Forumas: temos peržiūra

AŠ ESU mokymas-paaiškinimas – Kodėl kūrinija negarbina AŠ ESU, kai mes, urantai, garbinam ? - pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2025 12 21

AŠ ESU mokymas-paaiškinimas – Kodėl kūrinija negarbina AŠ ESU, kai mes, urantai, garbinam? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2025 12 21
Algimantas – mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, mylimas AŠ ESU, esu pasirengęs Tavąjį mokymą, atsakant į Valdo klausimą - kodėl kūrinija negarbina Tavęs, kada mes garbinam, juk jie šitą žino? - pasirengęs perduoti šitą Tavo teikiamą mokymą savo lūpomis, kad galėtų išgirsti ir kiti mano dvasiniai broliai ir sesės.

AŠ ESU – Mano mylimi vaikai, Aš esu Visuminė Dievybė, dėl to jums tai yra neįprasta išgirsti tai, ko per kartų kartas negirdėjo niekas. Ir ne tik čia, bet ir visoje kūrinijoje, kad aš esu Dvasinė Asmenybė. Esu Tas Asmuo, kuris neatsiejamas nuo Rojaus Trejybės, nes Ji veikia dvasiniame absoliučiame unisone su Manimi. Kodėl negarbina kūrinija Manęs? Kūrėjas – Tos Keturios Mūsų Asmenybės, neturinčios pradžios ir pabaigos - iš Savęs skleidžia amžinybę ir begalybę. Mes esam Šaltinis ir Centras. Reiškia, ta sklaida, kuri sumanyta Mūsų kaip Evoliucija, Evoliucinis Planas, kaip turi būti vykdoma sklaida Manosios Šviesos, negali akinančia Šviesa pasklisti per akimirksnį, nes ji skirta Maniesiems sūnums ir dukroms. Ne Man – jums. Aš skleidžiu Save apribodamas per Rojaus Trejybę. Ji skleidžia Save apribodama per Savuosius vaikus, ir taip pat Energinius Centrus. Kūryba prasideda nuo Mūsų, ir iš Mūsų, nes Mes juntame Savyje tą milžinišką virpesių antplūdį. Jeigu tas antplūdis nepanaudojamas, sankaupa auga viduje, o išorė tuščia, todėl nėra prasmės laikyti virpesius Savyje paties aukščiausio energinio dažnio. Todėl ir yra virpesiai paskleidžiami daug žemesnio dažnio, negu jie yra Mūsų viduje. Paskleidžiami taip, kad būtų galima betarpiškai sukuriamus - tiesiogiai Mūsų sukuriamus vaikus apglėbti tais virpesiais, kurie juos skatintų pasireikšti tarpusavyje brolystėje - kūryboje. Ir šitie virpesiai vis žeminami skleidžiant juos toliau nuo Mūsų, nuo Mūsų gyvenamosios buveinės, Rojaus. Šitie virpesiai sklinda per Energines Grandines, o malda girdima ne tada, kada ji skelbiama, bet tada, kada ji transliuojama per Energinių Grandinių programas. Virpesiai pasklinda į visą kūriniją, pasklinda tam, kad galėtų tos transliacijos ir programos pateikti informaciją, kuri turi prasmės visai kūrinijai. Todėl ir šitas jūsų kelias – Gyvasis Kelias - kurį kaip įvairovės pasireiškimą Manojoje Evoliucijoje, Aš padariau net ir kūrinijoje nepaprastą, net ir kūrinijos samprata, viražą, apreikšdamas Save pačiam žemiausiam savo tvariniui, turinčiam materialų pavidalą, jūsų dvasiniam broliui, Algimantui. Apreiškiau Aš. Jis ieškojo – ieškojo Aukščiausio Šaltinio. Jis ieškojo Tėvo, ieškojo Jėzaus. Vaikystėje maištavo prieš Tėvą, prieš Dievo sampratą. Jo šeimoje buvo Meilės gausa. Bet mokymosi tendencijos, kurios gajos yra tamsos visuomenėje, paveikė jo protą, kad jis ėmė nepritarti tiems žingsniams, kuriuos skatino jo šeimoje močiutė, vesdama į bažnyčią, nuoširdžiu savo sprendimu priėmusi tą lavinimo naštą. Bet, kada gausa, neparengtam protui, siūloma ritualine išraiška, nesuprantama ir nepatiriama vaiko charakteriui, kyla natūralus pasipriešinimas. Ir šitas pasipriešinimas, tam tikra prasme, leido ir jūsų dvasiniam broliui, dar vaikystėje, mąstyti – mąstyti tai, kas jam nepriimtina, kodėl nepriimtina. Jis ieškojo gyvasties, ieškojo tikrovės atsakymų. Nematydamas priežasčių, bet girdėdamas tai, kas pateikiama mokykloje, kas kalbama šeimoje, tarp draugų, visa tai prisidėjo prie jo sąmonės ir užteršimo, ir tuo pačiu tarsi lanksto evoliuciniame kelyje panyrant į tas veiklas, kurias siūlė įvairios mokslo ir ideologijos programos. Visa tai teršė pasąmonę mažo vaiko, jaunuolio. Štai tie mokslo pasiekimai, įvairūs propagandiniai dalykai, įsirėžė giliai į pasąmonę. Bet tuo pačiu Minties Derintojo - apie kurį jis nieko nežinojo - apraiškos problyksniais, loginiais teiginiais, leisdavo jam pajusti, kad aplinka yra ne tokia, kokią save pateikia - net visame pasaulyje. Todėl įsivaizduokite, jeigu keturiolikos metų paauglys nori padėti Amerikai, padėti išspręsti konfliktą Vietname. Jeigu jis nori padėti sureguliuoti Palestinos Išsilaisvinimo Organizacijos, siekiančios nepriklausomos valstybės, konfliktą su Izraeliu, nori ten vykti pats, būdamas paauglys, arba jau bręstantis, jaunas žmogus. Bet jis nežino būdų, jis apeliuoja į logiką, žmogaus logiką - kaip galima vieną kartą sutarus, tą sutarimą sulaužyti? Jam tai nesuprantama. Tai paruošimas šito jūsų dvasinio brolio tolimesniam žingsniui, apie kurį jis neturėjo jokio supratimo. Juk Aš jį mokiau anglų kalbos, kuri jam buvo pats nemėgstamiausias mokymosi dalykas. Jo atkaklumas, ryžtas siekiant karininko profesijos ir stojant į vaikų muštravimo karinę instituciją, kuri vadinama suvoroviečių mokykla, ir nepatekus į tą mokyklą, sudavė milžinišką smūgį jam kaip vaikui, kad jisai patyrė vidinį nusivylimą, kaip jis galės pasižiūrėti tam kariniui komisarui, kuris davė jam siuntimą į šitą vaikų karinę mokyklą, į akis. Jam buvo viduje nuoširdus tarsi nusivylimas, kad jis nepateisino lūkesčių to karininko. Bet tas karininkas buvo išmintingas žmogus ir jį nuramino – pasistenk fiziškai sustiprėti ir tu įstosi į karo mokyklą, kuri bus aukštoji mokykla. Ir štai tas siekis tada išmintingai buvo nukreiptas į rusų kalbos studijas, visų mokslo dalykų studijas ne tik lietuvių kalba, bet ir rusų kalba. Štai tas ryžtas ir sau priimtas sprendimas – man anglų kalba niekada nebus reikalinga, aš būsiu karininkas 0 jisai sąmoningai nustojo mokytis anglų kalbos. Ir todėl jo rusų kalba buvo puiki, toje aplinkoje, kur nebuvo rusiškai kalbančiųjų. Bet jis panoro dar daugiau, kad rusams būtų lengviau ištarti jo pavardę, pakeisti ją į rusišką. Reiškia, surasti sau partnerę rusę ir vesti ją, ir jos pavarde gyventi. Jo tai buvo sąmoningas siekimas, kryptingai. Tai yra charakterio tam tikras pasireiškimas. Aš jam suteikiau anglų kalbos individualų mokymą. Jis nesuvokė, kodėl jis taip mokosi per vasaros atostogas, kiekvieną dieną, savo nemėgstamiausio dalyko. Aš jį lavinau, ir jis po trijų mėnesių buvo pralenkęs geriausius mokyklos anglistus. Štai, palaipsniui, Aš jį gręžiau, nejuntamai, į tą sferą, kad jisai baigtų universitete anglų kalbos studijas. Jo viduje protas buvo pilnas nepasitenkinimo, kodėl jisai yra tarp merginų. Ką jisai čia veikia, kai jisai turi būti karo mokykloje, net ne Lietuvoje. Bet jisai nesitraukė, jis ėjo tuo keliu, užbaigė studijas. Tas posūkis nepaaiškinamas, nes tai buvo Mano posūkis jam, asmeniškai ruošiant jį dabartinei akimirkai. 
Visa ta kelionė skirta tam, kad būtų Urantijos Knyga lietuvių kalba. Jis buvo parengtas visomis prasmėmis, kai jam net trukdė pats Urantijos Fondas, reikalaudamas, kad būtų daugiau vertėjų jo komandoje. Ir jis pasakė – aš verčiu ne vienas, verčiu su Tėvu. - Nepatikėjo. Visas šitas kelias, turintis daugybę patyrimų, kada jis dešimčiai beveik metų užsidarė kaip į kalėjimą, versdamas Urantijos Knygą į lietuvių kalbą, remdamasis į Mane, atsiduodamas Mano pataisymams. Visa tai valė jo pasąmonę. Dėl to jo pasąmonė išvalyta taip, kaip neišvalyta nė vieno mirtingojo šitame pasaulyje. Ir nors ir Epochinis Apreiškimas Urantijos Knyga teigia, kad AŠ ESU yra Tėvo filosofinė koncepcija – kada Tėvas pasiūlė jam užmegzti ryšį su Antruoju Rojaus Trejybės Asmeniu, ir tą jis padarė, ir dar pats savo iniciatyva užmezgė ryšį ir su Trečiuoju Rojaus Trejybės Asmeniu, jis patyrė milžinišką sustiprinimą iš vidaus, pajausdamas skirtingumą tarp Tėvo Meilės, Antrojo Šaltinio ir Centro Meilės, ir Trečiojo Šaltinio ir Centro Meilės būsenos pojūčio. Jam ir minties nekilo, kad Urantijos Knygos teiginys, kad Aš esu tik Tėvo, Pirmojo Šaltinio ir Centro iš Rojaus Trejybės, filosofinė koncepcija, kad dar gali būti kažkas daugiau, ne vien tik Tėvo filosofinė koncepcija. Aš pats jam apsireiškiau, kaip Asmenybė, kaip Asmuo, kaip Šaltinis ir Centras, Visuminis. Jis atvėrė save ir Man, be baimės. Ir priėmė tą mokymą apie Mane, kurį Aš suteikiau apie Save jam. Štai tas viražas, kokį Aš dariau jo gyvenime, jam nesuprantant, nematant, bet jam nesipriešinant, kaip jis maištavo prieš Mane, prieš savo močiutę, kada ji su ašaromis maldavo nešventvagiauti, tai šitai buvo vienintelis maištas. O kitas maištas buvo jo Šėtono gundymas jam einant per Katedros aikštę, kada viduje milžiniškas tas pasąmoninis gaivalas reikalavo garbinti Šėtoną paneigiant Tėvą, garsiai, Arkikatedros aikštėje. Ir jis kreipėsi į Tėvą, sakydamas – čia ne mano mintys, čia eina gaivalas iš pasąmonės, aš nepritariu joms. - Pereina per šitą aikštę – ir nurimsta. Ir taip kasdien einant į darbą, į senamiestį, ir grįžtant iš darbo, į Žvėryną, einant per Katedros aikštę, visą laiką, kelis mėnesius būdavo šitas milžiniškas ir jam keliantis nesupratimą patyrimas. Skausmingas patyrimas. Bet jis neieškojo – skirtingai nuo daugybės Mano kitų vaikų – lengvesnio kelio, pasukti ir eiti kitu keliu, jis eidavo per tą aikštę. Ir tai truko keletą mėnesių. Jis atsilaikė prieš tą bandymą, niekada neatsisakė Tėvo ir nepagarbino Šėtono. Štai Aš ir pasirinkau tą viražą. Evoliucija yra kylanti - visą laiką į priekį. Jūs ir iš Epochinio Apreiškimo Urantijos Knygos, žinote, kad jūs užbaigę savo vystymąsi kaip ribiniai tvariniai, pasiekę ribinių tvarinių ištobulinimą ir tapę Rojaus Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpuso nariais, būsite užbaigę vieną vystymosi pakopą, kaip ribiniai, bet toliau laukia kitos pakopos – ir Absonito lygiu, ir Absoliuto lygiu, toliau dar Viršabsoliuto, Viršviršabsoliuto lygiu. Evoliucija neturi pabaigos, nors dabar nėra nė vienos dvasios, kuri būtų aukštesnės negu šeštosios kategorijos. Absoliučios dvasios taip pat nėra, tik Mes esam Absoliučios Dvasios - Keturios Asmenybės. Bet Mes esam Šaltiniai ir Centrai absoliučioje dvasinėje Vienovėje. Jūs žinote, kad Visata turi savąjį amžių, kada nušvitimas pasiekia Jėzaus lygį pačiuose žemiausiuose pasauliuose, tai