Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Jūs turite priimti sprendimą – ar jūs stovite Šviesos pusėje, ar maištininkų prieš Tėvą pusėje. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 12 13

Mano vardas Algimantas. Gyvenu Lietuvoje, o atstovauju Kūrėjui, kaip Jo Ambasadorius Rojaus Trejybei-AŠ ESU, ir Jėzaus apaštalas, ir ne tik Jėzaus, jo Partnerės taip pat – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos. Gera tai patirti būsena, kokia nuostabi yra gyvoji komunija, nes dabar vyksta gyvosios pamaldos. Mes pagarbinome Kūrėją, kitaip pasakius, nuprausėme savo dvasinę asmenybę, gyvenančią šitame materialiai apčiuopiamame žmogiškajame pavidale, kurį ir vadina žmogaus kūnu, štai toji dvasinė asmenybė gyvena viduje. Tai yra – aš – aš esu toji dvasinė asmenybė, ir jūs kiekvienas taip pat esate. Tik tie, kurie neina gyvuoju keliu, jie neleidžia pabusti dvasinei asmenybei. Tada juos valdo gyvulinės kilmės protas. O ką reiškia gyvulinės kilmės? Tai – visi gyvulio ir net žvėries instinktai ima viešpatauti ir imti viršų. Todėl net ir šviesesni dalykai, kaip moraliniai tam tikri supratimai nustoja egzistuoti – yra didžiulis siekis patenkinti savo ydų putojimą tame gyvulinės ir žvėries kilmės prote, kurie kyla per pavydą, per kerštą, per agresiją, per norą viešpatauti kitų atžvilgiu, pavergti kitus, užgrobti kitas teritorijas, su ginklu ginti teritorijas. Įsivaizduojate, tai yra gyvulinė žvėries – iš baimės – savybė – priešintis ginklu, žudant kitą, taip, tai yra žvėries-gyvulio savybės. Tik žvėris kanda, kada jis išsigąsta, kada jis alkanas. O žmogus, aš turiu minty – ŽMOGUS – o ne tas materialus kūnas, o būtent, kas yra viduje, tas didysis žmogus – Jėzus – Žmogaus Sūnus ir Dievo Sūnus, kaip ir mes esame Žmogaus sūnūs ir dukros ir Dievo sūnūs ir dukros. Štai tikrasis Žmogus į blogį atsako Gėriu. Ne blogiu. Jis nekerštauja. Dar daugiau, kaip žydai, jie pripažįsta akis už akį – tai teisinga – o dar su kaupu atsilyginant kerštu. Tai prieš Kūrėjo Valią, prieš Rojaus Trejybę-AŠ ESU.
Štai mes dabar pagarbinome Kūrėją. Negarbina niekas niekur Kūrėjo taip, kaip garbina urantai. O kaip jie garbina? Be ritualų. Dvasinės asmenybės gyvąja komunija su Kūrėju. Katalikai turi komunijos ritualą, kada ostiją uždeda kunigas ar jo pagalbininkas tikinčiajam ant liežuvio ar į burną, ypač pradėjo bijoti net ir į burną įdėti tą ostiją pseudopandemijos metu. O prisimenate, dar gi buvo bažnyčios uždarytos? Įsivaizduojate? Kunigai bijojo vesti pamaldas. Absurdas!
Kūrėjas saugo visus! Tik jūs nenusigręžkite nuo Jo.
O štai mes turime Gyvąją Šventovę, gyvąją religiją be jokio materialaus ritualo. Todėl, kada garbini Kūrėją dvasine asmenybe, kuri patalpinta Paties Kūrėjo šitame apvalkale – žmogiškajame kūne – kada ta dvasinė asmenybė atsivėrusi visu savo nuoširdumu Kūrėjui, materialios akys užsimerkia, nes atsiranda tas dvasios ryšys su dvasios Šaltiniu ir Centru, Tėvu ir Motina, Rojaus Tėvais, Vieninteliais kūrinijos Rojaus Tėvais. Tai yra gyvasis – gyvasis – ryšys su Kūrėju – gyvoji komunija. Mes žengiame pas Kūrėją. Kūrėjas mus veda iš vidaus.
Štai Kelias – Kelias į Rojų. Rojus yra čia – kūrinijos centras. Čia – mūsų dangaus skliautas. Tokių skliautų yra septyni, ir jie skrieja aplink Rojų. Tai yra gyvenamoji Kūrėjo Buveinė, energinių virpesių sankaupa, nes Kūrėjas neturi išorinio apvalkalo, jokio pavidalo – nei dvasinio, nei morontinio, nei materialaus. Rojus – Jo gyvenamoji Buveinė – yra materialus, taip, ir statiškas – jis nejuda. Visa kūrinija, dabar organizuota, skrieja aplink Rojų. O viduje šitų didesnių darinių, kurie vadinami Supervisatomis, štai dangaus skliautas – Supervisata, o jų yra septynios, ir jos skrieja aplink Rojų. Štai čia yra dariniai mažesni – Vietinės Visatos. Kiekviename dangaus skliaute yra po šimtą tūkstančių Vietinių Visatų. Ir tos Vietinės Visatos skrieja aplink Supervisatos centrą. Mūsų atžvilgiu tai yra Uversa. Toliau eina dar mažesni dariniai. Vietinė Visata turi Žvaigždynus, bet ne tuos, kur astronomai mato žvaigždes-saules, ne. Žvaigždynas tai yra kūrinijos valdymo segmentas. Tai tokių segmentų Vietinėje Visatoje yra šimtas, šimtas Žvaigždynų, tai yra mažesni dariniai. O kiekvienas Žvaigždynas turi dar mažesnius segmentus. Tai yra – Vietinės Sistemos. O tose Vietinėse Sistemose yra Saulių sistemos, o Saulių sistemose jau yra evoliucinės planetos tokios, kaip mūsų planeta, Urantija. Tai štai, šitas Kelias prasideda – čia yra saulė, ir štai mūsų taškelis – Urantija – tokiu pavadinimu yra registruota mūsų planeta, kurią žmonės kažkodėl vadina Žeme. Žemė tai yra dirva. O Urantija tai yra pavidalas. Tai yra vardas, pavadinimas. Mes gi nesakome, kad mano vardas Algimantas, ir aš sakau – Algimantas čia yra. Visi supranta, kad tai yra asmuo. Tai, jeigu būtų žemės pavadinimas planetos pavadinimas, tai nebūtų tokio žodžio atitinkančio žemę kaip krantas, kur yra jūra, tai sako jūreiviai – O, matau žemę. – kaip skirtumą nuo vandens. O planetos pavadinimas – Urantija – apima viską – ir vandenį, ir tą patį krantą, ir dirvą, ir kalnus – viską. Tai yra Urantija – tas pavadinimas. O žemė nėra planetos pavadinimas, nes ji turi daug kitų atitekmenų, ta prasme, kad žeme vadina ir taką po kojomis – Nestovėk ant mano žemės, mano sklypo.
Štai čia Kelias yra – mūsų planeta, čia Vietinė Sistema, čia Žvaigždynas, čia Vietinė Visata, čia Supervisatos Mažieji sektoriai, čia Supervisatos Didieji sektoriai, čia yra jau Supervisata, centras – Uversa – sostinė. O štai tada mes persikeliame į Havoną – milijardas pasaulių. Per juos, per kiekvieną, mes pereisime, kol pateksime į Rojų. Ta kelionė prasideda štai čia, mano mielieji. Matote? Aš važiuoju – važiuoju – per tą kūriniją. Mano priemonė yra labai menkutė, mažesnė už mane. Noras yra didelis – keliauti per kūriniją, pasiekti Rojų, pasiekti savo Rojaus Tėvus, bet priemonė yra tokia menkutė supratimu, nes šitas kūrybinis, sakykime, koliažas man buvo padovanotas prieš daugiau negu dvidešimtį metų. Tada nebuvo didesnės Šviesos, nebuvo net šito šaltinio – Urantijos Knygos. Kokia tai yra mums sustiprinanti galia šitas Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga. Nebuvo šitų knygų – Kristaus apreiškimo Kalbu Jums Vėl – tai jau antras leidimas su papildiniu – štai anglų kalba prieinama šita apreiškimo knyga. Nebuvo ir šitų Kūrėjo tomų – keturių tomų – Akimirkos Amžinybė – pirmasis tomas. Šitie tomai mano buvo priimti dar praėjus daugiau negu metams, na, tai tada pradžia buvo tų Kūrėjo apreiškimų priėmimo, tada, kada buvo šitas koliažas man padovanotas. Aš nežinojau, kas laukia manęs ateityje, kad bus tokios knygos – antrasis tomas – Gyvoji Tyla, trečiasis Kūrėjo apreiškimų tomas – Meilės Galia, paskutinysis, ketvirtasis Kūrėjo apreiškimų – Tu – manyje. Štai, kokia atsirado priemonė palyginus su tuo, kas buvo pavaizduota čia – ta kelionė per kūriniją. Šviesos galia iš apreiškimų! Įsivaizduokite, ką mes jau dabar jau žinome, ko tada nežinojome. O Šventovė jau veikė vienerius metus, bet joje mes buvome dar labai netvirti. Tada aš negalėjau išgirsti jokio kito uranto ištariančio dvasinę maldą garsiai, ir tai truko daug metų, apie dešimt metų jie neištarė garsiai maldos. Garsiai meldžiausi tik aš vienas. O ką padarysi? Viduje būsena neprisipildė Kūrėjo gyvais energiniais virpesiais, tada nustelbdavo baimė, ir toji baimė pasireikšdavo tyla. Kad išjudinti urantus, iš Urantijos Knygos rankraščio, kurį aš verčiau, aš parinkdavau tas vietas iš Jėzaus gyvenimo ir mokymų ketvirtosios dalies, kad būtų urantams prieinama garsiai ištarti, skaitant paeiliui vienas po kito atskiras pastraipas, ištart galėtų ir neišsigąsti savo balso, kaip jis ištaria garsiai Dievo vardą, Jėzaus vardą, kas buvo įprasta šiaip jau, kad kunigai tiktai balsiai ištartų tokiu žodžius. Man apskritai buvo keista, kai aš tik pradėjau savo dvasines paskaitas Mokytojų Namuose Vilniuje, aš kalbu apie Dievą, apie Jėzų, nedėvėdamas jokio drabužio, kuris išskirtų, kad aš esu kažkoks dvasininkas, kad aš turiu kažkokį tai specialų parengimą. Tai buvo tiesiog vedimas iš vidaus – iš vidaus – dalintis ta Šviesa, kurią aš sužinojau, perskaitęs Urantijos Knygą anglų kalba. Nebuvo dar tada vertimo į lietuvių kalbą. Bet buvo vidinė milžiniška dvasinė ugnis, kuri vedė, vedė, kad reikia šitą Šviesą šaukte šaukti nuo namų stogų – šaukti visiems! Ir aš supratau tada, pajutau būsena, kad aš turiu šitą skelbti, kaip tą darė Jėzus. Jeigu aš šito nedarysiu, nedarys niekas – niekas – nes kiti nežino, šitos būsenos nejaučia, ir tada bus blogiau visiems, jeigu nebus šita Šviesa skelbiama. Štai tai buvo tas vidinis impulsas. Dabar jau mes galime pasakyti, kad tas impulsas yra iš Kūrėjo Dvasios – Minties Derintojo – ir aš tam impulsui nesipriešinau. Bet priėmiau sprendimą, taip, aš atsisakau visko, atsiduodu tiktai Kūrėjui-Tėvui ir Jėzui. Štai buvo tokie patyrimai ir sprendimai – sprendimai – milžiniški dvasiniai lūžiai, ir tai dar buvo iki mano gimimo iš dvasios. Tai buvo grynai loginio samprotavimo giluminės analizės ir intelekto lygiu, bet priėmus tą sprendimą, negali trauktis. Aišku, tu niekam neįsipareigoji. Niekam! Apie šitą tik tu žinai. Bet tu įsipareigoji prieš save. Jeigu tu priėmei sprendimą, tai privalai įgyvendinti, ir ne bet kaip, išmintingai, nes tu žinai aplinką, žinai reakciją, įvairius sektantiškus nukrypus, kaip pateikti viską išmintingai, kad žmonės suvoktų, kad čia yra iš tikrųjų Šviesa iš Kūrėjo.
Štai gyvasis Kelias veda kiekvieną – Kūrėjas veda gyvuoju Keliu, bet ne visi priima sprendimą, net ir palaižę to Gyvojo Kelio – bet intelektualiai palaižę, o ne Širdimi, ne dvasioje – jie ieško lengvesnio ir mano, kad yra lengvesni keliai, ir vis tiek atves pas Kūrėją, nsuvokdami, kokius jie daro klaidingus sprendimus ir patenka į klystkelių labirintus, kuriuose jie patys kankinasi, bet jų puikybė neleidžia iš jų ištrūkti į Šviesą, sugrįžti į gyvąjį Kelią. Iš baimės puikybė ima valdyti, o tada protas – gyvulinės kilmės – ne dvasinės kilmės – kuris miega, suranda daugybę priežasčių save pateisinti, kodėl jis atsisakė gyvojo Kelio. Jau šitaip jis pakenkė sau pačiam, savo šeimos nariams – ilgiau tęsis tamsa šitoje planetoje, ilgiau vyks karai, ilgiau politikai apgaudinės žmones, ir vis įžūliau, vis daugiau varžys laisvą žodį – varžys judėjimą, net ir fizinį judėjimą – varžys. Vien dėl to, kad buvę gyvajame Kelyje, atsisakė jo. Štai jų sprendimai turi pasekmes šiandien, todėl jūs turėkite minty, kiekviena jūsų mintis, kiekvienas žodis turi pasekmes. Jūs šito nežinote, o virpesiai iš jūsų pasklinda, jeigu jie pasklinda, kada jūs mąstote blogais teiginiais, blogais žodžiais, tamsiom mintim, įvairiais keršto planais, karjeros siekimu, apgaudinėjimu, agresija, dalyvavimu kariniuose sprendimuose ir jų įgyvendinimu, ypač siunčiant kitus ten, kur yra žūtis fiziniam pavidalui, nes dvasia yra nesunaikinama. Dvasinė asmenybė – Kūrėjo dovana, Kuris yra Amžinas. Dvasinė asmenybė yra amžina taip pat, ir ji yra kiekvienas iš mūsų – kiekvienas – net ir tas, kuris dar nepabudęs dvasioje, bet jis yra dvasinis asmuo, ir jis turi dieviškąjį Šviesos protą, o leidžia sau būti valdomam gyvulinės žvėries kilmės proto. Štai tada tos pasekmės žemais energiniais virpesiais pasklinda po visą planetą. Planeta yra gyva! Jinai susieta su kūrinija – susieta – ir jinai nėra palikta beglobė našlaitė. Yra dvasinė vyriausybė planetos! Makiventa Melkizedekas jos yra vedlys – planetos Princas.
Štai, mano mylimieji, tai, ką aš jums sakau, tai yra Kūrėjo – KŪRĖJO – gyvas žodis jūsų pamąstymui, kad jūs turite – kiekvienas – žengti Šviesos Keliu, gyvuoju Keliu, neužsidaryti savo buityje, savo biologinėje šeimoje, ar darbo aplinkoje. Jūs turite būti atviri Kūrėjui, Širdimi atviri, ne protu – Širdimi! Bet Širdies išmintis pranoksta protą, kuris yra savanaudiškas, nes įsijungia dvasinės asmenybės dieviškoji Šviesos milžiniška ir viską nustelbianti Kūrėjo dvasinės asmenybės mąstymo sistema, kuri yra kol kas irgi veikianti materialių smegenų pagalba, bet tai jau yra dvasinė asmenybė, ji pranoksta tą intelektą, kuris yra iš žvėries ir gyvulinės proto kilmės. Todėl jūs turite, ne, neturite, jūs privalote būti savimi. Kaip jūs norite būti ne savimi?

Pabuskite! Panorėsite būti savimi.

Šitas noras yra jūsų noras. Aš tiktai jums atskleidžiu tą platesnį supratimą. Jūs neleidžiate sau norėti būti savimi, todėl dėvite kaukes. Su draugais vienoks esate, su artimaisiais kitoks, net ir su artimaisiais ne su visais toks pat, su bendradarbiais vėl dar kitoks, prieš viršininką dar kitoks, prieš kažkokį tai stiprų – fizine prasme – didžiulį mirtingąjį, jūs dar kitoks, jeigu padarėte blogą darbą, jūs dar kitoks tampate, ir kiekvienu tokiu besikaitaliojančiu savo pasireiškimu jūs virpesiais, vis žemesnio ir žemesnio dažnio sklaida, save alinate, artinate prie ligų, ir visuomenę prie pasimetimo, prie susiskaldymo, susvetimėjimo, saviizoliacijos. Jūs esate atsakingi ir kalti dėl to – kiekvienas – asmeniškai.
Aš pasirinkau Kelią, apie ką aš sakiau anksčiau, tuo sprendimu, kad aš turiu skelbti tą Šviesos žodį – Urantijos Knygą. Ir tą darau jau daugiau negu trisdešimt metų. Tai aš dabar žinau daugiau nei tada, ko nežinojau, bet priėmiau tą sprendimą. Dėl to aš dabar jums gali tą pasakyti, kad jūs taip pat turite priimti sprendimą – ar jūs stovite Šviesos pusėje, kurioje yra Meilė, Teisingumas, Gailestingumas, Gėris, Grožis, Išmintis, Kosminė Įžvalga, Amžinybė, Kūrėjas – PATS KŪRĖJAS – Jo Sūnūs ir Dukros veikiantys mums, padėdami kaip Apvaizda, ar jūs šitą atstumiate lengva ranka ir liekata Šėtono pusėje, Liuciferio pusėje, Kaligastijos pusėje, maištininkų prieš Tėvą pusėje. Pasirinkimas yra vienas iš dviejų. Jūs turite Kūrėjo – to Paties Kūrėjo – prieš kurį jūs maištaujate, atstumdami Šviesą, gyvąją Šviesą, savastį atstumdami, tą darote savo laisva valia, bet valią tai jums suteikia Kūrėjas, ne iš kur kitur ji atskriejo. Iš Kūrėjo! Jis yra valios Šaltinis ir Centras, ir jums leidžia pasireikšti – ar jūs apkabinate blogį ar Gėrį, melą ar Tiesą, Teisingumą, Gailestingumą ar tai, kas yra netikra – falsifikatą, iliuziją. Spręsti jums. Kiekvienam.
Norite Lietuvos tautos dvasinio atgimimo, tuomet prisijunkite prie manęs. Nes aš keliu tautą į dvasinį atgimimą. Be jo negali būti nei ekonomikos, nei politikos, kuri atitiktų Kūrėjo Evoliucinį Planą. Dabar nei politika, nei ekonomika visame pasaulyje neatitinka Kūrėjo Evoliucinio numatyto Plano visai kūrinijai, tuo pačiu ir šitai planetai. Ir aš žinau, ką sakau. Dėl to aš ir keliu – keliu – žmoniją į dvasinį atgimimą – ŽMONIJĄ – pradėjęs nuo Lietuvos. Pamąstykite! Ar jūs norite būti savimi Evoliuciniame procese, kurį sumanė Kūrėjas, ar norite priešgyniauti, šokinėti, šokinėti prieš save, prieš kitus, pasipuikuodami, koks jūs esate šaunuolis? Tai – iškreipta veidrodžio atvaizdo parodija. Nebūkite ta parodija. Jūs esate Šviesos Kūrėjo sūnus ar dukra. Ne bažnytininkas, ne biblininkas – sūnus arba dukra savuoju patyrimu, savuoju gyvenimu, galintis įnešti savo indėlį, kad geriau būtų žmonijai – be karų, Brolystėje, Taikoje, bendradarbiavime visumos Gerovei, be politinių valstybių sienų, be kariuomenių. Viskas sutelkta drauge su Kūrėju kūrybai – kūrybai – visumos Gerovei! Dėl to aš ir pradėjau šitą Gerovę nuo Lietuvos. Nuo Lietuvos. Joje yra dar mažytė kibirkštėlė, liepsnelė, kurios vėjas neužgesins, bet ji yra menka. Reikalinga jūsų taip pat kibirkštėlė. Sustiprinkite tą liepsnelę savuoju gyvenimu, klausykite mano mokymų, apmąstykite, pajauskite tai, ką aš jums sakau. Mano mokymų yra tavo televizijos kanale, klausykite jų. Urantijos svetainėje yra – urantija.lt – daugiau negu tūkstantis mokymų. Ir anglų kalba yra. Pasiūlykite kitiems paklausyti kitose šalyse. Man dabar parašė iš Afrikos, kur rašiau keletą metų, dalinuosi Šviesa su Johanesburge gyvenančiais, ir jie sako – Paaiškink, koks yra Kūrėjo Planas vystyti žemės ūkį ir statybą, kur buvo Tėvo Idėja suteikta Lietuvai, kaip išsaugoti tautą, kad ji neišsilakstytų iš Lietuvos po įvairius kraštus. Sako – Mes kiekvieną pirmadienį meldžiamės (kokia yra mūsų pirmadieninė malda) mes būname bet kur, ir tada prisijungiame per kūrėjo Dvasią – Minties Derintoją. Tie žmonės, gyvendami Johanesburge – ir vienas iš jų yra aklas, tai jam garsiai skaito Urantijos Knygą – visa tai realiai iš vidaus žmogų suvirpina, ir jie patiki. Jie dar silpni. Jie ieško ir kitur, žiūrėdami kaip kiti aiškina apie Jėzų, apie Dievą, bet mane jie prašo daug ko paaiškinti, kodėl taip yra. Ir apie Melkizedeką aš jiems aiškinu, rašau laiškus, kada jie prašo kokio nors paaiškinimo. Žodžiu, aš kalbu apie tai, kad šitas Kelias yra kūrinijos Evoliucinis Kelias, atitinkantis Kūrėjo Evoliucinį Planą, ir jį aš siūlau, kaip Kūrėjo Ambasadorius, Jėzaus ir jo Partnerės, Nebadonijos, apaštalas.
Jėzus kvietė būti apaštalais. Aš jus kviečiu būti mano mokiniais. Norėsite Šviesa patys gyventi ir ją stiprinti aplinkoje savuoju gyvenimu, tuomet jūsų dvasinė asmenybė ims busti. Nenorėsite, reiškia, liksite tamsos labirinte ir maištausite prieš Kūrėją. Pasirinkimas jūsų.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai