Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Tu negali būti laimingas, jeigu yra skausmas mūsų planetoje – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 04 18
Mano vardas Algimantas. Vyksta gyvosios pamaldos. Šį pamokomąjį žodį sakau per Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvosios šventovės vykstančias gyvąsias pamaldas vienintelėje pasaulyje gyvojoje šventovėje be ritualų, be dogmų, o gyvu dvasiniu atsivėrimu Šaltiniui ir Centrui – Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Atstovauju Rojaus Trejybei-AŠ ESU, kaip ambasadorius. Atstovauju Jėzui, Jo Partnerei Dukrai Kūrėjai-Nebadonijai, kaip jo apaštalas. Ruošiu Dvasinius Mokytojus. Tai yra nuostabi gyvenimo atkarpa būti dvasiniame Tikrovės Evoliuciniame Kelyje.
Man kyla klausimas – ar aš laimingas? Taip, laimingas, bet ne ta prasme kokią supranta žmonės aplinkui. Paprastai laimę supranta, jeigu yra gerai išorėje, jų asmens požiūriu ir jų asmens atžvilgiu – yra fizinė sveikata, jeigu yra šeima, šeima sėkmingai gyvena, visi sveiki, darbas irgi pakankamai teikiantis pajamų, žodžiu, žmogus sieja laimę su išore. Į vidų nežiūri niekas. Yra būsena džiaugsmo – kokį nors blizgutį nusipirkęs džiaugiasi. Tai dar nėra laimės apibūdinimas. Laimė yra jau plačiau, bet labai greitai priprantama prie džiaugsmo blizgučių, ir vėl jis nublanksta, vėl džiaugsmas išnyksta. Taip kad džiaugsmas tai yra trumpa akimirka tarp skausmo ir kančios procese atitinkamų dviejų atkarpų, tai yra viršūnė. Laimė – tai yra gilesnis jausmas, apimantis tam tikrą bangavimą, sūpavimą, bet iš išorės, jeigu tave pripažįsta, tavo pastangas įvertina, sakykime, išlaikei egzaminą geru pažymiu, ir jau jaučiasi tas mokinys ar studentas, ar siekiantis profesinio kažkokio įvertinimo mirtingasis, tai jis jaučia tos akimirkos pasitenkinimą, sako – esu laimingas, laimingas. Yra lietuviška daina. Aš gal neatkartosiu tiksliai tų žodžių, bet mintis yra ta – kas man iš tos laimės, jeigu džiaugsiuos vienas, o kiti liūdės? Reiškia, tos dainos autorius iš Kūrėjo Dvasios, Minties Derintojo, pajuto tokį virpesių impulsą, kad jis išsakė dvasinį mokymą šitais trumpais žodžiais – kas man iš tos laimės, jeigu vienas džiaugsiuos, o kiti liūdės? Reiškia, laimė negali būti suvedama vien į savo asmenį. Tačiau ir tai kad, sakykime, aš, kada dar nėjau Gyvuoju Keliu, bet viduje keldavau klausimą – aš negaliu būti laimingas, kada Afrikoje badauja milijonai – nuolat badauja – tai ne šiaip, kad neprivalgo, neturi normalaus kasdienio maisto, ir aš vis sau tvirtindavau – aš negaliu – negaliu – jaustis laimingu, kada yra tiek nelaimingų, nors aš nematau jų, tiktai per naujienas, per televiziją, pamatydavau reportažų iš Afrikos šalių, kada jiems dalindavo, atvežę ryžių maišus, tą maistą, kad jie gautų dubenėlį ryžių. Reiškia, laimė negali būti per kito ašaras. Tu negali būti laimingas, jeigu yra skausmas mūsų planetoje, nors tu jo nematai, bet virpesiai daug ką atskleidžia, kadangi yra bendras virpesių sąsajis. Energinis laukas yra susietas į nuostabią gyvą sistemą, ir ne tik čia, pasaulyje, bet su kūrinija. Kūrėjo Evoliucija sumanyta vystymosi, augimo, šviesėjimo kryptimi į Kūrėją – į Kūrėją vystymasis. Todėl Laimė yra iš Kūrėjo. Kūrėjas yra Laimės Šaltinis ir Centras ir ne tiktai man, ne tiktai visiems čia, planetoje gyvenantiems, bet visai kūrinijai, visai visatai, visoms visatoms. Laimė tai yra būsena mums, patiems toliausia esantiems nuo Kūrėjo, dar turintiems materialų apvalkalą, kada atrandi Patį Kūrėją savo viduje, štai tada yra Laimės pojūtis gyvai būsena patiriamas, patiriamas atradimas Kūrėjo savo viduje – tai yra taip sumanyta Paties Kūrėjo. Žmonija ieško visko išorėje. Nežvelgia į savo vidų. Todėl ir ieškojimai Kūrėjo kažkur toli – kažkokiose Indijose, Rytuose, Himalajuose, Nepale, dar kažkur. Ogi yra Kūrėjas viduje, kiekviename. Mes turime Kūrėjo Dvasią, pavadintą Minties Derintojo vardu, ir ji kreipia mūsų mintis, kada mes miegame, mūsų sąmonė nebegali mums trukdyti įvairiais materialiais interesais, milžiniškais tikslais, siekiais savanaudiškais, tada Minties Derintojas jaučia mažesnį pasipriešinimą. Bet netgi ir pasąmonės lygiu, kada mūsų sąmonė atjungta miego metu, mes priešinamės sapnais – sapnais užimame, chaosu, šitą milžinišką pasąmonės kanalą, kuriame mus šviesina Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas – ir tą daro mūsų visų labui, o mes jam trukdome, nes prikaupiame visokių purvų, kada sąmonė veikia dienos metu. Ydos tai yra mūsų purvas – pavydas, nerimas, baimė, bet kokia agresija, bet kokia prievarta, jau nekalbu apie karą – tai yra purvinimas ir trukdymas Kūrėjui mus šviesinti – kiekvieną – kaip Jo sūnų ar dukrą, kada mes šitaip trukdome jam, remdami Ukrainą, pasisakydami prieš Rusiją, remdami Ameriką, Izraelį, pasisakydami prieš Iraną, mes trukdome Kūrėjui, laužome Jo Valią.
Laimės negali būti tautoje, kuri neturi vedlio, Dvasinio Vedlio. Tauta yra nelaiminga, bet ji nesuvokia šito, nes nėra apšviesta.
Kristus buvo mūsų pasaulyje prieš du tūkstančius metų atnešęs Šviesą. Atėjo į žydų šeimą, gimė kaip žydas, bet jis pranoko savo žydiškumą – jis pranoko Meilės galia, dalindamas Šviesą ir pagonims, ir žydams. Ką padarė žydai su juo? Prikalė prie kryžiaus ir nužudė! Žydai – tvariniai – nužudė vieną iš dviejų Vietinės Visatos Kūrėjų! Tvarinys išdrįso nužudyti Kūrėją, įsikūnijusį materialiu apvalkalu, kad žmogus galėtų išgirsti jo mokymus, kad galėtų matyti jo gyvenimą, kad galėtų pats, susimąstęs viduje, vadovautis Jėzaus Evangelija – Dievo Tėvyste, žmonių Brolyste. Visi yra to Paties Tėvo Vaikai – ir pagonys, ir žydai! Nėra jokios išrinktosios žydų tautos! Nėra Senojo Testamento, kuris būtų Dievo žodis! Tai žydų yra susigalvojimas! Jie save išaukštino iki tokio lygio. Visiems – Jahvė skirtas ir pagonims, ir žydams. Nėra Jahvės vien tik žydams. Bet patys žydai sugalvojo, kad Jahvė gali žudyti pagonis! Dėl to, kad žydai neatrado viduje Jahvės – Širdyje neatrado Jahvės. Jahvė tai – Izraelio Tėvas. Visų! Izraelyje gyveno ir pagonys, reiškia, ir pagonių Tėvas. Jis gi Izraelio Jahvė, anot žydų. Juk anksčiau žydai, nuo Mozės laikų, perteikdavo iš kartos į kartą, ką Mozė apreiškė, ką reikia daryti, kaip melstis, bet nebuvo užrašyta, teksto neturėjo, tai kiekvienas rabinas savo tvirtindavo nuostatas, pagrąžindamas, kol galų gale po daug amžių rabinai pamatė, kad skirtingai yra mokoma, ir priėmė sprendimą – reikia parašyti rašytinį tekstą. Kiek kas prisiminė rašė, rašė jau po įvykių. Natūralu, grąžino, grąžino, taip ir iškilo ta išrinktoji žydų tauta. Patys rabinai ją išsirinko, kaip išskirtinę.
Šiandien aš jums sakau, bet aš sakau Kūrėjo Vardu – ne išrinktoji lietuvių tauta yra, bet PASIRINKTOJI, nešti Kūrėjo gyvą Žodį. Kodėl? Todėl, kad pasirinko mane kaip apaštalą Jėzaus ir Nebadonijos, ir Savo Paties, Kūrėjo, Ambasadoriumi. Ką reiškia ambasadoriumi? Be jokių privilegijų skelbti gyvą Kūrėjo Žodį, ir tiek. Ir šitas mano dvasinis mokymas yra Kūrėjo Žodis, mėginant jums išplėsti jūsų mąstymą – išplėsti net ir nuo tos Laimės sampratos, siejamos su išorine sėkme, ligomis, sveikata, geru darbu, kelionėmis, į viduje būsenos pojūtį, atradus Laimės Šaltinį ir Centrą savyje, atradus Patį Kūrėją. Štai pasirinko mane. Kodėl? Kūrėjas ieškojo visoje planetoje. Na, nėra, nėra to, kuris galėtų skelbti Kūrėjo Žodį, nėra iš ko pasirinkti, mano mylimieji. Jūs gi einate į rinkimus, renkatės tuos pseudopolitikus, ir kiekvieną kartą sakote – vėl blogiau, negu buvo. Nes jūs neturite iš ko pasirinkti. Jeigu supuvę obuoliai yra renkami į pintinę, tai ar gali būti pintinėje sveikų obuolių? Tai ir bus supuvę, nes jūs prirenkate nukritusių obuolių, kurie jau yra sugadinti. Kristus sakė – Blogo medžio šakos negali duoti gerų vaisių. Ir tas Sodininkas – Kūrėjas – tokį medį iškerta, arba šakas blogas, jeigu tas medis dar ne iki galo sugedęs, tai iškerta tas nudžiūvusias šakas – jos negali duoti gero vaisiaus, išvis vaisiaus negali duoti. Todėl negali būti jokių politinių nei rinkimų, nei referendumų, kurie būtų tautoje objektyvūs, nes tauta, neapšviesta dvasiškai, ją labai lengva manipuliuoti. Ji neatskiria, kas yra šviesu, kas yra tamsu, kas yra melas, kas yra Tiesa. Todėl dabartinis pasaulis sukuria vis giliau grimstančią, prieš Kūrėjo Valią, materialią civilizaciją, kuri naikina Šviesą. Tai yra blogas medis. Iš jo negali atsirasti gyvų šakų ant kurių galėtų būti skanūs, dideli, sveiki vaisiai. Todėl Kūrėjas mane ir panaudoja kaip Savo atstovą, kaip šito Sodo Sodininkas, užveisti naują sodą – užveisti naują sodą. Štai, mano mylimieji, dėl to aš jums ir sakau – Laimė prasideda atradus Kūrėją savo viduje, Laimės Šaltinį ir Centrą. Tai yra naujo medžio pasodinimas savo viduje, o jo priežiūra yra gyvas ryšys su Pačiu Kūrėju, su Tuo Sodininku. Mes turime galimybę, Kūrėjo mums suteiktą, paskleisti Šviesą žmonijai. Galime šitą galimybę priimti arba galime ją atstumti. Kiekvieno laisva valia gyventi gyvenimą siejant save su aplinka arba su Kūrėju. Trečio kelio nėra. Aplinka tamsi, aplinka pasimetusi, vedliai – vedliai – jie išvis nesuvokia, ką jie daro.
Kada Kristų nukryžiavo, Kristus gailestingai atleido nuodėmes, būdamas net ant kryžiaus, tiems patiems plėšikams iš abiejų pusių ant kitų dviejų kryžių prikaltiems, ir jis meldė Tėvo – Atleisk, mylimas Tėve, nes jie nežino, ką daro. – Ir dabar aš tą patį kartoju, ką kartojo Jėzus – pasaulio vedliai, visų nacijų, šalių vedliai, atleisk jiems, Tėve, jie nežino, ką jie daro, žudydami vaikus, nekaltus civilius gyventojus bombarduodami, ir ne vienerius metus, ir dar prisidengdami Tavuoju Vardu, jie nežino, ką daro, atleisk jiems, meldžiu. Bet tu mane naudoji kaip Savo atstovą šitai žmonijai, visoms religijoms, susiskaldžiusioms į sektas – musulmonų, šiitų, sunitų, krikščionių daugiau negu keturiasdešimt tūkstančių sektų, katalikai didžiausia, stačiatikiai antra, irgi virš milijardo turinčių tikinčiųjų sekta, anglikonai – keliasdešimt milijonų, įvairūs protestantų sektantai, budistai – Didžiojo kelio, Mažojo kelio – visi susiskaldę, bet aš jiems irgi sakau Kūrėjo Žodį. Jį gali išgirsti, jeigu šito nori. Kitas kelia į susinaikinimą, pirmiausia jų fizinis. Ir didelis pavojus sielai. Tai yra baisiau. Bet ne aš esu teisėjas. Aš pateikiu tiktai tą šviesią informaciją.
Skaitykite Urantijos Knygą. Tai – Apreiškimas. Epochinis! Neeilinis! Kolektyvinis darbas dvasinių asmenybių nuo aukščiausio rango iš Paties Kūrėjo kilusių betarpiškai iki Tarpinių Būtybių, kurios yra šiek tiek aukščiau negu mes. Mūsų materialus žvilgsnis jų kol kas nemato, bet jie yra nuolatiniai mūsų planetos gyventojai. Jie mums teikia pagalbą. Skaitykite šitas knygas, mano priimtas ir iš Jėzaus – Kalbu Jums Vėl – Jėzus Kristus – skaitykite. Šita knyga mano išversta ir į anglų kalbą, yra išleista – I speak to you again. Rusų kalba yra išleista – Говорю Вам Опять – Иисус Христос. Kūrėjo apreiškimų pirmoji knyga – Akimirkos Amžinybė. Antroji knyga – Gyvoji Tyla. Trečioji knyga – Meilės Galia. Ketvirtoji, paskutinioji – Tu Manyje. Studijuokite jas, ne šiaip skaitykite. Šitos knygos turi būti kasdienis jūsų mokymasis, bet jis nepakeičia jūsų gyvo, nuoširdaus atsivėrimo Pačiam Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Suraskite sau keletą minučių jūsų dienos ir vakaro dienotvarkei. Atraskite ramų kampelį, kad niekas jūsų netrikdytų, ir išsakykite, kas jus džiugina, kaip jūs suprantate laimę, pasakykite Kūrėjui, bet kaip Asmeniui. Kreipkitės Tėve, Motina, Šaltini, kaip jums Širdis tą akimirką sako, bet nuoširdžiai išliekite save, pajausite vidinį apraminimą. Juk Tėvas atsiuntė Savo Sūnų-Jėzų kaip Taikos ir Ramybės Princą – Taikos ir Ramybės – ne konfliktų, ne agresijos, ne karžygį – Ramybės Princą, o Ramybės šaltinis – Kūrėjas. Išsakykite jam, ir iš Jo jūs sulauksite apraminimo. Jį patirs jūsų vidinis, vidinis gyventojas šitame kūne. Tai yra Kūrėjo jums suteikta amžinoji dovana – dvasinė asmenybė – nes į ją įtekės per jūsų nuoširdų atsivėrimą Pačiam Kūrėjui iš Kūrėjo aukščiausio energinio dažnio virpesiai, ir jūs patirsite tuos virpesius Ramybės ir net Laimės būsenos paliudijimu. Kūrėjas ir mes, kiekvienas, su Juo esame sujungti kaip atskiri indai, tiesiogiai susieti, susieinantys indai.
Štai Laimė yra, kada atrandi Laimės Šaltinį – Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – savyje. Ir tada tu pulsuoji Kūrėjo virpesiais, Kūrėjo Šviesa, Kūrėjo Laime, kurią teikia visiems. Ir šitą Laimę gali pasiimti kiekvienas nuoširdumu, ir asmeninėmis, nuolatinėmis pastangomis, bendravimu su Kūrėju. Pinigų Kūrėjas neturi. Jis ir neprašo pinigų. Bet Jis prašo savo Vaiko atsivėrimo ir Jam išsisakymo. Kaip ir jūsų žemiškieji vaikai, juk kupinoje meilės šeimoje ateina prie tėvo ir motinos ir išsisako, kas yra jo viduje, bet jie išsisako nuoširdžiai ir tuo tikėdami. Jūs pastebėkite, koks jų yra didžiulis tikėjimas tuo, ką sako. Šito laukia ir iš jūsų – kiekvieno. Šitaip jūs surasite Laimę, atradę Kūrėją savo viduje, Laimės Šaltinį. Šitaip taps tauta laiminga. Šitaip tauta turės Dvasinį Vedlį, kuris ir ves tautą į Laimę link Kūrėjo, atrasto viduje. Tokia yra Laimė – visos žmonijos Brolystė ir Seserystė, atradus Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – kaip savo Tėvą ir Motiną, Šaltinį ir Centrą – kiekvienam Širdyje, ir tada yra Brolystė ir Seserystė ir visoje kūrinijoje – ir tarp sielų, ir tarp dvasių, ir tarp mirtingųjų visose planetose, nes Rojaus Trejybė-AŠ ESU yra visiems Vienas Kūrėjas. Štai Kūrėjo tokia yra Evoliucinio Plano išraiška kiekvienam. Ir siekis. O siekis priklauso jau nuo kiekvieno iš jūsų.
Apmąstykite mano žodžius šiandien, rytoj, nuolat. Jie skirti – ir nesenstantys – iš Kūrėjo, per mano lūpas ištarus jums – kiekvienam.
Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile, Violeta (Ukmergė)
2026-04-19 22:56:05
Komentarai
Mylimieji urantai, aš ištryniau po šiuo mokymu buvusį komentarą, kuris nedera Forumui, skirtam urantų - ir ne tik jų - dvasiniam švietimui, ir dvasinio proto žadinimui ir vystymui. Čia reikškite SAVO mintis. Gilinkite savo mąstymą gilumine prasme aptardami pačią temą. Svetimoms citatoms platinti raskite kitas svetaines. Mokykitės analizuoti, o ne cituoti, tuo labiau suvokti gilumine prasme kiekvieną teiginį.Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
Algimantas
2026-04-25 00:07:50
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]