Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Paverskit Kalėdas gyvąja Kūčių vakariene su Jėzumi – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2025 12 20

Mano vardas – Algimantas. Prieškalėdinis laikotarpis – simbolinio Kristaus gimimo laukimas. Katalikai vadina adventu, ar adventu, pasninkauja, na, kaip pasninkauja – nevalgo? Ne. Valgo! Tik per vadinamą Didįjį penktadienį, na, jie sutinka jau nevalgyt iš viso. Na, aišku, retas kuris, o šiaip jau mėsos nevalgyt. O kitom dienom galima valgyt? Juokingi tie prietarai, juokingi tie ritualai, apeigos, ypač kada popiežius neša kryžių. Cha, ne jis pats neša – jam neša! Na, tiesiog spektaklių spektakliai!
O aš ką tik dabar pagarbinau Kūrėją kolektyviniame garbinime, nes dabar vyksta gyvosios pamaldos – vienintelėje pasaulyje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, ir – vienintelėje pasaulyje – šitame pasaulyje yra gyvoji, apreikštoji Kūrėjo religija – Rojaus Trejybės AŠ ESU gyvoji religija. Ją įkurti mane paprašė Kūrėjas prieš daugiau negu dvidešimtį metų. Ji apims visą pasaulį – visi bus šitame gyvajame komunijos gyvenime, pasakysiu, gyvenime. Mes labai siaurai žiūrime į religiją tarsi, tai yra tik tada, kada mes atsiveriame bažnyčioje savo malda. O kas bažnyčia yra? Ne maldos atsivėrimas dvasioje, o ritualų, apeigų milžiniškas labirintas, kad net eiliniam tikinčiajam ten ir nesuprantama, kas vyksta, ir kodėl.
Kada aš žiūriu per Tavosios televizijos kanalą, kada rodo įvairias apeigas iš bažnyčių, iš rusiškų cerkvių, kada aš matau tą dirbtinumą net ir drabužių, kada matau įrašus iš Vatikano, na, tiesiog negaliu nesijuokt iš to – parodijos Tikrovei, ir Jėzui – kokią sukurstė šėtoninė visa bažnytinė, cerkvinė hierarchija. Tai yra spjūvis – spjūvis – Jėzui į veidą, į Širdį, nusigręžimas nuo Kūrėjo – nuo Tėvo nusigręžimas, kurį apreiškė Jėzus savo gyvenimu. Jis nekalbėjo nė apie jokią katalikų bažnyčią, apie jokią stačiatikių cerkvę! Tuo labiau, Paulius, kuris iškraipė ir sukūrė krikščionybę – net ir Paulius, jau tapęs tuo žinomu pamokslininku, apaštalu – nekalbėjo apie jokius katalikus, apie jokius vatikanus, apie jokį popiežių! Rašė laiškus ir minties neturėjo, kad tie laiškai bus paversti Naujajame Testamente – Dievo žodžiu! Įsivaizduokit, Paulius, pats savo laiškus rašydamas nemanė, kad kiti pasekėjai pavers jo laiškus stabu – dievišku žodžiu! O šiandien, dvidešimt pirmame amžiuje tai paversta – paversta! Katalikų inkvizicija žudė – žudė žmones, degino laužus, ant jų mėgino Šviesos mintį sudeginti degindami tų minčių autorius. Šiandien ta šėtoniška tvarka apima pasaulį visur – visur – kur tiktai yra Teisingumas, jis yra laužomas, kur yra Grožis, jis yra darkomas, kur yra Dora, ji yra iškreipiama! Dėl to šeimos byra, moralė smunka, mąstymas degraduoja, visuomenė supriešinama – kada Ukrainoje Rusija kariauna brolis prieš brolį – slavai prieš slavus, įsivaizduokite! Tai Šėtono sukiršinta! Tai nėra politikų prasimanymai. Tai tų, kurie yra iš Liuciferio, Šėtono, Kaligastijos – prieš du šimtus tūkstančių maištą sukursčiusių prieš Tėvą, jų tos mintys – maišto mintys, paneigiant Tėvo egzistavimą, per Kaligastijos šimtinės neištikimų – neištikimų Tėvui palikuonių palikuonis – tas genas – pasiekė mūsų dienas, aišku, atmieštas įvairių kitų rasinių susimaišymų. Du šimtai tūkstančių metų, tai yra didžiulė – didžiulė žmonijos istorijos dalis.
