Forumas: temos peržiūra
Kūrėjas - Rojaus Trejybė-AŠ ESU veikia visų viduje
Mielieji, Kūrėjas - Rojaus Tejybė-AŠ ESU savo veikimą parodo nuolat, tik ne visi šį veikimą pajunta. Tie, kas pajunta, net ir nežinodami nieko konkretaus apie Kūrėją, jau yra nuoširdžiuose Kūrėjo ieškojimuose, nors jie, kol kas, eina aplinkiniais takeliais, eina į Kūrėjo Gyvąjį Kelią.
Po vienų gyvųjų pamaldų mūsų - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - Gyvojoje Šventovėje Lina, priėjusi prie manęs paklausė asmeniškai, ar galėčiau atvažiuoti pas jos draugę, kuri pati labai norėtų atvykti į mūsų Gyvąją Šventovę, bet dėl silpnos fizinės sveikatos ir amžiaus to padaryti nepajėgia, nes iš namų nebeišeina niekur. Aišku, aš sutikau nuvažiuoti. Tai įvyko ne iš karto, o praėjus kuriam laikui, ir kada laikas buvo sutartas, Lina mane nuvežė. Nustebau, kad toji moteris pakvietė dar keturias drauges, tad mūsų jau buvo septyni. Iškart pajaučiau nuoširdžią atmosferą tarpusavyje. O tai rodo, jau kalbant dabartiniais urantams suprantamais energinais žodžiais - daug aukštesnio energinio dažnio virpesius negu aplinkoje viešpataujantys žemi virpesiai. Buvo gera jausti tokį nuoširdų kiekvieno mano tariamo žodžio gyvą gėrimą tarp šių naujų dvasinių sesių. Malonu buvo sužinoti, kad jos ieško, nuoširdžiai ieško, Kūrėjo. Aš dalinausi tuo, kuo dalinuosi ir su urantais - Kūrėjo Šviesa. Buvo ilgas, nuoširdus, ir šiltas bendravimas. Jis man priminė ir tolimą praeitį, kada tik pradėjau savo viešą dvasinę kelionę į Rojų, sukvietęs visus norinčius į Vilniaus Mokytojų namus pasiklausyti Kūrėjo Šviesos žodžių, kurie juos sustiprintų ir apšviestų. Tuomet buvo apie penkis šimtus tokių nuoširdžiai klausančių manojo žodžio, dabar tik šešios. Skaičius nesulyginamas, bet kokybė buvo labai panaši, dėl to ir prisiminiau tuos savo pirmuosius viešus mokymus apie Dievą - pačią pradžią - 1994 metų vasario 18-ąją. Veidai kaito, raudonavo, bet dėmesys nė akimirkai nemažėjo, ir mano žodžiai kaip Gyvasis Vanduo gaivino besiklausančius iš vidaus, kad ir minties nekilo padaryti pertrauką atsikvėpti.
Tačiau šį kartą mano virpesių dažnis buvo nepalyginamai aukštesnis už ano meto virpesius. Dar daugiau, dabar šios dvasinės sesės turėjo galimybę patirti daug daugiau, negu galėjo patirti tie šimtai besiklausančių. Jau baigiantis susitikimui Lina man pasiūlė, kad aš garsiai pagarbinčiau Kūrėją, kaip garbiname Rojaus Trejybės-AŠ ESU Gyvojoje Šventovėje. Aš sutikau jos prašymą patenkinti, tik prieš garbindamas Kūrėją, dar paaiškinau, kodėl čia yra Keturi Asmenys - Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Kada po garbinimo Lina paklausė, ką jos jautė, tai jos beveik visos pasidalino savo pojūčiais - kas juto šilumą, kas žodžiais nenusakomą vidinę būseną, kuri sklido nuo galvos žemyn ir per visą kūną. O po tokių nuoširdžių pasidalinimų, Lina dar paprašė, kad jos taip pat galėtų patirti, ką patiria urantai Gyvojoje Šventovėje, kada Kūrėjas suteikia kokį nors mokymą. Aš vėl sutikau kreiptis į Kūrėją dėl šių dvasinių sesių sustiprinimo jų dvasiniuose ieškojimuose. Mokymą suteikė Rojaus Trejybės Antrasis Asmuo - Amžinoji Motina. Ir vėl mano naujos dvasinės sesės pasidalino savo patyrimais, ką jos jautė savyje. Vėl pojūčiai, kaip ir Kūrėjo garbinomo akimirką - ir šiluma, ir ramybė, ir net kaip žaibas persmelkęs visą kūną. Kiekvienai individualūs, bet visoms neapsakomas pakylėjimas ir neišreiškiamas žodžiu vidinės būsenos buvimas.
