Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Visa tokia civilizacija neišsilaikys – ji prieš Kūrėjo Valią! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 10 25

Lyja lietus, dangus visas apniukęs, debesys, šlapia, žvarbu. Du tūkstančiai dvidešimt penktieji, spalio dvidešimt penktoji – persukam laikrodį šiandien viena valanda atgal. Tai prieš Kūrėjo valią daroma, bet daroma kasmet du kartus – rudenį ir pavasarį kenkiant žmogaus sveikatai, gyvūno, naminio gyvulio sveikatai. Kūrėjo sumanytas ritmas šitai planetai pagal saulę, pagal šviesos, šilumos šaltinį, sumanytas tam, kad mes galėtume gyventi taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Vedimas, tai reiškia, dvasią – dvasią, kurią suteikė Kūrėjas mums – Minties Derintoją. Tai yra ta Šviesa, kuri yra mūsų viduje – yra kiekviename, įsivaizduokite! Net ir tame, kuris daro piktus darbus, blogio darbus žmogiškąja prasme, jame taip pat yra Kūrėjo Šviesa, Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas.
Dabar vyksta pamaldos gyvojoje šventovėje – gyvojoje – nes joje yra atsivėrusi dvasinė gyvoji asmenybė Kūrėjo padovanota – padovanota su visa potencialia Kūrėjo Charakterio Savybių Gama ir amžinybe – amžinybe pasireikšti joje visų Šviesos labui – visų – visos kūrinijos labui! Kada įkūriau aš šitą šventovę Kūrėjo paprašytas, prašymas buvo perteiktas per Robertą, atvykusį specialiai susitikti su manimi iš Australijos. Aš sakiau – ne, nereikia šito, nereikia. – Aš žinojau, kad bažnyčioje yra intrigos, yra geležinė tvarka, yra dogmatizmas – sielai nėra kur išsiskleisti, tuo labiau dvasioje.
Šitą Apreiškimą – šitą Apreiškimą – Urantijos Knygą – aš siūlau katalikų knygynui pardavinėti, kad daugiau žmonių galėtų susipažinti. Manęs paklausė – Ar tą Knygą yra patvirtinusi Lietuvos katalikų vyskupų konferencija? – Sakau – Ne, kodėl ją turi tvirtinti? Čia yra apie Dievą ir apie Jėzų, apie kūriniją, apie mūsų planetą – Evoliucinė Apreiškimo milžiniška Informacija perduota žmogui, bet ne žmogaus suteikta, o Paties Kūrėjo – na, sakiau – Dievo, Jėzaus, per kitus dvasinius Dievo sūnus ir dukras. Tai kokia gali būti vyskupų konferencijos nuostata? Šita Knyga pranoksta bet kokias vyskupų konferencijos nuostatas! Katalikams ne, ne – katalikams, pusantro milijardo katalikų. Tai krikščionybės sekta didžiausia pasaulyje šiuo metu. Štai jiems svarbu, ką pasako popiežius, o kiekvienoje šaly, bent jau Lietuvoje – vyskupų konferencija. Keli žmonės nusprendžia, ar šitą Knygą galima skaityti ar ne. Tai jeigu tu nori nuspręst ir suteikt tam tikrą leidimą, tada pats turi būt protingesnis už šitą Protą, kuris parašė šitą Knygą, kuriai leidimo knygynas negavo iš vyskupų konferencijos. Ar vyskupai yra protingesni už šitų Dokumentų Autorius? Ne, nė iš tolo, nes draudimais – bet kokios knygos – negalima tos knygos uždrausti įstatymo draudimais, bažnyčios draudimais! Ne! Ta Knyga, jeigu jinai yra Gyva Tiesa, ji prasiskins kaip žolė prasiskina kelią per asfaltą, jeigu jinai yra pramanas, turintis kažkokių piktų siekių, tada ji savaime nuvys. Bet reikia visuomenę šviesint – reikia ją lavint, reikia jai teikt laisvę mąstyt – mąstyt, diskutuot, pasireikšt! Įsivaizduokit, dvasios simbolis, kas yra? Net katalikai vartoja. Balandis, balandis. Kas