūsų dvasinę asmenybę gilaus miego metu, nes vadinamoji fizinė mirtis ir yra tas miegas, kuris yra būtinas, nes serafimai keliauja labai dideliu greičiu. Jis pranoksta šviesos greitį. Todėl šis materialus kūnas neišliktų, jis tikrai sudegtų, nes specialiomis keliavimo energinėmis grandinėmis greitis padidėtų trigubai. Todėl jokia materiali forma tokiomis sąlygomis negali būti išsaugota. Dėl to Kūrėjas sumanė taip, kad mūsų kūnas būtų paliktas mūsų gimimo arba mūsų materialaus kūno kilmės ir gyvenimo šitoje planetoje. Aš jau sakiau, kad mūsų gyvenimo Prasmė yra daryti gerus darbus visumos gerovei. Tuo tarpu Kūrėjas mums parengė miriadus pasaulių, kur kauptume vis aukštesnio lygio patyrimus. Ir šios rūšies kelionė į Rojų, pas mūsų Rojaus Tėvus, tikrai yra labai labai ilga. Ir mūsų serafimai mus perkels ir į aukštesnius pasaulius. Jie tikrai bus mūsų kompanionai, ir jie bus pirmieji, kuriuos pamatysime po pažadinimo prisikėlimo salėje. Tai - nuostabu. Jie dabar mus lydi, ir saugo, ir moko. Ir mes bendrausime su jais. O jie tikrai yra nuostabios asmenybės - dvasiškumo, intelektualumo, ir gailestingumo pasireiškimu bendraujant su jais. Jie mums padeda ir veikia mus visada ir visur. Bet jie irgi turi savo korpusą Rojuje, kur pakeliui būna ištobulinti. Mes būsime kitame Rojaus korpuse kaip užbaigtieji mirtingieji, bet su jais mes bendrausime, net ir amžinai. Jie taip pat patiria, tam tikrą prasmę, kada padeda mums - sukaupia ilgalaikį patyrimą - kaip palaikyti ryšius ir tvarkyti reikalus su mumis, kurie yra daug labiau apriboti negu jie, serafimai, kurie - mes - neturi jokio supratimo, ir žinių, apie gyvenimą anapusiniame pasaulyje - kaip veikti drauge su skirtingų kategorijų ir rangų dvasinėmis asmenybėmis, kaip bendrauti brolystėje ir bendradarbiauti drauge, o ne konkuruojant tarpusavyje. Štai kodėl sukauptas patyrimas būtų - ir bus - reikalingas net ir serafimams. Ir aš pasakyčiau, jog kada mes pradėsime susipažinti su nauju pasauliu ir veikla jame po prisikėlimo, mums - mūsų sielos tapatybei - bus suteiktas mūsų sielos tapatybės kompanionas. Ir šis specialus padėjėjas yra vadinamas Morontiniu Kompanionu. Morontija yra aukštesnės rūšies energija, kokios nėra mūsų pasaulyje. Dėl to neįmanoma jos su niekuo palyginti, dėl to neįmanoma ir apibūdinti Morontinio Kompaniono, su kuo nors palyginant, kas egzistuoja mūsų planetoje. Bet jis yra dvasinė asmenybė, turinti dvasinį kūną-formą. Kas tai yra? Tai yra išorinė forma dar aukštesnio energinio dažnio virpesių išraiška negu 570 morontinės energijos formos sielai, ir per šias visas formas mes turėsime pereiti - arba, kad jums būtų lengviau suprasti, pasakysiu, jog pereisime per šiuos kūnus - tik ne materialius, o morontinius. Ir koks bus mūsų kūnas priklausys nuo mūsų gyvo vidinio dvasinio turinio - kokia bus mūsų dvasinės asmenybės sąmonė. Todėl, kuo bus mūsų sąmonė labiau subrendusi ir apšviesta šitame pasaulyje, mūsų kelionės pas savo Tėvus Rojuje pradiniame pasaulyje, tuo daugiau mes peršoksime per kai kuriuos iš tų morontinių 570 kūnų, arba formų, kurių energinių virpesių dažnis bus žemesnis už mūsų gyvojo sąmonės turinio energinių virpesių dažnį, kadangi mūsų gyvai sąmonei reikalinga atitinkanti ją išorinė forma, būtent ir Išreikšta tinkamo energinio dažnio virpesiais. Net ir mūsų pasaulyje žmonės klausia - kodėl tie, kurie yra geri, turėtų taip anksti palikti šį pasaulį? O gi todėl, kad gerumas yra mūsų dvasinės brandos matas, o jis jau pasiekė tam tikrą brandos lygį, kad jį būtų galima prikelti jau aukštesnio lygio pasaulyje, tiesiog, kad jis tęstų savo kelionę tame lygyje.
39’30” - 42’21”
Kaip aš prieš tai minėjau, nėra fizinės mirties dvasinei asmenybei. Asmenybė yra Paties Kūrėjo mums kiekvienam - kaip dvasinei asmenybei - suteikta amžina dovana. O Kūrėjas yra Amžinybės Šaltinnis ir Centras, ir ką tik Jis Pats padovanoja, taip pat yra amžina - neturi pabaigos - nebent mes patys savo sąmoningu pasirinkimu, kuris būtų galutinis, nusprendžiame tikrai galutinai, o ne abejodami - aš nenoriu šito Gyvojo Kelio iš Kūrėjo. Jis nėra, sakykim, tas, kuris man patiktų. - Ir kadangi toks apsisprendimas yra galutinis, net jau ir po prisikėlimo sielos tapatybe - gerai, tuomet jūs nebebūsite perkelti į dar aukštesnį kitą pasaulį, ir jums nebebus suteikta jūsų sielos tapatybės kita forma, ir tokiems žmonėms niekada nebebus antrojo prisikėlimo. Bet asmenybė nebus sunaikinta, ji tiesiog bus Išmontuota į atskiras dalis - į atskras asmenybės tapatybės charakterio savybes, kaip ir mašina - jos korpusas bus vienas segmentas, ratai, ašys, langai, durys, variklis, ir daug dar kitų dalių, tačiau pati mašina daugiau jau nebejuda. Taigi, kai mūsų savybės, sudarančios mūsų asmenybę, tikrai bus Išmontuotos, jos nebebus niekada vėl iš naujo surinktos, ir net pats faktas apie mūsų buvusį egzistavimą kūrinijoje nebus atskleistas net ir jo Ieškantiems artimiesiems, sakykim, jo vaikams, ar tėvams - jie negaus jokio atsakymo - tiesiog bus tyla. Ir iš to jūs privalėsite suprasti, kad tas asmuo, kurio jūs ieškote, tiesiog atstūmė Kūrėjo Evoliuciją ir Kūrėjo Tikrovės Gyvajį Kelią.
42’22’ - 45’25”
Tuo tarpu tie, kurie pirmyn eina toliau, jeigu jūs turite ketinimų su kuo nors susitikti, ir jeigu yra abipusis sutikimas, aišku, kad tuomet jūs susitiksite ir pabendrausite. Štai kodėl apibendrindamas norėčiau jums pasakyti - Nešvaistykite laiko dabar, nes jūs šiuo metu savo asmenybės tapatybei klojate pagrindą būsimam kitam - aukštesniam - laipteliui, kuris tikrai bus po prisikėlimo. Ir tikrai niekada nebus tokios sąmonės būsenos, kad ji patirtų amžiną atilsį. Amžinas yra tiktai Kūrėjo veikiantis Evoliucinis Planas - Evoliucijos - vystymosi - reiškinys - vystymasis į aukštesnį supratimo, patyrimo ir veikimo lygį. Štai kodėl, tie miriadai pasaulių, per kuriuos mes tikrai keliausime į Rojų, į savo gimtuosius namus, tai juose esantys kai kurie iš mūsų dvasinių brolių ir sesių, tik dar ne iš mūsų pasaulio, bet kurie mums padeda, kurie mus moko, priklausomai nuo to pasaulio lygio, taigi tie mūsų dvasiniai broliai ir sesės keliauja šviesos greičiu, o įjungti į keliavimo energines grandines, pasiekia trigubą šviesos greitį, ir visa tai yra Tikrovė. Tikrovė, kurioje mes irgi būsime ateityje. Bet šitą patį pirmąjį žingsnį pradedame jau šiandien, jau šitame pasaulyje. Neužmirškite šito. Nepraraskite nė sekundės ją švaistydami tuščiai.
45’26” - 46’15”
Taigi, tai jau mūsų Išvykos pabaiga. Ir aš linkiu jums Ramybės su Kūrėju. Bet ne atilsio, o aktyvaus gėrio darymo - gėrio darymo visų labui, nes tai labai svarbu, kadangi jums reikia kaupti patyrimą, darant gėrį kitiems. Dėl to jums reikalingi mano mokymai, jums reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kuriuos aš ir pradėjau ruošti - jie yra žmonijos druska.
46’16” -
Aš jums parodysiu savo kiemą. Man labai patinka tujos. Jūs tik pažiūrėkit, kokios tujos - nuostabios, kokios jos gražios. Kur jūs galite pamatyti tokias nuostabias tujas - tik čia. Nuostabu. Tikrai aš mėgaujuosi žiūrėdamas į jas. Taip, ruduo atėjo. Rugsėjo antroji. Čia - mėtos. Jūs tik įsivaizduokite, kai yra daug mėtų, nenoriu mėtų arbatos. Kada mėtų neturėjau, labai norėdavau mėtų arbatos, tai parduotuvėje nusipirkdavau jos.
Čia mano labai jauna obelėlė - alyvinių obuolių. Aš jau nuskyniau gal aštuonis obuolius ar dešimt obuolių. Nuvežiau anūkėliams. Čia yra trešnė, O čia jau kitos rūšies obelaitė. Šiais metais ji nežydėjo, o pernai užaugino penkis Auksio obuolius. ČIa mano daržas - auga pomidorai. Tik ši vasara buvo gana šalta, ypač naktimis, ir gana lietinga, tai pomidorai labai maži. Matau, vienas geltonas jau nukritęs ant žemės, bet dar irgi neprinokęs. Čia slyva. Agurkai irgi maži, buvo per mažai ir saulės šviesos, ir šilumos. Nuskyniau gal tik dešimtį agurkų. Pasižiūrėkite, kokie jie maži. O pomidorai vis dar auga, ir jų nemažai. Paimsiu ir nuskinsiu vieną - jis dar ne iki galo prinokęs, gal paliksiu jį čia saulėje.
Dar parodysiu ant stiebo Iškeltą Kūrėjo Vėliavą. Man labai patinka šis Kūrėjo simbolis, labai prasmingas. Taigi, taip. Užeikime vidun, o tada įstumsiu motociklą į garažą. Čia - motociklininko apranga, ir dviratininko apranga, ir štai - mano dviratis. Tokia yra mano gyvenamoji vieta.
Einame įstumti motociklą į garažą. Aš dar parodysiu jums knygas. Tai yra Jėzaus mokymų knygos - Kalbu jums vėl - Kūrėjo apreiškimų-mokymų knygos - Akimirkos Amžinybė - ten - Gyvoji Tyla, Meilės Galia, ir paskutinioji knyga - Kūrėjo apreiškimų ketvirtas tomas - Tu - manyje. Na, aš dar džiovinu žoles - čia džiūsta dilgėlės, iš jų verdu arbatą, dedu į sriubą, į salotas. Čia džiovinu pienes.
Taigi tiek, kas susiję su mūsu bendravimu ir mano pagalba jums. Aš noriu padėti jums, kad turėtumėte geresnį Tikrovės supratimą, gilesnį Kūrėjo ir savęs pažinimą. Mano motyvas yra tiktai Meilė, ir tą darau iš Meilės, kuri mane pasiekia iš Paties Kūrėjo. Ir kada atsiveriu Jam nuoširdžiai ir bendrauju su Juo, tada, žinoma, ir geriu Jo Gyvąjį Vandenį - Jo Meilę - ir jaučiu Kūrėjo Meilės didžiulį perteklių. Todėl, bandydamas išlyginti viduje atsiradusi spaudimą, atsiveriu ir pasidalinu ta Meile, esančia ir mano mokymuose. Štai tiek. Beje, čia mano kitas dviratis. Aš jį pirkau seniai, kada buvau nuvažiavęs į Jungtines Amerikos Valstijas, į Urantijos Knygos skaitytojų konferenciją. Tai tuomet Švin ( Schwinn ) gamybos dviratį pamačiau pirmą kartą. Aš paklausiau pardavėjo, kokia tai firma - Schwinn (Švin). Jis man aiškino, jog būnant Jungtinėse Valstijose nežinoti, kokia tai firma Schwinn, tai tas pats, kaip būnant Europoje nežinoti Mersedes kompanijos automobilių gamybos srityje. Nuo to laiko jau žinau, kad Schwinn - tai amerikiečių dviračių gamybos kompanija.
Gerai. Atsisveikinu su jumis palinkėdamas Ramybės, ir užveriu mūsų susitikimo duris. Buvo nuostabu.

Komentarai