Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjas be jokių fondų, be jokių organizacijų veikia per kiekvieno iš jūsų vidų – sielą-dvasią – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 11 01

Esu Algimantas. Dabar vyksta gyvosios pamaldos. Pagarbinome Kūrėją gyvojoje, vienintelėje pasaulyje, Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, kurioje nėra nė vieno ritualo. Mes prisijungę per kompiuterį, per telefoną tarptautiniu ryšiu. Šiandien lapkričio pirmoji, du tūkstančiai dvidešimt penktieji, dvidešimt pirmojo amžiaus pirmas ketvirtadalis beveik įveiktas, liko du mėnesiai. Dvidešimt pirmasis amžius – liūdnas visomis prasmėmis. Lietuva pažymi šitą savaitgalį Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas. Dvi žymios šventės arba dienos katalikiškoje valstybėje, bet su pagoniškais ritualais. Nesuderinami dalykai – pagonybė ir katalikybė. Lietuvoje suderinama. Lietuvoje viskas, kas nesuderinama, suderinama chaose, chaoso išraiška. Dvidešimt pirmas amžius, ir yra tokia tamsa! Šiandien vėl, jau vakar vakare, lietuviai lėkė į kapines uždegti žvakutes. Šiandien taip pat lėks vakare, arba dieną. Tamsa gūdi! Nėra Dvasinių Mokytojų! Dvasinių šaltinių parašyta daug, daug! Štai aš jums parodysiu. Pirmieji šaltiniai – Mahabharata. Tai – vedos. Vedų santrauka yra Bhagavad Gita. Žydų nė kvapo nebuvo pasaulyje dar, kaip genties, kaip tautos. Vedos jau egzistavo. Rašė, rašė ir apie Krišną. Pacituosiu – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Kai vakarų žmogus pamato tokios knygos, kaip ši, viršelį, jis ima klausti – O kas yra Krišna? Ilgiau nesvarstę, atsakysime, jog Krišna – Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Kodėl? Todėl, kad jis visiškai atitinka Aukščiausiosios Būtybės, Dievo, aprašymus. Kitaip sakant, Krišna – Dievas, nes Jis visiems patrauklus. Jeigu Dievas nebūtų visiems patrauklus, tai ir prarastų prasmę pats žodis Dievas. O kuo gi patraukiamas visuotinis dėmesys? Dauguma žavisi pirmiausia tuo, kuris yra turtingas, skęsta prabangoje, patrauklus, ir labai galingas žmogus, garsenybė, gražuolis, išminčius. Tai žmogus, kuris neprisiriša prie to, ką turi. Tai gi patirtis rodo, kad patrauklumo priežastis gali būti turtai, galybė, šlovė, grožis, išmintis, ir atsižadėjimas. Suprantama, kad tas, kuris nepralenkiamas šiais šešiais privalumais, yra Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Dievo privalumus apibrėžė Parashara Manis, didis Vedų autoritetas. – Čia yra pratarmė šitai knygai. Biblija atsirado daug vėliau. Turiu omeny Senąjį Testamentą, ką vadina Šventuoju Raštu, Bibliją. Iš esmės tai yra religinę pakraipą turintis šaltinis, pasakojantis žydų iškeliavimą iš Egipto nelaisvės, vedant Mozei, ir ta istorija, kaip tvarkėsi žydai, žudydami ir kitas tautas nepasigailėdami. Kada Jėzus atėjo prieš du tūkstančius metų, tarp žydų buvo – gimė žydų šeimoje – Juozapo ir Marijos šeimoje. Marija pagimdė devynis vaikus! Jėzus buvo pirmagimis. Labai atidžiai parinko tą šeimą – Apvaizda parinko labai atidžiai – iš daugybės šeimų. Gabrieliui buvo pateikta – o Gabrielis tai – Ryškioji Ryto Žvaigždė savo dvasiniu statusu, ir jis yra vienintelis Vietinėje Visatoje, kaip aukščiausioji dvasia, antro tokio Vietinėje Visatoje nėra – todėl jam buvo patikėta galutinai iš trijų šeimų atrinkti mūsų Sūnaus Kūrėjo, pasirodysiančio su savo padovanojimo misija bejėgiu kūdikėliu, gimusiu iš moters įsčių, mūsų pasaulyje. Ir toji šeima Gabrielio buvo atrinkta – Juozapo ir Marijos – iš Nazareto šeima. Tai buvo prieš du tūkstančius metų. Naujasis Testamentas irgi prieš du tūkstančius metų, bet jau Jėzui įgyvendinus savo misiją šitame pasaulyje ir palikus šitą pasaulį, prasidėjo užrašinėjimas jo gyvenimo epizodų, nuotrupų – visos evangelijos tokios – atskiri tam tikri epizodai, tarpusavyje nesusieti, ir iš kitos pusės nepaaiškintas kontekstas, visiškai pavieniai tekstai, bet toli jie prasilenkiantys su Tiesos faktais. Žmogus tai laiko Naujuoju Testamentu – Dievo Žodžiu. Ir dar vėliau prisidėjo prie evangelijų, tai Pauliaus rašyti laiškai, yra ir Petro laiškas, bet iš esmės tai yra žmonių samprotavimai ir tiek. Tai nėra Dievo Žodis, bet žmonija tiki – tiki – kad tai yra Dievo Žodis. Tai – jų valia. Nieko nepadarysi. Tamsa turi giliai įleidusi šaknis, todėl ir galėjo atsirasti po septynių šimtų metų, po Jėzaus, Mahometas, kuris sukūrė islamą – atsirado Koranas. Musulmonams tai – Šventa Knyga. Daug kas paimta šitoje knygoje iš Senojo Testamento, bet iš esmės tai irgi žmogiškas, ne dieviškas, kūrinys. Mahometonams tai yra Dievo Žodis. Ir jie nepripažįsta Trejybės, kokią teikia krikščioniška samprata, kad Jėzus yra Antrasis Trejybės Asmuo, o Šventoji Dvasia – Trečiasis Asmuo. Čia sakoma, kad Alachas tai yra Dievas – Visagalis – ir jam nereikia jokio pagalbininko. Jis viską pajėgus atlikti Vienas, todėl negali būti ir Dievo Sūnaus – Jėzaus. Jis pripažįstamas kaip pranašas. Bet aukščiausias pranašas yra Mahometas. Ir Šventosios Dvasios, natūralu, nepripažįsta, kadangi Alachas – Visagalis. Štai tolimesnis painiojimas žmonių po septynių šimtų metų, krikščionybė, kada ji pradėjo skaldytis, pradėjo nykti motininė krikščionybės religija, atsirado jau besivaržančios tarpusavyje sektos. Viena iš jų buvo katalikybė, kuri net sugalvojo popiežių, kaip savo viršininką, ir su kardu nešė tą krikščionišką, katalikišką sampratą pagonims. Tai štai, Mahometas pasirodė po septynių šimtų metų, iškeliavus Jėzui iš mūsų pasaulio. Po septynių šimtų metų, po Mahometo, kryžiuočiai pakrikštijo Lietuvą – po septynių šimtų metų kryžiuočiai pakrikštijo Lietuvą. Tai buvo paskutinė Europoje šalis, priėmusi krikščionybę. Iki tol ji buvo pagoniška.
