Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Dabar jūs čia vėl, dvidešimt pirmame amžiuje, vėl vokiečių kariuomenė, kaip kryžiuočiai. – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 04 04
Mano vardas Algimantas. Ruošiu Dvasinius Mokytojus Kūrėjo įgaliojimu – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Dabar vyksta gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, vienintelėje pasaulyje, neturinčioje jokių matomų ritualų – yra dvasinės asmenybės atvėrimas Pačiam Kūrėjui, dvasinės asmenybės Šaltiniui ir Centrui. Nuostabu, kada mes dabar ką tik pagarbinome Rojaus Trejybę-AŠ ESU, tokia būsena – pilna, atrodo, erdvės begalinės, viduje iškelianti virš to materialaus kūno, kuris atrodo toks mažytis kaip tam tikras įtvaras, neleidžiantis laisvai kvėpuoti, judėti, sklęsti – sklęsti dvasioje, palyginus su ta būsena, kokią jauti viduje garbinimo akimirką. Ir dabar iš tikrųjų iš tos aukšto energinio dažnio virpesių patiriamos būsenos pereiti vėl į žemesnio dažnio virpesių būseną jau jaučiant ir šitą materialų pavidalą, materialų kūną, kad galėčiau jums tarti dvasinį žodį, irgi reikalauja pastangų. Gera – gera – būti gyvajam Kūrėjo sūnui Gyvojo Kūrėjo, atrasto viduje, net ne šitame kūne atrasto – dvasinėje asmenybėje – to kūno tikrame gyventojuje, reiškia, aš atradau Kūrėją savyje. Kodėl aš galėjau atrasti Kūrėją savyje? Dėl to, kad Kūrėjas suteikė Savąją Dvasią – Minties Derintoją – ir patalpino dvasinės asmenybės prote. Ta Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – ir apšvietė taip protą, kad jis pradėjo ieškoti ir atrado Patį Kūrėją savo viduje. Ir tą gali padaryti kiekvienas – kiekvienas – nes Jėzaus dėka mes turime – visi – Kūrėjo Dvasią – Minties Derintoją. Štai atradę tą nuostabų Minties Derintoją ir jauti Kūrėją – Realų, Tikrą, Gyvą – paliudiji savo darbais, darbais paliudiji, o tie darbai kiekvienoje akimirkoje gali pasitaikyti. Mes turime daugybę sankryžų, kuriose yra iššūkiai. Suksime į vieną pusę – vienoki iššūkiai, suksime į kitą pusę – kitokie iššūkiai, bet iššūkių yra kiekvienam. Aš visuomet siūlau spręsti visus iššūkius, atsidavus Kūrėjo vedimui iš vidaus. Būtent spręsti juos turi Kūrėjas, Pats Kūrėjas, panaudodamas jūsų fizinį kūną ir jūsų protą, ir sprendimai bus išmintingesni. Lengva pasakyti. Ar ne? Padaryti sunkiau, kai nejauti nieko viduje – įtampa milžiniška iš išorės – spaudimas, neteisingumas, negailestingumas, konfliktiškumas, pavydas, milžiniška konkurencija naikinanti, agresija, karai, taip.
O Kūrėjas teikia Ramybę, Taiką, Palaimą, Meilę!
Vakar išvažiavau su motociklu. Saulė šviečia, šiokie tokie debesėliai, bet kada važiuoji šaltukas leidžia vis tik sau priminti, nėra jau taip šilta kaip žingsniuojant. Oro pasipriešinimas, ypač didesniu greičiu važiuojant, jaučiasi jau kandantis. Pakeliui, atgal grįždamas, nusprendžiau, reikia nuvažiuoti ir apsipirkti maisto. Turėjau aš jau prisipirkęs, bet, galvoju, užvažiuosiu aš į DEPO. DEPO yra latvių toks milžiniškas centras. Ten parduodama viskas, kas tinkama statyboms, ir net vaikams žaislų yra, ir kampelis maisto yra. Ten daugiausia pieno produktai ar mėsos tokie supakuoti produktai kaip dešrelės ar kažkas panašaus, bet, kadangi esu vegetaras, tai man tos dešrelės nerūpi, o pieno produktus mielai perku, jogurtą pats darausi. Ir žinodamas, kad DEPO yra daug pigiau, net už keturis produktus, kuriuos nusipirkau – pokelyje varškė Rokiškio naminė, Filadelfijos tepamas, natūralus sūris, tofu marinuotas sūris, ir dvidešimt penkių procentų bio grietinė – palyginus su RIMI kainomis, pasiskaičiavau, trupučiuką daugiau negu dešimt eurų už tuos keturis produktus, bet aš pirkau po kelis, nes aš pamaniau, kad čia bus ilgesniam laikui, kad nereikėtų važiuoti. Nes paprastai DEPO yra pakraščiuose, nėra taip, kad tiek išplėstas tinklas, jam reikalinga vieta statybinėms medžiagoms, ten viskas yra ir sodininkams, ir daržininkams, ir visokie instrumentai yra, ir buitinė technika, net ir baldai, kilimai, ten pilna visko. Tai štai išeinu aš iš prekybos centro, paprastai mašiną ar motociklą palieku pačiame net ir didžiausios aikštelės pakraštyje, man taip saugiau, nes dabar žmonės nekreipia dėmesio, tiesiog varsto dureles, ir jeigu mažiau vietos mašinai pastatyti, tai ten gali turėti didžiulių nuostolių, tiesiog nubrozdins mašiną arba bamperį užkliudys išvažiuodami, man patiko, kad čia aikštelės plačios – einu prie motociklo, ir matau mikroautobusą-Volkswageną, šviesų, baltą, jau pagyvenusį, ant jo parašyta, po emblema, Bundesver. O kas yra Bundesver? Vokietijos kariuomenė. Negalėjau suvokti, ką čia gali daryti vokiečių kariuomenė DEPO? Keista. Atidariau savo daiktadėžę motociklo gale, kraunuosi daiktus, matau ateina du jauni žmonės, bet jie neapsirengę karine uniforma, aš maniau, jie eina šalia pastatytų mašinų linkme, vienas šiek tiek su trumpom kelnėm, šiek tiek žemiau kelių – šilta, pereina prie tokios uniformos – bet jie eina į šitą mašiną, Bundesvero mašiną. Palikau savo bagažinę uždarytą, prieš tai išsiėmęs šalmą, jau šalmą užsidėjau, norėjau prieiti ir paklausti gi, ką jie čia veikia? Priėjau, pasisveikinau lietuviškai. Vienas atsakė, šalia vairuotojo atsisėdęs, angliškai man atsakė su tokiu vokišku akcentu, aš tada angliškai pradėjau šnekėti, ir sakau – Matau aš tą ženklą ant durų, jūs dabar atvažiavote čia, į Lietuvą. Jūs žinote Vokietijos istoriją? – Taip, žinau. – Jam maždaug gal kokie mažiau, negu trisdešimt metų, sakyčiau, šalia vairo sėdintis gal šiek tiek vyresnis. Jie su tokiom, sakyčiau, ne uniformom, tokia striuke, tarsi storesnis megztinis megztas, bet tokios žalios-chaki spalvos, bet be jokių atpažinimo ženklų. Sakau – O jūs žinote apie kryžiuočius? Kas buvo tie kryžiuočiai ir ką darė Lietuvoje? – Ne. – Sakau – Jie čia gi siaubdavo su karo žygiais, lietuvius žudė. Ir lietuviai juos sumušė – sumušė juos Žalgirio mūšyje – aš jiems pasakiau – Griunvaldo mūšyje. Dabar jūs čia vėl, dvidešimt pirmame amžiuje, vėl vokiečių kariuomenė, kaip kryžiuočiai. Kokiu tikslu? – Jis taip išraudo, sako – Mes čia su NATO misija. – Sakau – Tai NATO ir yra tie kryžiuočiai dvidešimt pirmojo amžiaus! Jūs gi esate civiliškai apsirengęs, bet jūs gi turite šautuvą rankose, laikote šautuvą rankose. – sakau – Koks šautuvo tikslas? Žudyti! Kareivio tikslas – žudyti! Ne glostyti! Žudyti! Ar tiki – sakau – tu į Jėzų? – Taip, tikiu. – O gi Jėzus sakė – Mylėkite savo priešus net ir taip, kaip jus mylėjau aš. – Meilė tai yra galia. Reikia patirti ją. Kristus ne tuščiai gi buvo prieš dvidešimt vieną amžių – jis gi rodė savo gyvenimu – rodė – kaip reikia gyventi mylint. Tai ką, iš jo nieko nesimokote? – sakau – Pagalvokit! Pagalvokit! Jūs tą, ką aš jums pasakiau, apmąstykite. – Jis vėl nuraudo. Sakau – Kiekvienas sprendimas niekur nedingsta. Jis turi reikšmės, ir turi prasmės, ir tie sprendimai susiejami su kitų sprendimais. Ir tai susiję su tavo asmenine ateities sėkme ir laime. Tu turi labai giliai apmąstyti mano žodžius. Priimk, priimk tai su Meile. – Sako – Aš pagalvosiu. – Aš jam nusišypsojau, jis man taip pat, ir jam palinkėjau sėkmės ir laimės. Toks mano pokalbis su dvidešimt pirmojo amžiaus kryžiuočiu. Grįžau prie motociklo, uždariau daiktadėžės dangtį, užsimoviau pirštines, atsisėdau, stumiuosi atgal motociklą jau užvestu varikliu, žiūriu į veidrodėlį, tie abu kryžiuočiai šnekasi tarpusavyje, mašinos variklis veikia, bet jie nevažiuoja. Aš juos taip ir palikau – palikau bešnekančius. Aš žinau, kad jie niekada nesutiko savo gyvenime nieko panašaus, kad jam kažkas kažką pasakytų – pasakytų – dėl ko verta susimąstyti. Kiek jo protas bus sumanus, tiek jis pasisems iš mūsų trumpo susitikimo, bet jam tai įstrigs visam laikui. Pasąmonėje šita sėkla yra, jinai niekur nedings. Ateis akimirka, ji iškils į sąmonės lygį, kada reikės priimti sprendimus – žudyti ar mylėti, mylėti ar žudyti. Jų protas iš pradžių, prieš nužudant, turi būti psichologiškai apdorotas. O tuo užsiima vadai, politikai, kurstydami karo psichozę visame pasaulyje. Visame pasaulyje!
Paklausiau trumpą Trampo pasisakymą kaip sveikinimą Velykų proga. Tiesa, tai buvo vertimas į rusų kalbą. Momentais išgirsdavau ir jo tariamus angliškus žodžius. Jis nevertas prezidento vardo – nevertas. Jis išdavė save, ankstesnį prezidentą, kuris buvo per pirmąjį laikotarpį, jis išdavė Kristų, nors šneka paplonintu liežuviu ir nusilenkdamas Kristui, bet jo veiksmai išduoda Kristų. Kristus ir jam sakė – Mylėkite savo priešus net ir taip, kaip priešus mylėjau aš. – Taip pasakyta buvo amžiams! Ne to laikmečio žmogui. Amžiams! Jis sakė prieš du tūkstančius metų – Įkurkite dangaus karalystę Širdyje – Širdyje įkurti dangaus karalystę, kad Tėvas yra visiems tas pats, visi tarpusavyje yra broliai ir sesės. Tai kur tada yra ta Brolystė? Bombas mėtyti? Raketas laidyti? Žudyti vaikus, mokyklas griauti, ligonines, prisidengiant gražiais sveikinimais Velykų proga? Tai yra veidmainystė!
Kristus buvo nuoširdus, niekada nevaidmainiavo. Todėl, jeigu išpažįsti Kristų, kaip ir tas mano sutiktas dvidešimt pirmo amžiaus kryžiuotis, atvykęs į Lietuvą, jaunas vaikinas vokiečių kariuomenėje, taip ir tas amerikonas, dvidešimt pirmo amžiaus prezidentas, bet kryžiuotis irgi, tai jiems ateitis yra viena – pasmerkimas iš Kūrėjo pusės, jeigu jie veidmainiauja, šneka vienaip, elgiasi kitaip, čia kiekvienam. Net doresnis yra Judas Iskarijotas, kuris buvo visą laiką sąžiningas iždininkas, niekada net talerio nepaėmęs į savo kišenę, viską Andrejui perdavė – viską – bet jis neturėjo įtikėjimo. Dėl to jam silpniausia vieta buvo atlaikyti, puikybėje esant, pašaipas iš savo pažįstamų, giminių – kaip čia Jėzus toks atėjęs ne karvedys, o pajuokos kažkoks nesusipratėlis, pamišėlis, Taikos karalius, Taikos princas, o reikalingas mesijas-išvaduotojas iš pagonių jungo. Štai ir Trampas vaduoja visus kraštus, nemato, kad pats paskendęs kraujuje iki alkūnių. Taip pat ir vokiečių kariuomenė, kuri čia važiuoja ir deleguoja savo žmones politikų nurodymu, jie gi važiuoja neglostyti, nors žodžiais prisidengia, kad rūpinasi saugumu.
Saugumu gali pasirūpinti Tik Kūrėjas! Nėra kito kelio! Nėra kito Kelio!
Atsiminkite, visi tie, kurie kovoja dėl taikos ir didina išlaidas tankams pirkti, šoviniams pirkti, jie nėra teisūs, nors ko gero ateis į bažnyčią rytoj, sekmadienį, per Velykas, ateis pasidemonstruoti galbūt, bet jie yra dviveidžiai. Jėzus ne su jais, nors ir su jais tokiais, bet jie nuo Jėzaus nusigręžę – štai problema.
Lygiai taip pat aš irgi nepritariu jų veiksmams. Bet aš jų neteisiu. Jų dvasines asmenybes aš myliu taip pat, kaip ir tuos, kurie net dėl jų veiksmų yra žudomi. Bet tokiems veiksmams nepritariu ir juos smerkiu. O teisėjas yra Dienų Senieji, Trijų Dienų Senųjų tribunolas, esantis mūsų Supervisatos būstinėje Uversoje. Tai jie priims nuosprendį, kaip su jais pasielgti. Nerizikuokime savimi, žiūrėkime, kad mes būtume Šviesa kiekvienas savo viduje, ją dar paryškindami per stipresnį ryšį su Kūrėju, per gilesnį atsivėrimą Kūrėjui ir per drąsesnį žingsnį Gyvajame Kelyje, bendraudami su sutiktais žmonėmis prasmingai. Net ir šitas pačias rytojaus Velykų šventes tie, kurie švęsite, padarykite tai nuoširdžiai – padarykite taip, kad iš jūsų lūpų išgirstų Širdies tariamą gyvąjį žodį apie Jėzų. Juk šita šventė iš tikrųjų tai žydiška – pesach, rusiškai – pascha. Velykos pažymi žydų išsilaisvinimą iš Egipto vergovės.
Prisikėlimo švęsti nereikia. Jėzus įspėjo – Manoji Evangelija yra – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė. Nereikia skelbti prisikėlimo, mano prisikėlimo. – tą jis sakė apaštalams jau po prisikėlimo apsireiškęs – Prisikėlimas yra atlygis už įtikėjimą į mano Evangeliją. Tai yra pasekmė – prisikėlimas. Jo švęsti nereikia. – Paulius viską supainiojo, niekada su Jėzumi negyvenęs, niekada jo mokymų negirdėjęs, tiktai iš Petro – kuris nesuprato Jėzaus – pasakojimų apie Jėzų sužinojęs, žodžiu, jis pripainiojo tiek, kad ta krikščionybė pridarė daug žalos. Bet tai – ne Jėzaus religija. Jėzus nekūrė jokios religijos, jis nekalbėjo apie krikščionybę, ir patys žydai, Jėzaus pasekėjai, ir pagonys, Jėzaus pasekėjai, nieko apie krikščionybę nekalbėjo. Visą šitą jovalą užvirė Paulius. Kada jis rašė laiškus, jis irgi nelaikė, kad tai yra Dievo žodis – tai jo laiškai parašyti, reikalaujantys ištikimybės bažnyčiai, organizacijai. Tai paranku sistemai! Ypač šėtoninei sistemai paranku prisidengti kažkokia bažnyčia. Ne, mano mylimieji.
Atraskite savo viduje Rojaus Trejybę-AŠ ESU, atraskite Tėvą, atraskite asmenį Kūrėją savyje, ir tik jam būkite ištikimi! Tik Jam! Ir kito Kelio nėra, mano mylimieji, nėra. Nes šitokiu Keliu eina visa kūrinija – eina. Mes ne išimtis. Ir niekas nedemonstruoja ištikimybės jokiai šventovei, jokiai bažnyčiai. Tik Pačiam Kūrėjui! Ir taip per visą amžinybę, kuri yra Rojuje. O mūsų Likimas ir pasiekti Kūrėją Rojuje. Štai dėl ko jau dabar, geriausia, pačiame pradiniame laiptelyje turėti tiesų dvasinį asmenybės stuburą be iškraipymo, kad žingsnis būtų lengvesnis, bet tvirtesnis, jaučiant Kūrėjo vedimą iš vidaus ir Jam atsidavus. Štai koks gyvenimas turi būti. Štai apie ką jūs turite mąstyti ir šnekėti prie Velykų stalo.
Gyvenkite Kūrėju! Visi! Nereikės jums tada nei dabartinių laikų kryžiuočių, nei dviveidžių politikų. Jūs būsite tyri Kūrėjo sūnūs ir dukros. Ir jums bus vienas Meilės įstatymas – dalintis ja savo darbais Brolystės bendradarbiavimu Kūrėjo ir kūrinijos Gerovei. Štai – pagrindinis įstatymas. Į jį sutelpa visi kiti. Ir jokio draudžiančio įstatymo. Pati galingiausia jėga, kuri sulaiko nuo bet kokių nukrypimų, yra gyvas ryšys su Kūrėju, ir iš Jo geriama gyvojo Meilės Vandens kuo didesnė apimtis, kuo didesnis Meilės Duonos kąsnis. Štai Evoliucijos esmė visai kūrinijai. Ir šita planeta neturi jokių išlygų. O ką sumanė Kūrėjas Evoliuciniame Plane, tas bus, o jau Kūrėjui tas yra – Jis apkabina amžinybę. Dėl to aš ir kviečiu, mano mylimieji, padėkite man kurti Kūrėjo Lietuvą.
Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)
2026-04-07 15:21:17
Komentarai
... Atsiminkite, visi tie, kurie kovoja dėl taikos ir didina išlaidas tankams pirkti , šoviniams pirkti,jie nėra teisūs...Algimantas prekybos centro aikštelėje sutiktiems užsienio kariškiams nuoširdžiai pasakė teisingus žodžius.Jie tinka ir vokiečių kareiviui, ir lietuviui, ir amerikiečiui-visiems.
Kas pakels kalaviją, nuo kalavijo ir žus...
Rimantas
2026-04-08 15:07:20
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]