Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Gyvenimo prasmė tai – būti savimi, atspindint Kūrėją savo gyvenimu, gėrio darbais, bendradarbiaujant brolystėje Visų Gerovei – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose 2025 11 08

Mano vardas – Algimantas, sakau jums savo vardą tiems, kurie žiūrite mano dvasinius mokymus Tavo Televizijos kanale. Dabar vyksta gyvosios pamaldos vienintelėje pasaulyje gyvojoje šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Šį kartą mes prisijungę tarptautiniu ryšiu, o per Kūrėjo dvasią Minties Derintoją, ir dvasiniu ryšiu, ir su pačiu Kūrėju. Pagarbinom Kūrėją, nuostabi būsena vidinė, pakylėjimo, ramybės, tikrumo – tikrovės būsena.
Kūrėjas suteikia Amžinąsias Vertybes – meilę, gailestingumą, tiesą, teisingumą, šviesą, išmintį, gėrį, grožį, kosminę Įžvalgą, gyvą ryšį su Kūrėju. Visos tos vertybės yra mūsų viduje jau kaip dvasinei asmenybei potencialiai suteiktos paties Kūrėjo, nes tai atspindi Kūrėjo charakterį, Jo charakterio savybes. Ir Evoliucinis procesas Kūrėjo sumanytas – ir Jo paties pateiktas Evoliucinis Planas – tai ir numato, kiekvieno iš mūsų pasireiškimą savo aplinkoje šitomis vertybėmis, kurios sudaro tiek Kūrėjo charakterio savybes, tiek ir mūsų dvasinės asmenybės charakterio savybes. Tačiau mūsų pradžia yra iš gyvybės plazmos, šitame evoliuciniame pasaulyje, turinčiame Urantijos pavadinimą. Gyvybės plazma, tai yra evoliucinės pradžios šitoje planetoje pirminis pulsavimas. Ir tada per šuolius, tarp kurių nėra jungiamųjų grandžių, augimas tos gyvybės plazmos į aukštesnę kategoriją, gyvybės pasireiškimo kategoriją, kol galų gale ji išsivysto iki žmogiškosios kategorijos, o tai jau yra dvasinės asmenybės gyvybės kategorija. Ir jai tiktai vienintelei yra suteikta laisva valia pačiai rinktis tarp gėrio ir blogio, tarp tamsos ir šviesos, tarp Kūrėjo ir savų materialių interesų tenkinimo savo labui, asmeniškai, savanaudiškai. Štai toks evoliucinis procesas Kūrėjo sumanytas, bet tam, kad tas laukinis žmogus galėtų siekti vis daugiau, ir daugiau atverti savo dvasinę asmenybę, kad jis sužinotų, kad jis yra dvasinė asmenybė, reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Dėl to Kūrėjas atsiunčia savo vaikus Dvasiniais Mokytojais. Visa žmonija turėjo – per vieną milijoną metų – turėjo pagalbą iš Kūrėjo. Kol dar nebuvo siunčiama Dvasinių Mokytojų – realių – į šitą pasaulį, tuomet veikia žmogaus protą Pagalbinės Proto Dvasios, iš vidaus veikia. Jos ir šiandien veikia, jos niekur nedingo. Pagalbinės Proto Dvasios tai Intuicijos, Drąsos, Žinių, Supratimo, Patarimo, Garbinimo, Išminties, visa tai atskleidžiama palaipsniui mirtingojo prote. Ir tiktai praėjus pusei milijono metų, buvo atsiųstas šitos planetos dvasinis vadovas – Kaligastija, Lanonandekų kategorijos dvasinė asmenybė. Atvyko jis čia su šimtine, šimtine pagalbininkų. O toji šimtinė, kada gavo materialaus kūno išraišką, buvo matoma ir aplinkinėms gentims. Pats Kaligastija mirtingiesiems nebuvo matomas materialiu žvilgsniu. Todėl ta šimtinė buvo tarsi tarpininkas tarp mirtingųjų genčių ir planetos dvasinio vedlio Kaligastijos. Ir Kaligastija šitos šimtinės dėka švietė žmones, ir labai gerai švietė – 300 000 metų. Vėliau sukurstė maištą Satanijos Sistemoje jos vadovas Liuciferis, prikalbino savo pavaduotoją Šėtoną – taip pat Lanonandekų kategorijos asmenybes – ir pradėjo jie tada traukti į savo pusę, neigdami Tėvo buvimą kaip Šaltinio ir Centro buvimą, ir iškeldami Liuciferio asmenį, iškeldami, nors jis turėjo tą valdžią Vietinėje Sistemoje, kurioje tuo metu priklausė 609 planetos turinčios žmones. Mūsų planeta tuo metu buvo galima sakyti pati jauniausia 606-oji iš 609-ių. Tai štai, Liuciferis ėmė traukti į savo pusę ir angelus, ir kitus dvasinius mažesnio statuso vadovus. Ir sugebėjo patraukti Kaligastiją ir dar trisdešimt šešių planetų Princus. Jie turi dvasinį rangą – Planetų Princai, planetų dvasiniai vadovai. Ir baigiasi tada ta evoliucinė sklandi vystymosi vaisinga atkarpa, trukusi 300 tūkstančių metų nuo Kaligastijos ir jo šimtinės atvykimo į šitą pasaulį – baigėsi. Didelė dalis šimtinės prisijungė prie Kaligastijos ir tik mažesnioji pusė liko ištikimi nematomam Tėvui – nematomam, bet Širdimi pajuntamam. Štai tas susiskaldymas truko 300 000 metų iki Jėzaus atėjimo į mūsų pasaulį ir atsilaikymo prieš Šėtono gundymą ant Hermono Kalno. Tie 200 000 metų buvo griovimo – griovimo milžiniški tamsos tūkstantmečiai – 200 000 metų. Žmogaus grožio samprata, gėrio samprata, gailestingumo samprata, meilės samprata buvo naikinama. Viskas kreipiama į savanaudiškumą. Viskas kas yra bjaurastis, ydos, buvo kurstoma ir puoselėjama. Dėl to Kristus ir turėjo ateiti į šitą pasaulį. Jis tuo metu buvo Tėvo vicegerentas, Kūrėjo vicegerentas, savo sukurtoje drauge su Partnere Dukra Kūrėja Nebadonija Vietinėje Visatoje. Valdė kaip vicegerentas. Reiškia, valdė Tėvo vardu visą Vietinę Visatą, Nebadono Vietinę Visatą. O šitoje Nebadono Vietinėje Visatoje yra tokių Vietinių Sistemų kaip mūsų, kuriai vadovavo Liuciferis su Šėtonu, yra 10 000. Ir maištą prieš Kūrėją gali užbaigti tiktai Sūnus Kūrėjas – Sūnus Kūrėjas, įsivaizduokit, įsikūnydamas bejėgiu kūdikiu. Ir atsilaikydamas prieš to maištininko, vieno iš pagrindinių maištininkų siūlomas medaus ir pieno upes ir visokius aukšto statuso atlygius, jeigu tiktai jisai paneigs Tėvo buvimą, kaip Jo buvimą neigė ir Liuciferis ir pats Šėtonas, ir Kaligastija, mūsų planetos buvęs dvasinis vedlys. Štai, Jėzus atsilaikė atsakydamas į visus tokius gundymus – Tebūnie Tėvo Valia – Tėvo, kurį neigė ir Šėtonas, ir Kaligastija, sukursčius pačiam Liuciferiui tokį maištą ir iškėlus pseudoidėją – asmenybės laisvės idėją. Kokia patraukli – asmenybės laisvės idėja. Tavo asmenybė, tu nebeturi jokios aukštesnės institucijos, kuri galėtų būti išmintingesnė. Ne, tu turi savo asmenybės laisvę, nežabotą laisvę. Bet pats Liuciferis tą laisvę kaip tik ir pažaboja kitiems nurodydamas, kad jį garbintų kaip Dievą Satanijos Vietinėje Sistemoje. Štai, puikybė pasireiškia – nėra Tėvo, aš Jį paneigiu, kitaip Jis mane sunaikintų dėl to ką aš sakau prieš Jį, o Jis nesunaikina, tai argumentas ir įrodymas – nėra Tėvo. O save jis iškelia – štai, esu kaip Dievas Satanijos Sistemoje. Tai yra dvasinė kvailystė. Jėzus atsilaikęs prieš Šėtono gundymus ir likęs ištikimu Tėvui, oficialiai užbaigė šitą maištą. Bet oficialus maišto užbaigimas tai lėmė, kad Satanijos Sistema, na, ji jau gali transformuotis į šviesos pusę. Maištas toliau nebesivysto, trukęs 200 000 metų. Tuo tarpu, kada jis paliko mūsų pasaulį, sugrįžo į savo postą ir gavo aukščiausiąją valdžią Vietinei Visatai, nebe kaip regentas – Tėvo regentas, valdo savo Vietinę Visatą – Nebadono Vietinę Visatą – kuri sudaro tiktai vieną šimtą tūkstantąją dalį va šito dangaus skliauto. Tokių Vietinių Visatų šitame dangaus skliaute yra šimtas tūkstančių. O tokių skliautų yra septyni, ir jie skrieja prieš laikrodžio rodyklę aplink Rojų, Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – gyvenamąją buveinę. Tai štai, mūsų Sūnus Kūrėjas buvo pakeltas į aukštesnį rangą dvasioje – Šeimininko Sūnaus Kūrėjo rangą – ir jis valdo Vietinę Visatą jau savuoju vardu. Ir valdo taip, tarsi joje asmeniškai būtų pats Kūrėjas. Bet jis kilniai pasidalino savo valdžia su savo Partnere Dukra Kūrėja Nebadonija. Jos vardu ir vadinama mūsų Vietinė Visata – Nebadono Vietinė Visata. Štai jie abu yra ir Sukūrėjai šitos Visatos, aišku, ne tiesiogiai, bet ir panaudodami Energijos Reguliuotojus, Energijos Centrus. Materiją iš energijos organizuodami, pasaulius sukurdami, tiktai ne tokius kur gyvena žmonės. Tie pasauliai, kuriuose gyvena žmonės yra visi kilę iš evoliucinės saulės. Kada karščio spaudimas išspjauna į kosminę erdvę degančią materiją iš saulės, dalį šitos materijos prisitraukia saulė atgal, susiurbia į save dėl didžiulės traukos šito žvaigždėto kosminio kūno, bet dalis materijos pabėga, ir ten prisitraukia kitas, mažesnes, irgi pabėgusias degančias ar jau atvėsusias materijos dalis. Ir taip palaipsniui susikaupia per ilgą laikotarpį atitinkama planeta. Štai, mūsų planetos tokia yra kilmė – iš saulės. Todėl mūsų Vietinė Sistema – Satanijos Sistema – turinti, kaip ir kitos sistemos turinčios maždaug po vieną tūkstantį saulės sistemų, o saulės sistemose jau yra planetos su žmonėmis, su mirtingaisiais. Kai kuriose yra kelios planetos vienoje Saulės Sistemoje su žmonėmis, kitose yra po vieną. Mūsų saulės sistema turi tik vieną planetą su žmonėmis. Tai yra mūsų Urantija. Tai po Kristaus, buvusio čia prieš du tūkstančius metų iškeliavimo iš mūsų planetos, štai žmonės ėmė iškraipyti Kristaus paliktus mokymus, pradėjo kurti kitas religijas, dėl to mes turime dabartinę mišrainę – mišrainę, kurioje veši žmogaus charakterio ydos – melas, savanaudiškumas, apgaulė, agresija, prievarta, siekimas nustumti kitą, viešpatauti kito atžvilgiu, engti kitą, padlaižystė. Tai yra gyvulinio proto pasireiškimas vis stipresniu lygiu, nes maišto užbaigimas nereiškia, kad planeta turi nušvisti savaime. Tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad įsiviešpatautų tos amžinosios vertybės – mūsų tikrojo dvasinio asmens charakteris. Dėl to mes ir turime tuos šaltinius, kurie padeda mums. Štai – Urantijos Knyga, apreiškimas dvasinių būtybių, perteiktas dvidešimto amžiaus pirmame trečdalyje. O išleistas, kaip knyga, materialiu pavidalu, anglų kalba, 1955 metais. Bet aš taip pat priimu mokymus, ir iš Kūrėjo, ir iš Jėzaus. Štai šita knyga – Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl, čia jau antras leidimas su papildiniu. Kūrėjo knygos – aš jums tą noriu visą laiką demonstruoti, kad jūs prisimintumėt šitas knygas ir studijuotumėt jas – Akimirkos Amžinybė, Gyvoji Tyla, Meilės Galia, ketvirtasis tomas Tu – Manyje. Be šitų knygų jūs esat praktiškai nesuvokiantys kas ir kodėl dabar vyksta būtent taip kaip vyksta, ir į ką tai veda. Kai kurie mąsto plačiau, bet ir be šitų knygų dalį informacijos žmogus gauna iš pasąmonės. O ten šviesos mintis perteikia Kūrėjo dvasia Minties Derintojas. Tačiau kaip sistemos, mirtingasis be dvasinių tokių šaltinių, kurie vadinasi apreiškimai – tai yra apreiškiama-pateikiama iš aukščiau tikrovė – be tokių šaltinių neįmanoma susisteminti net ir atskirų teiginių, kad suvoktume ir priežastis, ir veiksmus, sprendimus, tų sprendimų įgyvendinimą ir pasekmes. Ir žvelgiant į perspektyvą, kas bus. Dėl to aš ir turiu Kūrėjo įgaliojimą, kaip Jo Ambasadorius šitai planetai ir Jėzaus ir Nebadonijos apaštalas, taip pat šitai planetai, šviesinti žmones – šviesinti. Ką reiškia šviesinti? Padėti jiems, padėti atrasti Kūrėją savo viduje. Dėl to aš ir skelbiu savo Evangeliją – Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas, kiekvieno viduje ir Jį galima atrasti. Mokau atrasti. Vedu ir pamaldas gyvojoje šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Ir kada jūs atversite save Kūrėjui – nuoširdžiai, savais žodžiais, bet kreipdamiesi į Jį kaip į Asmenybę, kaip į Asmenį, išsakydami savo skausmą, kančią, džiaugsmą, troškimą, svajonę – išsakykit nuoširdžiai, tuomet pradėsite palaipsniui pajausti nusiraminimą, net ir išsakydami tai. Atrasti – atrasti Kūrėją nėra taip paprasta, nes Jis yra nematomas, jį būtina patirti būsena. Tai gali užtrukti ne vienerius metus. Tas atsivėrimas, tas išsisakymas, išsipasakojimas to, ką jūs jaučiat, kam pritariat, kam nepritariat, kur nerandat išeities iš kokios nors padėties – viską išliekit, jums palengvės, nes jūs tuo metu nuoširdžiai atiduodat tą nesupratimą, tą jus slegiantį vidų, tą būseną – Kūrėjui. Atiduodat, nes jūs Juo pasitikit, nes jūs į Jį kreipiatės – kreipiatės pagalbos, nuraminimo, bet kreipiatės kaip į Asmenį – Tėve, Motina, Šaltini, Jėzau, nesvarbu kokį vardą jūs suteiksit tam Asmeniui apibūdinimą. Bet jeigu tai yra Asmenis, Jisai gyvas. Dievas – Dievas idėja. Dievas per daug plati ir amorfiška idėja, jūs negalit pajausti Jo. Asmenį jūs galit, kaip būdamas pats asmuo, galite jau pajausti. Ir atradus Jį atsiranda milžiniškas vidinis dvasinis – man įvyko ir gimimas ir tuo pačiu Kūrėjo atradimas, tą pačią akimirką. Tai įvyko, kaip aš pavadinau – vidinis dvasinis branduolinis sprogimas, viduje. Užliejo šiluma, ašaros, užliejo meilės galia tokia, visiems. Ir ligotiems ir sveikiems, turtingiems, ir beturčiams, benamiams. Aš eidamas, Vilniuje, gatvėje, ubagams dalindamas pinigus – dėkodavo jie. Sakau, aš tau dėkoju. Duok aš tau ranką pabučiuosiu – aš buvau pilnas meilės