yra taikos simbolis? Tas pats balandis. Kas yra ramybės simbolis? Balandis. Ir aš prisimenu, kada tarybiniais laikais taika buvo pagrindinis aš, sakyčiau, žodis ideologijoje, tarybinėje komunizmo ideologijoje – taika, laimė, draugystė, brolystė! Šitie žodžiai buvo per gegužės pirmosios demonstracijas, žmonės nešdavo plakatus, o juose parašyta šitie šūkiai – taika, laimė, brolystė, lygybė, darbas, solidarumas. Ir būdavo – balandis. Balandis! Nešdavo net iškirptus iš kartono baltus balandžius ant lazdelių priklijuotus. Buvo tai Šviesa – viduje! Juk visa tai atsispindi – atsispindi žmogaus veide, elgsenoje. Aš ir šiandien matau, kada būna religinių švenčių ir būna pavaizduotas balandis, bet aš nematau, kad tas balandis – dvasios simbolis, taikos simbolis – būtų Širdyje. Širdyje! Štai, kokia yra milžiniška tamsa! Kai aš parodžiau dabar apsiniaukusią padangę – apsiniaukusią, lietingą – bet viduje yra Šviesa! Mes pagarbinome Kūrėją – mes prisipildėme Kūrėjo Šviesos – tos dvasios, kurią mums suteikė Pats Kūrėjas – Minties Derintoją – kiekvienam! Įsivaizduokite, pats Kūrėjo dieviškumas yra kiekviename iš jūsų – kiekviename! Tie, kurie klausotės mano mokymų, tie kurie nesiklausote, ir jų viduje yra taip pat Pats Kūrėjo dieviškumas – Minties Derintojas – dvasia! Ir jų dvasinė asmenybė yra Kūrėjo dovana, yra kiekviename! Net ir tas, kuris sėdi kalėjime, jame taip pat yra dvasinė dovana! Nebent, jeigu tas piktavalis sąmoningai priėmė, ir priėmė savo laisva valia galutinį sprendimą neigti Kūrėjo buvimą. Štai tokiu atveju Paukščių Tako Galaktikos Centre, mūsų Supervisatos, šito viso dangaus skliauto Sostinėje – Uversoje – veikiantys, esantys Trys šitos Supervisatos Administratoriai, turintys vardą – Dienų Senieji – štai, jie gali atšaukti Minties Derintoją – taip – gavę patvirtinimą iš Paties Kūrėjo, nes ši dvasia yra tik Kūrėjui pavaldi – Minties Derintojas. Kaip ir asmenybė. Todėl gali žmogus galutinai išniekinti Kūrėją, paneigdamas Jį. Tada nėra tikslo laikyt Kūrėjui Savąją dvasią – Minties Derintoją – tame prote, kuris neigia Kūrėjo buvimą, vis tiek su juo nebus įmanomas joks gyvas ryšys.
Tuo tarpu Jėzus būdamas šitame pasaulyje prieš du tūkstančius metų taip pat naudojo balandžio metaforą. Jis visuomet įspėdavo – Būkite taikūs kaip balandžiai ir išmintingi kaip gyvatės. Net gyvatės simbolis – tas kuris žmogų gąsdina, nes įkąst gali. Jinai yra, kanda tik tada, kada ji būna netikėtai užklupta, kada jinai neturi kur pasitraukti. Gyvatė pati pirmoji nepuola, jinai pasitraukia, ji turi neagresyvumą, bet turi supratingumą, savo proto lygiu, aišku. Mes turime asmenybės lygio protą – tai dieviškas protas, bet jisai miega – miega, nes nėra Dvasinių Mokytojų! Ir tada net ir Jėzaus mintis nuolat pateikiama – Būkite taikūs kaip balandžiai ir išmintingi kaip gyvatės – šiandien neegzistuoja pasaulyje. Šiandien vyrauja chaosas, pasimetimas, išminties stoka. Išmintis, tai kaip nusausinta visa, visa Aralo jūra. Nėra – nėra tos jūros, o buvo. Išminties nėra, tada taikos balandžio irgi nėra. Juk, koks yra žodis – taika ir ramybė. Jie neatskiriami. Jeigu nėra taikos – ramybės nebus, jeigu ramybė yra – bus taika! Ramybė – platesnė samprata negu taika.
Kūrėjas yra Ramybės Šaltinis ir Centras!
Vėl mes atsiremiame. Ramybės žmogus neturi viduje – jo dieviška asmenybė nepažadinta. Toks žmogus neturi ryšio su Kūrėju nors gali eiti į bažnyčią net kai bažnyčios perpildytos per Kūčias, Kalėdas, Velykas, kitas religines šventes, bet viduje ramybės nėra, nes veikia gyvulinės kilmės protas – ne Kūrėjo suteiktas dieviškasis, bet tas iš gyvybės plazmos evoliucinės kilmės protas, kada kūdikiai kaip tušti indai tėvų buvo pripildomi purvu – purvu vietoj Šviesos. Dvasia yra Šviesa. Aplinka, kurioje nėra Šviesos, ji negali kūdikio pripildyt ta Šviesa, o tuo pačiu ir iš Kūrėjo tekančia Ramybe, kurią gert turi kiekvienas kūdikis. Jis geria, iš pradžių, geria, bet tėvai augant jam pripildo purvu ir jo visiškai nevalo. Tai įsivaizduokit, kas būna, kada tas vaikas visą laiką purvu pripildomas – tu būk toks, būk anoks – komandomis liepdamas daryt tą, aną – jokios nėra kalbos apie Kūrėją, apie Išminties Šaltinį, kad būk taikus kaip balandis, bet išmintingas kaip gyvatė – kad tėvas ar motina mokytų vaiką pažinti aplinką, aplinkoje stebėti gamtą, žmogų, gyvūną, stebėti pažįstant jį, skaitant kaip tą gyvą gamtos knygą, kokia yra tarpusavio tarp įvairių kategorijų žvėrių, gyvūnų, kokia yra ryšio, ar priešingai, susipriešinimo išraiška, pasireiškimas, kur vienas kitą naikina, kur gali sutart. Yra Tavo televizijos kanaluose, net neseniai mačiau, na, nuostabus, nuostabus nufilmuotas epizodas – varna, tiksliau, varnas, juodas visas, atneša savo snape, nusileidžia prie kačiuko su kriaukšle baltos duonos ir išleidžia iš snapo padėdamas ant tos dangos, betono dangos šitą maistą. Štai, katinui, kuris gali paukštį sudraskyt – jam paukštis atneša pasirūpindamas maistu. Tai, įsivaizduokit, kaip veikia to varno protas, juodvarnio, kaip veikia to protas jo lygiu. O mes ką darome? Mes medžiojam, medžiojam tuos žvėris visomis išgalėmis, neleidžiame jiems ramiai savo vis mažėjančiame areale normaliai pragyventi, egzistuoti. Mes įsiterpiam bet kokiame krašte ar Afrikoje, ar džiunglėse – mes į jų aplinką įsiterpiam kirsdami miškus, net ir džiungles! Jau gal trečdalis džiunglių yra iškirsta dėl gobšumo, kurio nepažaboja tas gyvulinės kilmės, o dabar jau žvėries kilmės pasireiškimo protas! Ir tai daro prieš Kūrėjo valią – tai daro vardan savo didesnio pelno! Bet jis tuo pelnu nesidalina su žmonija, jis viską susigriebia sau, o užmoka už tą kenkiantį darbą – prieš Kūrėjo valią darbą – grašius, jiems uždirbant milijonų, milijardų sumas. Štai nėra dvasios viduje atrastos, tamsa vis daugiau įsiviešpatauja kiekvieno viduje. Ir kuo stipresnis yra postas žmogiškojoje hierarchijoje, tuo sunkesni yra sprendimai apačioje esantiems ar toje pačioje kompanijoje, ar tos kompanijos jau gaminamoje produkcijoje bendradarbiaujant su kitais. Tas pats ir politinėse struktūrose, meno aplinkoje, mokslo aplinkoje, sveikatos sistemoje, švietimo sistemoje. Tamsa degraduoja kiekvieno viduje – tai yra purvas, purvas. Bet purvinais buvo išugdyti – išugdyti tėvų, mažyliai. Reiškia, tai ką jūs dabar turite, kokia yra visuomenė, reiškia jų tėvų nuopelnas, kitaip pasakius, pasekmė. Tai nėra nuopelnas – tai yra šalies pragaištis, tautos žudymas! Be dvasios ir dvasinio užtaiso iš Kūrėjo, tauta yra pasmerkta. Lietuva – pasmerkta! Dėl to aš ruošiu – Dvasinius Mokytojus – visai planetai. Ir esu kaip šiaudas žmonijai – Kūrėjo suteiktas šiaudas gelbėti žmoniją Šviesa – Kūrėjo Šviesa. Atstovauju Kūrėjui, kaip Jo Ambasadorius visai planetai, Jėzaus, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos Apaštalas visai planetai. Priimu Jų Mokymus, išleidžiu knygas. Šviesa yra prieinama – urantija.lt – svetainėje, skaitykit! Skaitykit! Mano mokymų yra ten jau gal pora tūkstančių. Šviesa turi būti kiekvieno jūsų Širdyje atradus Kūrėją – o aš mokau, kaip reikia atrasti Kūrėją ruošdamas Dvasinius Mokytojus. Būkite tie Dvasiniai Mokytojai – būkite. Bet iš pradžių jūs turite Širdimi išklausyti mano mokymus, kitaip protas maištaus – maištaus prieš mano mokymus. Kaip ir Jėzus, išsiųsdamas evangelininkus, jis sakė – Jūs eisite, nešite šitą Evangeliją – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – bet žinokit, bus daug žmonių piktų, kurie neapkęs jūsų būtent dėl to, kad jūs tikite šita Evangelija – Šviesos Evangelija.
Aš dabar skelbiu ir savo Evangeliją – Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas ir kiekviename iš jūsų, ir Jį galima atrasti viduje! Ir tada Jėzaus Evangelija – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – tampa akivaizdi. Tai yra kaip tęsinys! Visi žmonės, o kadangi aš dar išplėčiau ir Jėzaus Evangeliją, tai ne tiktai Tėvystė – Kūrėjas, bet ir Motinystė – nes tai yra Keturi Šaltiniai ir Centrai – ir visa kūrinijos Šeima yra dvasinė Šeima! Vienas Kūrėjas Keturiose Asmenybėse! Štai, tada savaime suprantama – tarpusavyje visi yra dvasiniai broliai ir sesės visoje kūrinijoje! Kiek jūs bekeliausite iki pat Rojaus, visur yra ta pati viena kūrinija, nors ji susideda iš septynių šimtų tūkstančių Vietinių Visatų. Bet tai yra Didžioji Visata! O Kūrėjas yra vienas visiems! Jis yra Energijos Šaltinis! Jis Save laiko Savo apglėbimu Savajame glėbyje Visuminę Dievybę. Visuminis Šaltinis ir Centras laiko Tris Absoliutus – Dievybės, Beribį ir Visuotinį Absoliutą – Tris Absoliutus. Šituos Savyje laiko. Tai yra Energiniai Absoliutai. Tai yra Kūrėjas. Ir visi esame tarpusavyje, ir būsime amžiams, dvasiniai broliai ir sesės. O pradedame šitą Kelionę pradiniu pavidalu, turinčiu tą materialų, matomą, žmogiškąjį kūną. Bet viduje esantis dvasinis asmuo žmogumi tampa tik tada, kada jis pasiekia nušvitimą dvasioje – tik tada, kada ima pasireikšti Kūrėjo Charakterio Savybės nebe potencialiai glūdinčios ir snaudžiančios, bet aktualiai veikiančios visumos Gerovei ir dar Meilės motyvu, ir atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus! Štai, tik tokia ateitis gali užtikrinti, kaip garantiją iš Kūrėjo – tautos išlikimą, Lietuvos, kaip šitos identitetą turinčios šalies ateitį, išsaugoti gali tik šitoks Kelias – Šviesos – Kelias! Antro kelio Kūrėjas nenumatė. Evoliucijai visai nesvarbu, kad išnyksta vienos šalys, kitos atsiranda, išnyksta civilizacijos, susikuria kitos – Evoliucija yra procesas. Kas jį priima ir žengia jame, tas žengia su Kūrėju, kas jam prieštarauja ir eina gaivališkai vien tik savanaudiškų motyvų interesais, ir jų siekdamas, tas išnyks! Visa civilizacija tokia neišsilaikys – ji prieš Kūrėjo Valią! Rinkitės. Atėjo metas pasirinkimui.

Komentarai