Žmonija turi vieno milijono metų istoriją, bet paskutinysis penktadalis, tie paskutinieji du šimtai tūkstančių metų iki Jėzaus atėjimo, maištas kunkuliuote kunkuliavo. Ir tie apsėdimai – demonų apsėdimai – tai taip pat nematomų mums tarpinių būtybių veikimas ir žmogaus proto, silpnesnės valios proto, ir gyvūnų tam tikras proto poveikis, nematant tos priežasties žmones gąsdino. Tačiau Jėzaus atsilaikymas ant Hermono kalno prieš Šėtoną – realų Šėtoną, ne kažkokį menamą – prieš tą dvasinę asmenybę Vietinės Sistemos – Satanijos Sistemos – Liuciferio, kaip vadovo pavaduotoją – nes Šėtonas buvo Liuciferio pavaduotojas – tai yra asmenys Lanonandekų kategorijos, dvasinės kategorijos atstovai – jie vadovauja Vietinei Sistemai, kurioje tuo metu buvo šeši šimtai devyni pasauliai su žmonėmis – ir, natūralu, Satanijos Sistema, tai yra prisikėlimo po mirtingojo gyvenimo šituose šeši šimtai devyniuose pasauliuose sielos tapatybe morontinis lavinimas, švietimas – ir štai, tie vadovai sukurstė maištą! O juk Vietinėje Sistemoje yra kitų pasaulių, kur vyksta sielos lavinimas, sielos apšvietimas, kad ji vis labiau pažintų Tėvą, kad ji vis daugiau suvoktų, kaip jai reikia elgtis aplinkoje bendradarbiaujant Brolystėje su kitais, ir štai tas Liuciferis – vadovas – neigia Tėvo egzistavimą! Neigia dėl to, kad Sūnus Kūrėjas, kuris vėliau atėjo į mūsų planetą, kaip Jėzus iš Nazareto, gimdamas bejėgiu kūdikiu – materialiu pavidalu – tai štai, Sūnus Kūrėjas, kada sugrįžta nuo Tėvo iš Rojaus – visos kūrinijos geografinio Centro, ir Kūrėjo gyvenamosios Buveinės – aiškina tiems, kurie niekada nebuvo Rojuje – Lanonandekams, Voronandekams, toms dvasinėms kategorijoms, Melkizedekams – jo paties su jo Partnere, Dukra Kūrėja – Nebadonija – sukurtoms dvasinėms kategorijoms, tiems Sūnums – Kūrėjo Sūnums – kuriuos jis pats su Partnere yra sukūręs energine intelektualia išraiška – ne fiziniu kontaktu kaip mirtingieji tą giminės pratęsimą gali pasiekti, ir dar viena kategorija, tai Materialieji Sūnūs ir Dukros, t.y. Adomai ir Ievos, jie taip pat pratęsia savo giminystės liniją fiziniu-lytiniu būdu – o kūrinijos Vadovai tą daro intelektualia dvasine energinių virpesių vienove, ir su Kūrėju, ir pasiekiama išraiška, kada sukuriamos atskyros kategorijos. Tai štai, jis aiškina toms Vietinės Visatos gyvybės kategorijoms apie Tėvą, kurio jie niekada nėra matę, nes Tėvas neturi pavidalo, bet energiniais virpesiais tas dažnis yra pajuntamas, ir daug stipriau negu matai žvilgsniu – tai štai, Liuciferis paneigia tokį Tėvo buvimą! O tai yra keturi šimtai devyniasdešimt pasaulių, esančių vienoje Sistemoje – sielos lavinimui skirtuose pasauliuose – tai architektūrinės sferos specialiai sielos lavinimui yra sukurtos, organizuotos, stuktūrizuotos, daug didesnės apimties planetos negu mūsų planeta. Sakykim, Vietinės Sistemos būstinė-sostinė – Jerusemas – yra šimtą kartų didesnis negu mūsų planeta. Tai štai, Liuciferis visiems šitiems pasauliams neigia Tėvo egzistavimą! Ir jis sugebėjo patraukti šeši šimtai devynių planetų – Planetų Princų, kurie vadovauja toms planetoms, tai yra dvasinės vyriausybės vadovai tose planetose – tiktai trisdešimt septynis Planetų Princus patraukt į savo pusę. Deja, ir mūsų buvęs dvasinis vadovas – Kaligastija – prisijungė prie šito maišto.
Planetų Princai veikė ne vieni planetose, nes jie yra planetų gyventojams, materialiems mirtingiesiems, nematomi, bet jie turi savo šimtines – pagalbininkus. Tai yra mirtingieji, kurie jau buvo iškeliavę iš įvairių kitų pasaulių toje Vietinėje Sistemoje po materialios mirties jų fizinio pavidalo, jie buvo prikelti, žengė sielos tapatybės morontiniu – tai naujas žodis žmonijai – morontiniu-energiniu lygiu, ir turi morontinę formą. Štai Planetos Princas pasirenka penkiasdešimt buvusių vyrų, penkiasdešimt buvusių moterų savo pagalbininkais, dėl to ir vadinama šimtinė – šimtinė. Ir šimtinę atgabena – be materialių jokių pavidalų, be morontinių pavidalų – Angelai Transportuotojai į tą planetą, kurioje tie pagalbininkai Planetos Princo – dvasinio vadovo – ir turi veikt. Bet kad jie turėtų tai planetai atitinkamą išorinę formą ir tokio pat – tokio pat pavidalo kaip ir visi mirtingieji, esantys toje planetoje, jiems reikalinga tų mirtingųjų gyvybės plazma – nes mūsų pradžia – evoliucinė pradžia – yra iš sukurtos gyvybės plazmos. Visa evoliucinė eiga ir prasidėjo nuo tos gyvybės plazmos, sukurtos, dar prieš tai padarius pusę milijono eksperimentų su ta gyvybine plazma, kad ji atitiktų šitos planetos modelį pagal tankį, pagal atmosferinį spaudimą, pagal temperatūrą, žodžiu, kad ta gyvybė, kuri pasieks asmenybės statusą – kaip mirtingąjį – turėtų palankias sąlygas vystymuisi savo ir išoriniu-fiziniu pavidalu. Tai štai, tokį – tokį pavidalą kad gautų šimtinė, buvo parinkta irgi iš tos planetos, na, mūsų atžvilgiu iš mūsų planetos – iš Urantijos – penkiasdešimt vyrų pačių geriausių tuo metu buvusių įvairiose gentyse ir penkiasdešimt moterų. Visa tai vyko prieš pusę milijono metų – prieš penkis šimtus tūkstančių metų. Ir štai, ta šimtinė iš tos gyvybės plazmos gavo sukurtas materialias formas jiems, ir štai, ta šimtinė buvo matoma – matoma mirtingiesiems. Ir tris šimtus tūkstančių metų Kaligastija – dvasinis vadovas – nuostabiai vykdė užduotį lavinti žmones, bet vėliau Kaligastiją sugundė – Liuciferis, Šėtonas – prisijungti prie šito maišto paneigiant Tėvą. Ir iš tos šimtinės tie, kurie buvo atrinkti ir iš įvairių genčių geriausi gyventojai, jie tapo taip pat padėjėjais tos šimtinės. Jiems buvo trupučiuką restruktūrizuota kaukolė, dėl to jie galėjo maitintis iš gyvybės medžio vaisiaus ir gyventi neapribotą gyvenimą čia, sakykim, šimtus tūkstančių metų, milijonus metų, žodžiu, kiek bus reikalinga. Tai štai, kada Kaligastija prisijungė prie šitos maišto beprotybės, dalis iš tos šimtinės ir jų padėjėjų taip pat prisijungė. Ir net didesnė dalis negu mažesnė dalis likusi ištikima Tėvui.
Ir štai, tas genas eina nors ir jau iškreiptas iš tos neištikimosios šimtinės dalies, eina – eina iki pat šių laikų. Ir Kaligastija viską darė, kad iškreipt, kas yra nuo Tėvo – kas yra Meilė, Grožis, kas yra Moralė, kas yra Dora, kas yra Ištikimybė, kas yra Idealas aukštesnis, kuris žmogų pakylėja, kas yra dvasia. Ir štai, vietoj Jėzaus religijos – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – bendradarbiavimas Brolystėje, turint Tą Vienintelį Šaltinį – Aukščiausiąjį – pavirto į religiją apie Jėzų, pradėjus jį iškraipyt, jo mokymus, ir jo Evangelijos nebeliko. Atsirado sektos. Net ir krikščionybės nebeliko. Ji susiskaldė į tūkstančius sektų. Katalikybė yra didžiausia sekta! Ji net sau įsivaizduoja šėtoniškai griaudama Jėzaus mokymus – įkūrė valstybę Vatikaną su popiežiumi kaip viršininku! Tai yra spjūvis Kūrėjui, spjūvis Jėzui! Ritualai užvaldė! Net bankas yra, tik jis