Forumas: temos peržiūra
Mano mokymas - KAS YRA DVASINIS PAGRINDAS?
Kas yra dvasinis PAGRINDAS?
Jūs, kaip būsimieji dvasiniai mokytojai, turite žinoti tokią tiesą, kad visa kūrinija stovi ant DVASINIO pagrindo, nors pati kūrinija yra MATERIALI – VISOS PLANETOS, VISI PASAULIAI, NET IR PATS ROJUS YRA MATERIALŪS. Tačiau jų visų pagrindas yra DVASINIS – ROJAUS TREJYBĖS MEILĖ IR JOS ENERGETINĖ GALIA.
Mūsų planeta – Urantija – patyrė 200.000 metų izoliaciją dėl Satanijos Sistemos buvusio vadovo, Liuciferio maišto prieš Tėvą. Ir tik 1985 metais ši izoliacija buvo panaikinta, kada mūsų Supervisatos – Paukščių Tako galaktikos – būstinėje, Uversoje, buvo paskelbtas Dienų Senųjų teismo Gabrielis prieš Liuciferį nuosprendis pagrindiniams maišto prieš Tėvą dalyviams: Satanijos Sistemos puolusiam vadovui, Liuciferiui, jo pavaduotojui, Šėtonui, ir mūsų Planetos Princui, Kaligastijai, kurie visi buvo Lanonandekų kategorijos dvasios. Jie visi buvo TUOJ PAT SUNAIKINTI, NES JIEMS PASIŪLYTĄ GAILESTINGUMĄ SU PANIEKA ATSTŪMĖ IR PASIRINKO SAVOSIOS TAPATYBĖS SUNAIKINIMĄ, TODĖL JŲ LAISVA VALIA IR BUVO IKI GALO PATENKINTA.
Tad jau pustrečio dešimtmečio kaip ryšio grandinės, kurios dėl šio maišto buvo nutrauktos 200.000 metų, dabar yra palaipsniui vis labiau atstatomos.
Tačiau du šimtai tūkstančių metų izoliacijos davė savo TAMSOS vaisius.
Šiandien žmonija skendi milžiniškoje tamsoje, nors miestai ir pasipuošia įvariomis materialiomis šviesos lemputėmis ir ekranais. Ir vis tik žmogaus viduje yra tamsa ir baimė. Žmogus neturi GYVO ryšio su ŠVIESOS ŠALTINIU – ROJAUS TREJYBE.
Žmogus šiandien negali suvokti, kas yra dvasinis pagrindas, ir kodėl jis toks turi būti, kai jis gyvena materialų gyvenimą, dirba materialius darbus, ir kuria tarp materialių žmonių taip pat materialias šeimas, GIMDO MATERIALIUS VAIKUS, IR JUOS MOKO MATERIALIŲ MOKSLŲ IR TIESŲ. Jam atrodo, kad atsidavus dvasiniam keliui, reikės tapti atsiskyrėliu, išeiti kur nors į užkampį, atsižadėti savo pomėgių ir tikslų, kurie dabar jam tokie svarbūs, ir dažnai malonūs, o dėl bažnytininkų peršamų klaidingų sampratų apie Dievą, žmogaus toks kelias nevylioja, ir jis atatupstas traukiasi ar bėga kur į šalį.
Tuo tarpu gyvojo Rojaus Trejybės kelio iki šiol nekas taip ir nepasiūlė, kol evoliucijos arenoje nepasirodėme mes – urantai. Tačiau mūsų yra tik saujelė. Kol kas.
Būtent dėl to žmogus ir TEBEGYVENA TAMSOJE, ir jis nesiremia į DVASINĖS ŠVIESOS GYVĄ ŠALTINĮ, KURIS YRA JO PATIES VIDUJE, KAIP IR KIEKVIENO VIDUJE. Savo vaikų niekas iki šiol nemokė atrasti Tėvą SAVYJE IR GIMTI IŠ DVASIOS, DĖL TO IR SUAUGO, IR, KOL KAS, TOLIAU AUGA, NAUJOS KARTOS TAMSIOS IR DOGMATIŠKOS, NENORINČIOS DVASINĖS ŠVIESOS IŠ VISO IR NET NEBANDANČIOS APIE JĄ PAGALVOTI.
TODĖL VISA TOKIA CIVILIZACIJA, KURI BUVO ŠITOKIU BŪDU SUKURTA IKI ŠIOS DIENOS TURĖS PASIKEISTI, NES JI PRIEŠTARAUJA ROJAUS TREJYBĖS GYVOS MEILĖS IR ŠVIESOS EVOLIUCINIAM PLANUI, GYVAM KŪRINIJOS AUGIMUI IR DVASINIMUI, KADA KIEKVIENAS GYVENA TIK SAU IR SAVO BIOLOGINEI ŠEIMAI, O KAIP KITIEMS, JAM NESVARBU. Bet tai įvyks per milžiniškus sukrėtimus, tiek asmeninius, tiek masinius, nes niekas savosios tamsos ĮPRASTOS tvirtovės taip lengvai neužleis. Tamsa priešinasi šviesai visu aršumu, nors ir būdama pasmerkta. Tačiau ji gina save iš baimės ir dėl neišmanymo. Tačiau ji vis tiek išlikti negali, nes tai pažeidžia Rojaus Trejybės evoliucijos procesą visai kūrinijai. Urantijai jokių išimčių nėra – ji turi tapti ŠVIESOS PLANETA, TUO LABIAU JI TURI SUSPINDĖTI PAČIA RYŠKIAUSIA ŠVIESA, NES JOJE BUVO ĮSIKŪNIJĘS SŪNUS KŪRĖJAS – VIENAS IŠ DVIEJŲ – DRAUGE SU VIETINĖS VISATOS MOTINA DVASIA, NEBADONIJA, VIETINĖS VISATOS SUTVĖRĖJŲ IR VALDOVŲ, kaip Jėzus iš Nazareto.
