Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Jeigu laisva valia atsisakome šito Kelio, dvasinė asmenybė bus išmontuota į atskiras segmentuotas dalis – pasakytas Rojaus Trejybės- AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 11 29

Mano vardas Algimantas. Aš atstovauju Kūrėjui, kaip Jo Ambasadorius, šitoje planetoje, ir Jėzaus ir jo Partnerės, Dukros Kūrėjos, Nebadonijos, apaštalas. Pateikiu dvasinius mokymus lietuviškai per gyvąsias pamaldas. Gyvoji komunija – dabar vyksta – dabar vyksta gyvosios pamaldos, tik šį kartą mes esame prisijungę per tarptautinį ryšį, panaudodami tam sukurtas materialias priemones, o gyvoji komunija tai yra bendravimas – gyvas, nuoširdus bendravimas su Kūrėju. Štai mes pagarbinome Kūrėją – Keturis Šaltinius ir Centrus – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – pagarbinome kaip dvasines Asmenybes, esančias šitame materialiame pavidale. Dvasinė asmenybė yra amžina Kūrėjo dovana kiekvienam iš jūsų, kiekvienam turinčiam laisvą valią tvariniui-sutvėrimui, Kūrėjo sūnui arba dukrai.
Visi angelai, įvairios dvasinės Sūnų kategorijos – Melkizedekai, Lanondadekai, Varondadekai – tai yra nauji žodžiai žmonijai, bet tai yra dvasinės asmenybės. Tik mirtingieji turi pereinamąjį patikrinimo laikotarpį po prisikėlimo, kaip sielos. Sielos tapatybė tai yra tos pačios dvasinės asmenybės aukštesnio laiptelio patirtis, mus tikrinant, ar mes norime eiti Kūrėjo Tikrovės Keliu, ar ne, ar atsisakome. Jeigu mes laisva valia priimame sprendimą – atsisakome šito Kelio, mūsų dvasinė asmenybė nesunaikinama, kaip amžinoji, bet ji bus išmontuota, kaip tapatybė – tapatybė išmontuota – į atskiras segmentuotas dalis, kurios negalės pasireikšti laisva valia, kaip automobilis išmontuotas negali važiuoti. O po galutinio sprendimo atsisakyti Gyvojo Kelio, antrojo pažadinimo niekada nebebus. Ir net visi duomenys apie jūsų kada nors buvusį kūrinijoje egzistavimą, net ir šitoje planetoje, bus ištrinti tarsi jūs niekada ir neegzistavote šitoje kūrinijoje. Nėra jokių pragarų, jokių skaistyklų, nėra, mano mylimieji.
Kūrėjo kūrinija yra Grožio, Gėrio, Meilės pasireiškimo Brolystėje arena įvairiose planetose, įvairiose Visatose, įvairaus statuso dvasinių asmenybių Brolystėje.
Bet nėra tokios vietos, kurioje būtų kankinama, baudžiama, ir kančia patiriama deginant – deginant katile velniams, kurių niekada nebuvo. Demonai buvo. Tai – Tarpinės Būtybės, kurios maišto – dar neužbaigto maišto prieš Tėvą – metu, du šimtus tūkstančių metų iki Jėzaus pasirodymo šitame pasaulyje, mūsų pasaulyje, iki atsilaikymo prieš Šėtono gundymą ant Hermono kalno, tos Tarpinės Būtybės, kurios prisijungė prie maišto, jos veikė palaidai – kiekviena kaip norėjo pramogavo, panaudodamos silpnesnį žmogiškąjį protą, silpnesnę valią, ir gyvūnus, kurie neturi laisvos valios pasirinkimo. Štai tie demonai – Tarpinės Būtybės – prisijungusios prie maišto, Liuciferio ir Šėtono maišto, kurį parėmė ir Kaligastija, mūsų planetos buvęs dvasinis – puolęs į tamsą ir beprotišką maišto verpetą – vedlys Kaligastija, štai Kaligastija ir tapo velnio prototipu pasakose, įvairiuose padavimuose. O Tarpinės Būtybės, jos gali materiją veikti, pačios būti nematomos materialiam žvilgsniui. Po Jėzaus atsilaikymo prieš Šėtoną, visą laiką jam atsakant į bet kokį viliojantį pasiūlymą – Tebūnie Tėvo Valia! – maištas buvo oficialiai užbaigtas. Ir Jėzaus atėjimas į šitą pasaulį buvo kaupti žmogiškąjį patyrimą – žmogiškąjį – ką reiškia gyventi tos būtybės gyvenimą. Nes tas būtybes jis yra ir sukūręs – ir mirtingąjį, ir įvairių kategorijų dieviškuosius Sūnus – Melkizedekus, Lanondadekus, Varondadekus Materialiuosius Sūnus, Materialiąsias Dukras – Adomus, Ievas – jis kūrė drauge su savo Partnere, Dukra Kūrėja, energine išraiška – kūrė – susiejant energine išraiška jų išmintį tarpusavyje į vienovę, kokia reikalinga Vietinei Visatai dvasinių būtybių ar Materialių Sūnų ar Dukrų kategorija, kad būtų užtikrintas Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimas jų pačių sukurtoje Visatoje. Štai sukuriamos tos būtybės, ir jis turi patirti šitų būtybių realų gyvenimą, pasirodydamas tokios sukurtos būtybės pavidalu. Ir paskutinysis savęs padovanojimas – tai yra septintasis savęs padovanojimas – yra pačiu žemiausiu tvariniu – mirtinguoju – gimstant bejėgiu kūdikiu iš moters įsčių. Kada jis išauga, šitą patyrimą jis turi įprasminti dar ir Šviesos skleidimu, Šviesos dalinimu. Bet Jėzus nėra tik Dievo Sūnus, jis yra ir žmogaus sūnus. Beje, jis pats pasirinko šitą pavadinimą – Žmogaus Sūnus. Jis skaitė, prieš pradėdamas savąją misiją, žydų raštus, ieškojo kaip save pavadinti, ir priėjo minties, kad bus geriausia paimta šita nuostata – Žmogaus Sūnus.
Dar iki apaštalų Jėzus atliko ir asmeninę šviesinimo misiją, kada jis nusisamdė vertėju dviems indams – tėvui ir sūnui – Gonodui ir Ganidui, septyniolikmečiui paaugliui ir verslininkui tėvui. Ir jie pusantrų metų keliavo po įvairius Viduržemio jūros kraštus. Kada atvyko į Romą, kadangi Romoje, kunkuliuojančiame daugiau negu dviejų milijonų gyventojų mieste, tuo metu tai buvo didžiausias pasaulio miestas, buvo daugybė įvairių tautų gyventojų, kokios tuo metu gyveno Romos imperijoje, ir Jėzaus buvo noras pažinti žmones – pažinti. Gonodas turėjo verslo reikalų Romoje. Ten gyveno daug indų. Todėl jam Jėzus, kaip vertėjas, nebuvo reikalingas. Ten vietiniai indai galėjo jam jau daug kuo padėti. Tai tuo metu jis turėjo daugiau laiko, kurį pašventė asmeniniam tarnavimui. Jis susitikinėjo su įvairių pakraipų žmonėm politine, religine prasme. Ir svarbiausia, kada net ir mitraistų vadovas mėgino Jėzų priimti į mitraizmo religiją – tokią irgi dogmatinę religiją – jis nesuvokė, kad šneka su Vietinės Visatos sukūrėju, kuris jį labai gražiai vis apšviesdamas, pats įtraukė į tą platesnį, gilesnį Tikrovės supratimą, kad jis vėliau, jau Jėzui iškeliavus iš pasaulio, kada Jėzaus pasekėjai pasiekė Romą, jis prisidėjo būtent prie jų. Tai štai, Jėzus, kalbėdamas su senato nariu, jis jam aiškino, aiškino ir apie Kūrėją, apie Tėvą, ir sakė – Kada vyriausybė remia liaudį, net ir pačius silpniausius, tai gerai, bet yra dar geresnis būdas, kada liaudis remia vyriausybę, o ji remia tada, kada viešpatauja Teisingumas, kada viešpatauja Gėris toje visuomenėje, tuose įstatymuose. – Tą kalbėjo Jėzus prieš du tūkstančius metų senato nariui! Ir paveikė tiek tą senato narį, kad jis stengėsi savo bendradarbiams, senato kitiems nariams įdiegti šitą Jėzaus perteiktą mintį. Deja, ji nebuvo priimta – nebuvo – tai ir privedė prie Romos imperijos griūties vien dėl to, kad šito Jėzaus dvasinio mokymo, kurį suprato šitas įstatymų leidėjas, ir stengėsi jį paskleisti, bet kiti senato nariai atstūmė. Jėzus taip pat kalbėjo ir tiems, kurie buvo silpni, vargšai. Jis jautė, kad tie, kurie yra kenčiantys vargšai, jie gauna daug didesnę Šviesą, nes jie pajunta sustiprinimą, kada pasinaudoja Jėzaus patarimais. Turtingi žmonės – jie netiki, kaip ir aukščiau minėti senato nariai, jie nepriėmė tos minties, kurią suteikė Jėzus.
Kada jis kalbėjo su Romos kareiviu, vaikščiodamas palei Tiberio upę, jis sakė – Būk drąsus – būk drąsus Širdyje – Širdyje! Būk didis! Bet didis toks, kad būtum Teisingas ir Gailestingas. Ir leisk pasireikšti tavo geriausiai proto pusei, šviesiausiai proto pusei, net kaip tu dabar taip skrupulingai vykdai savo vadų, vyresnybės, įsakymus. Leisk tai Šviesos proto pusei šitaip vesti tave. – Jis aiškino šitam kareiviui, kad visi yra Dievo vaikai, ir Tėvas myli visus, ir – būk išmintingas, būk teisingas, siek grožio, kas gražu, o ne, kas bjauru. Įsivaizduokite, taip aiškino prieš du tūkstančius metų kareiviui. Tai yra tiesioginis pasakymas – mylėk savo kitus dvasinius brolius ir seses, kuriuos tau liepia vadai žudyti, bet Jėzus nepasako to tiesiogiai, kad jo neišgąsdintų. Bet visur jo apeliavimas į dvasinę kareivio Širdį – būk teisingas ir gailestingas. – Gailestingumas negali būti ten, kur tu mėgini nužudyti kitą, kurį tik valdžia sugalvoja pavadinti priešu, nors yra dvasiniai broliai ir sesės, nes tas pats Tėvas jų, kaip ir tavo.
Štai dėl to, mano mylimieji, aš ir dabar esu Kūrėjo Ambasadorius, kad jus taip pat apšviesčiau – apšviesčiau tą sampratą, kad Kūrėjas yra gyvas, viduje, per Savąją Dvasią – Minties Derintoją. O kadangi Pats Kūrėjas suteikė ir jums dvasinę asmenybę, jūsų tikrąjį asmenį, vidinį aš, kuris yra dieviškas ir amžinas, būtent dėl to jūs ir galite atrasti tą dvasinį Šaltinį ir Centrą – Kūrėją – savo viduje. Kaip atrasti? Nuoširdumu. Ieškant Jo pokalbio išraiška, nuoširdaus pokalbio su Kūrėju, kuris iš pradžių būna monologas – jūs išsakote savo skausmą, savo kančią, savo pasimetimą, abejones, troškimus, svajones – Jam išsakote, kaip Asmeniui, iš Širdies, bet kokioj vietoj. Svarbu, kad jums būtų netrukdoma, kad būtų jūsų sutelktas visas nuoširdumas, dėmesys Tam Šaltiniui, Kūrėjui-Tėvui, Aukščiausiajai Energijai, Protui. Bet geriausia, kreipkitės kaip į Asmenį – Tėve – paprasčiau. Ir ateis ta akimirka, jeigu kreipsitės nuoširdžiai, ir ne vieną kartą. Pasiskirkite laiką kasdien, padarykite tai neatsiejama jūsų gyvenimo dalimi – kreipimąsi į Tėvą. Ir jeigu tai bus nuoširdus kreipimasis, patirsite Šviesą viduje, šilumą viduje – patirs dvasinė asmenybė. O smegenų dėka ir centrinės nervų sistemos pasireiškimu, jūs patirsite tą pojūtį fizine išraiška, kokį gali suvokti jūsų smegenys, kaip vidinę ramybę, vidinę šilumą, vidinę pakylėjimo, sudvasinimo būseną – patirsite. Aš žinau, ką sakau.
Aš atlieku Kūrėjo pavestą misiją – šviesindamas žmones, gaudamas mokymus iš Kūrėjo, iš Jėzaus. Leidžiu knygas – štai Kūrėjo Sūnaus-Jėzaus mokymo knyga – Kalbu Jums Vėl (antrasis leidimas su papildiniu). Šitą knygą galima skaityti anglų kalba, rusų kalba. Akimirkos Amžinybė – Kūrėjo mokymų knyga – pirmasis tomas. Kūrėjo mokymų antrasis tomas – Gyvoji Tyla. Kūrėjo mokymų trečiasis tomas – Meilės Galia. Kūrėjo mokymų ketvirtasis tomas – Tu – manyje. Visa tai yra jūsų Šviesos labui. Ir Epochinis Apreiškimas – man prireikė dešimt metų jį išversti į lietuvių kalbą iš anglų kalbos – du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto, ir penkiasdešimt puslapių, papildomų, dviems turiniams. Šitas apreiškimas vadinamas – Epochinis Apreiškimas. Tai – kolektyvinis įvairių dvasinių asmenybių apreiškimas žmonijai – visiems. Mano atstovavimas Kūrėjui irgi yra visiems – ir budistams, musulmonams, krikščionims, krišnaitams. Visiems! Nėra nė vieno, kuris galėtų išvengti mano mokymų, jeigu ne šitame pasaulyje, tai po prisikėlimo sielos tapatybe, kada ji žengs turės pereiti per mano mokymus, nes niekaip kitaip jis nepateks, ar ji, nepateks pas Jėzų, o tuo pačiu ir pas Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU, esančią Rojuje, visos kūrinijos geografiniame centre. Štai iš šitos Knygos mes ir sužinome, koks buvo Jėzus, nes jo gyvenimui ir mokymams šitoje knygoje skiriama beveik aštuoni šimtai puslapių, o kiti puslapiai skirti Kūrėjo studijoms – kas yra Kūrėjas, kaip Jis veikia, kas yra kūrinija, kaip ji kuriama, kas yra įvairios dvasinės kategorijos tų asmenybių, kokios mums padeda kūrinijoje – tai yra apreikštos. O dar yra daugybė dvasinių asmenybių, kurios užsiima kita veikla, ne mums skirta. Jos net nėra apreiškiamos, nes ir taip jau Knyga daugelį gąsdina, vos pamačius.
Kada aš eidavau į gatvę su šita knyga Vilniuje, Gedimino prospekte, senamiestyje, važiavau po Lietuvą, aplankiau septyniasdešimt įvairių miestų, miestelių, net ir gyvenviečių, gatvėse šnekėdamas. Amerikoje tą dariau – Los Angeles, San Francisco, Denveryje, Salt Lake City‘je – įvairiose Valstijose. Visur buvo reakcija. Aš tada su angliška knyga, kurios ir buvo originalus tekstas, perteiktas anglų kalba. Visi, pamatę tokį milžinišką tekstą, sakydavo – Ne, ne, aš tokios knygos neskaitysiu! Per visą gyvenimą jos neįveiksiu! – O mane nustebino prie Rotušės, Vilniuje, atvažiavusios iš Šiaulių paauglės, sako – Mano tėtis turi šitą knygą! Ar aš galėčiau ją skaityti? Man trylika metų. – Sakau – Aišku, gali skaityti. – Ji nori skaityti. Ji nesako – aš jos neįveiksiu. Trylikametė! Reikia tik noro. O šita Knyga užburia, kaip atskleidžia Tikrovę, kurioje mes visi gyvename. Tik kiti nežino. Aštuoni milijardai žmonių gyvena ir nežino Tikrovės! Jie kariauna vieni prieš kitus, kariauna šeimose, kariauna visuomenėje, kariauna savo viduje. O turi būti iš Kūrėjo Ramybė, Meilė, Brolystė. Visoje planetoje! Ir taip bus!
Nes tokia yra Kūrėjo Valia. Ir aš ją vykdau, suliejęs su Kūrėjo Valia savąją valią. Ir nešu gyvąjį Kūrėjo Žodį žmonijai.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai