Forumas: temos peržiūra
Jėzaus mokymas Kalėdų proga, 2008 12 24
MYLIMAS TĖVE, AMŽINASIS SŪNAU-KŪRINIJOS MOTINA BROLI, BEGALINE DVASIA-KŪRINIJOS MOTINA-SESE, aš GARBINU TAVE, kad tu esi meilės ir kūrinijos Šaltinis ir Centras, garbinu tave, kad tavoji meilė KURIA, nes ji negali nejudėti ir nekurti, nes ji yra GYVA.
Aš garbinu tave, kad ir mes, tavosios meilės dėka, irgi pradedame kurti SAVE tokius, kokius jau tu mus esi padovanojęs AMŽINYBEI. Tave garbindami mes vis labiau ir labiau atsiveriamne tau, ir patys atsiskleidžiame ir sau savo tikruoju aš, kuris ir yra iš TAVĘS.
MANOJI VALIA, KAD BŪTŲ TAVOJI VALIA.
Mano mylimas sielos ir dvasios broli Sūnau Kūrėjau, Mykolai, kuris daugumai esi žinomas mūsų planetoje tik Jėzaus vardu, aš noriu šiuo metu tavęs paprašyti, kad tu suteiktum mokymą mums visiems, kurie dabar ruošiasi simbolinei tavojo gimimo šventei – Kalėdoms. Ko tu mus pamokytum šitos šventės proga?
--------------------------------------------
Mano mylimas sielos broli, aš tau esu dėkingas už tarnystę mano ir tavo Tėvui, Rojaus Trejybei, ir visai kūrinijos šeimai, kaip tu tarnauji savo sielos broliams šalia, net ir taip, kaip aš tarnauju savo sielos ir dvasios broliams savo visoje visatoje ir kaip tarnavau jūsų planetoje būdamas žemiškuoju pavidalu kaip žmogus, jums žinomas Jėzaus iš Nazareto vardu.
Dabar jūs ruošiatės paminėti mano gimimo jūsų pasaulyje kūdikėlio, pažadėtojo kūdikėlio, gimusio iš moters, šventę, kurią pavadinote Kalėdomis. Tam jūs suteikiate savo pagrindinį dėmesį namuose, darbe, ir bažnyčioje. Tam jūs skirate daug laiko ir pastangų, kaupiate dovanas, kad vieni kitus nudžiugintumėte, kad vieni kitiems pasakytumėte daug gražių palinkėjimų.
Tačiau praeina šitoji šventė, kurios taip laukėte ir taip jai nuoširdžiai ruošėtės, praeina šventinis šurmulys ir šviesa, nukabinate papuošalus nuo jūsų pamėgtų eglučių, ir prieš jus vėl nežinomybė. Tai kur gi aš esu, kur aš, atėjęs kūdikėliu tarp jūsų, dingau?
Jūs laukiate kitos šventės, kada mane pakabinsite ant kryžiaus, ir vėl visą dėmesį skirsite šitos šventės pasirengimui.
Šitaip buvo ir mano gyvenimo tarpu jūsų laikais. Žydai turėjo savo šventes, kurioms labai skrupulingai ir nuoširdžiai ruošėsi. Ir taip ruošėsi, kad net toje ruošoje buvo numatyti atitinkami ritualai. Jeigu jau Perėjimo šventė, tai po penktadienio saulėlydžio jokių pasiruošimo darbų tęsti nebegalėjo, nes, jų supratimu, už tokį milžinišką nusižengimą, už tokią nuodėmę jie būtų Jahvės Dievo nubausti.
Tačiau kada reikėjo mane nubausti, kad mane nuteistų mirti and kryžiaus, tai tie patys šventikai, kurie taip mokė savo tėvynainius skrupulingo laikymosi visų ritualų, juos patys ir pažeidinėjo.
Ir mane teisė nesilaikydami savo paties aukščiausiojo sinagogos teismo – Sanhedrino – numatytų nuostatų, neleisdami sau gaišti laiko, kad tik suspėtų pasiruošti iki penktadienio saulėlydžio nudirbti visus Perėjimo šventei pasiruošimo darbus.
Jiems darbai buvo svarbiau negu gyvas žmogus.
Todėl ten, kur jiems buvo naudinga, jie ritualų skrupulingai laikėsi, o ten, kur jie trukdė jiems patiems daryti tamsos darbus, ten jie tuos pačius savo sugalvotus įstatymus labai lengvai pažeidė.
Todėl ir mane teisė neleisdami liudyti žmonėms, kurie būtų gynę mano pusę, nedarė numatytų dienų pertraukos tarp Sanhedrino posėdžių, kada kalba eina apie nuteisimą mirti, o galvotrūkščiais skubino procesą net naktimis, kai iš viso šitą daryti jiems draudė jų pačių sugalvoti Sanhedrino įstatymai.
Ir šitaip jie elgėsi dėl to, kad atstūmė Tėvo meilę, kuri buvo vienodai suteikta ir jiems, kiekvienam, ir visiems, kaip ir man.
Ir jeigu tik jie būtų neatstūmę manęs, jie būtų gavę Tėvo dalelę, dvasią, kokią gavo ir mano apaštalai, kurie mane lydėjo visur: ir džiaugsmuose, ir kančiose, kurias ir kelė man tie mano sielos broliai, kurie taip skrupulingai laikėsi išorinių švenčių ir joms pasiruošimo ritualų ir savo žodžius garsiai ištardavo šlovindami Dievą Jahvę, Izraelio Tėvą.
Tačiau Izraelio Tėvas yra VISŲ TĖVAS, IR KIEKVIENO ASMENIŠKAI.
Ir net tas, kuris taria Jo vardą lūpomis su užverta širdimi, nepriartėja prie Jo arčiau negu tas, kuris atveria Jam širdį ir neturi nieko bendro nei su Izraeliu, nei su Palestina, nei su išorinėmis šventėmis, kurias sau SUSIGALVOJA PATYS ŽMONĖS.