yra, apgyvendintose planetose. Mirtingieji, pasiekę tokį Šviesos lygį, dauguma jų išvengia materialios net kūno mirties, yra pervedami į morontinę sielos tapatybės būseną ir morontinę formą. Tas Visatos Amžius užbaigiamas vis labiau planetų skaičiui nušvintant, pasiekiant Šviesos ir Gyvenimo pakopą, kuri taip pat vystosi vis aukščiau ir giliau. Tai dabartinis Visatos Amžius yra toli nuo įpusėto. Visa kūrinija eina skirtingu žingsniu, kas susiję su dvasingumo įsisavinimu, nes tai priklauso nuo kiekvieno Manojo sūnaus ar dukros atsivėrimo Man. Tie, kurie tiesiogiai kilę iš Manęs, arba per tuos Manuosius vaikus, kurie turi kūrybinę galią sukurti, jie yra daug - daug - imlesni Manajai Šviesai, negu jūs, patys žemiausi. Bet jūs Mano buvote pasirinkti tam evoliuciniam viražui, kad per Algimantą ateitų jums plačiausia samprata, net kūrinijoje nesuteikta, kol ji nebuvo pagarsinta Algimanto lūpomis. Pagarsinta nuo Manęs, kad Aš esu Asmenybė, Visuminė Asmenybė, Visuminis Šaltinis. Aš esu Asmuo. Ne filosofinė Tėvo koncepcija, apie ką kalba Urantijos Knygos Epochinis Apreiškimas. Tai - akinanti Šviesa. Ją priimti - ir ją paskleisti garsiai - reikalinga dvasinė drąsa, kurią ir išreiškia jūsų dvasios brolis Algimantas, pateikdamas šitą sampratą. Ir ne tik pateigdamas, bet ir pradėdamas garbinti Mane, kaip Aš šitą ir prašiau atlikti. Jis davė Man priesaiką lygiai taip pat, kaip davė ir Rojaus Trejybei - o pradėjęs dar nuo Tėvo. Visa tai truko ne vienerius metus - tas pereinamasis laikotarpis prie dabartinės akimirkos. Bet jūs šituo garbinimu jau, kai pradėjote garbinti Rojaus Trejybę, Kurią garbina tiktai iš Mūsų tiesiogiai sukurti Mūsų vaikai Rojuje, arba tie, kurie jau pasiekia ištobulinimą ir yra Rojuje, atkeliavę savojo patyrimo dėka ir šviesių mokytojų dėka, tik jie garbina Rojaus Trejybę, tai jūs pradėjote garbinti čia - dar turintys materialų pavidalą mirtingieji - net Havona negarbina Rojaus Trejybės, kur yra Absonitai, vietiniai gyventojai, Transcendentalai, štai, Visatos Amžiaus, kuris dar neįpusėjęs, akimirkoje, jūs tie žemiausieji tapot Naujo Visatos Amžiaus – būsimo Visatos Amžiaus - ištakomis. Štai koks milžiniškas viražas padarytas per jus, Mano mylimiausi vaikai, turintys materialų pavidalą, bet esantys dvasinės asmenybės, sūnūs ir dukros, savuoju turiniu.
Štai jūs esate Naujojo Visatos Amžiaus ištakos. Dabar jūs prijungiate Mane kaip Visuminę Dievybę AŠ ESU, Kurios net Rojuje negarbina niekas. Kodėl dabar – atsakant į klausimą – nedaro kūrinija šito? Todėl, kad jūs, pradėdami nuo paties žemiausio laiptelio, jūs turite tą savyje šviesėjimo procesą nuo paties žemiausio laiptelio. Tas pats, kaip kūdikis, neturintis supratimo apie kūriniją, jis neužterštas tiek, kad galėtų iškart būti nenuoširdus ir bijantis. Baimė kūrinijoje neegzistuoja, išskyrus žemiausius mirtinguosius. Dabar tie, kurie jau atvėrė save Man, gyvai ir gyvastingai, tai yra kaip tie kūdikiai, kurie nebebijo tos aplinkos, kuri teikia baimę, tamsą. Ir jūs esate tie, kurie priėmėte Mane kaip dvasinę Asmenybę ir pradėjote išpažinti gyvąją Mano religiją, kurią ir skelbiate visai kūrinijai. Todėl ir tie Mano dvasiniai vaikai, kurie yra tobuli, jie priėmė šitą nuostatą, jie priėmė tą išplėstą dvasinę koncepcinę Mano kaip Asmenybės sampratą. Tačiau kūrinija susideda ne tiktai iš tų tobulų, bet ir tobulinamų, ir tobulėjančių, Manųjų vaikų. Todėl tie, kurie yra iš Manęs kilę tiesiogiai, kaip iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU, iš Kūrėjo Keturių Šaltinių ir Centrų, dabar jie priima ir garbina Mus Keturis. Bet Evoliucinis procesas juk vyksta visoje kūrinijoje. Todėl jūs ir esate ne Naujas Visatos Amžius, kuris irgi turės apimti visą kūriniją garbinimu Keturių Šaltinių ir Centrų, dėl to jums Mano sūnus Algimantas - jums - ir sako, kada jūs po prisikėlimo būsite jau po vieną, ir kada jūs norėsite garbinti Keturis Asmenis ir Asmenybes įvairiuose pasauliuose, aplinka bus to negirdėjusi. Tos programos, kurios yra transliuojamos, jos transliuojamos prasmingai. Jeigu vaikui aiškinsi per aukštą matematinę lygtį kas yra aritmetika, jis negalės suprasti aritmetikos veiksmų. Jam viskas bus nesuprantama. Todėl ir tai, ką jūs darote, ne visiems gali būti suprantama šios akimirkos požiūrio patyrimu. Todėl jūs turite milžinišką laisvę, kuria ir naudojatės. O tolimesnis kelias priklauso nuo jūsų kiekvieno - kiek jūs ryžtingai veiksite ir po prisikėlimo palaikydami gyvą ryšį su Manimi, tiek jūs suteiksite savo Šviesos aplinkai, kuri pritars jums, arba laikysis įprasto Tėvo garbinimo, vienos Asmenybės garbinimo. Evoliucinis procesas tai nėra revoliucija. Tai yra kiekvieno apsisprendimas laisva valia ir tų teiginių Šviesos išraiška priėmimas, arba dėl jų suabejojimas, arba paneigimas. Todėl tos transliuojamos programos, kurios suteikia ir kitiems supratimą, ne visiems yra priimtinos ir ne visi jomis patiki taip, kaip jūs nepatikit dogmomis, kurios yra skelbiamos Biblijoje. Jūs turite savo patyrimą. Tai patyrimas leidžia kiekvienam priimti sprendimą. Todėl ir kūrinija tokia įvairiapusė, net ir tas pačias tiesas girdėdama intelekto lygiu, dvasioje ne visada patvirtina jas. Tai priklauso nuo patyrimo, nuo to gyvo ryšio su Manimi, ir natūralu, nuo vidinio ryžto. Juk Liuciferis taip pat buvo dvasinė asmenybė ir dvasinis vadovas visai Vietinei Sistemai Satanijoje, bet jisai neturėjo to gyvo įtikėjimo, tokio giluminio pulsavimo, kad sau pats paprieštarautų jog - ką aš čia sakau, Tėvo nėra - ir dar kurstau kitus prisijungti prie manęs. - Štai, dvasinis asmuo, tai nereiškia robotas ir automatas. Jis mąsto, jis turi patyrimus, jis turi savo nusistatymus, ir tie nusistatymai nėra negyvi. Jie yra gyvybingi tiek, kiek yra atitinkantys Mano Evoliucinį Planą. Todėl Mes neskatiname revoliucinio proceso, kad Mane, kaip ir Rojaus Trejybę, pradėtų nuo pabaigos dirbtinai garbinti tie, kurie išgirsta šitą nuostabią, pranokstančią dabartinę Šviesos aplinką, nuostatą, ir tuos skambančius iš jūsų gyvybingus teiginius, kada jūs garbinate Mus, Keturis Asmenis. Reikia susitvarkyti pirmiausia su dabartiniu Visatos Amžiumi, o tie, kurie nori ryškesnės ir skaidresnės Šviesos, jie jus taip pat parems, stiprins jus. Ir įvairiuose pasauliuose, ir kol pasieksite Rojų, bus jau daugiau ir tų, kurie lauks jūsų pasirodančių, kurie pritars jums, jie norės išgirsti jūsų pačių asmeninį patyrimą, kaip jums sekėsi šitoje kelionėje skleisti tokią ryškią Šviesą, kurios jie taip laukė. Laukė nuo tų, kurie priėmė pirmieji šitą nuostabią Šviesą iš Manęs - Visuminės Dievybės AŠ ESU. Būkite Manyje, gyvenkite Manimi. 

Algimantas – Ačiū Tau, mylimas AŠ ESU. Manoji valia sulieta su Tavąja, mylimas Tėve, Amžinoji Motina, Begaline Motina, Visumine Dievybe AŠ ESU.

Komentarai