Todėl mūsų visata, ir ne tik mūsų visata, taip akylai stebi MŪSŲ DVASINĮ AUGIMĄ URANTIJOJE. Taip pat čia labai gausiai lankosi įvairių kategorijų dvasios, kad pačios pamatytų, kaip ši VIENINTELĖ VISOJE VISATOJE PLANETA, KUR JOS SŪNUS KŪRĖJAS BUVO ĮGAVĘS ŽMOGIŠKĄJĮ PAVIDALĄ IR ČIA UŽBAIGĖ ŽMOGAUS PAVIDALU LIUCIFERIO MAIŠTĄ, NORS IR PATYRUSI ILGALAIKĘ IZOLIACIJĄ, VĖL SUGRĮŽO Į ŠVIESOS KELIĄ IR SIEKIA GYVOSIOS ŠVIESOS SKLEIDIMO VISŲ LABUI IR SAVO CIVILIZACIJĄ VIS LABIAU KREIPIA DVASINIO PAGRINDO LINK. IR GALŲ GALE URANTIJOS VISA CIVILIZACIJA BUS ATREMTA VIEN TIK Į DVASINĮ PAGRINDĄ, kad visai kūrinijai galėtų pademonstruoti, kaip sugrįžus iš tamsos galima pasiekti tokią milžiniško ryškumo GYVĄ šviesą, kai visos veiklos sferos remiasi į gyvąjį DVASINĮ PAGRINDĄ, ESANTĮ KIEKVIENO ŽMOGAUS VIDUJE. Tik tada kiekvieno veikla įgaus giluminę pažangos ir tikrosios civilizacijos išraišką, kokiame darbe kas bedirbtų. Tačiau LABAI DAUG DARBŲ DINGS, NES DABAR JIE YRA PARAZITUOJANTYS IR BŪSIMAI CIVILIZACIJAI VISAI NEREIKALINGI. TUO PAČIU ATSIRAS KITOS VEIKLOS RŪŠYS IR KITOKIA PAČIOS VEIKLOS MOTYVACIJA IR JOS KOKYBĖ.
Štai kodėl dabartinė civilizacija išsilaikyti negali.
Kas gi gali išsilaikyti ir kurti be gyvo ryšio su ATRASTU SAVYJE TĖVU? NIEKAS Juk niekas nestato namo ant netvirtų pamatų. Pamatai turi būti tokie galingi, kad išlaikytų visą statinį. Dar daugiau, jie turi atlaikyti ne tik statinio svorį, bet ir audras, kurios gali kilti. Tą supranta ir žmogaus materialus ir gyvulinis protas.
Tačiau DVASINĖJE SFEROJE jūs turite TOKIĄ SAMPRATĄ NE TIK IŠPLĖSTI, BET Į JĄ PAŽVELGTI NAUJOMIS AKIMIS – DVASIOS AKIMIS.
Tai, ką pasakysiu jums dabar, iki šiol niekada nebuvau sakęs viešai. Tą esu aiškinęs Urantijos grupėje, o taip pat tik kai kuriems iš jūsų, tačiau viešai tą pateiksiu pirmą kartą.
DVASINIS PAGRINDAS – TAI NE TAS PATS, KAS YRA MATERIALAUS STATINIO PAGRINDAS, KAS YRA JO PAMATAI.
Kadangi tai naujas mokymas, todėl jūs neturėtumėte jo sieti su niekuo, ir nelyginti su tuo, ką žinojote iki šiol. Tai labai panašu į tai, kai ir Jėzus prašė savo apaštalų jo evangelijos – Dievo Tėvystės, žmonių brolystės – nesieti su senaisiais žydų Raštais, kurie pripažino tik žydus savo artimu, o pagonių jau nebe. Todėl žydams buvo neįmanoma pagonius laikyti savo sielos broliais ir net juos pamilti, nes jų jie nelaikė iš viso žmonėmis, ir už pagonio nužudymą užteko pačios menkiausios aukos – karvelio – kurią galėjo sumokėti net neturtingiausias žydas, kad jam būtų atleista. Jėzus pateikė savo apaštalams jiems suprantamą metaforą, kad ir JAUNO VYNO NEDERA PILTI Į SENUS VYNMAIŠIUS, KAD NESUPLĖŠYTŲ VYNMAIŠIŲ IR NEBŪTŲ PRARASTAS IR PATS VYNAS.
Todėl ir jums dabar sakau, kad dvasinio pagrindo sampratos jūs neturite lyginti su MATERIALAUS STATINIO PAMATAIS. Dvasinis pagrindas visada yra ne apačioje, kaip visada turi būti materialaus statinio pamatai, bet priešingai – VIRŠUJE, ir savo viršūne patenkantis į kiekvieno VIDŲ. Gal jums bus lengviau suprasti, jeigu įsivaizduosite apverstą piramidę, arba dar geriau – apvalų KŪGĮ.
Jokia materiali piramidė, ar kūgis, negali stovėti atsirėmusi į savo viršūnę, nes per mažas atramos paviršius, kad išlaikytų visą statinį. Tuo tarpu būtent TOKIA IR YRA DVASINĖ PIRAMIDĖ, AR KŪGIS, KADA VISAAPIMANTIS TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ PASIUNČIA SAVO PASIUNTINĮ- SAVO DVASIĄ – MINTIES DERINTOJĄ – Į MŪSŲ VIDŲ, IR MUMS ASMENIŠKAI ATRADUS TĖVĄ SAVYJE, MES ATRANDAME TĄ PATĮ TVIRČIAUSIĄ, BET TUO PAČIU PATĮ MINKŠČIAUSIĄ IR NET GYVĄ IR MYLINTĮ DVASINĮ PAGRINDĄ, KURIS NUO ASMENINIO GYVO RYŠIO AUGA IR TVIRTĖJA, PLAČIASI IR GILĖJA, JIS TAMPA TOJI ATRAMA, KURI JAU DABAR ATSIVĖRUSIAI SIELAI SUTEIKIA SIELOS LYŽTELĖJAMO PATYRIMO SALDŲ SKONĮ, KOKIA YRA NUOSTABI KŪRINIJOS VISA DVASINĖ ŠEIMA, IR KOKS YRA NUOSTABUS TAS GILĖJANTIS GYVAS PAGRINDAS, KURIS IR TRAUKIA DVASIOS GYVĄ STATINĮ – SIELOS CHARAKTERĮ – KILTI AUKŠTYN PAS SAVO DVASINIUS TĖVUS ROJUJE, KURIE VIS PLEČIASI SAVUOJU PASIREIŠKIMU IR VIS LABIAU ATSIVERIANČIOS SIELOS PATYRIMU.
Būtent dėl to, kad mūsų DVASINIAI PAMATAI YRA ROJAUS TREJYBĖS GYVI ASMENYS – BE KŪNO IR FORMOS – TODĖL IR MES GALIME STATYTI SAVO DVASINĮ VIDINĮ STATINĮ, PER VISĄ AMŽINYBĘ, NES MŪSŲ GYVIEJI PAMATAI YRA VISĄ LAIKĄ BESIPLEČIANTYS IR VISADA MUS TRAUKIANTYS PAS SAVE IŠ VIDAUS. Tačiau mūsų statinys visada yra MŪSŲ VIDUJE. Tai nėra mūsų apvalkalas – materialus statinys – fizinis kūnas. Taip pat tai nėra ir VIEN TIK mūsų protas – mąstymas. Tai – mūsų SĄMONĖ, kurią formuoja atsivėrusi siela PROTO, KAIP RRIEMONĖS, DĖKA IR GYVO RYŠIO – PER MINTIES DERINTOJĄ – SU SAVO DVASINIU PAGRINDU – ROJAUS TREJYBE - DĖKA, KARTU KURDAMA GĖRĮ VISŲ LABUI. Ir kuo yra švaresnė, arba kuo aukštesnio dažnio virpesius spinduliuoja mūsų sąmonė, tuo ji turi gyvybingesnį ryšį su savo DVASINIU PAGRINDU – su Rojaus Trejybe – tuo labiau ji yra NUTOLUSI ne tik nuo MATERIALIŲ NETIKRŲ – ARBA IŠKREIPTŲ –INTERESŲ TRAUKOS, bet ir nuo pseudodvasinių interesų traukos. Štai kodėl GYVA IR ATSIVĖRUSI siela, atsirėmusi į gyvą dvasinį pagrindą – Rojaus Trejybę – tiesiog savaime nustoja švęsti jai jau nebetekusias prasmės ritualines ir butaforines religines šventes – kalėdas, velykas – nebekreipia jokio dėmesio ir į pasaulietines šventes – nepriklausomybės, karalių, valstybės, ar bet kokias kitas datas, nustoja savo gyvenseną sieti VIEN TIK su savo ŽEMIŠKA šeima, kaip su SVARBIAUSIA savo gyvenimo interesų patenkinimo buveine, nes tokiai sielai-dvasiai šeimos samprata tradicine prasme yra JAU per SIAURA, ne ji jau SAVO ŠEIMĄ VIS LABIAU PATIRIA KAIP VISĄ KŪRINIJĄ, VISUS PASAULIUS SU ŽMONĖMIS, SU SIELOMIS, SU DVASIOMIS, IR SU VISUMOS ŠALTINIU IR CENTRU – KŪRINIJOS IR ASMENYBĖS DVASINIU PAGRINDU – ROJAUS TREJYBE.
DVASINIS PAGRINDAS APIMA VISĄ AMŽINYBĘ, IR VISĄ LAIKĄ JIS YRA ASMENYBĖS PLEČIAMAS IŠ VIDAUS SAVYJE, KADANGI JIS SAVO VIRŠŪNĘ YRA PATALPINĘS KAIP GYVĄ DVASIĄ Į INDIVIDUALIĄ ASMENYBĘ, KAD JI KURTŲ DRAUGE SU GYVUOJU DVASINIU PAGRINDU IR ŠALTINIU GĖRĮ VISUMOS LABUI, O NE SAVO LABUI. Tačiau kuriamas gėris VISUMOS LABUI, taip pat yra ir gėris individo labui. Visak kūrinija veikia visumos labui, nes ji turi DVASINĮ PAGRINDĄ, KURIO EGO YRA PATS DIDŽIAUSIAS.
Rojaus Trejybė yra pati EGOISTIŠKIAUSIA IŠ VISŲ KŪRINIJOS ASMENYBIŲ. Bet jos EGOIZMAS nėra SAVANAUDIŠKAS. Ji SAVO EGO dalina VISIEMS, ir visų labui. JI KURIA GEROVĘ VISAI KŪRINIJAI. Tėvas – PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS – PADOVANOJA net savo dalelę, savo dvasią – Minties Derintoją – tam, kad mums būtų lengviau PATIRTI JO GYVĄ BUVIMĄ SAVYJE, KAD MES ASMENIŠKAI GALĖTUME ATRASTI JĮ IR ATSISTOTI ANT PATIES TVIRČIAUSIO DVASINIO IR GYVO PAGRINDO, KURIS NIEKADA NESUSKILS, NIEKADA NESUBYRĖS, NIEKADA NESUDŪLĖS PER VISĄ AMŽINYBĘ, NES ROJAUS TREJYBĖS EGO YRA DIEVIŠKOSIOS KOKYBĖS IR SAVE PAŠVENČIA VISŲ MEILĖS IR ŠVIESOS LABUI; IR ŠITO PATIES MOKO IR MUS - SAVO VAIKUS - KAD MES SAVO GYVULINĮ EGO, KURIS VISKĄ DARO TIK SAU, VISKĄ GLEMŽIA TIK SAU IR SAVO ŠEIMAI, PAKEISTUME Į DIEVIŠKĄJĮ EGO, Į SAVOSIOS ASMENYBĖS, TĖVO MUMS PADOVANOTOS JAU SU TIKRUOJU MŪSŲ EGO PER VISĄ AMŽINYBĘ, REALIĄ KOKYBĘ.
Štai kodėl Rojaus Trejybės GYVASIS PAGRINDAS – PATS TVIRČIAUSIAS IR GYVAS, MYLINTIS IR KURIANTIS MUMS – VISAI KŪRINIJAI – GEROVĘ – STOVI KAIP APVERSTA PIRAMIDĖ, AR KŪGIS, KURIO PLATĖJANČIŲ IR BESIPLEČIANČIŲ BEGALYBĖS IR AMŽINYBĖS IŠORINIŲ PAKRAŠČIŲ MUMS NIEKADA IKI GALO NEPRIEITI, NES JIE VIS TIEK KIEKVIENAME VISATOS AMŽIUJE BUS VIS IŠPLEČIAMI IR PADIDINAMI NAUJOMIS MATERIALIOMIS VISATOMIS IR DAUGYBE MIRIADŲ TVARINIŲ, KURIE TAIP PAT ATSIREMS Į ŠĮ DVASINĮ PAGRINDĄ, kuris savo viršūne visada bus patalpintas asmenybės viduje.
Tuo tarpu VISA MATERIALI KŪRINIJA yra tik kaip PRIEMONĖ, skirta tam, kad vis giliau būtų patiriamas DVASINIS PAGRINDAS. Kaip ir visa mūsų materiali veikla YRA tik PRIEMONĖ vis labiau atskleisti kiekvienam iš mūsų savo DVASIĄ-ASMENYBĘ, gautą iš Tėvo, ir žengti pačiu tvirčiausiu ir VIENINTELIU Rojaus Trejybės dvasinio pagrindo GYVUOJU KELIU, kuriuo, atradę Tėvą savyje ir garbinantys Rojaus Trejybę URANTAI jau žengia ŠIANDIEN, ir savo žengimu rodo kryptį dabartinei kartai, ir ateinančioms kartoms, VISOJE URANTIJOJE.
TOKIA YRA TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS VALIA, KAD PO ILGALAIKĖS IZOLIACIJOS, MATUOJANT ŽMOGIŠKUOJU MATU, URANTIJOS ŽMONIJA SUSPINDĖTŲ GYVĄJA IR PAČIA RYŠKIAUSIA ŠVIESA TARSI IZOLIACIJOS TŪKSTANTMEČIŲ IŠ NEBŪTŲ BUVĘ IŠ VISO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Vilnius,
2010 04 03
Algimantas
2010-04-03 16:54:37
Komentarai
„Kas yra dvasinis PAGRINDAS?Jūs, kaip būsimieji dvasiniai mokytojai, turite žinoti tokią tiesą, kad visa kūrinija stovi ant DVASINIO pagrindo, nors pati kūrinija yra MATERIALI – VISOS PLANETOS, VISI PASAULIAI, NET IR PATS ROJUS YRA MATERIALŪS. Tačiau jų visų pagrindas yra DVASINIS – ROJAUS TREJYBĖS MEILĖ IR JOS ENERGETINĖ GALIA.“
.
„Mielieji, kviečiu jus prisijungti prie mūsų bendros kolektyvinės pirmadienio (2010 04 12- 22 val.) maldos už Tėvo atradimą savyje.
Iš pradžių pagarbinkime mūsų mylimą Rojaus Trejybę. Jeigu jums dar sunku garbinti savais žodžiais ar
mintimis, pasinaudokite mano maldomis, tik jas skaitykite atvira širdimi.“
.
Ačiū, Gerb. Algimantai, vertinu ir gerbiu Jūsų pastangas, bet tikras garbinimas ir maldos liejasi be žodžių, dažnai ir eilėmis...
.
Tačiau supratau, kad jaunimo dvasinė būsena ir jos išraiška Jums svetima, nes ką tik ištrynėte mano klausimus Jums.
.
Kaip tada Jūsų mokymais pasitikėti? Kaip tikėti tuo, ką rašote šiame Forume apie įtikėjimą, TĖVO-ROJAUS TREJYBĖS MEILĘ?
.
Ir Jūsų šiandieninė siūloma malda ar turi prasmę šiame kontekste, kai Jūs imate ir ištrinate mano, DIEVO TĖVO, kurį esu atradusi savyje jau vaikystėje, o dabar tik gilinu žinias skaitydama Urantijos knygą, DUKROS, jaunatvišką kūrybos išraišką?..
www.culture.lt/lmenas/?st_id=13297
.
Prašyčiau neįsižeisti, bet norėčiau priminti ir apie teisinę atsakomybę už cenzūrą be pagrindo viešojoje erdvėje.
.
Tikiuosi suprasite, kas šiai svetainei ir Jums asmeniškai linkiu tik Dievo malonės.
.
P.S. Jei galvojate, kad pasirašau netikru vardu, prašau, pasitikrinti Google :)
.
Pagarbiai
Aušrinė
2010-04-12 15:32:47
Dvasinis pagrindas yra DIEVAS TĖVAS-ROJAUS TREJYBĖ,nesibaigiančios meilės ir išminties šaltinis,iš kurio sklindantys virpesiai atgaivina mumyse esančius Minties Derintojus,daro mus labiau mylinčiais viens kitą žmonėmis.
Fredas
2010-04-12 09:20:46
Miela Aušrine, aš nieko - tavęs taip pat - nemokau tikėti manimi AKLAI. AŠ JUMS VISIEMS - IR TAU - SAKAU - ATSIVERKITE TĖVUI, ATRASKITE JĮ SAVYJE IR TADA PATIRSITE PATYS ASMENIŠKAI žodžių tikrumą ir tiesą.
Tavo, miela Aušrine, TUŠČIAS AMBICINGUMAS tik paliudija, kad tu NESI Tėvo ATRADUSI SAVYJE ir gimusi iš dvasios, kad jaustumei meilę man ir visiems vienodai, ir sakytum man NE JŪS, O TU, kaip mylimam savo sielos broliui. MEILĖ PRANOKSTA MANDAGUMĄ IR PAGARBĄ.
Kadangi toje temoje, kuri skirta KŪRYBAI, skirtai Rojaus Trejybei, buvo prirašyta nemažai pseudokūrybinių eilių, pasišaipančių iš nuoširdžių mūsų sielos brolių ir sesių eilių, kurios dvelkė tyruma ir meile, tai aš jas visas pašalinau. Tavo eilės man taip pat sukėlė klausimų. Tačiau jas ne iš karto pašalinau, nes jutau, galbūt tai ir tikras tavo vardas, galbūt ir rašai eiles, tačiau jos tikrai ne tokio virpėjimo, kokios yra kitos mūsų sielos brolių ir sesių atsivėrusių sielų eilės. Juk tu esi ne vienintelė, kuri rašai į Forumą, ir man nekilo noras nė vieno eilėraščio ištrinti, nes iš jų spinduliavo nuoširdus sielos atsivėrimas, skirta Tėvui, skirtas Rojaus Trejybei. Būtent šito pasigedau tavo eilėraštyje, dėl to net ir pamaniau iš pradžių, galbūt tai irgi mėginimas pasišaipyti iš nuoširdžiai atsivėrusiųjų sielų kūrybos. Vis delsiau, kaip pasielgti, kol galų gale pašalinau, nes šis eilėraštis tiktų galbūt kur kitus, tik nelabai tinka MŪSŲ Forumo kūrybos temai, skirtai Tėvui ir Rojaus Trejybei, o ne apskritai kūrybai.
Miela Aušrine, jeigu tu manai KITAIP, atsiųsk vėl.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-04-12 19:19:12
Vytautai, Jūs pats Aušrinės vardu patalpinote iš interneto autorės eiles. Jas pašalinus, jos vardu parašėte kreipimąsi į Algimantą ir vėliau jau savo vardu pateikėte ir šios situacijos apologiją šitaip fabrikuodamas dvasingumą...
Vytautui Vilnius
2010-04-12 21:41:57
Tuo tarpu gyvojo Rojaus Trejybės kelio iki šiol niekas taip ir nepasiūlė, kol evoliucijos arenoje nepasirodėme mes – urantai. Tačiau mūsų yra tik saujelė. Kol kas.
Būtent dėl to žmogus ir TEBEGYVENA TAMSOJE, ir jis nesiremia į DVASINĖS ŠVIESOS GYVĄ ŠALTINĮ, KURIS YRA JO PATIES VIDUJE, KAIP IR KIEKVIENO VIDUJE. Savo vaikų niekas iki šiol nemokė atrasti Tėvą SAVYJE IR GIMTI IŠ DVASIOS, DĖL TO IR SUAUGO, IR, KOL KAS, TOLIAU AUGA, NAUJOS KARTOS TAMSIOS IR DOGMATIŠKOS, NENORINČIOS DVASINĖS ŠVIESOS IŠ VISO IR NET NEBANDANČIOS APIE JĄ PAGALVOTI.“
Mokytojau, kuo tau neįtiko mano komentaras kūrybos tema?
„Tačiau mūsų yra tik saujelė. Kol kas“. Ir bus, jei taip nepagarbiai elgsiesi su www.urantija.lt skaitytojais ir tais, kurie čia rašo. Tikrai to nelinkiu, nes pats studijuoju UK šio puslapio dėka, dėl ko prieš Tave žemai lenkiu savo žilstančią galvą.
Tačiau prašau, kad šis mano komentaras, nebūtų ištrintas, nes JIS REIKALINGAS JAUNO ŽMOGAUS SAVIGARBAI ATSTATYTI. Tikiuosi, Mokytojau, suprasi, kad mane veda ARTIMO MEILĖ, KURI MAN, KAIP VYRUI, YRA GYVASIS ROJAUS TREJYBĖS KELIAS.
- - - komentaro kartojimas- - - :
Kūryba yra labai subtilus dalykas.
Jei žmogus kuria ir savo kūrybą patalpina būtent šioje svetainėje, reiškia jam nėra svetima Urantijos Knyga, reiškia jis čia užsuka, kas dažniau, kas rečiau. Tuo pačiu paskaito dalyvių mintis ir Algimanto užrašytus mokymus. Taip pasėtas grūdas ima dygti...
Tuo turėtume tik džiaugtis, o ypač, jei tai daro jauni žmonės, juos paskatinti, pagirti, o nepulti trinti, kad tai, atseit, neatitinka „MŪSŲ Forumo kūrybos temai“.
Tegul apie tai sprendžia patys Forumo dalyviai ir lankytojai...
Kiekviename sakinyje panaudojus Rojaus Trejybės vardą, eilėraštis ar prozos kūrinys nuo to netampa kūrybiškai meniškesnis.
Tėvo dvasios dvelksmą galima pajusti net neužsiminus nė vienu žodžiu apie jį...
Gal kai kurie iš mūsų jau nebesame jauni ar neturime meninio skonio, kad galėtume suprasti, kaip subtiliai jaunimas sugeba reikšti savo jausmus. Esu tėvas, turintis 2 sūnus ir dukrą, todėl ir drįstu čia pareikšti savo nuomonę.
Ramybės visiems ir tarpusavio meilės.
Vytautas/Vilnius
2010-04-12 20:17
Vytautas/Vilnius
2010-04-12 21:35:40
Diskusijoje apie dvasinę vienybę Jokūbas Zabediejus paklausė: “Mokytojau, kaip mes iš tikrųjų išmoksime žiūrėti vienodai ir tuo pačiu pasiekti didesnį tarpusavio sutarimą?” Kada Jėzus išgirdo šitą klausimą, tada jis savo paties dvasios viduje tiek smarkiai suvirpėjo, kad atsakė:
Jokūbai, Jokūbai, kada gi aš jus mokiau, kad jūs visi turite žiūrėti vienodai? Aš atėjau į pasaulį paskelbti dvasinės laisvės tuo tikslu, jog mirtingiesiems būtų suteikta galia gyventi savąjį ir laisvą individualų gyvenimą prieš Dievą. Aš nenoriu, jog visuomeninę harmoniją ir brolišką ramybę tikrai reikėtų pirkti, paaukojant laisvą asmenybę ir dvasinę savastį.
Tai, ko aš reikalauju iš jūsų, savo apaštalų, yra dvasinė vienybė – ir tą jūs galite patirti tame džiaugsme, kada esate vieningai atsidavę tam, kad iš visos širdies vykdytumėte manojo Tėvo danguje valią. Jums nereikia matyti vienodai arba jausti vienodai tam, kad dvasiškai būtumėte vienodi. Dvasinė vienybė kyla iš tos sąmonės, jog kiekviename iš jūsų gyvena, ir vis labiau viešpatauja, dangiškojo Tėvo dvasinė dovana. Jūsų apaštališkasis sutarimas turi kilti iš tos realybės, kad kiekvieno iš jūsų dvasinė viltis yra tapati kilme, prigimtimi, ir lemtimi.1591 - 03
Šitokiu būdu jūs galite patirti dvasinio tikslo ir dvasinio supratingumo ištobulintą vienybę, kylančią iš abipusio sąmoningo suvokimo, jog Rojaus dvasios, gyvenančios kiekviename iš jūsų, yra tapačios; ir jūs galite turėti šitą giliai dvasinę visišką vienybę, išlaikydami savo intelektualaus mąstymo, temperamentingo pojūčio, ir visuomeninio elgesio pačius įvairiausius individualius ypatumus.1591 - 04
Galvoju, kad šias ištraukas iš Urantijos Knygos turėtume dar kartą visi perskaityti , kad susimastytume apie kiekvieno iš mūsų unikalumą , individualumą ir dvasinės savasties išraišką. Jei kažkieno asmeniniai virpesiai nepagauna kitos asmenybės dvasinės išraiškos savitumo, tai nereiškia, kad ta asmenybė negerbtina, nevertintina ar netalentinga. Man asmeniškai Aušrinės kūryba labai patiko , net sugebėjau gauti ir per naktį perskaityti jos knygą ir darau išvadą , kad tai turinti tvirtą dvasinį pagrindą labai gili ir savitai jaučianti pasaulį sielą. Jei kas to nepastebi, tai jau jo virpesių problema. Eilinį kartą lenkiu galvą prieš šio forumo moteris .
Su nuoširdžiausia pagarba ir meile
Tadas
2010-04-13 15:47:00
Šiandien eidama iš darbo mąsčiau, kaip visgi įtikėjus, atradus Rojaus Trejybę, prasiplečia žvilgsnis į aplinką, kaip į viską įmanoma ir nuostabu žvelgti dvasiniu žvilgsniu, kupinu Rojaus Tėvų meilės, šviesos, išminties. Sunku net nusakyti jausmą, kuris ima mąstant, kad pats žodis "gyvenimas" yra per siauras, kad nusakyti sielos vystymosi kelią, nes jis apima visą amžinybę. Prieš mus net ir šią pačią akimirką jau yra atsivėrę beribiai horizontai, matomi žvelgiant į viską dvasiniu žvilgsniu. Kiekvienas gyvenimo įvykis yra tik patirtinis fragmentas amžinybės kontekste. Tam ir reikia plėsti savo dvasinį matymą, gilinti savo sampratas ir įžvalgas, ir tai daryti pastoviai per gyvą ir nuoširdų bendravimą su Rojaus Trejybe. Tuomet suvoksime, kad reikia nustoti gyventi vien materialų gyvenimą, kai kasdien galvojame tik apie darbą, maistą, miegą ar kitus buitinius dalykus kaip apie esminius. Esmė yra ne kiekybė, bet kokybė, kuri patiriama tik per gyvą ryšį su Tėvu. Juk pati žmonija ir yra uždariusi save į rėmus, ir tai ne tik gyvensena, bet ir įvairių švenčių šventimas, kurioms nesuteikiama jokio dvasinio pagrindo, jokios giluminės prasmės, nes kaip tokios ir nėra visai. Kai žmogus nėra atradęs Tėvo, jo tikrai nevilioja dvasiniai horizontai, jis viską supranta taip, kaip mato priešais save ir ne kitaip, nes gyvūlinis protas neleidžia pažvelgti plačiau. Juk tai sielos begalinis apribojimas, tuo nuskriaudžiant save ir tuo pačiu aplinką, kurioje esame. Tik morontinis sielos protas, įtikėjus, ima su meile kreipti žvilgsnį daug plačiau, net ir visos kūrinijos mąstu. Taigi šis mums pasiūlytas su begaline meile Rojaus Trejybės gyvasis kelias yra toks nuostabiai tikras įvairiais patyrimais, kurie prisipildo šviesos, kad vidus vis labiau ir labiau nori vaduotis iš tamsos gniaužtų, atskleidžiant ir kitiems sielos broliams ir sesėms šią gyvąją tiesą, gyvai patiriamą meilę ir ramybę. Net ir Tėvas yra pasakęs: „Aš jus vedu, kiekvieną, pačiu tiesiausiu keliu, nes vedu, paėmęs jus, kiekvieną, už rankos, ir vedu pas Save.
Dėl to pasitikėkite šituoju vedimu. Atsiduokite Man. Atsiduokite tam vedimui. Netrukdykite Man vesti jus.“ O kai tikrai nuoširdžiai savo kasdienėmis pastangomis ir laisva valia atsiduosime šiam vedimui iš vidaus, tai ir patirsime tokius patyrimus, kurie pranoks mūsų lūkesčius, nes dabar vis dar maištaujantis gyvūlinis protas labai stabdo mus nuo tikrojo pasireiškimo kaip gyvais Tėvo sūnumis ir dukromis. Suvokiu ir jaučiu, kad mums būtinas gyvas bendravimas su Tėvu, Trejybe kaip oras, nes iš Jų teka pastoviai neišsenkanti gyvybinga ir galinga energija, mus maitinanti, stiprinanti, raminanti, sauganti, puoselėjanti, gražinanti ir dvasinanti. Todėl dvasinis pagrindas turi būti esminis mūsų gyvenime čia, kad pripildytume gyvąja šviesa kiekvieną savo mintį, žodį ir veiksmą. Tik tuomet Urantija nušvis nuostabiomis meilės ir šviesos spalvomis ir rodys pavyzdį kitiems laiko ir erdvės pasauliams. Juk jau dabar, eidami gyvuoju Rojaus Trejybė keliu, rodome pavyzdį kitiems sielos broliams ir sesėms ne tik šioje planetoje, bet ir kitose sielų, dvasių pavidalu. Tokiu keliu ėjo mūsų Vietinės Visatos šeimininkas ir Kūrėjas mums žinomas Jėzaus vardu. Jis savo gyvenimu demonstravo begalinę meilę, supratimą ir skleidė žmonėms gyvąją Tėvo šviesą. O mes atradome visą Rojaus Trejybę! Todėl kokie gilūs yra Tėvo išsakyti žodžiai: “Jūs, susiliedami su mumis, tampate TIKROVĖS DALIMI, pranokstančia patį kelią; jūsų dabartine samprata, kelią. Ir tuo pačiu jūs tampate AMŽINOSIOS TIKROVĖS amžinaja, gyvaja MŪSŲ dalele, kada jūs susiliejimu demonstruojate savo materialius darbus, išreikšdami Mus, nes pagal jūsų materialius darbus spręs jūsų sielos broliai apie Mus – APIE MUS – nes jūs nešate Mūsų šviesą. Jūs nešate Mūsų meilę, apie kurią jūs kalbate. Reiškia jūs atstovaujate Mūsų meilei, Mūsų šviesai.“
Jurgita
2010-04-08 19:56:03
Labai gražus mokymas , kuriame spindi tavo Algimantai , gilus tikėjimas . Kitaip aš ir nemanau , tačiau deja , deja … kiek tų giliai ir prasmingai tikinčių ? Nors kita vertus , gal ir niekada nebus masinio atsivėrimo . Pagal šio sakinio mintį , man prisiminė Sodomos ir Gomoros miestų sunaikinimas . Kaip ten Rūstybės Angelas ieškojo nors trijų , vėliau , nors dviejų , vėliau nors vieno dievobaimingo žmogaus , kad kosminė dangiška rūstybė praeitų pro šalį . Tačiau neatsiradus nei vienam tikinčiam ir garbinančiam Dievą , Rūstybės Angelas paleido priežasties - pasekmės desnio veikimą ant šitų miestų . Ką aš noriu , gerb. Algimantai , tuo pasakyti ? Žinoma , kad nesiūlau studijuoti biblijos . Tačiau ši legenda yra labai pamokanti , ypač , kad ir man , norinčiam daug žmonių matyti naujai mąstančių . Bet jeigu paseksime šios legendos giluminę mintį , tai pamatysime , kad tuometinis žydų pranašas norėjo paskyti štai ką . Ne kiekybė gelbsi pasaulį , bet kokybė . Ir vienas giliai tikintis žmogus gali atsverti viso miesto netikinčius . Ir dieviškos šviesos pritekėjimas , kad ir per vieną žmogų , jau suteikia Švyturio veikimą , dvasinių galių sklidimą į netikelių minią ar miestą .
Paskaitau tavo Algimantai , mokymus ir turiu viltį , kad jais uždegsi nors po vieną giliai tikintį žmogų mūsų Lietuvos šalelėje , mūsų miestuose ar kaimuose . Ir šie , kad ir vieniši , ar visi mažos grupelės , jau sudarys švyturėlių tinklą , kurie po truputi šviesins tą erdvę kurioje gyvena , mielų gerų žmonių , tačiau deja …. neatsivertusių Su meile . Emilis - Petras
Petras
2010-04-04 17:12:30
Kad suvokti visą Urantijos dvasingumo mąstą,reiktų ne metų,kad ir tūkstančiais skaičiuojamų,bet ĮTIKĖJIMO,apie kurį šiame forume kalbama jau keletas metų.Kas atsitinka,kuomet žmogus žino iš Urantijos dvasinių šaltinių apie būsimą aukso amžių,bet pramerkęs rytmetį akis pamato,kad ir vėl ta pati lova,tos pačios lubos virš galvos?Ir kokiu ilgesiu nuskamba žodžiai-Kas yra dvasinis PAGRINDAS?-tikinčiojo kalboje,bet niekad nesijaus įtikėjusio tikrume jokio ilgesio.Tai jau buvo,praėjo patirtimi ir teliks balastas nereikalingas,kuomet negalinčios nieko duoti VISUMOS LABUI,VISOS KŪRINIJOS LABUI,bereikšmės patirtys tik stabdys sielos skrydį.Neįmanoma aiškiau pasakyti,nei jau GYVENAMA TIKROVE
/ROJAUS TREJYBĖS MEILĖ IR JOS ENERGETINĖ GALIA./.
Mes esame praeiviai,kai einame ŽEME,ir LIEKAME TIKRIEJI SŪNŪS,DUKROS ROJAUS TREJYBĖS IR JŲ PAŽINIMO TROŠKIME,kai žengiame URANTIJOS GELME.Gelme to dvasinio pažinimo,pajutimo ir patyrimo.KAS VERTINGIAUSIA ŽMOGAUS ASMENYBĖJE?AR TAM REIKIA ATSAKYMO,KUOMET SAKOMA
/deja , deja … kiek tų giliai ir prasmingai tikinčių ? Nors kita vertus , gal ir niekada nebus masinio atsivėrimo/
Tikrai reikia,nes pastaruoju metu,mielieji,nepastebiu pasisakančių,kurie kalbėtų apie įtikėjimą ir gimimą iš dvasios.Kada pagaliau žmogus suvoks,kad be šito jis tik akimirką praleidžia būdamas čia,bet jo laukia amžinybė,kuomet jis neria GELMĖN,IEŠKODAMAS TĖVO-TREJYBĖS..Išties gali REZULTATO troškimas nukreipti individą klaidžiojimo palubėje ir sielos užritinimo akmeniu.Mūsų protėviai patyrė labai daug proto pinklių ir viršsąmonės nebuvimo ne tik maišto veikiami,bet net ir šiai dienai esant mes negalime atsiduoti tam,ką sakė TĖVAS:
/imk gultą, ir eik atsirėmęs į savo sielos tikėjimą, kuris tau diktuoja šitą pačią mintį, kad tu nori ĮITKĖTI, NORI PATIRTI MANE./
Mielieji broliai ir sesės sieloje,nėra tikra tai,kad NEEGZISTUOTŲ GYVAI PATIRTINIS ROJAUS TREJYBĖS SUMANYTAS EVOLIUCIJOS KELIAS NAMO,PAS ROJAUS TĖVUS..Ir nors šiandieninis ŠURMULYS užgožia tikrąjį žmogų,bet nepamirškime,kad to gali ir nebūti.Įmanoma tai,kad siela degraduoja ir taip yra tikrai,kuomet
/ Žmogus neturi GYVO ryšio su ŠVIESOS ŠALTINIU – ROJAUS TREJYBE./.
Net paprastai mąstant,nuoširdžiai galvojantis supras,kad mes,buvę implantais,nužengėme milijonus metų,kaupdami savyje BAIMĘ.Jos milžiniški klodai glūdi mumyse,bet džiugu yra tai,kad SŪNUS KŪRĖJAS MYKOLAS,DAUGUMAI ŽINOMAS KAIP JĖZUS IŠ NAZARETO,IŠLIEJO TIESOS DVASIĄ..Jau dabar mes turim SAVYJE TĖVĄ-TREJYBĘ..Ieškokime,atraskime,PATIRKIME GYVAI..Bet svarbiausia yra tai,kad NEŠTUME SAVIMI,SAVO PAVYZDŽIU SKLEISTUME TREJYBĖS ŠVIESĄ,GYVĄJĄ ŠVIESĄ,EIDAMI GYVUOJU ROJAUS TREJYBĖS KELIU..Tikrai nebus laimingi ir amžini perspektyvoje tie,kurie atmes šitą kelią.Tad negi mums pakanka gyvenimo iliuzijoje ir nenorime gyventi TIKROVĖJE?Argi nerūpi būsimųjų kartų TIKRASIS GYVENIMAS,kuomet nukabinam nosis jau dabar ir galvojame,-Po mūsų,kad ir tvanas..?
/ Bet tai įvyks per milžiniškus sukrėtimus, tiek asmeninius, tiek masinius, nes niekas savosios tamsos ĮPRASTOS tvirtovės taip lengvai neužleis./.
Juk negali būti taip,jog galvotume apie tai,kad tornadas formuosis tik Floridoje.Kas jums,mielieji,sakė,kad urantai gąsdina kitus?URANTAI SKLEIDŽIA TIESĄ IR TAI NE VISĄ.Atminkite tai,kad mes priklausom kūrinijai,esame jos piliečiai ir mūsų planeta Urantija yra tos kūrinijos dalis.Ir pagal evoliucinį ROJAUS TREJYBĖS planą mūsų planetos ateitis yra mūsų pačių rankose,mūsų sielų atsivėrime,įtikėjime ir gimime iš dvasios.KAIP ĮTIKĖJĘ TĖVAI KURS GYVYBĘ KARTU SU TĖVU SAVO BŪSIMAM,DAR TIK ATEISIANČIAM Į ŠĮ PASAULĮ VAIKELIUI,KURIS JAU TURĖS MILŽINIŠKĄ POTENCIALĄ IR JĮ ATSKLEIS AUGDAMAS GREIČIAU UŽ MUS,TAIP IR EVOLIUCIJA ATVES URANTIJĄ Į ŠVIESOS AMŽIŲ..Nors mūsų dabartinis ir iškreiptas mąstymas temdo mums akis,bet atminkite,kad tai tik BAIMĖ.Nors ir sunku priimti sprendimą tik aukštyn ir į priekį,tą mes turėsime padaryti,norime ar nenorime.EVOLIUCINIS TREJYBĖS PLANAS BUS ĮGYVENDINTAS ir tiek.Kuo greičiau tą suvoksime,tuo sparčiau judėsime dvasingumo link,kuris ir taps mums ATRAMA.IR ATRAMA TIKRA,O NE TA,KURIOJE MURKDOMĖS MES-MATERIALIZMO PERSUNKTA VISUOMENĖ..Jėzus čia įsikūnijo skelbti TĖVO SŪNYSTĖS IR ŽMONIŲ BROLYSTĖS EVANGELIJOS..DABAR MES JAU ŽINOME-TĖVO-TREJYBĖS SŪNYSTĖS,VISOS KŪRINIJOS BROLYSTĖS..Galbūt daugeliui nuskambės keistai,bet yra būtent taip,kaip parašyta:
/Rojaus Trejybė yra pati EGOISTIŠKIAUSIA IŠ VISŲ KŪRINIJOS ASMENYBIŲ. Bet jos EGOIZMAS nėra SAVANAUDIŠKAS. Ji SAVO EGO dalina VISIEMS, ir visų labui. JI KURIA GEROVĘ VISAI KŪRINIJAI. Tėvas – PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS – PADOVANOJA net savo dalelę, savo dvasią – Minties Derintoją – tam, kad mums būtų lengviau PATIRTI JO GYVĄ BUVIMĄ SAVYJE, KAD MES ASMENIŠKAI GALĖTUME ATRASTI JĮ IR ATSISTOTI ANT PATIES TVIRČIAUSIO DVASINIO IR GYVO PAGRINDO, KURIS NIEKADA NESUSKILS, NIEKADA NESUBYRĖS, NIEKADA NESUDŪLĖS PER VISĄ AMŽINYBĘ, NES ROJAUS TREJYBĖS EGO YRA DIEVIŠKOSIOS KOKYBĖS IR SAVE PAŠVENČIA VISŲ MEILĖS IR ŠVIESOS LABUI; IR ŠITO PATIES MOKO IR MUS - SAVO VAIKUS - KAD MES SAVO GYVULINĮ EGO, KURIS VISKĄ DARO TIK SAU, VISKĄ GLEMŽIA TIK SAU IR SAVO ŠEIMAI, PAKEISTUME Į DIEVIŠKĄJĮ EGO, Į SAVOSIOS ASMENYBĖS, TĖVO MUMS PADOVANOTOS JAU SU TIKRUOJU MŪSŲ EGO PER VISĄ AMŽINYBĘ, REALIĄ KOKYBĘ.
Štai kodėl Rojaus Trejybės GYVASIS PAGRINDAS – PATS TVIRČIAUSIAS IR GYVAS, MYLINTIS IR KURIANTIS MUMS – VISAI KŪRINIJAI – GEROVĘ – STOVI KAIP APVERSTA PIRAMIDĖ, AR KŪGIS, KURIO PLATĖJANČIŲ IR BESIPLEČIANČIŲ BEGALYBĖS IR AMŽINYBĖS IŠORINIŲ PAKRAŠČIŲ MUMS NIEKADA IKI GALO NEPRIEITI, NES JIE VIS TIEK KIEKVIENAME VISATOS AMŽIUJE BUS VIS IŠPLEČIAMI IR PADIDINAMI NAUJOMIS MATERIALIOMIS VISATOMIS IR DAUGYBE MIRIADŲ TVARINIŲ, KURIE TAIP PAT ATSIREMS Į ŠĮ DVASINĮ PAGRINDĄ, kuris savo viršūne visada bus patalpintas asmenybės viduje.
Tuo tarpu VISA MATERIALI KŪRINIJA yra tik kaip PRIEMONĖ, skirta tam, kad vis giliau būtų patiriamas DVASINIS PAGRINDAS. Kaip ir visa mūsų materiali veikla YRA tik PRIEMONĖ vis labiau atskleisti kiekvienam iš mūsų savo DVASIĄ-ASMENYBĘ, gautą iš Tėvo, ir žengti pačiu tvirčiausiu ir VIENINTELIU Rojaus Trejybės dvasinio pagrindo GYVUOJU KELIU, kuriuo, atradę Tėvą savyje ir garbinantys Rojaus Trejybę URANTAI jau žengia ŠIANDIEN, ir savo žengimu rodo kryptį dabartinei kartai, ir ateinančioms kartoms, VISOJE URANTIJOJE./.
Ir tikrai yra taip,kad didžiulį fakelą mumyse uždega ne atskiras individas,bet TĖVAS-TREJYBĖ ATRASTI SAVYJE..Tad palinkėsiu mieli broliai ir sesės sieloje-NE TIK TIKĖTI,BET IR ĮTIKĖTI..Ramybės jums
Arūnas
2010-04-06 20:40:09
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]