Štai kodėl mane liūdina jūsų išoriniai papuošalai, jūsų išorinės ir matomos dovanos, jūsų gražūs žodžiai, kada jie nepripildyti Tėvo meilės virpesiais iš jūsų vidaus.
Todėl jūsų visos iškilmingos ir nuostabiai išoriškai gražios šventės nesiderina su jūsų elgesiu tarpusavyje, kada jūs vieni kitiems darote blogus darbus, net ir per tas pačias manojo atėjimo šventes.
Jūs tada ir patys tampata panašūs į mano laikų mano sielos brolius, kuriems išorinis ritualas buvo svarbiau už Tėvo vidinę meilę.
O juk tikrai jūs galėtumėte paversti net ir simbolinę mano gimimo šventę savo tikrojo suspindėjimo švente, kada drauge su manimi pagarbintumėte Tėvą, mano ir jūsų vieną ir tą patį Tėvą, drauge susėdę namie iš pat ryto, darbe dienos metu, kad jums visa šitoji diena prisipildytų Tėvo meilės virpesių ir prasmės, kad jūs tikrai pajaustumėte, kad aš tikrai ATĖJAU TARP JŪSŲ GYVAS IR ATĖJAU NUO TĖVO, nes jūs savo atsivėrusioje sieloje realiai pajaustumėte Tėvo – MŪSŲ VISŲ TĖVO – meilės virpesius. Ir juos pajaustų jūsų vaikai. Jūs savo mažytėje šeimoje pajaustumėte, kad aš tikrai atėjau pas jus, ir kiekvieną, net ir kaip Tėvas yra visada jūsų kiekvieno viduje.
Ir tas rytas jums suteiktų nuostabų patyrimą ir bendrystę-brolystę su MANIMI visoje šeimoje.
Tai būtų jūsų Kalėdų šventimas jau nuo pat pirmosios tos dienos minutės, ir drauge su savo visa šeima, ir be jokių vaišių stalo.
Jūs gertumėte MŪSŲ TĖVO MEILĖS GYVUS VIRPESIUS SAVO ATSIVĖRUSIA SIELA, IR JI DŽIAUGTŲSI PATI, KAD AŠ ATĖJAU TARP JŪSŲ, KAD TĖVAS JĄ PAGIRDO GYVUOJU VANDENIU IR KŪNAS JAUČIASI SOTUS.
Štai tokį patyrę patyrimą jūs jaustumėte gyvą ryšį ir su Tėvu, ir su gyvu manimi.
Tada jums šventinis stalas būtų tik antraelis dalykas, nes jūs ir be jo jau būtumėte pamaitinti Tėvo ir mano gyvu maistu.
O prie šventinio stalo jūs bendrautumėte su savo sielos broliais ir sesėmis dalindamiesi savo patyrimais ir apie mane ir apie Tėvo jums suteikiamus išmėginimus, kad jūs patys stiprėtumėte ir dalyvautumėte GYVAJAME IR GYVYBĖS, NE MIRTIES, KELYJE.
Tada iš jūsų minčių nyktų tokios sampratos kaip manoji mirtis ant kryžiaus, kuri nėra skirta jums. Tai mano ASMENINIS PATYRIMAS, KURĮ AŠ TURĖJAU PATIRTI VIEN TIK DĖL TO, KAD MANO SIELOS BROLIAI, NUSIGRĘŽĘ NUO TĖVO, TAIP UOLIAI LAIKĖSI IŠORINIŲ RITUALŲ ŠVĘSDAMI VISAS ŠVENTES.
Štai kodėl mane džiugina kiekvienas jūsų drąsus atsivėrimas Tėvui iš vidaus, atsivėrimas man, kuriame nebėra baimės ir nerimo, kad jūs galite padaryti ką nors ne taip ir jūs būsite tuoj pat pasmerkti ir net nubausti už jūsų suklydimą.
Mane džiugina jūsų siekis atsiverti Tėvui, ir man, iš visos sielos gelmės, kad galėtumėte patys patirti, atsivėrimo akimirką, Tėvo jums jau suteiktą palaimą ir ja mėgautis; ir kitiems aiškinti, ką patyrėte iš GYVO TĖVO, kuris jus myli, ir niekada nebaudžia, o ne ritualinio Dievo, kurio jūs net ir nesistengiatte PATIRTI BE JOKIŲ RITUALŲ, BE JOKIŲ IŠORINIŲ ŠVENČIŲ, O NUOŠIRDŽIU SAVO ATSIVĖRIMU, NUOŠIRDŽIU GYVU IR PAPRASTU JAM SAKOMU ŽODŽIU, SAVO GYVU RYŠIU, KURIS IR TAPTŲ JŪSŲ GYVĄJĄ MALDA KASDIEN.
Aš žinau, kad mano drąsūs sielos broliai r sesės padės stiprinti žingsnius ir tiems savo sielos broliams ir sesmės, kurie dar BIJO Dievo, kurie Jam dar neatsivėrė, kurie dar laikosi vien tik išorinių ritualų ir vien tik savo kūnui ir protui skirtų iškilmingų švenčių, kokios puošnios jos bebūtų. Ir ateis tokia akimirka, kada ir bailūs ir sielų dar nedrįstantys atverti Mūsų Tėvui mano sielos broliai jas atvers.
Štai tuomet jų vidinis sielos žiedo išsiskleidimas jiems suteiks tokią įžvalgą, tiek drauge su Tėvu, atrastu savo pačių viduje, tiek ir su manimi, esančiu šalia jūsų ir vis beldžiančiu į jūsų širdies duris, kad jas atvertumėte, o aš galėčiau įeitį ir į vidų, net kaip viduje visą laiką yra TĖVAS, kad jie patys nustebs, kaip atkrito išorinių švenčių būtinybė jas švenčiant tik ritualų pavidalu.
Tada jie ir patys supras, kad aš tikrai atėjau pas juos, ir net esu jų viduje, kada jie atveria savo sielos duris. Ir tada pati siela mato tai, kas yra prasminga ir patiria palaimą iš Tėvo.
