Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjo Valios vykdymas yra labai subtilus dalykas – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 02 28

Mano vardas – Algimantas. Malonu man sakyt savo dvasinius Mokymus. Jie ateina tiesiog iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ateina tam, kad pagarsinčiau juos visiems, kurie dar negirdi Paties Kūrėjo šnekančio visiems be išimties. Ir jums taip pat šneka Kūrėjas nuolat. Bet Jis šneka prasmingai – pamokymais, kad jus stiprintų iš vidaus, kad atsigręžtumėte į Jį – kaip į Šaltinį ir Centrą – ne dogmatinį Dievą, kurį bažnyčia propaguoja, bet į gyvą, realų, tikrą, ir netgi per Savąją Dvasią – Minties Derintoju pavadintą, esantį jūsų kiekvieno prote, bet ne materialiose smegenyse, o jūsų mąstymo procese. Jeigu jūs, natūralu, mąstote Gėrio, Grožio sampratom, sąvokom, jeigu jūs siekiate Teisingumo, Tiesos, tada Minties Derintojas turi didesnį poveikį jūsų protui, o tuo pačiu ir stipriau gali žadint jūsų dvasinę asmenybę, kad galėtų ji patirti pabudimą – pabudimą dvasioje, ir pajausti tą skirtumą būsena – vidine sąmonės būsena, koks skirtumas – tą, ką jinai dabar pajuto ir ką jautė iki tokio dvasinio pabudimo. Pabudus dvasioje Kūrėjas tampa svarbiausias Draugas, Partneris, Šaltinis ir Centras, Traukos – Traukos ir Galios Centras, ir tuo pačiu veikimo pamatas kasdieniame gyvenime savo aplinkoje. Savo aplinkoje – aš turiu pabrėžti, kad tai ne konkrečioje vietoje, kurią galite laikyti – mano aplinka – jūsų miestą, jūsų šalį – ne – kur jūs bebūtumėte toje aplinkoje, nes pabudimas dvasioje yra tapimas ta dvasine asmenybe, kokią sumanė Kūrėjas kaip Savo atvaizdą per tos asmenybės veikimą, atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus.
Štai tos – tos dvasinės Šviesos mums perteikiama milžiniška Knyga – Urantijos Knyga, dar vadinamas – Penktuoju Epochiniu Apreiškimu. Tai reiškia iš aukštesnio negu žmogus, proto lygiu, perteikta informacija ir apie Kūrėją, apie kūriniją, apie Kūrėjo Charakterį, Jo veikimą, apie Evoliucinį vystymąsi, apie kitus Kūrėjo sūnus ir dukras, mirijadus jų esančių ir pasireiškiančių visoje kūrinijoje įvairiose Visatose, apie tą Evoliucinį Procesą mūsų planetoje – Urantijoje – dėl to ir knyga pavadinta – Urantijos Knyga – apie mūsų gyvybės čia įterpimą – gyvybės plazmos – ir iš jos išsivystymą Evoliuciniu Keliu per kokybinius šuolius. Ir tarp tų šuolių nėra jungiamųjų grandžių, iškart aukštesnis šuolis – kvantinis šuolis, kokybinis šuolis – ir nauja kategorija gyvasties ima pasireikšti. Šitaip kokybinių šuolių pasireiškimu ir atsirado žmogus. Daug vietos yra skirta Jėzaus gyvenimui ir mokymams šioje Apreiškimo Knygoje. Pati Knyga turi du tūkstančius devyniasdešimt septynis puslapius teksto. Ir Jėzui skirta beveik aštuoni šimtai puslapių – kiekvieneri metai aprašyti. Jeigu skaitysite Naująjį Testamentą, nėra jo vaikystės aprašyta, o čia pamečiui nuo pat gimimo, net ir pats gimimas, kada įvyko Betliejuje, kodėl būtent Betliejuje. Ir Juozapas – Juozapas – tai buvo Marijos vyras. Marija pagimdė devynis vaikus – Jėzus buvo pirmagimis – todėl iki pirmagimio gimimo žydai laikė, kad nors ir ištekėjusi moteris, ji dar mergina. Juozapui žuvus – Jėzaus, ir kitų tėvui, šeimos galvai žuvus statyboje, kada Jėzui buvo keturiolika metų, štai, Jėzus tapo visiems savo jaunesniems broliams ir seserims vyresniuoju broliu-tėvu, ir net šeimos vieninteliu maitintoju. Jis patyrė daug – daug kančios, sukrėtimų, bet visąlaik orientavosi į Tėvą – Tėvą Širdyje. Jis nesiblaškė. Iki Jėzaus keturioliktųjų metų tai buvo guvus, linksmas jaunuolis, po tėvo mirties – po Juozapo mirties jisai niekada jau neberodė to linksmumo. Jį užgulė labai anksti tie rūpesčiai, kurie gal būtų sunkiai pakeliami net ir visiškai subrendusiam protui. Jam reikėjo išmaitinti be tėvo likus visą gausią šeimyną keturiolikos metų. Jis visą laiką save orientuodavo į Tėvą, į Jį – vienintelį – ne į aplinkoje esančius pripažįstamus autoritetus, fariziejų iškeliamus rabinus, šventojo, tariamai Švento Rašto aiškintojus – ne – į vidinį Tėvą – visų Tėvą.
Dabar mes, eidami Gyvuoju Keliu mąstome, kaip mums vykdyti Tėvo Valią, ar visada mes ją vykdom? Kaip atpažinti, kas yra toji Tėvo Valia?
Per garbinimą aš išgirdau, kaip Kęstutis pasakė, kad aš bandau įsivaizduoti ir negaliu įsivaizduoti Kūrėjo. Joks tvarinys negali įsivaizduoti Kūrėjo. Kūrėjas yra neaprėpiamas. Jis yra nepažinus! Jis yra tiktai patiriamas. Savo būsena kiekvienas Kūrėjo sūnus ir dukra gali patirti, ir tiek. Pažinti Jo neįmanoma! Įsivaizduokit, Jo Buveinė, kuri yra materiali – Rojus – neturinti laiko, judėjimo, statiška materija – viena substancija, ir ji nei gyva, nei negyva. Tai atitikmuo To Kūrėjo, kuris neturi jokio pavidalo, bet viską kuria, kaip Asmenybės Šaltinis ir Pats būdamas Asmenybe-Dvasia iš Savosios Energijos visoje kūrinijoje. Ir Jo Buveinė – Rojus – materialus. Jo niekur neegzistuoja nei Grožio, nei pačios materijos kopijos jokioje kūrinijos vietoje! Pabandykit įsivaizduot, pakėlę į dangų akis, šitą skliautą, tai Rojus – materija, substancija vientisa yra daugybę kartų didesnis už visą šitą dangaus skliautą! Pamąstykit, toks objektas – materialus – o iš jo kyla kosmosas. Kaip mes galime įsivaizduoti Kūrėją? Neįmanoma! Ir niekada nebus įmanoma. Tas, kas sukurtas, jis niekada negali prilygti Tam, kuris sukuria. Ir ne tik jį, bet viską! Ir dar daugiau. Iš Jo kyla visa Energija. Štai, dabar sninga, na, turiu minty ne šią akimirką – dabar šviečia saulė – bet ta pati saulė šildo prisnigtą paviršių – o tai yra pati žemiausia energijos forma. Saulės energijos spinduliai – pati žemiausia – o viduje nei daug, nei mažai – 22 milijonai laipsnių karščio temperatūra pagal Celsijų. O Kūrėjas skleidžia visiems, ir kiekvienam, ir vienu metu, ir tuo pačiu metu – Save – skleidžia virpesiais! Ir Mokymais taip pat skleidžia Save. Todėl ir Kūrėjo Valios vykdymas yra labai subtilus dalykas.
Jeigu žmogus turi ydų ir jo mintyse kyla pamąstymai – būtų gerai kaip nors man tas ydas apmalšint – jau yra Kūrėjo Valios vykdymas! Šitų Šviesos minčių paskleidimas, jis leidžia jau tam mirtingajam pasakyti – štai, aš vykdau Tėvo Valią, vykdau Kūrėjo Valią – noriu išsilaisvint iš ydų. Bet jis dabar dar neišsilaisvino, jis tiktai – mintį – ir tai dar negiliai patiriamą, bet problyksnį tos minties. Bet jis sugavo tą spindulėlį, ir pamąstė apie jį, ir tai jau yra Kūrėjo Valios vykdymas jam. Kitam Kūrėjo Valios vykdymas gali būti visiškai kitoks, pasireikšt per Gailestingumą, per Teisingumą. Teisėjas teisia, ir kaltąjį nuteisia, o nekaltąjį išteisina – atlieka jisai savo šventą pareigą. Bet jis atlieka vykdydamas Kūrėjo Valią – nes Kūrėjas numatė, kad kaltasis būtų nubaustas, nekaltasis išteisintas – atvirkščiai negali būt. Jeigu yra atvirkščiai – tai reiškia, kad tas teisėjas paneigė Kūrėjo Valią ir save iškėlė aukščiau Kūrėjo Valios. Todėl, kada jūs mąstote apie Kūrėjo Valią, apie Jo vykdymą – jau jūs vykdote Kūrėjo Valią! Tiktai pats Kūrėjo Valios vykdymas turi daugiapusių briaunelių. Ir kuo mes labiau dvasingėjame, tuo tos briaunelės vis būna subtilesnės, kad sunkiau atskirt ar čia yra Kūrėjo Valios vykdymas ar nėra. Nors viduje dvasinė asmenybė sustiprėjusi, bet tuo pačiu, kada yra aukštesniame laiptelyje patiriamas Kūrėjo vedimas iš vidaus ir iššūkiai yra stipresni, pagal pečius subrandintus Paties Kūrėjo. Todėl tie iššūkiai yra