Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kas yra barbaras? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 12 06

Mano vardas – Algimantas. Esu Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Ambasadorius šitai planetai, Jėzaus, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos Apaštalas. Dabar ką tik pagarbinom Kūrėją – gyvojoje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje, ir natūralu, Kūrėjo vardo religijoje. Gyvoji šventovė – joje nėra nė vieno materialaus ritualo. Tai yra kryptis į kurią žengia visa kūrinija – visa kūrinija. Šitas dangaus skliautas – tai yra viena Supervisata, joje yra tūkstantis milijardų planetų su žmonėmis, arba kitas skaičius, tas pats skaičius, tiktai kitaip įvardijamas – vienas trilijonas. Tokių skliautų – septyni, ir jie skrieja aplink Kūrėjo gyvenamąją Buveinę – geografinis kūrinijos Centras – Rojus. Aplink šį Rojų skrieja ir mūsų – mūsų Supervisata. O šitame dangaus skliaute yra vienas šimtas tūkstančių Vietinių Visatų – vienas šimtas tūkstančių. Reiškia, septyniuose skliautuose yra septyni šimtai tūkstančių Vietinių Visatų. Ir jas sukuria Partnerystėje – Sūnūs Kūrėjai ir Dukros Kūrėjos. Štai mūsų Sūnus Kūrėjas buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto tapatybe prieš du tūkstančius metų. Jis atėjo apšviesti žmones ir pats įgyti žmogiškąjį patyrimą. Ir įgijo tą patyrimą, ir apšvietė žmones. Žmonija turi vieno milijono metų istoriją. Joje daug įvairių tragiškų akimirkų – tokių tragiškų, kad buvo iš šešių spalvotųjų rasių, kurios gyveno, išžudytos keturios rasės. Likusios tik dvi – indigo ir geltonoji. Tai yra tos spalvotosios originalios rasės. Baltoji rasė nėra – nėra originali – ji yra mišinys. Ką reiškia išžudytos rasės? Reiškia, barbarai – barbarai ėmė viršų. Aš šiandien taip pat sakau, kad dabartinė civilizacija yra barbarų civilizacija. Kas yra barbaras? Štai, aš turiu tarptautinį – tarptautinių žodžių žodyną lietuvių kalba. Jis senas. Išleistas jau visas beveik prieš šimtą metų – tūkstantis devyni šimtai trisdešimt šeštais metais. Išleistas Klaipėdoje, kada Klaipėda dar nebuvo Lietuvos sudėtyje. Išleido – Sakalo bendrovė, ir spausdino – Ryto bendrovės spaustuvė Klaipėdoje. Tarptautinių žodžių žodyną sudarė – Boruta, Čepėnas, Sirutytė-Čepėnienė. Sirutytė-Čepėnienė – tas pats asmuo. Redagavo – Žiugžda, peržiūrėjo – profesorius Vaclovas Biržiška ir profesorius Pranas Dovydaitis. Aš dabar noriu perskaityti, kas parašyta ir pavadinta – prakalba. Prakalba, ką šiuolaikinėje kalboje mes vadiname įvadu. Atkreipkit dėmesį, kaip žmonės rūpinosi, kad būtų lietuviams suprantami tarptautiniai žodžiai paversti paprasta lietuvių kalba. Taigi – prakalba. Jos autoriai – Žiugžda – žodyno redaktorius, ir Kniukšta – Sakalo bendrovės direktorius. Parašyta prakalba tūkstantis devyni šimtai trisdešimt penktais metais –
– Bendrinėje mūsų kalboje kuo toliau, tuo daugiau vartojama įvairių svetimybių, vadinamųjų tarptautinių žodžių, vartojama daugybė įvairių mokslo terminų, ir beveik kiekvienam skaitytojui, dažnai ir aukštąjį mokslą baigusiam, nuolat pasitaiko spaudoje nemaža tų žodžių nesuprantamų. Dėl to tarptautinių žodžių žodynas yra būtinai reikalingas, ir jo stoką skaitančioji visuomenė seniai labai jaučia. Tad šis žodynas, reikia tikėtis, ir bus nepakeičiamas skaitytojo padėjėjas taip kasdieninės praktikos reikalui, taip ir mokslo reikalui. Kad žodynas tikrai patenkintų skaitytojų ir visiškai tiktų skiriamajam uždaviniui, jis buvo rengiamas su didžiausiu atsidėjimu ir rūpestingumu. Darbui – žodžiams surinkti, jiems išaiškinti, įvairiems terminams apibrėžti – buvo naudojamasi geriausiais tos rūšies žodynais ir enciklopedijomis – prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis, taip pat ir atitinkamais mokslo veikalais bei praktikos patyrimu. Žodynas parengtas ne paskubomis, bet gana ilgu laiku, surinktąją medžiagą nuolat peržiūrint, patikrinant ir papildant. Greta tarptautinių žodžių žodyne duodami įvairių tautų, taip pat ir lietuvių, tikriniai žymesni mitologinių būtybių vardai, bet to, ir žymesnių literatūrinių tipų vardai, taip pat paaiškinta nemaža spaudoje dažniau pasitaikančių posakių įvairiomis kalbomis, paaiškinti ir kai kurie mokslo terminai. Aiškinant žodžius ir apibrėžiant terminus, čia ypačiai stengtasi, kad duodamoji sąvoka būtų trumpai, bet drauge su tuo ir visiškai tiksliai ir aiškiai nusakyta, apibrėžta ir kad to nusakymo, apibrėžimo kalba būtų visiškai taisyklinga. Žodžiams, kurie turi įvairių reikšmių, duoti, kiek galint visų tų reikšmių paaiškinimai, skirtingąsias reikšmes pažymint skaičiais. Iš viso šiame žodyne paaiškinta apie dvidešimt du tūkstančiai įvairių žodžių, terminų ir posakių. Žodyno sudarytojai ir redaktorius, taip pat ir jo leidėjai – Sakalo bendrovė – jaučia savo malonią pareigą pareikšti nuoširdžią padėką didžiai gerbiamiems profesoriui Vaclovui Biržiškai ir profesoriui Pranui Dovydaičiui, rūpestingai peržiūrėjusiems visą žodyno medžiagą ir savo vertingais patarimais, nurodymais bei pataisomis daug padėjusiems šį žodyną patobulinti. Žiugžda – žodyno redaktorius, Kniukšta – Sakalo bendrovės direktorius, tūkstantis devyni šimtai trisdešimt penkti metai.

Beje, kada gyvenau Vilniuje, Žvėryne, gyvenau kaimynystėje šalia profesoriaus Dovydaičio. Ir buvo toks nemalonus epizodas. Kada aš sėdėjau kieme, pasileidau tranzistorių ir garsiai klausiausi muzikos, tai tas kaimynas atėjo į mūsų kiemą ir paprašė, kad pritildyčiau aš šitą garsą. Aišku, tranzistorius, kokį jis ten gali garsą – garsą pasiekt, ne tai, kad ten kitoj pusėj gatvės kaimyną, sakykim, suneramintų. Vėliau aš sužinojau, kad jis yra profesorius turėjęs apdovanojimų, nusipelnęs. Aš pritildžiau tą tranzistoriaus garsą. Bet visą laiką mintyse, matydamas tą žmogų jau rimtai pagyvenusį, šitą epizodą prisimindavau. Nuo to laiko niekada garsiai nebeleisdavau tokios nei muzikos, nei apskritai kokio nors televizijos ar magnetofono įrašo. Žmogus įpratęs gyventi natūraliai tyloje, nekelt nepatogumų kitiems. Ir kas dabar yra mūsų aplinkoje, turiu minty, visą mūsų planetą, tą aš ir vadinu, kad tai yra barbarų civilizacija. Ką gi sako šitas tarptautinių žodžių žodynas – kas yra barbaras? Barbarai – graikiškas žodis – senovės graikai ir romėnai tuo vardu vadino visas kitas tautas. Antroji reikšmė – tamsūs, žiaurūs žmonės. Kaip įvardina barbarus kitas žodynas – lietuvių žodynas – dvidešimties tomų lietuvių kalbos žodyno pirmasis tomas? Barbaras – senovės Romoje ir Graikijoje niekinamas žemesnės kultūros svetimšalių pavadinimas. Antroji reikšmė – tamsus, žiaurus žmogus. Labai panašu. Epochiniame Apreiškime – Urantijos Knyga – taip pat minimi barbarai. Barbarai, tie, kurie pasiekia, sakykim, kitas žemes, jas užkariauna ir savo žemesnę kultūrą primeta aukštesnei kultūrai, na, sakykim, taip – gyvensenai. Nevadinkime, kad tai kultūra, kaip mes suprantame kultūrą dabar. Taigi Urantijos Knygos Apreiškimas vienoje vietoje sako –
– Iki du tūkstantųjų metų prieš Kristų Mesopotamijos religijos setitų mokymas buvo tiesiog prarastas ir didele dalimi dėl to, kad įtaką darė įsiveržėlių dviejų grupių primityvūs tikėjimai – tai beduinų-semitų, kurie čia pateko iš vakarinės dykumos, ir barbarų-raitelių, kurie buvo nusileidę iš šiaurės.
– Čia turima omenyje religinis požiūris, kad aukštesnis setitų tikėjimas buvo nustelbtas tų barbarų. Dabar mes turim dvidešimt pirmą amžių, dvidešimt pirmame amžiuje yra išlikusi Biblija – Biblija. Kada – kada skaitau Urantijos Knygą, aš matau, kad tenai paaiškinta labai daug esminių dalykų, ko žmonija iki šiol nežinojo – nežinojo dėl to, kad nebuvo užrašyta tokios istorijos. Ir štai Urantijos Knyga sako –
– Babilone, kada buvo žydai nelaisvėje, tai – nelaisvės laikotarpiu žydams didžiulės įtakos turėjo babiloniečių pasakojimai ir legendos, nors reikėtų pastebėti, kad tuose Kaldeno pasakojimuose, kuriuos pasisavindavo, jie nuolat gerino moralinį toną ir dvasinę prasmę, nežiūrint to, kad šitas legendas jie būtinai iškraipydavo tam, kad Izraelio protėvius ir istoriją apgaubtų garbe ir šlove.
– Apgaubtų Izraelio istoriją garbe ir šlove – kurios nebuvo!
– Šitų Hebrajų šventikų ir raštininkų protą buvo užvaldžiusi vienintelė mintis, o būtent, kaip atgaivinti žydų naciją, kaip šlovinti hebrajų tradicijas, ir kaip išaukštinti savosios rasės istoriją. Jeigu ką nors žeidžia tas faktas, jog šitie šventikai savo klaidingas idėjas primetė tokiai didelei Vakarų pasaulio daliai, tuomet reikėtų prisiminti, kad jie tą darė nesąmoningai – jie netvirtino, kad rašo iš įkvėpimo, jie nesakė, kad rašo šventąją knygą. Jie tiesiog parengė tekstų knygą, sumanytą tam, jog pakeltų savo bičiulių nelaisvėje blėstančią drąsą. Jie tikrai turėjo tikslą pakelti savo tėvynainių nacionalinę dvasią ir moralę. Vėlesniųjų laikų žmonėms liko surinkti šituos ir kitus rašymus į tariamai neklystančių mokymų knygą. (1068-02,03)
Štai, mano mylimieji, tarimai neklystančių mokymų knyga ir yra Biblija! Tariamai! Ar tai nėra barbarų darbas?
Kada, na, ir Urantijos Knygoje suminėta, kad žydų šventikai tą darė nesąmoningai, mėgindami išaukštinti Izraelio praeitį, istoriją – ne, darė sąmoningai! Kaip tu gali nesąmoningai rašyti melą, kurio nebuvo! Naudojo babiloniečių tam tikras legendas, pasakojimus, ir juos iškraipo pritaikydami išaukštint savąją naciją, mat ją pasirinko kaip išrinktąją naciją Kūrėjas Jahvė. Taigi jie šitą sąmoningai daro ir šitas šaltinis taip pat sąmoningas iškraipymas faktų – Algimantas rodo Biblijos knygą.
Juk ir Jėzaus gyvenimas, kokį mes sužinome iš Urantijos Knygos, štai – vienintelio šaltinio – kadangi šitas šaltinis neturi žmogiškojo proto įsiterpimo – kaip tekstas perteiktas, suformuluotas ir materialia išraiška kaip rankraštis pieštuku užrašytas, padedamas ant stalo, dvidešimto amžiaus pirmame trečdalyje be jokio žmogaus įsiterpimo, todėl tie faktai ir atskleidžiami, kokie iš tikrųjų buvo.
Koranas, kuris užrašytas irgi tariamai, kad Mohameto gautų apreiškimų iš Kūrėjo. Kada Mohametas iš pradžių ėjo kaip Jėzus su Meile į žmones, jis mane žavėjo – Mohametas, tarsi po septynių šimtų metų atkartojantis Jėzaus misiją ir darbus. Bet vėliau jis persimainė. Jį išvijo iš Mekos kaip netikėlį, nes jis visur skleidė Šviesą Meilės Galia, bet pats negyveno ta Meilės Galia. Ir kada jį jau pasikvietė į Mediną – Medinos pranašu, štai iš pradžių irgi bandė tęsti šitą misiją, bet vėliau, mato kad nėra – nėra rėmėjų, ir tada jisai pasuko jėgos keliu – brutaliu jėgos ir žudymų keliu užkariaujant kitus fizine jėga, numalšinat kitus. Čia jau yra barbaro pasireiškimas, ir iškraipymas to – to Alacho! Čia visur iškeliamas Alachas – gailestingas, visagalis. Tai kaip jis gali būti gailestingas ir žudyti?
Dvidešimt pirmas amžius. Civilizacija, materialia prasme, išaukštinta tiek gausa visokių prekių materialaus gausumo tarp kurio pasiklysta – be Dvasinių Mokytojų – žmonija yra barbarų rankose. Visose valstybėse politiniai vadovai yra barbarai! Jie nusigręžė nuo šito šaltinio – Algimantas parodė Urantijos Knygos epochinį apreiškimą. Jis gi yra nuo tūkstantis devyni šimtai trisdešimt penktųjų metų – anglų kalba, nuo du tūkstančiai ketvirtųjų metų – lietuvių kalba, ir dar apie dvidešimtį kalbų prieinamas ir visų šalių lyderiams! Net į kinų kalbą yra verčiamas! Jau dalis yra prieinama tarptautinės ryšio priemonės dėka. Bet deja, barbarams tai nerūpi Šviesa – Šviesa iš Kūrėjo – Kūrėjo Tikrovė! Jiems rūpi savų interesų tenkinimas ir žudymai – žudymai Ukrainoje, žudymai Rusijoje, žudymai Afrikos šalyse, žudymai Palestinoje! Ir pinigai iš biudžeto skiriami ginklų gamybai! Valstybės turi didžiausius užsakymus ginklų gamybai! Tai yra barbarų civilizacijos apraiškos – jos viešpatauja! Įstatymai gina ne Teisingumą – ne Šviesą, ne Tiesą, ne Tikrovę – gina interesus, tų interesus, kurie patys yra barbarai! Žmogus – eilinis žmogus – skriaudžiamas! Jis neima šito šaltinio, jis nenori Šviesos! Šviesą nustelbdavo anuo metu tos barbarų gentys užkariavimais. Užkariauna aukštesnė civilizacija, bet savo gausa ir poveikiu nustelbia, reiškia, degraduoja ta buvusi aukštesnė civilizacija, smunka. Įsivaizduokit, romėnai, kaip šitame žodyne įvardijama, kad tai graikai – senovės graikai ir romėnai vadino kitas tautas menkinančiai – barbarai – pati Romos imperija žlugo – žlugo – dėl to, kad įsiviešpatavo barbarai, kurie savo ydas tenkino, savo ambicijas visus kitus naikindami. Tą aš jums sakau, kad jūs mąstytumėte – mąstytumėt ir žvelgtumėt ne taip, kaip pateikiama net ir Biblijoje, kaip iš Urantijos Knygos paaiškinta – iškraipyti faktai, kad išaukštint Izraelio istoriją – istorija ir dabar, Lietuvos istorija yra iškraipyta. Tą, ką sako lenkai – jie sako sau palankia nuostata, ką sako rusai – jie sako sau palankia nuostata, ką sako baltarusiai – jie sako sau palankia nuostata net kalbėdami apie Lietuvos istoriją – lietuviai ją išaukština, iškelia tarsi mūsų kunigaikščiai buvo tokie tyri, dori, prie žaizdos dėk. Tai buvo barbarai! Žudė kitus, net ir savus, eidavo į plėšimus, žygius organizuodavo plėšti kitus – materialių tų turtų reikia! Dvidešimt pirmas amžius – tas pats plėšimas, tiktai priemonės kitokios – per korupciją, per padlaižystę, per įsiteikimą, per karjeros siekimą lipant per kitų galvas, per primetimą kažkokių patriotinių auklėjimų, ir paminant Jėzaus evangeliją – Dievo Tėvystę, žmonių Brolystę! Manąją evangeliją – Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas, ir kiekvieno viduje, ir Jį galima atrasti! Tai koks patriotizmas – visa kūrinija yra dvasiniai broliai ir sesės visose planetose! O dabar ateivių laivai – kosminiai laivai – negali bendrauti ir bendradarbiauti su tais barbarais, kurie gyvena šitame pasaulyje, nes iškart ima mėgint naikint tuos ateivius. Jų neįmanoma sunaikinti, nes jie geriau įsisavina Energiją – mes neturime tokių priemonių, kad galėtume juos pranokti šiuo metu – ir jie ateina su Gėrio, Šviesos misija suteikti pagalbą! O mūsų barbarų sąmonė tiek iškreipta, tamsos apimta, kad jie iškart agresyviai reaguoja į tai, o nuo žmonių slepia, kad kosminiai ateiviai lankosi.
Štai dėl to aš ir sakau – yra Kūrėjo gyvoji, apreikštoji religija – tai yra Tikrovės religija. Gyvoji Šventovė, kur yra gyvosios pamaldos šlovinančios Kūrėją be jokių ritualų atvėrus dvasinę asmenybę, atradus Kūrėją savo viduje, savo Širdyje, ir tada Brolystė apima visus – visas planetas, visą kūriniją – ir Kūrėjas tampa vienas visiems! Nėra Alacho, nėra Viešpaties, nėra Krišnos, Budos, nėra Jahvės – yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Keturi Šaltiniai ir Centrai – visako, kas yra šviesu, tyra, skaistu, visų Amžinųjų Vertybių – Meilės, Doros, Teisingumo, Gailestingumo, Išminties, Tiesos, Kosminės Įžvalgos, Brolystės – Šaltinis ir Centras! Tiktai Jis ištirpdo godumą, jis nepažabojamas gyvulinės kilmės protui. Tiktai dvasioje atvertos asmenybės Pačiam – Šaltiniui ir Centrui – įsijungia dieviškasis protas. O gimus iš dvasios, Kūrėjo charakterio savybės tampa tos asmenybės savybėmis, kaip nebe potencialas, o aktualas! Tai yra jos vis stipriau ima pasireikšti. Ir ta būsena vidinė, ji juntama kiekvienos fizinės ląstelės, ir ta ląstelė ima pulsuoti Kūrėjo sumanytu ritmu, kaip šitas kūnas ir turi būti šitame pasaulyje panaudojamas Gėrio darbams, ir bendradarbiaujant Brolystėje tarp visų ir visumos Gerovei – visumos Gerovei! Ne savosios tautos, ne savosios šeimos! Visumos! Bet čia, vėl – barbarų lyderių vaidmuo iškreipia supratimą, kas yra visuma, kas yra tauta, kas yra tautiškumas, kas yra nacionalumas, kas yra nacionalizmas, kas yra nacizmas. Barbarai-lyderiai to nesuvokia – skirtumų nesuvokia – jie viską supainiojo, sumaišė ir tada klaidina visus visame pasaulyje!
Klausykit mano mokymų, mano mylimieji! Mąstykit – mąstykit! Atraskit Kūrėją viduje, patirkit tą atradimą patys nuoširdžiai kreipdamiesi į Kūrėją kaip Dvasinį Asmenį, kaip Dvasinį Šaltinį ir Centrą, geriausia, Tėvo vardu, Motinos vardu. Tai artimiausi santykiai tarp mylinčių tėvų būna šeimoje, nes jeigu sakysite – Šaltinis ir Centras – na, jums tai nėra artimas ryšys – Šaltinis ir Centras. Jeigu jums taip priimtiniau, sakykit. Nesvarbu kokį vardą jūs suteiksite Kūrėjui, bet svarbu, kad jūs būtumėt nuoširdūs, ne ritualą atliktumėte prieš tai persižegnoję arba atsiklaupę ant kelių – ne! Širdį atverkite! Būkite nuolankūs Širdyje – tai reiškia, būkite nuoširdūs, o ne parklupę kaip vergai prieš tą šeimininką, kuris baudžia vergus. Kūrėjas nebaudžia nieko, nes Jis negali bausti – Jis tik Meilę išlieja! Tai yra aukščiausio dažnio energinių virpesių išraiška visoje kūrinijoje. Ir mūsų planeta ne išimtis! Bet kadangi šito nejaučia žmonija, tai ir siunčia Kūrėjas ir pranašus. Ir dabar aš esu Jo Ambasadorius šitoje planetoje, kad aiškinčiau jums tai, ko jūs negalite pajausti savo viduje, ir manote, kad tai čia yra išsigalvojimai – kol kas – taip manote. Ateityje šitaip nebemanysite.

Komentarai