Ir tik tada ji supranta, kad siela gali būti pamaitinta tik gyvu ryšiu su Tėvu per nuošrdų kasdienį bendravimą su Juo, net ir tokį, kokį patyriau aš, būdamas tarp jūsų.
Ir tada siela jaus pakylėjimą KASDIEN, KAI TIK BENDRAUS SU MANO IR JŪSŲ VISŲ TĖVU.
Todėl ir dabar, mano gimimo simbolinės šventės proga, siekite atverti savo sielą Tėvui, kad ir pradėtumėte jausti sielos alkį tokiam GYVAM bendravimui su Tėvui. O kada jūsų siela pradės alkį jausti vis labiau ir labiau, tada ji vis dažniau ir kreipsis maisto į Tėvą. Ir Jis maitins gyvuoju maistu, net ir taip, kai jis maitino mane, kada aš buvau tarp jūsų kaip Jėzus iš Nazareto.
Ir ateis laikas, kada tokios negyvo išorinio ritualo šventės, net ir manojo simbolinio gimimo proga, išnyks, nes jūs būsite visi atradę Tėvą – VISŲ TĖVĄ – kiekvienas savo viduje, ir šito mokysite ir savo vaikus nuo pat pirmųjų akimirkų šitame pasaulyje; ir tada jūs ŠLOVINSITE TĖVĄ, IR ROJAUS TREJYBĘ, kad suteikė man galimybę ateiti žmogiškuoju pavidalu kaip Jėzui iš Nazareto tarp jūsų, kad ir galėčiau jus mokyti didesnės Tiesos apie TĖVĄ.
Todėl ir dabar aš jums sakau šitą, ir net dar didesnę tiesą – švęskite mano gimimo simbolinę šventę ne materialiu maistu maitindami kūną, bet girdydami savo GYVĄ sielą GYVU Tėvo vandeniu, kuris girdė, ir girdo, mane lygiai taip pat.
Ir tada patys pajusite, kad mes tarpusavyje esame BROLIAI DVASIOJE, TIK KOL KAS JŪS MAŽYLIAI, O AŠ JAU SUAUGĘS. Bet mūsų Tėvas yra VIENAS.
Atsiverkite JAM be BAIMĖS. PAMILKITE JĮ NET IR TAIP, KAIP PAMILAU JĮ AŠ BŪDAMAS JŪSŲ PASAULYJE KAIP ŽMOGUS.
Ir dabar aš Jį myliu taip pat, net ir taip, kaip ir jūs mylėsite VISI, KURIE TIK ŠITO TROKŠITE IŠ VISOS ŠIRDIES.
Štai jums mano vienintelis prašymas Kalėdų švenčių progą – panorėkite atverti savo SIELĄ TĖVUI, ir NUOŠIRDŽIAI SIEKITE SAVOJO ATSIVĖRIMO JAM KASIENIU PASIKALBĖJIMU SU TĖVU APIE SAVO GYVENIMĄ.
Tokia jūsų malda tegu bus ir šitų švenčių dienomis.
-------------------------------------------------------------
Ačiū tau, mylimas mūsų sielos ir dvasios broli, Sūnau Kūrėjau, turintis Mykolo vardą kūrinijoje, ir Jėzaus iš Nazareto žmogiškąjį vardą Urantijoje, už šitą nuostabų mokymą. Aš trokštu, kad kuo daugiau mano sielos brolių ir sesių jį perskaitytų ir susimąstytų, kaip gi jie švenčia tavo gimimą Urantijoje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008 12 24
10.50
Mano mylimas sielos ir dvasios broli Sūnau Kūrėjau, Mykolai, kuris daugumai esi žinomas mūsų planetoje tik Jėzaus vardu, aš noriu tavęs paprašyti, kad tu suteiktum mokymą mums visiems, kurie dabar ruošiasi simbolinei tavojo gimimo šventei – Kalėdoms. Ko tu mus pamokytum šitos šventės proga?
--------------------------------------------
Mano mylimas sielos broli, aš tau esu dėkingas už tarnystę mano ir tavo Tėvui, Rojaus Trejybei, ir visai kūrinijos šeimai, kaip tu tarnauji savo sielos broliams šalia, net ir taip, kaip aš tarnauju savo sielos ir dvasios broliams savo visoje visatoje ir kaip tarnavau jūsų planetoje būdamas žemiškuoju pavidalu kaip žmogus, jums žinomas Jėzaus iš Nazareto vardu.
Dabar jūs ruošiatės paminėti mano gimimo jūsų pasaulyje kūdikėlio, pažadėtojo kūdikėlio, gimusio iš moters, šventę, kurią pavadinote Kalėdomis. Tam jūs suteikiate savo pagrindinį dėmesį namuose, darbe, ir bažnyčioje. Tam jūs skirate daug laiko ir pastangų, kaupiate dovanas, kad vieni kitus nudžiugintumėte, kad vieni kitiems pasakytumėte daug gražių palinkėjimų.
Tačiau praeina šitoji šventė, kurios taip laukėte ir taip jai nuoširdžiai ruošėtės, praeina šventinis šurmulys ir šviesa, nukabinate papuošalus nuo jūsų pamėgtų eglučių, ir prieš jus vėl nežinomybė. Tai kur gi aš esu, kur aš, atėjęs kūdikėliu tarp jūsų, dingau?
Jūs laukiate kitos šventės, kada mane pakabinsite ant kryžiaus, ir vėl visą dėmesį skirsite šitos šventės pasirengimui.
Šitaip buvo ir mano gyvenimo tarpu jūsų laikais. Žydai turėjo savo šventes, kurioms labai skrupulingai ir nuoširdžiai ruošėsi. Ir taip ruošėsi, kad net toje ruošoje buvo numatyti atitinkami ritualai. Jeigu jau Perėjimo šventė, tai po penktadienio saulėlydžio jokių pasiruošimo darbų tęsti nebegalėjo, nes, jų supratimu, už tokį milžinišką nusižengimą, už tokią nuodėmę jie būtų Jahvės Dievo nubausti.
Tačiau kada reikėjo mane nubausti, kad mane nuteistų mirti and kryžiaus, tai tie patys šventikai, kurie taip mokė savo tėvynainius skrupulingo laikymosi visų ritualų, juos patys ir pažeidinėjo.
Ir mane teisė nesilaikydami savo paties aukščiausiojo sinagogos teismo – Sanhedrino – numatytų nuostatų, neleisdami sau gaišti laiko, kad tik suspėtų pasiruošti iki penktadienio saulėlydžio nudirbti visus Perėjimo šventei pasiruošimo darbus.
Jiems darbai buvo svarbiau negu gyvas žmogus.
Todėl ten, kur jiems buvo naudinga, jie ritualų skrupulingai laikėsi, o ten, kur jie trukdė jiems patiems daryti tamsos darbus, ten jie tuos pačius savo sugalvotus įstatymus labai lengvai pažeidė.
Todėl ir mane teisė neleisdami liudyti žmonėms, kurie būtų gynę mano pusę, nedarė numatytų dienų pertraukos tarp Sanhedrino posėdžių, kada kalba eina apie nuteisimą mirti, o galvotrūkščiais skubino procesą net naktimis, kai iš viso šitą daryti jiems draudė jų pačių sugalvoti Sanhedrino įstatymai.
Ir šitaip jie elgėsi dėl to, kad atstūmė Tėvo meilę, kuri buvo vienodai suteikta ir jiems, kiekvienam, ir visiems, kaip ir man.
Ir jeigu tik jie būtų neatstūmę manęs, jie būtų gavę Tėvo dalelę, dvasią, kokią gavo ir mano apaštalai, kurie mane lydėjo visur: ir džiaugsmuose, ir kančiose, kurias ir kelė man tie mano sielos broliai, kurie taip skrupulingai laikėsi išorinių švenčių ir joms pasiruošimo ritualų ir savo žodžius garsiai ištardavo šlovindami Dievą Jahvę, Izraelio Tėvą.
Tačiau Izraelio Tėvas yra VISŲ TĖVAS, IR KIEKVIENO ASMENIŠKAI.
Ir net tas, kuris taria Jo vardą lūpomis su užverta širdimi, nepriartėja prie Jo arčiau negu tas, kuris atveria Jam širdį ir neturi nieko bendro nei su Izraeliu, nei su Palestina, nei su išorinėmis šventėmis, kurias sau SUSIGALVOJA PATYS ŽMONĖS.
Štai kodėl mane liūdina jūsų išoriniai papuošalai, jūsų išorinės ir matomos dovanos, jūsų gražūs žodžiai, kada jie nepripildyti Tėvo meilės virpesiais iš jūsų vidaus.
Todėl jūsų visos iškilmingos ir nuostabiai išoriškai gražios šventės nesiderina su jūsų elgesiu tarpusavyje, kada jūs vieni kitiems darote blogus darbus, net ir per tas pačias manojo atėjimo šventes.
Jūs tada ir patys tampata panašūs į mano laikų mano sielos brolius, kuriems išorinis ritualas buvo svarbiau už Tėvo vidinę meilę.
O juk tikrai jūs galėtumėte paversti net ir simbolinę mano gimimo šventę savo tikrojo suspindėjimo švente, kada drauge su manimi pagarbintumėte Tėvą, mano ir jūsų vieną ir tą patį Tėvą, drauge susėdę namie iš pat ryto, darbe dienos metu, kad jums visa šitoji diena prisipildytų Tėvo meilės virpesių ir prasmės, kad jūs tikrai pajaustumėte, kad aš tikrai ATĖJAU TARP JŪSŲ GYVAS IR ATĖJAU NUO TĖVO, nes jūs savo atsivėrusioje sieloje realiai pajaustumėte Tėvo – MŪSŲ VISŲ TĖVO – meilės virpesius. Ir juos pajaustų jūsų vaikai. Jūs savo mažytėje šeimoje pajaustumėte, kad aš tikrai atėjau pas jus, ir kiekvieną, net ir kaip Tėvas yra visada jūsų kiekvieno viduje.
Ir tas rytas jums suteiktų nuostabų patyrimą ir bendrystę-brolystę su MANIMI visoje šeimoje.
Tai būtų jūsų Kalėdų šventimas jau nuo pat pirmosios tos dienos minutės, ir drauge su savo visa šeima, ir be jokių vaišių stalo.
Jūs gertumėte MŪSŲ TĖVO MEILĖS GYVUS VIRPESIUS SAVO ATSIVĖRUSIA SIELA, IR JI DŽIAUGTŲSI PATI, KAD AŠ ATĖJAU TARP JŪSŲ, KAD TĖVAS JĄ PAGIRDO GYVUOJU VANDENIU IR KŪNAS JAUČIASI SOTUS.
Štai tokį patyrę patyrimą jūs jaustumėte gyvą ryšį ir su Tėvu, ir su gyvu manimi.
Tada jums šventinis stalas būtų tik antraelis dalykas, nes jūs ir be jo jau būtumėte pamaitinti Tėvo ir mano gyvu maistu.
O prie šventinio stalo jūs bendrautumėte su savo sielos broliais ir sesėmis dalindamiesi savo patyrimais ir apie mane ir apie Tėvo jums suteikiamus išmėginimus, kad jūs patys stiprėtumėte ir dalyvautumėte GYVAJAME IR GYVYBĖS, NE MIRTIES, KELYJE.
Tada iš jūsų minčių nyktų tokios sampratos kaip manoji mirtis ant kryžiaus, kuri nėra skirta jums. Tai mano ASMENINIS PATYRIMAS, KURĮ AŠ TURĖJAU PATIRTI VIEN TIK DĖL TO, KAD MANO SIELOS BROLIAI, NUSIGRĘŽĘ NUO TĖVO, TAIP UOLIAI LAIKĖSI IŠORINIŲ RITUALŲ ŠVĘSDAMI VISAS ŠVENTES.
Štai kodėl mane džiugina kiekvienas jūsų drąsus atsivėrimas Tėvui iš vidaus, atsivėrimas man, kuriame nebėra baimės ir nerimo, kad jūs galite padaryti ką nors ne taip ir jūs būsite tuoj pat pasmerkti ir net nubausti už jūsų suklydimą.
Mane džiugina jūsų siekis atsiverti Tėvui, ir man, iš visos sielos gelmės, kad galėtumėte patys patirti, atsivėrimo akimirką, Tėvo jums jau suteiktą palaimą ir ja mėgautis; ir kitiems aiškinti, ką patyrėte iš GYVO TĖVO, kuris jus myli, ir niekada nebaudžia, o ne ritualinio Dievo, kurio jūs net ir nesistengiatte PATIRTI BE JOKIŲ RITUALŲ, BE JOKIŲ IŠORINIŲ ŠVENČIŲ, O NUOŠIRDŽIU SAVO ATSIVĖRIMU, NUOŠIRDŽIU GYVU IR PAPRASTU JAM SAKOMU ŽODŽIU, SAVO GYVU RYŠIU, KURIS IR TAPTŲ JŪSŲ GYVĄJĄ MALDA KASDIEN.
Aš žinau, kad mano drąsūs sielos broliai r sesės padės stiprinti žingsnius ir tiems savo sielos broliams ir sesmės, kurie dar BIJO Dievo, kurie Jam dar neatsivėrė, kurie dar laikosi vien tik išorinių ritualų ir vien tik savo kūnui ir protui skirtų iškilmingų švenčių, kokios puošnios jos bebūtų. Ir ateis tokia akimirka, kada ir bailūs ir sielų dar nedrįstantys atverti Mūsų Tėvui mano sielos broliai jas atvers.
Štai tuomet jų vidinis sielos žiedo išsiskleidimas jiems suteiks tokią įžvalgą, tiek drauge su Tėvu, atrastu savo pačių viduje, tiek ir su manimi, esančiu šalia jūsų ir vis beldžiančiu į jūsų širdies duris, kad jas atvertumėte, o aš galėčiau įeitį ir į vidų, net kaip viduje visą laiką yra TĖVAS, kad jie patys nustebs, kaip atkrito išorinių švenčių būtinybė jas švenčiant tik ritualų pavidalu.
Tada jie ir patys supras, kad aš tikrai atėjau pas juos, ir net esu jų viduje, kada jie atveria savo sielos duris. Ir tada pati siela mato tai, kas yra prasminga ir patiria palaimą iš Tėvo.
Ir tik tada ji supranta, kad siela gali būti pamaitinta tik gyvu ryšiu su Tėvu per nuošrdų kasdienį bendravimą su Juo, net ir tokį, kokį patyriau aš, būdamas tarp jūsų.
Ir tada siela jaus pakylėjimą KASDIEN, KAI TIK BENDRAUS SU MANO IR JŪSŲ VISŲ TĖVU.
Todėl ir dabar, mano gimimo simbolinės šventės proga, siekite atverti savo sielą Tėvui, kad ir pradėtumėte jausti sielos alkį tokiam GYVAM bendravimui su Tėvui. O kada jūsų siela pradės alkį jausti vis labiau ir labiau, tada ji vis dažniau ir kreipsis maisto į Tėvą. Ir Jis maitins gyvuoju maistu, net ir taip, kai jis maitino mane, kada aš buvau tarp jūsų kaip Jėzus iš Nazareto.
Ir ateis laikas, kada tokios negyvo išorinio ritualo šventės, net ir manojo simbolinio gimimo proga, išnyks, nes jūs būsite visi atradę Tėvą – VISŲ TĖVĄ – kiekvienas savo viduje, ir šito mokysite ir savo vaikus nuo pat pirmųjų akimirkų šitame pasaulyje; ir tada jūs ŠLOVINSITE TĖVĄ, IR ROJAUS TREJYBĘ, kad suteikė man galimybę ateiti žmogiškuoju pavidalu kaip Jėzui iš Nazareto tarp jūsų, kad ir galėčiau jus mokyti didesnės Tiesos apie TĖVĄ.
Todėl ir dabar aš jums sakau šitą, ir net dar didesnę tiesą – švęskite mano gimimo simbolinę šventę ne materialiu maistu maitindami kūną, bet girdydami savo GYVĄ sielą GYVU Tėvo vandeniu, kuris girdė, ir girdo, mane lygiai taip pat.
Ir tada patys pajusite, kad mes tarpusavyje esame BROLIAI DVASIOJE, TIK KOL KAS JŪS MAŽYLIAI, O AŠ JAU SUAUGĘS. Bet mūsų Tėvas yra VIENAS.
Atsiverkite JAM be BAIMĖS. PAMILKITE JĮ NET IR TAIP, KAIP PAMILAU JĮ AŠ BŪDAMAS JŪSŲ PASAULYJE KAIP ŽMOGUS.
Ir dabar aš Jį myliu taip pat, net ir taip, kaip ir jūs mylėsite VISI, KURIE TIK ŠITO TROKŠITE IŠ VISOS ŠIRDIES.
Štai jums mano vienintelis prašymas Kalėdų švenčių progą – panorėkite atverti savo SIELĄ TĖVUI, ir NUOŠIRDŽIAI SIEKITE SAVOJO ATSIVĖRIMO JAM KASIENIU PASIKALBĖJIMU SU TĖVU APIE SAVO GYVENIMĄ.
Tokia jūsų malda tegu bus ir šitų švenčių dienomis.
-------------------------------------------------------------
Ačiū tau, mylimas mūsų sielos ir dvasios broli, Sūnau Kūrėjau, turintis Mykolo vardą kūrinijoje, ir Jėzaus iš Nazareto žmogiškąjį vardą Urantijoje, už šitą nuostabų mokymą. Aš trokštu, kad kuo daugiau mano sielos brolių ir sesių jį perskaitytų ir susimąstytų, kaip gi jie švenčia tavo gimimą Urantijoje.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008 12 24
10.50
Algimantas
2008-12-24 11:25:05
Komentarai
Artėja Kalėdų šventė. Ir aš nužvelgiu savo nueitą kelią lygiai kaip atsimenu praeitas Kalėdas. Praeitas Kūčias ir Kalėdas mes pirmą kartą šventėme mūsų naujame name. Kūčių vakarienei atvažiavo mano abudu tėvai, mano jauniausioji sesuo, o taip pat ir sesuo su vyru iš Ispanijos. Taigi iš viso buvo 10 žmonių (su mūsų vaikais).Vakarienės metu mano mama paprastai būna pasiruošusi kokią nors maldą. Aišku tai būna kokia nors iš katalikiškų maldų, po kurios mes visi persižegnojame ir pabučiuojame kryželį, kaip tai esame įpratę daryti nuo anksčiau, ir aš kaip vaikas taip pat atsimenu, kad ir mano seneliai taip darė.
Ir po to laužomos vadinamos plotkelės, kada pirmiausia vyriausias šeimos asmuo duoda laužti savosios plotkelės kitiems, o paskui jo pavyzdžiu paseka ir likusieji.
Ir visa tai atliekama ramybėje, prie žvakių šviesos, kada ant balta staltiese uždengto stalo ne mažiau 12-os tradicinių patiekalų, šalia jų būtinai kisieliaus su spanguolėmis, silkės, karštų bulvių, na ir dar kokių nors tradicinių patiekalų.
Ir visa tai atrodo buvo visą laiką ir visa tai atrodo, kad ir turi būti.
Tačiau praeitą kartą po mamos maldos aš paskaičiau šį Jėzaus mokymą apie Kalėdas. Ir kaip dabar atsimenu ir savo jaudulį ir savo netvirtą balsą skaitant gana ilgą ir sudėtingą tekstą. Taip pat atsimenu ir mamos susierzinusį balso toną, kada ji komentavo mano paskaitymą. Lygiai kaip ir jaučiau likusių šeimos narių pasipiktinimą, kodėl tokį tekstą reikia skaityti prie Kūčių stalo. Ir tuo metu jaučiausi toks vienišas ir toks nesuprastas, griaunantis nusistovėjusią ir įprastą Kūčių šventės tėkmę, juolab kad tai toks brangus patyrimas visiems, kada šalia taip gražiai papuošta didelė eglė, su tokiais gražiais burbulais ir žibančiomis girliandomis, o už lango sniego laukai, o šalia dar krosnelė su malkomis ir žvakių šviesa, o prie Kūčių stalo mes susirenkame taip retai, kada visi suvažiuojame iš skirtingų vietų tam, kad valgytume Kūčių vakarienė kartu.
Ir šalia to jaučiau prie stalo sėdinčių žmonių baimę, kad aš skaičiau Jėzaus mokymą. Jaučiau, kad jiems baugu suvokti, kaip tai gali būti Jėzaus mokymas. Taip pat jaučiau ir savo baimę, kadangi pats buvau netvirtas ir išsigandęs, kad savo artimus žmones gąsdinu tokiais mokymais.
Vėliau jau po vakarienės mes išsakėme savo palinkėjimus ateinantiems metams. Ir aš kalbėjau apie tai, kad mano naujasis kelias net jeigu ir atrodo keistas ir nesuprantamas, tai per ateinančius metus jis tiktai tvirtės. Ir dabar, kada aš žvelgiu atgal į savo nueitą metų kelią, aš suprantu, kad aš savo pažadą ištesėjau.
Aš matau, kaip mano artimi žmonės jau daug labiau supranta manąjį kelią ir jo prasmę, matau, kad jų jau neišgąsdintų toks Jėzaus mokymas. Ir taip matau, jog mes visi po truputį galime eiti prie naujų sampratų apie Kalėdas, kuriose vis didesnę vietą užims Jėzaus parodytas gyvasis kelias ir atsivėrimas Tėvui, o pačių Kalėdų šventimas netgi taps nebereikalingas.
Telydi jus ramybė,
Povilas L.
povilasL
2010-12-13 09:26:06
Mielieji, jūsų dėmesiui iškeliu šitą Jėzaus Kristaus mokymą, nes ir vėl amžinybės ratas baigia savo EILINĮ ciklą Urantijoje šitomis ritualinėmis šventėmis - Kalėdomis.
Pamąstykite, KIEK TAPOTE GERESNI IR LABIAU MYLINTYS, KIEK PRISIPILDĖTĖ DIDESNĖS ŠVIESOS IR PRASMINGIAU GYVENOTE PER ŠITĄ VIENĄ APSKRITIMO CIKLĄ.
Ar vis tik ir šiais metais darysite TĄ PATĮ, KAIP IR PERNAI PER KALĖDAS - LĖKSITE ATLIKTI NEGYVŲ RITUALŲ IR GUOSITE SAVE TEISINDAMIESI, "AŠ JUK VIS TIEK TIKIU SAVO VIDUJE, EINU NE DĖL RITUALŲ"?
Ar gyvenate ŠITUO JĖZAUS MOKYMU?
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-12-08 14:54:27
Miela Ausra, as suprantu kiek kitaip.
ROJAUS TREJYBES samprata daugeliui tikinciuju yra visiskai neaiski, nes pateikta klaidingai. Tai nera religija, nes religija supainiojo ir itrauke Jezu ir Sventaja Dvasia i Trejybe. Nei Jezus, nei Sv, Dvasia nepriklauso Trejybei. Trejybe tai Tevas, Amzinasis Sunus Kurinijos Motina- Brolis ir Begaline Dvasia Kurinijos Motina- Sesuo. Urantijos knyga tik isplecia, o tiksliau atstato i vietas viska, ka per amziu amzius zmones pripainiojo. Algimantas dar patikslina, turedamas GYVA rysi ir GYVA komunija su Tevu, kad garbinti reikia visus tris Trejybes asmenis. Ir tai nera sugalvotas pavadinimas ar etikete. Tai GYVAS ITIKEJIMO I TEVA esancio KIEKVIENAME is musu kelias. Tiesa, daugelis zmoniu jaucia Tevo buvima savyje. Bet kitai daliai zmoniu jau atejo laikas ivardinti, isjausti ir pradeti bendrauti su kiekvienu atskirai- su TEVU, su Amzinuoju Sunum, su Begaline Dvasia, taip pat su Jezumi ir Nebadonija- sios Visatos Sventaja Dvasia, kuri nera asmuo. Atejo laikas aiskiai suvokti i ka kreipiesi, su kuo bendrauji. Gyvename ir mokomes :)
Vita
2009-01-09 19:42:32
Arūnas rašė : visuotinis,visaapimantis,viso kosmoso su jame egzistuojanciais desniais,gyvybe,supervisatomis,trejybes tvariniais.
Ir aš irgi taip supratau. Žodis religija - tai tik bendram susikalbėjimui. Gyvoji "religija" jau dabar išstumia visas negyvas religijas. Manau gyvąją religija pradedi supranti tada, kai patiri viduje "savo Dievą", ar tai, kas tu esi, ar pan. Todėl net krikščionis ar musulmonas(ir kt.)patyrę gyvąją religiją - savaime prisidės prie šios "religijos". Ši religija- tai kelias - kur visa žmonija žengia, tik tą patį kelią skirtingai įvardijame... Ir tik patyrus gilesnį vidinį išgyvenimą - pradedi suprasti kas yra gyvoji religija.
STAIGA KILO MINTIS, KAD YRA JAU DAUG DAUDIAU ŽMONIŲ, KURIE IŠPAŽĮSTA GYVAJĄ RELIGIJĄ. TIESIOG JIE NĖRA UŽSIKLIJAVĘ ETIKETĖS: ROJAUS TREJYBĖS (GYVOJI) RELIGIJA. mat ir aš pati tik dabar sužinojau, kad jūs turite sugalvoję tam pavadinimą, turėti daug daug informacijos ir t.t.
Jeigu sunku suprast mano nelabai rišlias mintis,ar nalabai į taktą pataikau,tai giliai į plaučius neimkit :) Gyvenu ir mokausi:)
Aušra
2009-01-06 21:31:57
tik dabar atidziau perskaiciau algimanto zodzius apie gyvaja rojaus trejybes religija,jurgitos taip pat.nezinau,kaip tiksliau suformuluoti klausima..jei teisingai suprantu,tai tokios,kaip religija isvis neegzistuoja.algimantas mums gali pasakyti tik tiek,kiek mes tam pribrende,todel vartoja savoka-gyvoji rojaus trejybes religija.bet juk tai yra visuotinis,visaapimantis,viso kosmoso su jame egzistuojanciais desniais,gyvybe,supervisatomis,trejybes tvariniais(ne tik materialiais),vibracijomis,energijomis ir taip toliau-NUOLATINE MEILES BUKLE.labai prasau paaiskinti,ar teisingai supratau.mes tai vadiname religija,kad butu suprantamiau mums visiems.tik siaurai issireiskiau-nuolatine meiles bukle.kazka pradedu suprasti.tai ne tik meiles,tai naturalus procesas,persmelktas meile,nuosirdziu garbinimu rojaus trejybes,visako mylejimas,net ir blogio,nes blogis-tai paklydimas,nesilaikant ir negyvenant pacia trejybe ir ta blogi galima pamilti,nes tik per meile jis taps geriu.gal tiksliau ivardysiu-NUOLATINIS TREJYBES GARBINIMAS.tai gyvenimas-tiek cia,tiek ten,kelyje i roju.aciu
arunas
2008-12-31 17:31:35
Aš ne prieš jusų pastangas tapti dvasingais ir mylinčiais. Tai siektinas dalykas. Aš prieš patį tikėjimą bet kuo. Netikėkite. Niekada pasaulis nebus suvienytas jiokia religija, niekada musulmonai neatsisakys savo religijos, kaip ir katalikai savo. Jus siekiate pavergti pasaulį ir jūsų laukia visiškas fiasko. Jeigu jūs nesiektumete užkariauti dvasine prasme pasaulį, tai nebūtų problemų, bet tas siekis visiems perduoti JŪSŲ žinią yra sektantiškas. Kodėl jums reikia to viso pasaulio? Gelbėkite savo sielas ir to pinai pakanka kad pasaulis keistųsi.
Katalikai siekia paskleisti savo religiją po visą pasaulį, musulmonai tiki kad tik jų religija yra meilės religija. Jūs tokie pat plėšrūai kaip kiti tikintieji, manote, tik jūs išgelbėsit pasaulį, tik jūsų tiesą yra tiesenė už kitų tiesą. Jūs remiatės autoritetais nes patys esat dvasiški skurdžiai. aš remiuosi savo vidiniu patyrimu ir man nereikia Jėzaus, nereikia jokios religijos, aš maištininkas, aš prieš žmonių hipnotizavimą ir mulkinimą. Mistifikacijos dažnai naudojamos, kai religija neturi realaus pagrindo, tada lengva įrodyti kad mūsų religija pati pati teisingiausia ir geriausia, best of the best. Tik mes, tik mes galime išgelbėti šį pasaulį! Tai sektantiška! Pasaulio niekas negali išgelbėti ir pakeisti, yra galimybė pasikeisti pačiam, ir be jokių Kristų ir dievybių. Vidinė transformacija turi būti išvalyta nuo panačių ezoterinių nesąmonių, išsigalvojimų. Įmanomas tyras dvasingumas, kuriame nėra stabo, nėra Biblijos, Korano ar Urantijos, tai tiesus kelias vidun. Protas turi būti išvalytas nuo bet kokių ideologijų ir tikėjimų, jis turi tapti tuščias ir ramus, nesiekiantis valdyti pasaulio, neturintis jokių tikslų ir siekių. Vidinė tyla ir ramybė, tai dvasingumo šešėlis.
Povilas
2008-12-31 11:43:08
Gyvoji Rojaus Trejybės religija jau dabar yra tikrovė, nes toks tarpusavio bendravimas yra tikras ir labai realus. Tačiau tai gali patirti tik atsiverianti siela, kuri ir ima pamažu prisipildyti meilės, gailestingumo, dvasingumo, išminties ir veikimo virpesiais. Toks žmogus, eidamas pamažu šiuo gyvo įtikėjimo keliu ima vis labiau pastebėti Rojaus Trejybės pasireiškimą aplinkui, jos veikimą jo paties viduje, nes ima tobulėti mintys, kiekvienas veiksmas tampa pripildytas vis daugiau meilės ir supratimo, ryžtingumo ir teisingumo. Ir visa tai reali tikrovė, patiriama dabar mano ir kitų sielos brolių ir sesių viduje, atsiveriančių Rojaus Trejybei. Nereikia manyti, kad be užliejamo nuostabaus palaimos jausmo daugiau nieko nevyksta, vyksta tikros ir neįtikėtinos transformacijos, kurios pasimato laikui bėgant, jeigu pats žmogus analizuoja praeitį ir praeities įvykius.
Galiu tik paskatinti nepabijoti ir išdrįsti žengti nors mažą žingsnelį šio gyvo kelio pažinimo link. Ateis laikas, kai šį drąsų žengimą pradės demonstruoti vis daugiau mūsų sielos brolių ir sesiųir tuomet ir abejonių bus mažiau, nei kad yra dabar. Bet kažkam reikia pradėti..
Jurgita
2008-12-31 10:49:27
Aš tai sakyčiau, kad Gyvoji Rojaus Trejybės religija yra kažkas kokybiškai kitokio, kad kažin ar tai galima lyginti su tuo kame yra ko nors negyvo. Man rūpi tiesa, teisingumas, ir jeigu "religijų laisvė" reiškia pasiklydimus.. kada "visi gali turėti visokių tiesų" ir "nėra bendros tiesos" tai aš tam nepritariu. Dievas suvienija žmones, per šį GYVĄ patyrimą ir ryšį, o ne izoliuoja suskaidydamas. Taip, yra įvairovė.. bet tik todėl kad žmonės turi unikalias asmenybes, padovanotas Tėvo.
Povilai, skubi daryti daug ir klaidingų išvadų - tai irgi vienas iš mokymosi būdų, kada kiti gauna paaiškinti nesuprantamas vietas. Tai kai sakai agresyvus tonas, ir piršimas reiktų suvokti kad kiekvienas renkasi savo laisva valia, ir kaip tai plėsis - tiesiog matant patyrimu, kad tie žmonės yra LAIMINGI, SVEIKI, HARMONINGI tai būs NATŪRALU, ir tokia jei galima pavadinti 'religija' plis natūraliai, bet irgi tik tokiu tempu kiek kiekvienas atskiras žmogus, SAVO PASTANGOMIS atsivers šviesai, meilei, pažinimui - savęs paties, Dievo.
Myliu. Sudie.
Vaidas
2008-12-30 21:51:51
Aš ne prieš naujas religijas, aš už religijų laisvę. Man tik ne prie šidies noras užvaldyti pasaulį, atversti į savo religiją visus žmones. Mylėkite ir elkitės kaip norit, bet tas agresyvus tonas ir nepalenkiamas piršimas SAVO tiesos, tiesiog atstumia. Mums nereikia tavo gelbėtojiško rėkimo. Mes ne akli, greičiau tu esi apsėstas futuristinėmis idėjomis. Gal jautiesi pranašas?
Tiek to, būk kuo nori. Tik norėjau paklausti, ką turi žmonės padaryti kad tavo ir Urantijos idėjos skleistusi? Ko tu tikiesi iš žmonių? Kaip jie turėtų elgtis ir mąstyti.
Povilas
2008-12-30 10:52:03
Na ka tu, brangusis musu nepasimokes mokytojau, net tavo ritualiniai (sakyciau negyvi, dogmatiniai :)) atsisveikinimai "Telydi tave ramybė. Su broliška meile" neturi jokio rysio su tavo kalbos stiliumi ir destomom mintim. Stai, ka bandai suderinti viename komentare:
"...daugelio iš jūsų susierzinimas yra pagrindinis jūsų palydovas...; Todėl jūs "matote" MANO klaidas, nors savųjų klaidų kalnų net nemanote taisyti; per daug siaurai žvelgiate į mano jums suteikiamus mokymus ir jų nesuprantate, tuo labiau mano mokymų, skirtų visiems, ne tik jums, nepatyrėte; jūsų GYVULINIS protas visomis išgalėmis sielą stabdo. Jeigu ne jūsų GYVULINIO AŠ įtaka jūsų DIEVIŠKAI SIELAI, tai seniai jūs jau kalbėtumėte meilės ir šviesos žodžiais..." Ir po viso to seka "Telydi jus ramybė. Su broliška meile". Ir juokinga ir graudu.
Siulau paieskoti kur pasimokyti tos broliskos meiles. Ir ramybes kur nors pasisemti.
Na, tik nesupyk vel, Algimantai, as tikrai nesmerkiu tavo geru palinkejimu, man isties malonu, kai palinki ka nors gero. Bet nemalonu, kai geri palinkejimai gretinami su "purvo voniomis", nes tai rodo nora gerais palinkejimais papirkti auditorija, tuo pat metu ja menkinant. Taip kartais elgiasi politikai, aukodami, pvz, pinigus labdaringiems tikslams ir bandydami palikti gera ispudi. Bet juk tai baltais siulais siuta ant juodo audeklo, viskas matosi ir jauciasi, pagieza zmonems niekur nedingsta, net sakyciau dar labiau isryskeja...
Tai tu jau tvardykis po truputi, zmones dar ne tokie buki, kad nematytu tavo "broliskos meiles".
Geru naujuju metu, laimes dziaugsmo, sokolado! Maziau raukykis, nuosirdziau sypsokis, buk svelnus, bet vyryskas, geras, bet ne kvailas, teisingas, bet ne piktas!
Tave mylintis
brolis. Algimantui
2008-12-30 10:37:22
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]