paslėptas po Religijų tyrinėjimo instituto iškaba! Bankas! Dar buvo ir lietuvis kardinolas – amerikonas lietuvis, kuris vadovavo šitam bankui – Marcinkus. Ir štai, tas Kaligastija, kada buvo ištikimas Tėvui, jis išmokė žmones panaudot kreditą. Kas yra kreditas? Tai yra pasitikėjimas, kad žmonės nenešiotų daiktų ir nesikeistų daiktų į daiktus – nepatogu gi. Tai štai, jis pamokė kreditą panaudot – tu duodi savo pažadą, kad tu sugrąžinsi atitinkamos vertės tam tikrą atlygį, skolą, ir vardas, kai tu pasirašai, tai yra garantas – garantas, kad tu sąžiningai tą pažadą ištęsėsi. Dėl to žmonės vertino parašą, ir savo vardą vertino, kad jo nenusmukdyt, kad neprarast šito kredito – tai yra pasitikėjimo! O tie šėtoninės pakraipos banksteriai, ką padarė iš kredito – pasipelnijimo ir žmogaus pavergimo instrumentą procentais iškeldami! Nereikia už kreditą jokių procentų imt! Tai yra broliškas pasidalinimas tuo, ką tu turi, ir kuriam šito reikia – o ne pavergimas, ir net turto atėmimas, jeigu tu neturi kuo užsimokėt. Štai, kas yra iš tų banksterių. Tai yra šėtoninė visa tvarka, apėmusi visą žmoniją – čia nėra kažkoks tai išskirtinis atvejis vienoje valstybėje. Ir tada reikia supriešint žmones, kad gyventų baimėje, kad gyventų visą laiką jausdami nepasitikėjimą vienas kitu. Visa tai yra įtampa – įtampa, atvedanti į depresijas, savižudybes, atvedanti į izoliaciją, ir saviizoliaciją, į susvetimėjimą! Net ir šeimoje susvetimėjimas yra! Tai yra Šėtono – Šėtono ir Liuciferio sumanymas, paneigt Tėvo, kaip Šaltinio egzistavimą ir iškelt savo asmenybės Laisvės manifestą – kiekviena asmenybė turi laisvę! Laisvę be drausmės, be vadovo iš viršaus! Ji pavirsta į anarchiją – ką noriu, tą darau! Čia ne laisvė! Čia yra sujaukimas darnos, harmonijos, kuri pasiekiama tiktai per Kūrėjo atradimą savo Širdyje. Pati didžiausia laisvė, kada tu sulieji savo laisvą valią, gautą taip pat iš Kūrėjo, su Kūrėjo Valia. Štai tu tada turi laisvę – gyventi – taip, kaip tu nori! Bet kada tu turi gyvą ryšį su Kūrėju, tu nebenori gyvent tamsa, ydomis, tu nenori būti blogas – tu nori kasdien būti geresnis, tu nori būti tas – Kūrėjo sūnus arba dukra, tu nori Brolystę patirti visoje planetoje, ir net kūrinijoje, nes kūrinija – Visata yra kupina Kūrėjo Šviesos, Gėrio!
Štai, dėl ko aš esu Kūrėjo Ambasadorius, ir Jėzaus, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos Apaštalas visai planetai! Aiškinu jums visiems, kokia yra milžiniška atskirtis tarp Kūrėjo Sumanymo, vadinamu Evoliuciniu Planu, ir jo iškreipimo, kuris trunka jau du šimtus tūkstančių metų! Jėzus užbaigė maištą, atsilaikęs prieš Šėtono gundymą ant Hermono kalno, bet jo Evangeliją iškraipė, net ir apaštalai iškraipė, o tolimesni mokiniai dar daugiau pridėjo, dėl to ir atsirado ir hierarchija didžiausia bažnytinė. Juk ir bažnyčia nesako, kad tai yra jų – katalikų religija, ar stačiatikių religija, jie sako – stačiatikių tikėjimas, stačiatikių bažnyčia, na, jie vadina cerkve – katalikų bažnyčia, katalikų tikėjimas. O kas yra tikėjimas? Tai yra ritualai, tai yra apeigos – apeigomis jie ir skiriasi. Šaltinį jie naudoja tą patį – Naująjį Testamentą, Senąjį Testamentą – bet jie iškraipo Jėzų – tie šaltiniai!
Dėl to vienintelis šaltinis dabar prieinamas – tai yra Urantijos Knyga – nes tai šaltinis, kuris sukurtas dvasinių asmenybių daug aukštesnio statuso negu mirtingasis, ir materialiu rankraščiu paliktas dvidešimto amžiaus pradžioje, Čikagoje. Dabar aš gaunu mokymus iš Kūrėjo, jau daugiau negu dvidešimt metų, leidžiu knygas lietuvių kalba.
Žodžiu, jūs turit suvokt vieną dalyką. Evoliucija, tai nėra vaikiškas žaidimas – tai yra Kūrėjo Sumanymas, kad kūrinija būtų vis labiau nušvintanti, vis stipriau aukščiausio energinio dažnio virpesiai apimantys kiekvieną – o tai yra Meilė – būsena ta yra patiriama, nes Meilė yra Kūrėjo – Jis yra Šaltinis ir Centras – tai per gyvą Kūrėjo atradimą, ir ypač gimstant iš dvasios, ta Meilė užlieja tą gimusį iš dvasios, iš vidaus – ir tada yra Meilė visiems. Štai, Kūrėjo Evoliucinis Planas, ir veikimas šito Plano priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Čia nėra teorija – čia yra Tikrovė! Kiek Tikrovė atitinka tą aplinką, spręsti jums kiekvienam asmeniškai. Bet kada aš matau, kiek prasilenkia su mano būsena, kurią aš patiriu nuolat, ypač kada – kada bendrauju su Kūrėju, tai šita būsena turėtų būti kiekvieno viduje. Dėl to aš ir esu tas ruošiantis – Dvasinius Mokytojus – Kūrėjo įgaliojimu ir nurodymu visai planetai. Tik pradėjau nuo Lietuvos. Ir tą, ką aš aiškinu, kiekvienas turės tuos mokymus įsisavinti – nė vienas jų neišvengs. Šitam pasaulyje gali išvengti ir žaisti tą Liuciferio, Šėtono ir Kaligastijos žabangų žaidimą, iliuzijoje žaisti – kariauti, žudyti kitus – bet tik fizinius pavidalus. Dvasia yra nenužudoma – nenužudoma, ji yra amžina – dvasinė asmenybė, esanti šitame materialiame pavidale. Todėl visi tie nausėdos, kokie čia dar yra Lietuvoj tie vedliai – tariami – vedliai landsbergiai, Amerikoj ten trampai, cinziaupiniai Kinijoje ar kokie jie ten yra – jie visi turės pereiti per mano mokymus. Aišku, ne šitame pasaulyje. Jie šitame pasaulyje neatsisakys savo kėslų ir šėtoniško veikimo. Bet po prisikėlimo jiems, jeigu jie iš vis pasirinks prisikėlimą – nes šitaip gyvendami jie gali būti ir nepažadinti niekada – jeigu jie pamina Kūrėją, pamina Jėzų, pamina mano žodžius galutinai. Jeigu ne galutinai, tada bus pažadinti, bet jau po tūkstančio metų, ne iškart.
Štai tokie dalykai prieš Kalėdas. Pamąstykit. Pamąstykit, nes Jėzus nenurodė jiems švęst, savo apaštalams švęst – švęst jo gimtadienio, kuris yra tarp kitko – rugpjūčio dvidešimt pirmąją – o ne per Kalėdas. Čia jau mitraistų – mitraistų pagoniška šventė saulėgrąžos – saulėgrįžio. Bet Jėzaus mokymas, tai yra Evangelija – Dievo tėvystė, žmonių Brolystė. Aš skelbiu savąją Evangeliją – Kūrėjas yra realus, gyvas, tikras, kiekvieno viduje, ir Jį galima atrasti. Štai, atradus Kūrėją savo viduje, Brolystė ir tampa prieinama! Be mano Evangelijos jūs negalit pasiekt Kristaus Evangelijos. Neįmanoma tiesiog. Tik atradus Kūrėją jūs galit būsena paliudyt – Taip, visi žmonės yra broliai ir sesės – ir net sielos, ir dvasios yra taip pat broliai ir sesės – nes turi Tą Patį Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU! Ir tada gimimo diena nustoja vertės, nes tada siekis – atsiremti į Kūrėją, ir gyventi Kūrėju kasdien! Gimtadieniai nublanksta. Bet jeigu jie dar jus domina, tai paverskit juos gyvais, prasmingais gimtadieniais, švęsdami ir Jėzaus gimimo dieną, tegu simbolinę, ir iškraipytą. Mąstykit apie Jėzų, ko jisai mokė, skaitykit tegu ir tą Senąjį Testamentą ar Naująjį Testamentą, apie Jėzų skaitykit prie Kūčių stalo, skaitykit. O ką jūs darysit? Skaičiuosit, kiek yra valgių ant stalo? Pasotinsit pilvą, o kaip su dvasine asmenybe? Kada ją pamaitinsit gyvuoju maistu, kada ją pagirdysit gyvuoju vandeniu?
Paverskit šitas Kalėdas gyvąja Kūčių vakariene su Jėzumi.

Komentarai