Praėjo dar septyni šimtai metų. Dvidešimt pirmas amžius šiandien. Visiškai baigiasi pirmas ketvirtadalis dvidešimt pirmojo amžiaus. Du tūkstančiai dvidešimt penktieji, lapkričio pirmoji. Mes turime tokį dalyką, kaip unikalų, Epochinį Apreiškimą – Urantijos Knygą. Tai yra Tikrovės atskleidimas, kokio negalėjo atskleisti prieš tai mano rodytos knygos. Žmonija iki tol gyveno be tikros informacijos – kas yra Jėzus, kas yra Šventoji Dvasia, kas yra Tiesos Dvasia, kas yra Kūrėjas, ką vadina kiti Dievu, kas yra tas Alachas, kas yra Rojaus Trejybė be Jėzaus Antrojo Asmens, ir be Šventosios Dvasios narystės, kadangi Šventoji Dvasia tai nėra asmuo apskritai. Tai yra Vietinės Visatos Kuriančiosios Dvasios, kaip Asmens, ir mūsų Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kuris buvo šitame pasaulyje Jėzaus iš Nazareto tapatybe, Partnerės pasireiškimas Vietinėje Visatoje – Šventoji Dvasia. Jėzaus pasireiškimas – jo išlieta Tiesos Dvasia. Šitą nuostatą tarp Tiesos Dvasios ir Šventosios Dvasios painioja Naujasis Testamentas. Paskaitykite mano parašytą Krikščionybės Duženų knygą, lyginu Naujo Testamento sampratas su tomis sampratomis, kurios ištaiso tas klaidas Epochiniame Apreiškime, pateikiu konkrečias citatas, nurodau tų citatų šaltinius, konkrečiai puslapius. Surasite – skaitykite. Tada pamatysite, kokie yra painiojimai Biblijoje, kokie yra painiojimai Naujajame Testamente, kaip tie painiojimai pataisomi Urantijos Knygos Epochiniame Apreiškime, kadangi šitas Apreiškimas ima faktus iš dieviškųjų archyvų. Šitų dokumentų, šimtas devyniasdešimt šešių dokumentų, autoriai yra dvasios. Dvasios! Tai yra asmenybės įvairaus dvasinio rango – kai kurios kilusios iš Rojaus Trejybės, kitos žemesnio rango, Vietinės Visatos statuso dvasinės asmenybės, bet jos yra visos aukštesnės už žmogų savo išmintimi, kūrinijos pažinimu, patyrimu Kūrėjo, ir, natūralu, didžiuliu noru padėti tamsos planetai, mūsų planetai, Urantijai, nušvisti.
Šituos pačius dvasinius mokymus pateikia ir šitie šaltiniai. Tai jau Kūrėjo Mokymų knygos – kuriuos aš priėmiau šituos mokymus iš Kūrėjo – Akimirkos Amžinybė, Gyvoji Tyla (šitas knygas aš dabar įgarsinu į video kamerą, kad tie įrašai būtų pateikiami tavo televizijos kanale) – Meilės Galia, Tu Manyje. Tai yra gyvasis Kūrėjo Žodis – Dievo Žodis. Ir aš atstovauju, kaip Kūrėjo Ambasadorius, šitai planetai – Kūrėjui atstovauju, ir esu Jėzaus ir Nebadonijos, jo Partnerės apaštalas šitai planetai. Todėl tai, ką aš sakau, taip pat yra Kūrėjo Žodis. Aš stengiuosi ir jums atskleisti platesnį kontekstą, todėl aiškinu tai, kas yra dvidešimt pirmajame amžiuje, kaip tikrai jau nebetinkama atgyvena, ritualai, tos žvakutės. Iš esmės gi nei Biblija, nei Bhagavad Gita, nei Koranas negali paaiškinti skirtumo tarp sielos-dvasios, vėlės. Koks yra skirtumas tarp jų? Niekas nepaaiškina. Paaiškina Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – kas tai yra. Vėlių išvis neegzistuoja. Tai žmogaus baimės vaisius, sukurtas mėginant dar