Kūrėjas - Rojaus Trejybės-AŠ ESU - veikia visus, tik ne visi Kūrėjo poveikį patiria, dėl to ir yra bendras žemų energinių virpesių dažnis visoje planetoje - žmonijoje - tik dėl to kyla visos ydos ir konfliktai, karai ir nusikaltimai.
Buvo gera sėsti ir prie stalo. Man dar nespėjus pasiūlyti pasimelsti prieš valgį, jau kai kurios dvasinės sesės ėmė ragauti patiektų valgių. Aš paprašiau dar luktelti minutę, kad pasimelsčiau prieš valgį garsiai. Joms vėl tai buvo naujas patyrimas. Urantams malda prieš valgį jau savaime suprantamas dalykas. Ir ne tik suprantamas - jis tapo nebeatskiriama būtinybė.
Išsiskiriant visos labai nuoširdžiai dėkojo už šį susitikimą. O viduje buvo tikras pasitenkinimas, kada susirenka nuoširdūs klausytojai, kada nėra priekabiautojų, kada viešpatauja Kūrėjo Dvasia, tada ir bendras energinis laukas yra darnus ir pakylėjantis.
Ryte paskambino Lina, sakė, kad jai skambino jos draugė ir sakė, kad pasilikusios dvasinės sesės dar aptarinėjo šį nuoširdų mūsų susitikimą, ir vėl prašė padėkoti už jį. Aš Linai pasakiau, kad man irgi labai malonu buvo ne tik matyti, bet jausti šių dvasinių sesių tokius žingsnius dvasiniuose ieškojimuose Paties Kūrėjo. Ir sutikau su jos išreikštu pageidavimu, kad ateityje ir dar kartą būtų galima susitikti.
Svarbu, kad tik būtų noras nuoširdus, tada bus ir atsakas iš Kūrėjo.
Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2026-01-24 08:53:19
Komentarai
Zina, 3kl. – Kaip Tu ten danguje gyveni? Ar visko turi? Gal ko reikia?Rodik, 4kl. – Žmonės taip kenčia Žemėje, nejaugi Tavo pragare dar blogiau?
Zoja, 3kl. – Aš Tave, aišku, myliu, bet mamą ir tėtį labiau. Ar tai nieko tokio?
Julia, 1kl. – Ar galima man nenumirti, a ?
Galia, 1kl. – O kai mama man perka ką nors skanaus, tai Tu jai šitą pasakinėji?
Nataša, 2kl. – Kodėl pavasarį, kai vakare Tu danguje uždegi žvaigždes ir puti į Žemę šiltą vėją, o aplinkui tylu-tylu, man norisi verkti?
Maratas, 2kl. – Kaip gi taip – viskam dievo valia? Vasarai, mamos ligai, ir karui?
Igoris, 4kl. – Katalikų – vienas Dievas, musulmonų – kitas, judėjų – trečias, liuteronų – ketvirtas, stačiatikių – penktas. Tai kiek gi ten jūsų yra?
Valera – 2kl. O kada žemėje šaudo, Tu, ką, negirdi, Viešpatie?
Ženia, 3kl. – Tu protą turi, ar Tu visas susidedi iš sielos?
Zoja, 4kl. – O juk pirmeji pradėjo gimdyti vyrai – prisimink Adomo šonkaulį ir Ievą. Kuo Tau tai nepatiko ir Tu užkrovei tokį darbą moterims?
Ruslanas, 1kl. – Tu rašai Biblijoje, kad pradžioje buvo žodis. Koks?
Sergiejus, 3kl. – Reiškia, jeigu aš gerai supratau evoliuciją, Tu sukūrėi Adomą ir Ievą, o tolimesnis žmogus atsirado iš beždžionės?
Aleksandras, 2kl. – Viešpatie, o apskritai tai tu esi?
Sveta, 2kl. – Gal aš kuo nors galiu Tau padėti?
Jana, 4kl. – O kas buvo pradžioje, Aomas ir Ieva, ar dinozaurai?
Paša, 3kl. – Kodėl mane taip ir traukia iškrėsti ką nors blogo? Tai tu čia mane išbandai?
Liova, 3kl. Kodėl taip viskas brangu?
Iraklijus, 4kl. – Žinai, kaip gėda būti nė už ką neturtingu?
Fedia, 1kl. – Viešpatie, gal imkime draugauti?
Igoris, 4kl. – Žemėje tiek vargų ir kančių, ar dėl to, kad žmonėms nebūtų gaila mirti?
Liza, 2kl. – Kaip man gyventi, kad visi pasaulyje būtų laimingi?
Marina, 4kl. – Kam Tu sukūrei šį pasaulį, Tu, ką, nesupratai, kad bus toks mulkinimas?
Andriejus, 4kl. – Kodėl mūsų namuose toks šuniškas gyvenimas, kad nė viena katė nepritampa.
Raja, 3kl. – Skirtingose knygose Tave aprašo skirtingai. Kur būtų galima gauti Tavo nuotrauką? Kad ir pieštvaninę?
Ala, 3kl. – Kodėl, kai ką nors nuskriaudi, nuotaika genda, o kada kam nors atleidi, būna džiaugsminga?
Sergiejus, 4kl. – Ar tiesa, kad iki Tavęs žmonės buvo beždžionėmis?
Ojaras, 3kl. – O ateistai tavęs ko nors prašo?
Jura, 2kl. - Kiek kartų aš klysiu meilėje? Trys kartai jau yra.
Ilja, 2kl. – Už ką mes senstame?
Arina, 3kl. – Kodėl daugelis žmonių tokie nesaulėti?
Romanas, 3kl. – Kodėl gyvybę suteiki Tu, o ją atimti gali bet kas?
Goga, 4kl. – Jeigu man ką nors skauda, tai reiškia, Tu ant manęs pyksti?
Artiomas, 4kl. – Kodėl, kai iš darbo grįžta tėtis, namuose tuoj pat tampa tamsu?
Stiopa, 2kl. – Kodėl kai myli, patinka viskas, net kiaušinienė?
Arkadijus, 3kl. – Argi laimė numatyta ne visiems žmonėms?
Markas, 1kl. – Ar gali užtekti vaikystės visam gyvenimui?
Erikas, 4kl. – Kokiame pavidale Tu gyveni?
Dima, 3kl. - Sukurk taip, kad Tu gyventum visada turėdamas visko, kad turėtum gerą namą ir daug pinigų. Ir atsimink, Viešpatie, kas Tau viso šito palinkėjo.
Olegas, 4kl. Neseniai iš manes pavogė 35 rublius [ - 0,5 euro -]. Padaryk taip, kad tas, kuris pavogė, juos pamestų, o aš juos surasčiau. Jis, aišku, ims kaukti, Tau pasiskųs dėl savo likimo, o mes sužinosime, kas vagis. O vėliau mes su Tavimi jam įkrėsime už nuodėmę.
Nadia, 3kl. – Aš prašyčiau savo tėvams proto, o tai jie visiškai manęs nesupranta.
Šurikas, 4kl. – Na, atsiųsk man maišą pinigų. Juk Įsakymas sako: pamilk savo artimą, už tai tau sugrįš dešimteriopai. Paskaičiuok, kiek Tu iš šito uždirbsi.
Garikas, 2kl. – Duok man stebuklingą lazdelę ir aš nuo Tavęs atstosiu.
Sonia, 2kl. – Padaryk taip, kad mano rašysena būtų graži, tada aš parašysiu gerai kontrolinį darbą, o ir Tau gi bus lengviau skaityti mano laiškus.
Stiopa, 4kl. – Noriu, kad visas pasaulis gyventų draugiškai. Nekariautų. Aš nenoriu karo. Na, gerai, pereikime prie geresnių dalykų. Noriu būti turtingas. Amen.
Vera, 3kl. Noriu, kad jaunystėje gyvenčiau gerai ir laimingai, o senatvėje galima tiktai laimingai.
Raja, 2kl. – Parodyk man tylutėliai nors vieną angelą.
Kostia, 4kl. Padaryk taip, kad Žemėje sulūžtų visi ginklai.
Kostia, 2kl. – Aš norėčiau daug dienų be ašarų.
Jura, 2kl. Na, susitikime iki mirties.
Alioša, 4kl. – Sako, kad žmogus sugrįžtą į Žemę kažkieno pavidalu. Prašau, padaryk taip, kad aš grįžčiau į Žemę savo šuns pavidalu, o jis mano pavidalu, ir mes vėl būsime drauge.
Jura, 3kl. – Padaryk taip, kad mama ir tėtis susitaikytų. Dievulėli, padėk, aš mesiu rūkyti.
Artūr, 2kl. – Ne sau prašau, žmonijai. Prašau, padaryk taip, kad visi pasaulyje gyventų 11 metų daugiau negu priklauso.
Julia, 2kl. – Padaryk, kad žmonės mirtų ramiai ir laimingai.
Aliona, 1kl. – Norėčiau patekti pas Tave į namus į svečius. Savaitėlei.
Olegas – 1kl. - Tegu žmonės nežudo kitų žmonių.
Jura, 1kl. – Noriu tylios ramios senatvės.
Žora, 2kl - Kai mano šuo paliks Žemę, pasiimk jį sau. Tu turėsi tikrą draugą. Išvesk jį pasivaikščioti 7 valandą, ėda jis viską, nešauk ant jo, gali jis krimstelėti.
Osia, 4kl. – Prašau, surask Vilką – Anatolijų Papanovą, Vini-Puchą – Jevgenijų Leonovą, ir Katiną Leopoldą – Andriejų Mironovą, ir pasakyk jiems, kad mes juos mylime.
Vasia, 4kl. – Tegu visi žmonės bus laimingi, tada jie nebūna pikti.
Vika, 2kl. – Tegu geriems bus gerai, o blogiems – blogai.
Monia, 4kl. – Padaryk mane supermenu. Tik nesakyk, kad reikia treniruotis, kasdien bėgioti, rytais daryti mankštą. Visa tai aš kasdien girdžiu iš tėvo.
Roza, 3kl. – Viešpatie, tegu mama bus nemirtinga.
Marik, 4kl. – Aš parašiau eiles. Jos gėdingos. Niekam jų nerodžiau, bet Tau, Dievulėli, parodysiu. Štai jos:
Suaugę verkia ašaromis. Suaugę verkia akimis.
Mažyliai verkia širdimi. Mažyliai verkia gyvenimu.
Bet jeigu suaugęs verkia kaip mažylis,
Reiškia, jis tikrai verkia.
Arkadij, 2kl. – Aš su ja dvejus metus ėjau į darželį, ištisą pusmetį mokiausi pirmoje klasėje, ir štai kartą man ji pareiškė: Mes su tavimi skirting žmonės. – Tu įsivaizduoji, man tai buvo blogiau, negu būčiau numiręs.
Ania, 2kl. – Kai kurie žmonės, žinai, gyvena Žemėje ir trypia saulę.
Sveta, 2kl. – Och, jeigu Tu būtum mane pažinojęs anksčiau. Darželyje. Dabar aš šiek tiek smuktelėjau.
Lida, 3kl. – Vakar sužinojau genialų dalyką. Atsirado kapinės, kur laidoja žmones kartu su mirusiais mylimais gyvūnais. Šaunuolis, kad pasiufleravai žmonėms tokią mintį.
Dalinuosi su jumis, kaip mąsto maži vaikai apie Kūrėją, kai jiems realiai nepaaiškinama apie Tikrovę.Šios mintys likę dar iš tų laikų, kai dirbau su rusų tautybės vaikais. Tai dar kartą patvirtina, kaip svarbu šeimose nuoširdžiai kalbėtis su vaikais dvasinėmis temomis. Juk vaikai realiai neturi kitų galimybių nušvisti dvasine šviesa.
adolfina
2026-02-20 16:03:06
Šiandien prisijungiau prie Gyvųjų pamaldų, kaip ir visi, nuotoliu, tik dalyvavau jose tik klausydamasi, bet vis tiek godžiai gerdama kiekvieną žodį – virpesius – kiek leido aplinkybės juos išgirsti-pajausti, nes buvau darbe. O darbas yra darbas, tai juk visiškai kita aplinka. O štai Gyvojoje Šventovėje mes panyrame į Kūrėjo aukšto energinio dažnio virpesius tokia gilumine galia, kad aplinka tarsi išnyksta. Vis tik, klausydamasi jau pabaigos gyvųjų pamaldų, išgirdau kaip Algimantas paragino paskaityti kažką Forume, kažką ką jis įkėlė. Radusi laisvą minutę, tuoj pat panirau į šią temą. Gerte gėriau virpesius, kurie sklinda skaitant tokias nuoširdžias mintis. Su malonumu nusikėliau mintimis į savuosius prisiminimus, juk jie tokie panašūs į šių mūsų dvasinių sesių patirtus patyrimus.
Tai, ką patyrė šios mūsų dvasinės sesės bendraudamos su Dvasiniu Mokytoju, tą ir mes prieš dešimtmetį, kitą, patyrėme. Nors mus visus patyrimai per Gyvosios Šventovės gyvavimą dvasiškai augino, bet Algimantas kaip buvo nepaprastai nuoširdus, toks ir išliko. Tą ir junta nuoširdi atsivėrusi asmenybė bendraudama su juo. Tada ir patyrimai tokie, kad junti garbinat jam Kūrėją, o mums prisijungiant gyvojoje komunijoje, jog aukšto energinio dažnio virpesiai viduje ir pasireiškia tokiais pojūčiais, kaip kad užliejanti šiluma ir kitokie panašūs, jau aprašyti. Nuostabūs patyrimai, ir jie išlikę mūsų, urantų, taip pat viduje. Ir gera man buvo sugrįžti į tuos patyrimus. Kaip šiandien pamenu, kai pirmą kartą važiavome į Vilnių, į Gyvąsias pamaldas. Buvo toks jaudulys viduje. Nepažinojau tada Vilniaus urantų, nebuvau jų mačiusi, gal tik kelis. Laukė pažintis su jais ir su nauja vieta. Savaime suprantama, kad ne tiek tai jaudina važiuojant į gyvąsias pamaldas, kiek pats bendras patyrimas – Kūrėjo kolektyvinis garbinimas. Tai štai, atvykus į Vilnių, į šventovę, kur tuo metu garbinome Kūrėją, mus nepaprastai svetingai pasitiko Dvasinis Mokytojas – bet koks jaudulys kaip mat dingo. Kaip aš pasijutau laukiama? Taip, kaip ir kiekvieno laukia Gyvoji Šventovė – ji atvira visiems, ir tai nėra tušti žodžiai, tai Tikrovė, Realybė, Kūrėjo aukšto energinio dažnio virpesiai, kurie tiesiog traukte traukia nuoširdų tikintįjį taip godžiai ištroškusį Šviesos. Štai tą ir spinduliavo visa savo savastimi Algimantas, kad to negalėjai tiesiog nejausti, tas buvo, tas yra. Ir taip, tai man giliai įsmigo Širdin, net ir tiek, kad dar ir šiandien, praėjus nuo tos akimirkos maždaug keturiolikai metų, aš trokšte trokštu šiuo patyrimu dalintis, nes jis Gyvas mano viduje – ir toks išliks visada. Tokių patyrimų negalima suvaidinti, negalima jų beje ir suplanuoti. Tu tiesiog, jeigu esi nuoširdus, jauti tuos Kūrėjo virpesius ir vis giliau ir giliau jie tave traukia, ir vis labiau ir labiau nori juose gyventi ne tik akimirkomis, bet ir nuolat. Štai ko mus ir moko mūsų dvasinis brolis Algimantas – giliau panirkite į Kūrėją, atsiduokite Jam, ir veikite taip, kaip veda Jis jus kiekvieną asmeniškai. Jumis kiekvienu jau yra pasirūpinta net ir taip, kaip ir gali pasirūpinti tik Pats Kūrėjas, su tokia galinga Meile ir tokiu Rūpestingumu – gerkite Kūrėjo Gyvąjį Vandenį, valgykite Gyvąją Duoną. Atsiduokite Jam visa savo Širdimi. O nuoširdi asmenybė ir trokšta bendrauti su Kūrėju, ir geria Dvasinio Mokytojo mokymus, nes tai yra Paties Kūrėjo Mokymai, ištarti Algimanto lūpomis.
Patiriami įvairūs patyrimai tampa dar vienu, ir dar vienu, didžiuliu sustiprinimu kiekvienam asmeniškai, kiekvienam individuliai, pagal atsivėrimo Kūrėjui laipsnį. Tu daliniesi jais su kitais dvasiniais broliais ir sesėmis ir maloniai iš pradžių nustembi, kad štai ir kitas tai patyrė, ir kitas. Pasidaliname savimi – mus tai sustiprina. Mokomės taip pat vieni iš kitų, nes pasidalinę patyrimais, o iš Algimanto gavę praplėstą požiūrį į tuos mūsų patirtus patyrimus-apmąstymus, mes turime nuostabią, neįkainojamą galimybę augti – pažvelgti plačiau, pažvelgti giliau. Štai kas yra mokymasis – mūsų pačių nuoširdus dalyvavimas Gyvajame Kelyje atiduodant save tiek, kiek mes galime save atiduoti tą akimirką – kiek to iš tikrųjų nuoširdžiai trokštame.
Kada tu pirmą kartą ateini į Gyvąsias pamaldas, tu nežinai ko laukti, ko tikėtis. Bet tu ieškojai, ir tavo nuoširdus ieškojimas tave ir atvedė čia – į Gyvąją Šventovę – ten, kur ir suteikiama tau pati ryškiausia Šviesa. Ir tau nereikia kažkokių įrodymų, nes tu tą junti savo vidumi, ir nori augti drauge su kitais čia susirinkusiais dvasiniais broliais ir sesėmis – nori.
Aš net gražiausiuose savo sapnuose negalėjau susapnuoti nieko panašaus, ką man suteiks Gyvasis Kelias per pastarąjį dešimtmetį. Aš žinoma neplanavau, nekūriau kažkokių planų – tu tik atveri save Kūrėjui, nesvarbu tau sunku ar lengva tą akimirką, tu mintimis esi su Juo. Tu žinai savo būsenos patyrimus, tu vėl galbūt dažnai nugrimzti ir į buitį, bet tada vėl keliesi, kabiniesi į Kūrėją ir meldi gilesnio atsivėrimo Jam – Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kad pajaustum koks tavasis kelias tau paruoštas, kaip tau elgtis vienomis ar kitomis aplinkybėmis. Ir štai vėl ir vėl tave sustiprina gyvoji šventovė, Kūrėjo Žodis. O, kad visi tai galėtų patirti! O, kad norėtų tai patirti! Bet mes negalime augti už kitą, kaip ir kitas už mus. Todėl aš nesu savo naštą, kitas neša savąją. O Kūrėjas apkabina savaisiais virpesiais visus – visus be išimties. Kas nori, tas juos geria, ir geria godžiai. Tad tavo taip kruopščiai metai iš metų kaupti patyrimai drauge su Rojaus Trejybe-AŠ ESU – tau su visomis smulkmenomis tokie artimi – šiandien tau leidžia matyti daug plačiau nė kad mato aplinka. Bet tu taip pat Širdyje jauti, kad tavasis dvasinis laiptelis dar toks pradinis, kad neverta skaičiuoti tų metų, svarbu tai, ar aš dar giliau nė kad vakar panirau į Kūrėją, dar giliau atsidaviau Rojaus Trejybės-AŠ ESU vedimui.
Telydi jus mielieji, Kūrėjo Ramybė. Vita
vvita
2026-01-24 18:18:19
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]