neįsisavinti dar, kyla abejonių ar reikia šitaip pasielgt. Ir yra vienas kelias, kuris iš tikrųjų garantiją suteikia – tai gimimas iš dvasios. Kada gimsti iš dvasios labai daug abejojimo išnyksta. Tiesiog yra vidinė būsena žinojimo, ir toji būsena, ji leidžia tada stovėti labai greitai ant vieno dvasinio kranto abiem kojom, nesiekt dar atsispirt viena koja ant materialaus pagrindo. Bet tą diktuoja vidinė būsena ir dieviškojo proto įsiviešpatavimas materialaus proto atžvilgiu – nes gimimas iš dvasios, tai nereiškia, kad nebėra jokio įmanomo aplinkos poveikio. Juk kada gimsta kūdikis, jis gimsta bejėgis, ir jį gali pripildyti Šviesa mylintys tėvai, arba priešingai, nelaukia jo, tiesiog visą laiką žemais virpesiais maitindami, net ir patys nežinodami, kad jie šitaip žaloja savo mažylį. Tai tas pats ir gimus iš dvasios, dvasinei asmenybei nėra iškart charakteris subrandintas, patyrimai sukaupti, kad jisai mokėtų tvarkytis tokiomis aplinkybėmis, kuriose tamsa viešpatauja, o jisai čia kaip balta varna pasireiškia. Tam reikalingas ir ryžtas, drąsa, atkaklumas ir gilesnis Įtikėjimas, ir pasitikėjimas ir Kūrėju, ir savimi, ir tuo pačiu Išminties pasireiškimas. Tai neateina savaime per akimirką. Pats kelias reikalauja nuolatinių, uolių ir atkaklių pastangų tiek studijuojant dvasinius Šaltinius, tiek bendraujant su Kūrėju ir tuo pačiu pasireiškiant veiksmu išorėje – bet visą laiką gali viduje pajausti, kada atlikai kokį nors veiksmą ir jauti tam tikrą vidinę pritarimo ir pasitenkinimo būseną. Tu niekam neatsiskaitinėji, nėra kontrolieriaus, kuris tave galėtų tikrinti – viskas eina per vidinę būseną. Kitą kartą atlieki veiksmą ir tu nepajauti to sustiprinimo, kokį pajutai anksčiau. Vėl, čia kaip ant svarstyklių. Jauti, kad tai galbūt ir prieštaravo Kūrėjo Valiai nors tu eini Gyvuoju Keliu, jau šituo vykdai Kūrėjo Valią, būdamas Gyvajame Kelyje, atvykdamas į Šventovę tu jau esi Gyvajame Kelyje, vykdai Kūrėjo Valią, bet šitame Kelyje tas laipsniškas tos asmenybės ugdymas savuoju tapatybės pasireiškimu reikalauja, kad iššūkiai būtų atitinkami pagal subrandintus pečius, kad tu neatsitrauktum arba pasitrauktum į šalį lūkuriuodamas, bet kad būtum aktyvus, veikiantis kaip dvasinis asmuo, o dar daugiau, kaip Kūrėjo sūnus arba dukra.
Kada Jėzus aiškino apaštalams apie Dangaus Karalystę ir Tėvo Valią, jis sakė – kadangi žydai per kartų kartas labai aukštino tą laikmetį, kada karaliaus sostą užėmė Dovydas ir po jo tas sostas neužimtas, tai jie ir laukė Mesijo, kuris ateis ir užims šitą laisvą Dovydo sostą, jie laukė tokio Mesijo ir karaliaus, kuris atitiktų žemiškąją karalystę – išlaisvintų iš pagonių, iš romėnų jungo – tai Jėzus aiškino – čia yra klaidinga nuostata. Taip, jūsų karalystė turi būt pajausta Širdimi viduje – Širdyje. Ir šita Karalystė, taip, turi irgi Karalių – Jis yra Tėvas. Bet Jis ne įsakymais, ne įstatymais valdo, Jis valdo savo valią suliejus su Kūrėjo Valia. Ir jeigu – Kristus sako – jeigu jūs vykdote Tėvo Valią dėl to, kad yra toks įstatymas vykdyti Tėvo Valią, reiškia, jūs dar nesate Dangaus Karalystėje, bet jeigu jūs vykdote šitą Valią dėl to, kad jūs trokštate tą daryt, viduje yra troškimas, noras ne dėl įstatymo, bet vidinis noras yra, reiškia, jūs jau esate Dangaus Karalystėje! Dangaus Karalystė yra gyvenimas Kūrėjo, Tėvo Valia.
Mes gi nesam tie, kurie būtume net ir Gyvajame Kelyje, kad ir daug šviesiau žvelgiantys į aplinką, ir mąstantys daug giliau, daug plačiau, nesame ištobulinti. Tik Rojuje būsime ištobulinti. Visą Kelią iki pat Havonos mes nužymėsime klaidingais sprendimais. Klaidos – tai yra mūsų tapatybės ugdymas. Kaip gi mus gali ištobulinti, jeigu mes neveiksime? O jeigu mes veikiame, įsisavindami naują iššūkį, neturėdami patyrimo – kaip mes galime iš karto pataikyti į tą teisingiausią sprendimą? Niekaip neįmanoma pataikyti. Todėl mes ir turim ilgalaikį Kelią – nes į Rojų patenka ištobulinti, neklystantys! Kad atpažintum Kūrėją, stovėdamas Jo betarpiškoje akivaizdoje, Rojuje, tu ir turi būti ištobulintas. Ir To Nematomo, bet Pačio Galingiausio ir Pačio Švelniausio – Asmens – ir net Keturių Asmenybių – betarpiškoje akivaizdoje tu atpažįsti – štai, pagaliau aš esu sugrįžęs pas savo Rojaus Tėvus. O juk Havonoje, turi Septynis Žiedus, kiekviename moko atpažinti – mirtingąjį moko atpažinti – per milijardą pasaulių žengiant ir Sūnų Kūrėją, ir Dukrą Kūrėją išoriniame Žiede, ir Dienų Senuosius, tie, kurie priima nuosprendį, ir Pagrindinę Asmenybę, mūsų Septintąją – Orvontoniją, moko atpažint ir Aukščiausiąją Būtybę, ir Rojaus Trejybės Tris Šaltinius ir Centrus, ir liks vidinis Žiedas Visuminės Dievybės atpažinimui. Bet tai bus milijardus metų truksiantis mūsų jau individualus mokymas mums teikiamas, jau nebe grupinis, ne klasinis – individualiai žengiant per kiekvieną iš milijardo pasaulių – nė vieno nepraleidžiant! Sielos tapatybe, kai mus pažadins, mes galėsim peršokt per daugybę pasaulių, jeigu mūsų dvasinis lygis bus pranokstantis to pasaulio teikiamus dvasinius mokymus – kam čia laikyt, jeigu jis yra pribrandintas aukštesniam dvasiniam lavinimui aukštesniame pasaulyje – tuo tarpu Havonoje šitaip nėra. Ten yra toks lygmuo, kurį galėsi pasiekt tiktai perėjęs per visus pasaulius. Ir tai yra kelias atpažinti, kad tu stovi betarpiškai Paties Kūrėjo akivaizdoje. Nenoriu nuliūdint, bet ne visiems ir tai pavyksta – ne visiems. Tai priklauso nuo asmeninių pastangų. Tada tokį mirtingąjį sugrąžina į Supervisatos lygį. Reiškia už vieno milijardo Havonos Pasaulių ribų vėl sugrąžina, kaip patyrusį patį didžiausią nusivylimą – Kūrėjo sūnų arba dukrą – kad jis galėtų atlikti antrą mėginimą. Vėl ruošiamas – ruošiamas mirtingasis antram mėginimui atpažinti Kūrėją.
Todėl nesiekit švaistyt Energijos tam, kas nedera, o susitelkit į tai, kas jums yra dabar prieinama dar giliau atsiverdami, nuoširdžiau bendraudami su Rojaus Trejybe-AŠ ESU, ir veikdami išmintingai, be atodairos, išmintingai, visų Gerovei. Tai ir bus jūsų Kūrėjo Valios vykdymas, ir jums jis teiks pasitenkinimą. Būsena tą paliudysit kiekvienas. Jeigu to nejausite, atsiverkite giliau, nuoširdžiau. Pasitrauksite iš Gyvojo Kelio, tai bus prieš Kūrėjo Valią. Bet, tai jūs nesate dėl to nei apkaltinti, nei pasmerkti, tiesiog jūs ieškot lengvesnio jūsų dabartinei proto būsenai lanksto, bet tai yra klystkelis! Ir tame klystkelyje jūs vėl galite žingsniuoti vykdydami Kūrėjo Valią, kuris vis tiek jus ves į Gyvąjį Kelią, jeigu jūs išdrįsite vėl antrą kartą į jį įžengti.
Apkabinu jus visus ir palieku Kūrėjo Glėbyje ir Meilėje.

Komentarai