Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Midsonitų gyvybės kategorija yra mįslė ir dvasinėms įvairaus statuso asmenybėms – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 01 10

Manoji valia sulieta su Tavąja – Tavąja – Kūrėjo Valia.

Mano vardas Algimantas. Aš esu Kūrėjo Ambasadorius šitai planetai, Jėzaus ir jo Partnerės – Nebadonijos – apaštalas šitai planetai. Dabar vyksta gyvosios pamaldos. Ką tik pagarbinome Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – Keturias Asmenybes – Keturis Šaltinius ir Centrus absoliučioje dvasinėje vienovėje. Ir ta garbinimo būsena tiek pripildo gyvais Kūrėjo virpesiais, kad taip sunku sugrįžti į tuos virpesius, kurie yra daug žemesnio dažnio, kada aš turiu tarti savo pamokomąjį žodį. O aš sąmoningai atskiriu savo dvasiniais mokymais garbinimo komuniją nuo prašymų komunijos, kad mano dvasiniai broliai ir sesės patirtų skirtumą virpesių gama viduje. Kita vertus, kad jie kitiems galėtų paaiškinti, garbinimas tai yra tokia Kūrėjo, tiksliau pasakius, mirtingojo toks Kūrėjui skirtas savęs nuoširdus išreiškimas, kada nėra nė šešėlio prašymo – prašymo sveikatos, doros, teisingumo, gailestingumo, meilės – nėra nė jokio prašymo. Reiškia, tokia garbinimo komunija yra paties aukščiausio energinio dažnio virpesių patyrimo būsena viduje, kuris ir garbina Kūrėją. Garbinimas reikalingas mums, ne Kūrėjui. Kūrėjas yra visų energinių virpesių Šaltinis ir Centras, o mes iš Jo geriame kuo aukštesnius energinius virpesius priklausomai nuo mūsų nuoširdumo, atsivėrimo Jam. Ir štai, kada mes jau po mano pamokomojo žodžio panirsime toliau į gyvąją komuniją su Kūrėju, tuomet virpesiai bus žemesniame dažnyje, palyginus su garbinimo patiriama mūsų aukšto dažnio virpesių būsena, nes atsiras prašymas – prašymas – net ir gėrio prašymas jau yra savanaudiškas. Garbinime nėra jokio prašymo.
Kūrinija gyvena Kūrėjo Energija. Visi – visi – kūrinijos segmentai yra sukurti iš Kūrėjo Energijos. Visa kūrinija yra materiali – pasauliai, materialios sferos, architektūrinės sferos taip pat yra materialios, nors tuose pasauliuose gali būti tokie mirtingieji kaip mes, patys žemiausi tarp visų kūrinijos tvarinių, turintys materialų apvalkalą. Yra aukštesnis laiptelis, kada mes būsime pažadinti trečiąją dieną po visos Kūrėjo teikiamos gyvybinės energijos šitam materialiam apvalkalui, kuris vadinamas žmogišku kūnu, sielos tapatybe, morontiniu energiniu lygiu gausime morontinės energijos apvalkalą. Tai – etapas sielos tapatybės vystymuisi morontinėje formoje – yra dvasinis energinis formos aukštesnio dažnio virpesių pavidalas. O pati asmenybė yra viduje, jau šitame materialiame kūne. Tai yra Kūrėjo suteikta Dovana – asmenybė. Ji yra dvasia savo pradiniu statusu, nors pati žemiausia, bet ji yra ta pati dvasia, nesikeičianti, keičiasi tik tos dvasios tapatybė. Tapatybė visą laiką auga. Ji siekia pripildyti kuo daugiau save Kūrėjo energiniais virpesiais, ir, natūralu, kad ta pati asmenybė junta vis aukštesnio energinio dažnio virpesius, ir stipriau. Kūrinija yra milžiniška arena mūsų patyrimo kaupimui. Net ir tie, kurie yra kūrinijoje daug aukštesnio statuso išraiška – ir dvasios, ir sielos – siekia taip pat daugiau pažinti kūriniją, tuo pačiu daugiau pažinti ir patirti Patį Kūrėją. Kūrėjas iki galo nepažinus, kaip ir kūrinija iki galo nepažini. Kiek mes bestudijuosime, visą laiką bus daug paslapčių, kurių mes negalėsime tą akimirką atskleisti. Reikalingas bus dar gilesnis studijavimas, dar gilesnės žinios ir apie kūriniją, ir apie kūrinijoje veikiančius Kūrėjo Sūnus ir Dukras.