laukinio stadijai apsisaugoti nuo nesėkmės. Kada jų gyvenime pasitaikydavo nesėkmė, tai buvo manoma, kad tai yra būtent vėlės – vėlės kaltos dėl nesėkmės, ir bijant tų vėlių vėliau, kada pradėjo pastebėti, kad susirgus, ir kada šamanai nesugebėdavo išgydyti to ligonio, tai jį iškeldavo iš pirkelės ir palikdavo net už pirkelės. Dėl ko iškeldavo? Jie jautė, liga tai yra tam tikras pranašas mirties, jau nebe nesėkmės, ko anksčiau bijojo, bet jau kitas laiptelis baimės pasireiškimo. Vėlė paskiau gali nusitempti į vėlių pasaulį, tai iškeldavo tą ligonį už pirkelės durų, palikdavo tiesiog išleisti paskutinį kvapą. O kada laidodavo, tai, jeigu dar nesudegindavo tos pirkelės, nes irgi iš baimės degindavo, kad tik vėlė tos vietos neatpažintų, turtą degindavo, materialų turtą. Buvo manoma, kad kiekvienas daiktas turi vėlę, nesvarbu ar tai bus medis, ar lazda iš medžio, kad turi savo vėlę. Jeigu tas, kuris jau numirė, tai reikia ir jo daiktus sudeginti, kad ta vėlė nenusitemptų į vėlių pasaulį. Kita vertus vėliau buvo mėginama jau tas vėles nuraminti. Jeigu numirė žmogus, tai vėlė turi taip pat būti pamaloninta. Tai net tuos daiktus jau nebedegina, kurie priklausė tam velioniui, bet įdeda į kapą, kad vėlė būtų pamaloninta, nes ir bus to daikto vėlė kartu. Žodžiu, buvo tada keitimasis žingsneliais į viršų, žingsneliais jau link to supratimo, kad yra kažkokia dvasinė galia, nematoma, jau ne vėlė, bet kažkas aukščiau. Atsirado totemai, draudžiantys ženklai irgi mėginant save apsaugoti, apginti, įsiteikti piktom dvasiom, atsirado aukštesnio laiptelio požiūris – piktos ir padedančios dvasios. Štai dabar dvidešimt pirmas amžius. Jau nebetinka per kūčias dėti lėkštutę vėlei – ji nevalgo, nors net į kapines kiti atneša maisto – tai daugiau rusams tinka – net ir degtinės pripila, palieka vėlei. Kvailystė dvidešimt pirmo amžiaus!
Kaip reikalingi Dvasiniai Mokytojai, apšvietimas. Be Šviesos neįmanoma, kad egzistuotų normalus mokymo procesas! Švietimas negali egzistuoti be Dvasinio Mokytojo! Dabar koks yra švietimas, tai jau Tolstojus – dabar aš skaitau jo šešioliktą tomą raštų – kaip jis rašo apie universiteto švietimo sistemą, universiteto sistemą, visiškai netinkama, ir aš jam šimtu procentų pritariu. Tiek mokykla, tiek universitetai turi pirmiausia, jeigu nagrinėja gamtos mokslai gamtos tam tikrus aspektus, kodėl nenagrinėja Sukūrėjo, tos gamtos Sukūrėjo? Kodėl apie Jį nekalba universitetai, nekalba mokyklos, nekalba darželiai? Kodėl Jam nėra studijų? Kūrėjo pažinimas ir patyrimas – tai gi pamatų pamatas Kur ta politika veda be Kūrėjo? Į konfliktus, nesusipratimus, į šeimų santarvės suskaldymą, iširimą, ir šeimos, kaip tam tikros pačios geriausios visuomenės ir autonominės ląstelės valdymą, pajungiant per jėgą, per įvairias technines priemones, ir dar keičiant tos šeimos narių pasąmonės ir sąmonės veikimo kryptį prieš Kūrėjo Valią. Prieš Kūrėjo Valią! Prieš Evoliucinį Procesą! Dabar tą daro visos pasaulio vyriausybės! Visos! Be išimties!
Ir darys tol, kol neišgirs mano mokymų Širdimi – Širdimi – ne protu, kuris tik yra šaltas intelektas, ir iškart priešgyniauja, bet atveriant savo dvasinės asmenybės aukštesnį protą, kuris yra suteiktas paties Kūrėjo. Tik tada gali atsirasti Šviesos spindulėlis. Be mano mokymų žmonija pasmerkta yra. Vien tie šaltiniai, kuriuos aš rodžiau – iš Kūrėjo mokymai, Urantijos Knygos Epochinis Apreiškimas – jie yra tiktai informacija, bet būtina tą informaciją paversti kūnu gyvybingu kiekvieno Širdyje. Štai čia jūs neišsiversite be mano mokymų, be manęs. Niekaip neišsiversite. Dėl to mane ir pasirinko Kūrėjas Savo Ambasadoriumi, kad aš skelbčiau drąsiai, ryžtingai Jo Gyvąjį Žodį visai žmonijai – ir Putinui, ir Nausėdai, ir Trampui, ir koks ten yra kinų lyderis, aš jo net pavardės nežinau, ir jam, ir japonams, ir arabams, visiems, mahometonams, budistams, žydams visiems. Taip, mano žodis yra skirtas visiems – ir seniems, ir jauniems, ir vaikams, ir ligotiems, ir sveikiems, turtingiems ir beturčiams, benamiams – nes jis yra Kūrėjo Žodis. Ir jį galima Širdimi pajausti – Širdimi – nes jis yra sakomas taip pat Širdimi. Kaip metaforą vartoju – Širdimi – o iš tikrųjų jis sakomas Kūrėjo Išmintimi, kurią jis teikia man. Aš pagarsinu Jo Išmintį teiginiais, kad suprastumėte jūs paprasta lietuvių kalba, taip pat dabar nykstančia per amerikonišką invaziją. O šito neturi būti!
Lietuvių tauta yra Kūrėjo išrinktoji tauta, pakeičianti ankstesnę žydų išrinktąją tautą. Įsidėkite tai į galvą – dabar nebe žydų tauta išrinktoji, o lietuvių tauta išrinktoji. Dėl to kiekvienas lietuvis turi atsakomybę dėl savosios tautos išlikimo šitame vis tirštėjančiame chaose, kurį vis labiau stimuliuoja šalių vadovai per visokias tarptautines organizacijas, įvairius fondus. O Kūrėjas be jokių fondų, be jokių organizacijų veikia per kiekvieno iš jūsų vidų – sielą-dvasią – dvasinę jūsų asmenybę, žadindamas iš vidaus. Aš jus žadinu iš išorės. Pabuskite dvasioje! Įsiklausykite į mano tariamus žodžius. Nustokite žaisti vaikišką žaidimą. Jūs turite turėti vaikišką nuoširdumą pajausti mano žodžių virpesių sąskambį su jūsų Širdimi, bet patys turite neišlikti vaikiški, jūs gi subrendę, suaugę. Mąstykite! Mąstykite!
Negalite jūs kurti nieko be Pamato! Pastatykite namą be pamato ant smėlio. Kiek jis stovės? Todėl ir civilizacija vis aukščiau kylanti dangoraižiais, neturi dvasioje Pamato. Reiškia, visa tai subyrės! Mąstykite! Pirmiausia Pamatas turi būti šeimoje – Kūrėjas atrastas kiekvieno asmens viduje, mokykloje mokytojas, direktorius, atradęs savo viduje Kūrėją, universitete rektorius, visi dėstytojai, studentai, pradedantys užsiėmimą Kūrėjo pagarbinimu, prezidentas pagarbina Kūrėją. Visą tai transliuoja visos televizijos stotys, radijo stotys.

Pradėkite gyventi gyvenimą pagal Kūrėjo Valią ir Kūrėjo Ritmu!

Tada išlakstys visi jūsų svaičiojimai apie Ukrainą, apie Rusiją, Baltarusiją, sienų statymą. Tai – svaičiojimai, vaikiški. Pamąstykite vidumi savo, dvasine asmenybe. Tai aš sakau, Kūrėjo įgaliotas.

Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai