Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Tauta negali sukurti gerovės ant materijos pamato – reikalinga ją pakelti dvasia! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2026 01 18

Mano vardas – Algimantas, sakau jums tiems, kurie žiūrite Tavo Televizijos kanale. O čia, mano dvasiniams broliams ir sesėms, urantams, sakau savo pamokomąjį dvasinį žodį. Vyksta gyvosios pamaldos, parodysiu jums tą mūsų urantų būrį. Smagus būrys, ir jis ne šiaip sau būrys. Jisai yra dvasinė Urantijos žmonijos aristokratija. O kas tai yra? Elitas – elitas dvasioje. Kūrėjo suteiktas elitas visai žmonijai. Elitas, tai yra tie šviesiausi žmonijos nariai, kurie siekia, kad žmonija būtų taip pat elitinė, nes gi šitoje planetoje įsikūnijęs buvo Jėzus. O jis yra Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, sukūręs Vietinę Visatą drauge su savo Partnere Dukra Kūrėja Nebadonija. Tai visa žmonija yra dvasinė aristokratija. Šiandien – kol kas – elitas yra urantai. Kol kas. Kūrėjas renkasi, renkasi savo sūnus ir dukras, kad galėtų per juos paskleisti savąją Šviesą. Buvo pasirinkta žydų tauta, ji bankrutavo dvasioje, bankrutavo.
Ar galėjo Jėzus padaryti geresnį sprendimą pasirinkdamas savąjį įsikūnijimą ne tarp žydų, o tarp pagonių? Pamąstykime. Žydai turėjo vieno Dievo sampratą, stipriausią tarp aplinkinių pagonių – Jahvė, Senasis Testamentas, Mozė, Abraomas. Pagonys turi daugybę stabų, kuriuos garbina, bet nėra vieno Dievo. Jėzus pasirodo tarp žydų savo laisva valia pasirinkęs iš trijų jam suteiktų šeimų, Marijos ir Juozapo šeimoje, kurioje jis turi pasirodyti bejėgiu kūdikiu gimstančiu iš moters materialių įsčių. Galėjo būti šeima Aleksandrijoje parinkta. Jėzus pasirinko dėl karavanų einančių per Nazaretą susikirtimo kelių, kaip sankryžą, iš kur galės paskleisti savąją evangeliją į kitus Romos imperijos pakraščius – tie keliauninkai paskleisti tą žinią, paskleisti. Paskleidė ne keliauninkai, paskleidė Abneris. Abneris – Jono Krikštytojo apaštalų vadovas. Jėzaus apaštalai jo evangelijos nepaskleidė tokios, kokią jis skleidė – Dievo Tėvystė, žmonių brolystė. Kas labiausiai priėmė Jėzaus evangeliją? Graikai, pagonys. Jie priėmė tą evangeliją, stipriausią. Aš vakar jums per pamaldas sakiau, kad graikas, Steponas, savąją gyvybę paaukojo, kada jį žydai užmėtė akmenimis, ta išrinktoji tauta. Nukryžiavo iš pradžių patį Mokytoją, o paskiau ir jo pasekėjus. Dėl ko, dėl to, kad graikai, jie priėmė šitą evangeliją ir jie pradėjo aktyviai ją propaguoti – aktyviai, ko nedarė patys žydai. Iš žydų kilęs Joshua ben Joseph, Jėzus, buvo atstumtas. Tarp savų pranašu nebūsi. Savo kieme nesi pranašas. Čia ne Jėzaus laikų patarlė, iš daug senesnių laikų. Neapšviestas žmogaus gyvulinės kilmės protas, jis nepriima šviesos, kurią ima staiga skelbti vienas iš tokių pat kaip ir aplinka – iš kur čia jisai mat gali atsirasti toks išminčius? Reikia atstumti, pašiepti, o jeigu galima tai ir sunaikinti. Graikai priėmė, pagonys būdami. Ir net gyvybę paaukojo tų išrinktosios žydų tautos tikinčiųjų. Į ką tikinčiųjų? – į ritualą. Taip, karavanų keliai ateina į Nazaretą, o Jėzaus mokiniai iškraipo tą mokymą nesupratę. O Steponas aukoja savo gyvybę dėl to ką jis įtikėjo viduje, širdimi. O juk Jėzus ir atnešė tą žinią, kad širdyje įkurtų dangaus karalystę, o ne materijoje su kariuomene ir bausmėmis, ne tam jis buvo čia. Jis šviesą nešė, kad žmonija eitų Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimo kryptimi. Šviesinti žmoniją, kad šita žmonija oriai galėtų išreikšti Kūrėjo perteiktą per Jėzaus lūpas šviesos žodį, vieni kitiems, sueidami, bendraudami, bendradarbiaudami brolystėje. Šitą nešė Jėzus. Sako, Tėvas gi visiems vienas, ir pagonims, ir žydams. Žydų tauta, praradusi savo išskirtinumą, nėra nepakeičiama. Šiandien, po dviejų tūkstančių metų, Kūrėjas pasirinko lietuvių tautą kaip pasirinktąją tautą, nešti šviesos žodį. Žydų tauta irgi buvo pasirinkta, bet ji bankrutavo dvasioje, pavertusi aukso veršiu savo visus ritualus religinius. Mūsų tauta mažytė, ji neturi tos galios pasaulyje, bet dvasioje ji yra ori, jeigu yra orus Vedlys. Pati tauta negali būti dvasiškai nušvitusi savaime, visa. Tai yra tiktai kaip ir žydams, terpė, pasireikšti išskirtine šviesa. O kaip ji gali pasireikšti? Priimdama to Vedlio mokymą. Juk aš jums irgi vakar sakiau per pamaldas – Jėzus atstūmė pasiūlymą vadovauti Damasko dvasiniam centrui. Atstūmė pasiūlymą vadovauti ir tapti Dvasiniu Mokytoju Aleksandrijoje, tarp pagonių, atstūmė šitą pasiūlymą. Jis norėjo nešti dvasinę šviesą nepriklausomas jokiai žmogiškai institucijai, kad jis būtų laisvas ir tiktai atsidavęs Kūrėjui, kad jam niekas negalėtų įtakoti ką ir kaip sakyti. Pagonys, tie, kurie nuoširdūs – juk Jėzaus skelbta evangelija skirta tam, kuris ją priima. Nesvarbu jis pagonis ar žydas, jeigu jis nuoširdus, jis tampa dvasiniu Kūrėjo sūnumi arba dukra. Ir dabar, kada žvelgi iš dabartinės akimirkos į praeitį – aišku, tada visi gali pasakyti, na, dabar galima kitaip jau nuspręsti, galbūt geriau Jėzui buvo įsikūnyti toje šeimoje, kuri buvo pasiūlyta Gabrielio, Aleksandrijoje, kadangi tai buvo irgi šviesos centras tuometis. Ir kadangi pagonys priėmė Jėzaus evangeliją, o Jėzų patį žydai atstūmė, štai, reikėjo galbūt toje vietoje pasirinkti. Bet šaukštai po pietų.
Kada Abneris nešė Jėzaus mokymus kaip Dvasinis Mokytojas, jį priėmė arabai. Dar nebuvo jokio islamo, pagoniškas tikėjimas – jį priėmė. Pauliaus iškraipyta versija – vakarinėj pusėj. Romos imperija priėmė tą krikščionišką sampratą, bet apipylė ritualizmu. Vėl, arabai priima, o išvystyta civilizuota – dviejų tūkstančių metų samprata – žmonijos dalis, priima iškraipytą Jėzaus mokymą iš Pauliaus ir jo pasekėjų. O žydai net ėmė persekioti Jėzaus pasekėjus. Štai tau išrinktoji tauta! Juk ir Saulius buvo tas, kuris persekiojo Jėzaus pasekėjus. Pamatęs, kaip miršta vardan savo įtikėjimo graikas Steponas, kurį užmėto akmenimis, jo dvasią suvirpino, vidus suvirpėjo, ir jis tapo po kurio laiko Pauliumi. Štai jo dėka turime krikščionybę. O tie arabai priėmė Abnerio nuneštą Jėzaus mokymą, buvo nušluoti po septynių amžių karingojo islamo. Jeigu nebūtų buvęs iškraipymas Pauliaus, jeigu būtų iki Pauliaus neiškraipę apaštalai Jėzaus mokymų, tai būtų ir vakarų pasaulis gavęs tą pačią evangeliją, kurią nešė Abneris tarp arabų kraštų, į rytus. Ir vakarai būtų gavę. Ir jokio islamo nebūtų tada, nes žmonės patirtų tą dvasinį, o ne ritualinį tikėjimą. Širdimi paliudytų. Dabar du tūkstančiai metų praėjus nuo šito Jėzaus apsilankymo mūsų pasaulyje ir savęs padovanojimo misijos įgyvendinimo, antrasis bandymas – pasirinkta kita tauta nešti Šviesą. Ar ji nebankrutuos, kaip bankrutavo žydai? Žvelgiant į aplinką aš matau, ji labai smarkiai degraduoja, tiesiog valandomis. Tai yra dar tendencija, ji sustabdoma. Bet kas skatina šitą degradavimą? Vedliai, politiniai vedliai. O be vedlio negali būti stabdoma tada ir klaidinga kryptimi teikiamos mokymo programos mokykloje, šeimos gyvenimo moralė, tarpusavio santykių pasireiškimo skatinimas, bet skatinimas visumos gerovei. Gerovės valstybei – kažkas kažkada valstybei mestelėjo. Dabar negirdžiu to šūkio autoriaus apie gerovės valstybę. Todėl reikalinga iš tikrųjų tautą pakelti dvasia! Niekada tauta negali sukurti gerovės ant materijos pamato. Kiekvienas mato vis kitaip. O jeigu dar skatinama degradavimas šeimoje, mokykloje, bet kokioje veikloje, tada nebegalima tos tautos net moraliai išlaikyti, kaip tautos, nors kokioje vienovėje. Nebėra puoselėjimų, kažkokių idealų. Kokia pavyzdžiui yra Lietuvos ateitis? Kad vaikai, patys, mažiausiai užteršti, rašytų – rašytų – rašinėlius kaip jie įsivaizduoja Lietuvą. Kokio turėtų siekti idealios Lietuvos modelio tėtis, mama, kad joje būtų gera gyventi. Juk tai yra vaikų mąstymo lavinimas. O tai priklauso nuo politinio vedlio, ne nuo mokytojo. Mokytojas, jis vykdo programą kokia yra sumanyta politinio vedlio. Todėl dabartiniu metu išgelbėti tautos nuo nuosmukio neįmanoma be Kūrėjo. Kūrėjas, natūralu, nesikaitalioja. Jis turi savo sumanytą Evoliucinį Planą kūrinijai – kūrinijai. Jis nėra vienas planas Urantijai, kitas planas Satanijos Sistemai, trečias planas Vietinei Visatai, ir t.t. – visai kūrinijai. O tada reikalingi kiekviename kūrinijos segmente atskleidžiantis tą kūrinijos plano atitinkamą dalį, kuri skirta būtent tai kūrinijos segmento išraiškai, kad būtų tas plano įgyvendinimas praktiniu lygiu. Tada turi būti ruošiami ir Dvasiniai Mokytojai, kiekvienam segmentui. Štai, mane pasirinko Dvasiniu Mokytoju Urantijoje – visai Urantijai – ne vien lietuvių tautai. Bet nuo amerikonų, kai aš pradėjau, savo mąstymu, kad ten, kadangi ten yra susieinantys visi indai, politiniai, ekonominiai, moksliniai svertai – ten mėgindamas skleisti šitą dvasią, bet ten buvau atstumtas, kaip nereikalingas, ir tada aš pakeičiau tą kryptį į lietuvių tautą, sutelkdamas dėmesį į šventovės veikimą – šventovės – kaip pamatą. Aš atiduodu save visą. Kiek jūs mane priimsite, jūsų valia, jūs turit laisvą valią. Kiek jūs būsite taip pat veiklūs, priklauso nuo jūsų gyvo ryšio su Kūrėju – vienas vektorius. Kitas vektorius yra katastrofos. Karas žmones sutelkia, organizuoja, kadangi paleidus pirmąjį šūvį, antras šūvis jau nebereikalauja kokių nors paaiškinimų. Jeigu kažkas patenka į sniego laviną, niekam nesvarbu kas parideno pirmąjį to sniego mažiausią gniūžties dydžio kamuoliuką. Lavina nušluoja nuo kelio visus kas pasitaiko tame kelyje. Karas taip pat nušluoja visus, kurie pasitaiko. Laimėtojų niekada nebūna. Laimi tiktai Evoliucinis Planas, nes tie kurie patenka po karo volu, jie patiria daug skausmo, kančių, baimės. Pasekmės visiškai nesvarbu Evoliuciniam Planui. Žinokit, planeta yra mūsų – kaip ir visos su mirtingaisiais apgyvendintos planetos, jos yra pradinė stadija įgyvendinant Kūrėjo suteiktą likimą. Jeigu Kūrėjas Pats teikia Save, atiduoda Save, visi mirtingieji turi Kūrėjo dvasią, visi. Minties Derintojus turi, reiškia Jis Save atiduoda. Septynios Pagalbinės Proto Dvasios veikia kiekvieno vidų. Apvaizda veikia iš išorės. Viskas daroma, kad tas Kūrėjo sūnus arba dukra pabustų dvasioje. Bet jeigu jis nori kariauti, o ne pabusti dvasioje, čia jau ne Kūrėjo Plano kažkoks, sakykim, išsilenkimas, štai vat Jisai leidžia. Planas yra vienas – šita žmonija bus šviesos žmonija, Jėzaus dvasinio lygio. Taip yra ir visose žmonėmis apgyvendintose planetose, bet ne visose tuo pačiu metu. Juk jos yra skirtingos kilmės, ir ne vienu metu atsiradusios, apgyvendintos. Gyvybė taip pat yra ne visiškai vienoda. Todėl Evoliucinis Planas nekintantis, bet tie, kurie yra toje planetoje, jie turi prisiderinti prie Kūrėjo Plano.
Dabar jūs paklauskit aplinkoje, kas yra girdėjęs, kad yra Kūrėjo Evoliucinis Planas šviesinti žmoniją? Niekas negirdėjo. Mes irgi negirdėjom kol nebuvo tai perteikta mums Epochiniame Apreiškime Urantijos Knygoje. Štai iš šito mes sužinojome, teoriškai. Bet dabar mes jau turime ir kitų šaltinių. Štai tos knygos kurios jau suteiktos man ir išleistos, čia dar ne visos. Na, jos visos lietuvių kalba, bet yra kai kurios ir angliškai, rusiškai išverstos. Mes turime gyvąją šventovę, ką mes ir dabar patiriame, gyvosios pamaldos, pagarbinom Kūrėją. Mes jau turime praktiką, ką reiškia tas Evoliucinis Planas, Kūrėjo sumanymas. Ne vien teorijoje, bet jau mūsų patyrimu. Ir mes tada žvelgiame į aplinką ir matome kokia yra tamsa ir kodėl ji yra. Ir štai katastrofa kokia, kaip alternatyva tam, jeigu atstumia, atstumia jaunimas, jeigu tos kartos keičiasi ir degraduoja, atstumia šviesą, atstumia Kūrėjo Evoliucinį Planą, skęsta ritualuose, įvairiose kitose jogų pratybose ir taip toliau. Tai katastrofa yra ateities tautai, ir dar liūdniau, mažai tautai, nes tada ją labai lengva prislėgti, baime užvaldyti, prikviesti čia kitataučių, ypač dabartiniu metu, kada daug emigravo tautos, sumažėjęs tautos skaičius. Natūralu, tada labai lengva šitą sunaikinti Šviesą. Bet jūs turite žinoti, Kūrėjas pasirinkęs lietuvių tautą, Jis jos niekada neapleis. Jis žydų tautos irgi neapleido. Pati žydų tauta nusigręžė nuo ryškesnio Tėvo sampratos. Jeigu mes taip pat apleisime Gyvąjį Kelią, jeigu mes tame Kelyje būsime pasyvūs, natūralu atsiras voratinkliai, jie aptrauks jūsų vidų, mažiau bus ir jums noro tame Kelyje dalyvauti, mažiau pasireikšti. Mes nesame čia kaip kokiame spektaklyje, šitas gyvenimas yra realus. Šėtonininkai yra realūs, jie nesiskaito su niekuo, visose šalyse. Modelis yra tas pats – padaryti gyvenimą kiekvienai tautai kuo sunkesnį, kad jie išsidangintų iš savo vietų ieškoti sotesnio kąsnio. Kūrėjas nenumatė tautų kraustymosi. Tautų kraustymasis vyksta dėl blogų vedlių. Kiekvienas turi gyventi ten, kur jis yra gimęs, nes jis tą vietą pažįsta nuo pat mažumės. Toje vietoje, jeigu bus brolystė, bus bendradarbiavimas brolystėje su vienu atrastu savyje Kūrėju. Gerbūvis sukuriamas bus Visumos Labui. Ir tai priklauso nuo Vedlio. Šitaip tiktai gali būti sukurta gerovės valstybė, ne kitaip. Ne pažadais, ne ekonomika, ne politika, ne – atsidavus Kūrėjui dvasia. Tik tada galima sukurti ekonomiką ir politiką, kuri yra numatyta Kūrėjo Evoliuciniame Plane. Ekonomika tai yra žmonių užimtumas, visų gerovei, žmonių užimtumas. Ne vardan pinigų, tie pinigai tai yra tiktai pradinė pakopa. Ji nei daug, nei mažai, ir žydams kaip tautai bankrutavusiai dvasioje, prisidėjus, pavirto išnaudojimo priemone, lupikavimo, pavergimo priemone. Godumo, nepasotinamo godumo tenkinimo priemone. O tada galima paversti tą pinigą į auksą, į brangakmenius, tai yra ne tas kelias. Pati turtingiausia materialia išraiška deimantų turinti šalis yra Rusija, bet ji bankrutavusi dvasioje. Ji negali būti pakelta. Ji per didelė savo plotu, per daug tautų. Per daug susiskaldymo tarp tautų. Ir išlaikoma galia, karine ir baimės galia išlaikoma, ir dalinant kažkokias tai išmokas į atskirus regionus, iš centro. Tai šitas kelias nėra Kūrėjo Evoliucinio Plano Kelias. Ir mažai tautai tada tarp didelių tautų pačiai išsilaikyti neįmanoma. Didelės tautos, jos turi didelių ambicijų, politikoj, ekonomikoj, ir jiems tos paprastos tautelės neegzistuoja. Todėl galima labai lengvai jas nušluoti, jeigu tai trukdo jų žaidimui. O viso šito iniciatoriai yra tie šėtonininkai, bangsteriai, tie, kurie sumąstė tą finansinį pavergimą žmonių, pinigais. Du šimtai tūkstančių metų, žinokit, jie turi patyrimą. Tai ne dešimties metų, ne vienos kartos patyrimas. O jeigu jūs prisiminsite net ir tuos laikus, kada Mozė – na, prisiminsite, tarsi jūs būtumėte gyvenę tais laikais – kai Mozė vedė iš Egipto vergovės, jis gi siekė laisvės ir tiems žydams iš vergovės išvesti. Jis mokė, tada tie vergai klaidžiojo – keturiasdešimt metų klaidžiojo tyruose – kad iš tos vergijos vergo sąmonės būtų išlaisvinta dvasia. Kad jie vis tiktai atsiduotų Jahvei, Dievui, ne pagonių daugybei stabų. Bet kaip tą išlaikyti, tai tada reikia vėl, įvesti ką Mozė sąmonės lygiu galėjo suvokti, baudžiantį tą Dievą. Jeigu neklausysi, tai tave nubaus. Bet jisai nesiekė sunaikinti pasaulį, kad šitą tautą turėti išskirtinę.
Mes esam dabar būdami tie dvidešimt pirmajame amžiuje, dvasiniai šaukliai, šviesos, tiesos, teisingumo, gėrio, grožio, meilės, galime tiktai į save pažvelgti, kiekvienas, individualiai, tiktai į save, nes mes kitų neprisišauksim, jie gyvena savais interesais. Jų energiniai virpesiai leidžia jų sąmonei suvokti tiktai tuos, kurie gyvena irgi panašaus dažnio virpesiais. O tokie, kurie skiriasi, jiems tai yra nerealūs, tai yra nukrypimas, reiškia jie yra nenormalūs. Dėl ko ir Jėzų vadino, kad jis pamišęs, pamišęs. Bet kadangi mes esam ta mažytė urantų saujelė visoje žmonijoje, ir kito kelio nėra kaip apšviesit žmoniją, be sudrebinimo, kad iš po kojų išslystų visa materija, visi turtai, viskas išgaruotų, visos gamyklos, visi pinigai. Tai įsivaizduokit kokia turi būti pasaulinė katastrofa. Ją padaryti labai lengva, labai lengva. Atjungti elektrą ir viskas. Dingsta sąskaitos, dingsta pinigai, neturit nieko, nė cento. O kaip tada vilkų instinktu gyvenantis bet kur tarpusavyje sutars – jie nesutars. Kas stipresnis, tas teisesnis. Tai yra laukinio civilizacijos lygmuo. O materiali civilizacija išvystyta, bet dvasia neatverta, dvasinė asmenybė neturi įgūdžių, kas tas Kūrėjas, kaip ką. Ritualas neveikia, nepadeda, viskas byra. Ir tada žmogus matydamas, viskas, ligas, krentančius žmones, milijonais, milijardais, panika, finansinė sistema byra, tada praregėjimas gali būti. Gali – o gali ir nebūti. Kodėl Jėzus sakė, kad jūs savyje turit dvasinę karalystę įkurti, ir įtikėjusiam na kas rūpi, kad byra imperijos, kad byra civilizacija. Nesirūpinkit savo kūnu, rūpinkitės savo siela. O kada siela veikli, tada ji gyvena tą šviesų gyvenimą net ir katastrofos atveju. Ar būtina laukti to? Nuo mūsų kas priklauso, kiekvienam spręsti, kiek man patinka tai, kas aplinkoj vyksta. Mes niekada neturėsim programos, štai, urantų programa ją reikia įgyvendinti. Punktas pirmas, dešimtas, šimtasis. Niekada to nebus. Viskas per asmens individo indėlį, kurį teikia Kūrėjas. Jis irgi galėtų visus padaryti šviesius. O koks jums tada patyrimas iš to, kad jūs tapot visi šviesūs ir visi vienas kitam, vat kaip mes su Žygimantu niekaip negalėjom eiti per duris, nes vienas kitam sakom – ne, po tavęs, ne, po jūsų, ne po tavęs, ne, po jūsų, tai sakau mes čia iki pavakarės vienas kitam užleisim vietą. Tai žodžiu, šita prasme, bendradarbiauti irgi reikia mokyti, o mes dar kol kas nepabudę dvasioje, nei tauta, nei žmonija. Tai tautai pabusti lengviau, kai yra Vedlys. Tegu jisai ir nepripažintas tautos, bet jau yra, negu jo nebūtų. Na reikia baigti mokymą, matau jau žiovauja.
Taip mano mylimieji, pamąstykite. Labai daug ką galima apmąstyti.

Komentarai