Didelė dalis – didelė dalis – bet ji sudaro nedidelę dalelę visų veikiančių dvasinių asmenybių, apreikšta Urantijos Knygoje – Epochiniame Apreiškime – kurį parengė žmonijai įvairių kategorijų dvasinės asmenybės daug aukštesnio už mirtingojo proto bet kokį suvokimą, nes, savaime suprantama, tas, kuris ruošia šituos dokumentus, jis savo protu ir supranta, ir suvokia daug plačiau negu jis sudėjo į savo atitinkamą ir Urantijos Knygoje pateiktą dokumentą, kaip to dokumento autoriaus. Tai štai, iš šito Epochinio Apreiškimo mes sužinome labai daug įvairių Kūrėjo Sūnų ir Dukrų ir egzistuojančių kategorijų.
Mes žinome, kad pradžia mūsų planetoje tai ne Darvino evoliucinė teorija, kad iš beždžionės darbas padarė ją žmogumi. Tai yra vaikiška pasaka, kuria, tarp kitko, tiki ir mokslas. Dėl to aš ir vadinu – pseudomokslas – dabartinis. Ateis ta akimirka, kada jis taps tikru mokslu Kūrėjo arba Kūrėją šlovininčio ir propaguojančio žmogaus pasireiškimu, mokslininko pasireiškimu, kada jis atras Kūrėją savo viduje ir pašvęs savo gyvenimą ir veiklą, ir mokslą, Kūrėjui ir viską dirbs su Kūrėju, bet atsiduodamas Kūrėjo vedimui iš vidaus. Tada mokslas taps mokslu. Dabar tai yra – pseudomokslas!
Gyvybės Nešėjai – yra tokia kategorija. Jie suteikia pradžią mūsų gyvybei, turiu minty, mūsų planetos gyvybei, čia įterpia gyvybės plazmą. Iki tol buvo daromi eksperimentai Vietinėje Sistemoje, o Vietinė Sistema tai yra pati žemiausia kūrinijos grandis, kur gyvena mirtingieji, tokie kaip mes, turintys materialų pavidalą, tarp kitko, irgi įvairių kategorijų mirtingieji, nes planetose gyvenantys mirtingieji yra skirtingi, o tų planetų šiuo metu mūsų Vietinėje Sistemoje yra šeši šimtai devyniolika su žmonėmis. O išvis kūrinijoje šiuo metu yra septyni trilijonai arba kitais žodžiais nusakant tą patį skaičių – septyni tūkstančiai milijardų planetų su žmonėmis. Tai tas mūsų pseudomokslas, kuris ieško kosmose kažkokio ryšio su kitais, sakykime taip, gyvybės kažkokiais pasireiškimais, jis ne į tą pusę žiūri. Tai štai, Gyvybės Nešėjai, jie atlieka eksperimentus su gyvybės plazma prieš ją įterpiant planetoje ir tiekia penkis šimtus tūkstančių, mažiausiai, eksperimentų, priderindami tos plazmos struktūrinę formulę, cheminę formulę, prie šitos planetos, kurioje numatyta įterpti šitą gyvybės plazmą, pradedant gyvybę toje planetoje, visų sąlygų, kokios yra toje planetoje – planetos tankis, planetos dydis, planetos atmosferinis spaudimas, planetos drėgmė, planetos temperatūra – nes visa tai labai svarbu kokia išsivystys žmogiškoji kategorija, koks turės būti tos žmogiškosios kategorijos ūgis, svoris. Visa tai yra potencialiai jau sudėta į tą gyvybės plazmos pagrindo formulę. Ir mūsų formulė yra – pagrindas mūsų formulėje – natrio chloridas – druskos tirpalas. Dėl to, kada išsiderina mineralai, elektrolitai mūsų kūne, iškart puola natrio chlorido tirpalą leisti.
Bet yra dar tokia kategorija asmenybių, kuri taip pat veikia kaip Gyvybės Nešėjai – Melkizedekai. Dėl to tikrai įdomus jų pasireiškimas. Melkizedekai dvasia įgyja materialų pavidalą, ir jie gali veikti kaip Gyvybės Nešėjai atitinkamame pasaulyje, ne tokiame kaip mūsų. Ir jie paima sau į partneres Materialias Dukras, tai yra Ievas. Bet imkim vieną tokį Melkizedeką-Gyvybės Nešėją, jis pasiima sau į partnerę Dukrą Kūrėją, tiksliau, ne Dukrą Kūrėją, o Materialiąją Dukrą. Dukra Kūrėja yra Vietinės Visatos Sūnaus Kūrėjo Partnerė, o čia yra Materialioji Dukra. Tai yra materialaus, realiojo Sūnaus Partnerė. Adomo ir Ievos atėjimas į mūsų pasaulį, tai yra Materialios Dukros ir Materialaus Sūnaus atėjimas į mūsų pasaulį sukurti violetinę rasę. Ta misija buvo sužlugdyta Ievos ir vėliau pakartota, sąmoningai, Adomo. Grįžtant prie Melkizedeko, kaip Gyvybės Nešėjo, tai jis atsiliepia į Vietinės Sistemos vadovo raginimą – reikalingas Melkizedekas, kuris veiktų poroje su Materialia Dukra kuriant gyvybę. Ir toji gyvybė turi pavadinimą irgi – na, tai naujas žodis žmonijai – Midsonitai. Jie sukuria juos sueidami į bendrą lytinę sueitį – Melkizedekas ir Materialioji Dukra. Melkizedekas atsirenka iš daugybės Materialiųjų Dukrų, kurios savanoriškai pasisiūlo šitai misijai, atsiliepdamos į Vietinės Sistemos vadovo prašymą. Ir šitoji gyvybės kategorija taip pat materiali. Midsonitai – jie dauginasi taip pat lytiniu keliu, ir jų palikuonys, kada sulaukia septintosios kartos, tada Ieva motina planetą palieka. Melkizedekas-Gyvybės Nešėjas – jis palieka anksčiau tą planetą, o tai planetai suteikia vadovavimą vyriausiasis Midsonitas. Tai yra vyriausiasis Melkizedeko ir Ievos-Materialios Dukros sūnus. Dabar pamanykite, vyriausias sūnus, kuris yra sukurtas materialia sueitimi tarp Melkizedeko ir Materialios Dukros-Ievos, jis gimsta be patyrimo, gimsta be supratimo, jis turi mokytis viso šito – mokytis septynias kartas. Midsonitai nėra nei amžini, nei mirtingi. Tai yra unikali gyvybės kategorija. Ji yra materiali. Dauginasi būtent lytiniu keliu. Jų gyvenimas apima maždaug tūkstantį metų standartiniu laiku. Tūkstantis metų standartiniu laiku, jeigu palyginus su mūsų planetoje egzistuojančiu laiku, tai būtų penki tūkstančiai metų. Penki tūkstančiai metų – jų gyvenimo trukmė. Bet kada žvelgia į tuos Midsonitus, kurie veikia Nebadono kiekvienoje Vietinėje Sistemoje – o Nebadonas yra mūsų Vietinė Visata, tai šitoje Vietinėje Visatoje Vietinių Sistemų yra dešimt tūkstančių, ir kiekvienoje Vietinėje Sistemoje yra Midsonitai sukuriami šitokiu būdu – tai nuo pat pirmojo gimusio Midsonito iki dabartinių laikų nėra nė vieno, kuris būtų iškeliavęs kažkur, kaip mes vadiname tą transformavimą, kada ištinka materialaus kūno mirtis, tai jų neištiko materialaus kūno mirtis nė vieno nuo pat sukūrimo pradžios. O kada jie šiame pradiniame pasaulyje išgyvena penkis tūkstančius metų, tada jie yra angelo-serafimo įserafimuojami, reiškia, jie turi būti išgabenti į kitą pasaulį. Ir tas įserafimavimo procesas apima jų materialaus kūno dematerializavimą, nes angelas materialaus kūno gabenti negali į kitą pasaulį – jis sudegtų tiesiog – nes angelo greitis pranoksta šviesos greitį, sakykime, tris kartus, kada įjungiamas į energines grandines. Tai štai, tas transformavimas, dematerializavimas, o kitame pasaulyje vėl rematerializavimas to kūno, atima jiems galimybę toliau turėti palikuonių. Žodžiu, jų susiliejimas su Minties Derintoju negali įvykti, kadangi jie Minties Derintojo neturi. Išeitų, kad jie negali būti amžini, nes susiliejimas su Derintoju garantuoja amžinybę kiekvienam mirtingajam, bet, kaip jau aš sakiau, nėra nė vieno Midsonito, kuris būtų patyręs išnykimą. Kokia yra šitų Midsonitų ateitis kol kas niekas negali pasakyti Vietinėje Visatoje. Net ir iš Supervisatos atkeliavusių su savo atitinkamomis užduotimis įvairių dvasinių kategorijų asmenybių, niekas nežino kokia jų yra ateitis.
Vietinėje Visatoje yra Užbaigtųjų Mirtingųjų pasauliai. Ir būtent tuose pasauliuose yra vienas pasaulis, kuriame buriasi būtent Midsonitai dėl kažkokios jų ateityje būsiančios užduoties vykdymo. Kaip ir mes dabar, eidami į Rojų, pasiekę Užbaigtųjų Mirtingųjų Rojaus korpusą, tapę to korpuso tikraisiais nariais, neturėsime tikslaus supratimo, suvokimo, kokia mūsų bus paskirtis kažkada tolimoje ateityje. Dėl to Užbaigtieji Mirtingieji, šito Rojaus korpuso nariai, atlieka įvairias misijas, ir kai kurie patenka atgal į savo gimtąsias Vietines Visatas, ir būtent yra toliau laikomi šitose Vietinės Visatos Užbaigtųjų Mirtingųjų Rojaus korpuso narių pasaulyje, bet aš sakau – ne visi – ir Midsonitai irgi yra tų pasaulių, Užbaigtųjų Mirtingųjų Rojaus korpuso tikrųjų narių pasaulių vienas iš tų pasaulių skirtas Midsonitams, nes ten yra keturiasdešimt devyni pasauliai. Sakykime, mirtingieji, kurie žengia per savo mokymosi sferas, užbaigę tą mokymąsi sielos etapu eidami, tampa jau tikrosiomis dvasinėmis asmenybėmis, kurios turi dvasinę formą, nebe sielos tapatybės morontinę formą, ir visą energiją, kuri išeikvojama atliekant užduotis, atstato iš energinių grandinių, ne iš maisto, morontinio maisto. Tai štai, jie gali per tas nueitas sferas-pasaulius laisvai patys būti tuose pasauliuose, keliauti į tuos pasaulius, jau tuos, kuriuos įveikė savo mokymosi procese ir procesu, kuriuos įsisavino. Bet yra tų sferų – ir būtent tos sferos, kurios skirtos Užbaigtiesiems – į kurias mirtingųjų neįleidžia – neįleidžia dėl to, kad jiems ten dar per anksti kaišioti nosį, jie dar turi mokytis. Ką tam pirmokui, įleidus į kokią nors chemijos laboratoriją, ką jam ten daryti, kai jis neišmano, kas čia yra? Tikslo nėra! Tai štai, Midsonitų gyvybės kategorija yra mįslė ir dvasinėms įvairaus statuso asmenybėms lygiai taip pat kaip ir mes, dabar keliaujantys į Užbaigtųjų Mirtingųjų Rojaus korpusą, irgi niekas nežino, kokia laukia ateitis išoriniame kosmose. Dabar kūrinija plečiama, kuri šimtus tūkstančių kartų pranoksta šitą darinį, kuris dabar matomas mums, pakėlus į dangų akis. Ten bus naujos visatos, naujos kuriamos gyvybės struktūros. Ir būtent Melkizedekai-Gyvybės Nešėjai samprotauja – samprotauja – tai nėra faktas – bet jų nuomone, kad jų vaikai, Midsonitai, kurie neturi Minties Derintojų, bet kažkada ateityje gaus Dievo Galutiniojo Dvasią, absonitumo Dvasią. Žodžiu, tai yra mįslė, kuri atsiskleis tiktai Evoliuciniame procese.
Juk, kada aš jums pirmą kartą pasakiau, kad mes, pradėję garbinti Rojaus Trejybę, dar turėdami materialų pavidalą, kai Ją garbina tiktai pačiame Rojuje, tapome Naujo Visatos Amžiaus Ištakomis, ir dar daugiau, mes prijungėme net ir Ketvirtąją – Visuminę Dievybę AŠ ESU – kaip Asmenybę – prijungėme prie Rojaus Trejybės garbinimo, štai tos Naujo Visatos Amžiaus Ištakos, kai dabartinis Visatos Amžius yra tik pusiaukelėje – tik pusiaukelėje. Net ir mūsų Nebadono Vietinėje Visatoje turi būti dešimt milijonų apgyvendintų žmonėmis pasaulių. Dabar yra apgyvendinta maždaug pusketvirto milijono tiktai – pusketvirto milijono žmones turinčių pasaulių, iš dešimties milijonų. Įsivaizduokite, šitas Amžius net ir mirtingųjų lygiu – dar toli nuo užbaigto. O ką reiškia mirtingųjų, sakykime, tas Visatos Amžiaus užbaigimas? Tai, kad kiekvienas mirtingasis turi pasiekti Jėzaus nušvitimo dvasinį laiptelį. Tai yra – Šviesos ir Gyvenimo laiptelį. Kiekvienas! Tai tada tas pasaulis bus pasiekęs Šviesos ir Gyvenimo laiptelį. O jeigu turi būti dešimt milijonų, tai turi būti visi nušvitę tuose dešimtyje milijonų žmonėmis apgyvendintų pasaulių tokiu Jėzaus dvasiniu lygiu kiekvienas gyventojas, kai dabar dar nėra pusės planetų apgyvendintų Vietinėje Nebadono Visatoje. Tai iš dešimties milijonų – trys su puse milijonų. O, juk tie, kurie dar neapgyvendinti pasauliai, jie turės būti apgyvendinti, ir ten gyvybės plazma turės taip pat būti įterpta, prieš tai atliekant daugybę – net iki pusės milijono – eksperimentų su ta gyvybės plazma, ir ji turės išsivystyti evoliuciniu keliu per kokybinius šuolius, net pereinant per laukinio pakopą – laukinio – to visiškai, sakykime, grubaus ir, tiesiogine prasme, agresyvaus žmogaus vystymosi laikmetį iki Jėzaus laiptelio. O tai reiškia milžinišką laiko tarpsnį! Ir jau dabar mes esame tiek laiko – iš anksto – Naujo Visatos Amžiaus Ištakomis, ne Nauju Visatos Amžiumi, bet Ištakomis! Nes pradėjome garbinti Rojaus Trejybę ir net gi prijungę Visuminę Dievybę AŠ ESU, Kurios negarbina net Rojuje nei vienas tvarinys visoje kūrinijoje. Štai, kaip iš anksto Kūrėjas pasirūpina Naujojo Visatos Amžiaus Ištakomis – pradžia – ateičiai. Tai ir Midsonitai, ir Užbaigtieji Mirtingieji Rojaus korpuso tikrieji nariai iš anksto ruošiami kažkokiai misijai, kuri dar milijonus metų nebus atskleista, nes poreikio tai misijai dabar net nesusidarė.
Vienaip ar kitaip, kaip aš sakiau, kūrinija iki galo yra nepažini, nes ji visą laiką turi savų paslapčių, atsiskleidimo laiką, o tuo labiau, kad kūrinija yra plečiama į kosminę išorinę erdvę. Todėl kosminių paslapčių bus daugiau ir gilesnių. Ir darbas, ne poilsis, darbas laukia – po prisikėlimo – intensyvesnis negu šitame pasaulyje, kurį galime vadinti – tai vaikų darželio lygis, ir vaikams leidžiama žaisti. Žaiskit, ką norit – galit maištauti ir prieš Kūrėją, kaupt sau materiją, galit kariaut, žaiskit tuos kareivėlius. O kada bus aukštesnis laiptelis po prisikėlimo, štai tada prasidės darbai, ir nė vienas negalės tinginiauti, nes tinginiai tiesiog apsispręs atsisakyti tapatybės. Ir jie bus sunaikinti, kaip asmenybė, jie bus išmontuoti – niekada nebegalės pasireikšti aplinkoje, niekada, ir visa jų veikla, visi įrašai bus panaikinti, tarsi jų niekada ir nebūtų buvę nei šitame pasaulyje, nei kūrinijoje.
Dėl to aš jus, mylimieji, raginu – atsigręžkite į Kūrėją savo viduje – nuoširdžiai. Atsigręžkite, atraskite Kūrėją savo viduje! Ir tada įvyks jūsų vidinė, dvasinė, transformacija, jeigu jums pasiseks gimti iš dvasios. Tai – ilgas, ilgas Kelias! Tai neatsitinka per metus-dvejus ar net per dešimtį metų. Bet jūsų pastangos – kryptingos, nuoširdžios – bus atlygintos net ir Ramybe viduje, Išmintimi didesne negu jūs ją šiandien turite. O gimimas iš dvasios tai – yra Dovana, retai kuriam suteikiama, aišku, suteikiama – už pastangas. Bet tai yra jau kita tema.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)

Komentarai