ir tas jausmas visą laiką tęsėsi, tęsėsi, ir stiprėjo. Ir dabar jisai toks įsišaknijęs ir įsiviešpatavęs manyje – aš apkabinu visus, be išimties. Bet vertinu veiksmus pagal tai, kiek atitinka tie veiksmai Tėvo – Kūrėjo Valią. Bet aš myliu kaip dvasines asmenybes visus, net ir tuos, kurie savo veiksmais maištauja prieš Kūrėją, bet kaip asmenybes, o ne kaip tuos maištininkus, kurie priima sprendimus, kursto karus ir juose dalyvauja. Tokiems veiksmams niekada aš nepritariu ir niekada nepritarsiu, nes Kūrėjas sumanė brolystę, visoje kūrinijoje – jokio karo, jokio ginklo, jokio šūvio, jokio skausmo ir kančios, jokios ligos. Įsivaizduokit, be ligų žmonija, bet ji gali būti tik tada, kada yra tokia būsena, vidinė būsena. Ji aukšto energinio dažnio virpesių būsena. Ligos, virusai yra žemo energinio dažnio laukas to mirtingojo viduje. Jį reikia valyti, švarinti, per atsivėrimą Kūrėjui – Asmeniui ir Asmeniam Kūrėjui. Ir vis daugiau panirti į Jį. Štai gydymas yra. Daktarai turi panirti į Kūrėją. Ir tada su meile eiti prie tų, kuriems reikalingas dar ir materialus daktaras. Bet jie turi būti patys dvasioje daktarai – dvasioje – daktarai. Ne savo kūnu, dvasine asmenybe. Iš jų turi sklisti aukšto energinio dažnio virpesiai. Tokie turi būti parlamento nariai, vyriausybės nariai, prezidentai visų valstybių, tokie turi būti – būsenos pilni. Bet iš kur jie tokie bus? Reiškia turi klausyti mano mokymų, visi. Ir Trampas, ir Putinas, kinų lyderis, ar Lietuvos politikai, jie visi turi susėsti prie ekranų ir klausytis mano mokymų širdimi – kitaip pasaka be galo. Ir naikinimas, ir visuomenės iširimas, taip – visuomenės iširimas. Visuomenė turi turėti siekį, šviesos idealą, šviesos tikslą, kuris suvienytų tautą, visuomenę. O tas gali būti tiktai per Dvasinio Mokytojo mokymus. Dėl to Kūrėjas mane įgaliojo ruošti visai planetai Dvasinius Mokytojus – ir tą aš darau, darysiu.
Jėzus sugrįžęs į savo dvasinį statusą – jau kaip Šeimininkas Sūnus Kūrėjas – numatė Ištaisomąjį Laikotarpį, o tai reiškia imtis visų įmanomų priemonių, kad maišto pasekmės, kurios yra skaudžios žmonijai, būtų pašalintos tarsi to maišto niekada nebuvo šitoje planetoje ir Vietinėje Sistemoje. Ir viena iš priemonių yra manęs pasirinkimas Kūrėjo Ambasadoriumi, ir Jėzaus ir Nebadonijos apaštalu, nešti gyvąją šviesą, Kūrėjo žodį visam pasauliui – visam pasauliui – taip. Ir tą aš darau, jau trisdešimtį metų – jau virš trisdešimt metų. Ir toliau darysiu, nes aš jaučiu Kūrėjo vedimą iš vidaus. Ir tai, ką aš sakau yra Kūrėjo žodis, įsidėmėkit. Tai nėra mano paties sugalvota misija. Tai yra man suteikta Tėvo – Kūrėjo misija, atstovauti Jam šitoje planetoje ir Jėzui ir Nebadonijai, ir tą aš nuoširdžiai darau. Tai yra gyvenimo prasmė ir jums kiekvienam – būti savimi atspindint Kūrėją savo gyvenimu, gėrio darbais, bendradarbiaujant brolystėje, Visų Gerovei. O tai reiškia ir jūsų kiekvieno labui. O tuo pačiu tai jūsų indėlis į Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimą, šitoje planetoje. Suteikite man pagalbą. Be jūsų žmonija nenušvis. Žmonija nušvinta per kiekvieną atskirą jos narį.

Komentarai