Forumas: temos peržiūra
Krikščionybės duženos - ši knyga jau atspausdinta 2026 04 22
Mielieji, dar viena Šviesos knyga - Krikščionybės duženos - atspausdinta ir atvežta man šiandien - 2026 04 22. Ją atvešiu ir jums į Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją Šventovę SEKMADIENĮ.
Telydi jus Kūrėjo Ramybė ir Palaima ir mano Broliškas-Tėviškas apkabinimas.
2026-04-22 16:35:30
Komentarai
Skaitant Vitos rašinį forume, mane taip pat nuteikia mintis, kad žmonijos laukia ilgas kelias, kol ji atvers savo širdis gyvajai tiesa, gyvajai dvasine šviesai. Aš nuolat matau, kai jauni žmonės vienoje rankoje laiko cigaretę, o kitoje – prie ausies laiko mobilųjį telefoną.... Manau ne ta kryptimi eina dalis žmonijos, nors kaip mini Vita savo rašinyje, dvasinio mokytojo Algimanto mokymai šiandieną prieinami visiems norintiems sužinoti daugiau apie mylintį Kūrėją. Gyvosios maldos, kurias veda Algimantas Kaune, sustiprina urantus dvasine prasme, kurie lankosi Rojaus Trejybės – AŠ ESU šventovėje. Gyvosios pamaldos ne tik sustiprina dvasiškai, ramina, pakylėja, plečia dvasinę įžvalga, dvasinę klausą ir giluminį dvasinį suvokimą. Be šito neįmanomas dvasinis augimas, todėl asmeniškai dažnai vykstu į Kauną iš Vilniaus į gyvąją šventovę ir nuoširdžiai pritariu visiems Vitos teiginiams rašinyje. Be to, džiaugiuosi, kad gilėja urantų dvasinės įžvalgos ir suvokimas. Dvasinė Išmintis patvirtina, kad tik su Kūrėjo Meile įmanoma išeiti iš siauro asmeninių interesų supratimo į dvasinių vertybių supratimą ir tai atskleidžia jo pranašumus prieš žemiškuosius.Su Kūrėjo Meile.
adolfina
2026-08-18 18:58:08
Kada studijuoju Krikščionybės duženas, matau, koks sunkus ir ilgas kelias laukia žmonijos iki kol ji atvers savo širdį Gyviems mokymams ir įsileis juos į savo vidų. O juk lengviau įsileisti į širdį tai, kur nėra gąsdinimo, bet stiprinimas, palaikymas. Kur nėra ritualo, bet yra gyvas bendravimas su Kūrėju. To ir moko Dvasinis Mokytojas. Vadinasi, reikia klausyti Dvasinio Mokytojo mokymus, kurie, mes, urantai, žinome jog yra prieinami visiems jau šią dieną.
Krikščionybės duženose taip įžvalgiai atrinktos citatos iš Naujojo Testamento, o taip pat ir Urantijos Knygos, kad tik praregėtų ieškantysis atsakymų – Penktajame epochiniame Apreiškime atskleidžiama tikrovė, o vadinamajame Šventajame Rašte pateikiami net ir susipainiojimai. Kai kurios vietos verčia net ir nusišypsoti, kai kurios, nusiminti. Tačiau, kuo ilgiau studijuoji dvasinius šaltinius – Urantijos Knygą, Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl apreiškimą, Kūrėjo mokymų tomus – Akimirkos Amžinybė, Gyvoji Tyla, Meilės Galia, Tu – Manyje, tuo labiau liūdna skaityti – kituose šaltiniuose – apie gąsdinantį Dievą, pragarą, ir žinoti, kad kažkas tuo tiki. Vėl gi, kaip gi tu sužinosi apie mylintį visų Kūrėją, jei nestudijuosi Dvasinio Mokytojo mokymų? Ir sužinojęs, kad gali atrasti, atrasi ir pats Kūrėją, ir paliudysi tada ir savuoju patyrimu mokymų Gyvumą.
Taigi būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų. Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų. Nusimazgokite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, besiblaškantieji! Pažinkite savo skurdą, liūdėkite ir raudokite! Jūsų juokas tepavirsta gedulu, o džiaugsmas – liūdesiu. Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai jis jus išaukštins. – Jokūbo, 4,7-10 (Krikščionybės duženos 90-02)
Dvasinis Mokytojas visada stiprina savo dvasinius brolius ir seses, praplečia jų žvilgsnį – visada. O kaip gi tokių teiginių, kaip ką tik išskirtoje citatoje, pilnas Naujasis Testamentas, gali sustiprinti? Mintys apie velnią, kurio net nėra? Raginimas liūdėti ir raudoti? Net ir be tokio raginimo to pilna. Dėl to ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad atskleistų Kūrėją žmogui – Kūrėjas yra mūsų kiekvieno viduje ir Jį galima atrasti. Štai, Algimanto evangelija – tai išsigelbėjimo evangelija.
Vis tik, gilindamasi į Krikščionybės duženas, labai nustebau atradusi, kad 1999 metų liepos 28 dieną Vatikane kreipdamasis į 8500 žmonių auditoriją, Jonas Paulius II pareiškė, kad pragaro nėra! Ir kad tai nėra fizinė vieta, o tiesiog būsena tų, kurie laisva valia patys atsiskiria nuo Dievo. Ir tai labai teisingi žodžiai, nes iš tikrųjų, tas, kuris pats save atskiria nuo Kūrėjo, tas vėliau ar anksčiau išgyvena kančią. Net ir pats katalikų popiežius štai pripažino, kad nėra pragaro. Tik kodėl niekada niekur niekas apie tai nekalba? Juk tai tokia išlaisvinanti žinia katalikui. Tai turėjo sustiprinti tikinčiuosius.
Bet, tai tik įvykęs faktas. Popiežiaus prieš daugiau kaip dvidešimt metų paskelbtas šviesos teiginys neįsiviešpatavo žmonių širdyse, nes tam, kad tikintysis tuo patikėtų, reikia, kad ir pats Vedlys tuo gyventų. Ir gyventų nuolat. Ir tą žinau, nes tą matau ir jaučiu šiandien, kada būtent Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje prisipildome aukšto energinio dažnio gyvų virpesių iš Kūrėjo, gyvųjų pamaldų metu, vedamų Algimanto. Gyvas Kūrėjo garbinimas, gyva malda, liejasi iš atsivėrusio Kūrėjui Vedlio ir visi susirinkusieji garbindami Kūrėją kolektyviai drauge, kuo ryškiausiai jaučia – gyvus – energinius virpesius, kurie pakylėja, ramina, sustiprina, plečia tavąjį dvasinį žvilgsnį, dvasinę klausą. Tai yra – Gyvosios – pamaldos, vienintelės tokios pasaulyje, nes čia nėra jokio ritualo, bet gyvas nuoširdus atsivėrimas Kūrėjui iš kiekvieno besimeldžiančiojo širdies gelmių.
Kokia tai laimė ieškančiajam to kas yra tikra, sužinoti, o vėliau ir pačiam panorėjus paliudyti patyrimu, kad Kūrėjui reikalingas tavo širdies atvėrimas, ir nereikalingos jokios nustatytos maldos, tik tavasis atsivėrimas Kūrėjui kaip Asmeniui, kuris yra mūsų kiekvieno viduje.
Mato evangelijoje, tikintysis yra mokomas melstis vienas, eiti į savo kambarėlį ir užsirakinus melstis. Taip, tai yra gerai, bet kiek praplečia dvasinį žvilgsnį būtent Gyvoji Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovė, kai štai net ir šiandien per Gyvąsias pamaldas girdėjome, kaip Algimantas pasakojo savo patyrimą kaip būtent ir buvo įkurta Šventovė – perduodant Algimantui mintį, kad gerai melstis vienam, bet laikas ir kolektyviai garbinti Tėvą! – Štai nuo tokios perteiktos minties atsirado gyvoji šventovė, kuri šiandien mums, urantams, duoda nuostabius vaisius. Šiandien mes nė neįsivaizduojame savo gyvenimo be gyvųjų pamaldų – gyvųjų, jokio ritualo, jokio nereikalingo apsimestinio pamaldumo, tik tavo atverta Kūrėjui širdis. Taip, štai kas yra tikrasis stiprėjimas viduje, net ir poilsis, dvasinis augimas, ir troškimas tai pajausti dar giliau nė patyriau prieš akimirką.
Studijuojami dvasiniai šaltiniai įneša savąjį indėlį mūsų šviesėjimui, jie kaip turėklai kuriais pasilaikai žengdamas. Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė tai yra šerdis, be kurios neįmanomas augimas. Ir tai – būtinas kiekvieno asmeninis patyrimas.
Telydi jus mielieji, Kūrėjo Ramybė. Vita
vvita
2026-08-16 17:28:11
Kiekvienas dvasinis šaltinis, kada jis studijuojamas nuoširdžiai, nuosekliai, juntant troškimą gilintis į jo gelmes, suteikia mums atitinkamą ir atpildą. Neįkainojamą atpildą. Tai ne tas pats kaip skaityti romanus, fantastinius veikalus ir pan., Dvasiniai šaltiniai tai yra Gyvi šaltiniai. Ir koks palaipsnis kelias buvo nueitas iki kiekvieno dvasinio šaltinio išleidimo materialia knyga. Ne per akimirką atsirado Jėzaus Kristaus Kalbu Jums Vėl apreiškimas, Kūrėjo mokymų tomai – Akimirkos Amžinybė, Gyvoji Tyla, Meilės Galia, Tu – Manyje. Ir kiekvienas jis įnešė savo naudą mums besimokant, kasdien studijuojant, jau laikant materialių knygų pavidalu. Kiekviena knyga įnešė džiaugsmo mūsų Širdyse. Apmąstymų, giluminių apmąstymų. Todėl, kai Forume pasirodė ši žinutė, kad jau yra atspausdinta knyga Krikščionybės duženos, aš apsidžiaugiau, kad pagaliau galėsiu susipažinti su šia knyga. Galėjau ir anksčiau, niekas netrukdė, nes ji jau nuo 2009-ųjų metų patalpinta Forume. Bet aš savąjį kelią pradėjau nuo visų kitų dvasinių mokymų-šaltinių, kurie visi yra šiame Forume, bet, ne nuo Krikščionybės duženos knygos. Ir tik dabar, kai aš pradėjau šią knygą atidžiai studijuoti – jau laikydama materialią knygą savo rankose – aš suprantu, kad tiesiog tam turėjo ateiti tinkamas laikas. Vos pradėjusi eiti Gyvuoju Keliu, aš jos nebūčiau supratusi. Man ji būtų buvusi per sudėtinga. Man reikėjo susipažinti su daugybe, daugybe informacijos, kad ir apie apaštalus, jų charakterius, jų gyvenimą su Jėzumi, jų darbus. Susipažinti su Jėzumi, susipažinti su Kūrėju! Na kas gi moko be Algimanto, kas yra Kūrėjas, kas yra Jėzus? Kaip atrasti Kūrėją? Jis mano viduje? O kas tas Minties Derintojas, Kūrėjo dalelė, esanti mūsų kiekvieno prote? Pamenu, kai pirmą kartą uždaviau Algimantui klausimą, Gyvojoje Šventovėje, po pamaldų, jau prie mūsų bendro vaišių stalo – o kaip atrodo Minties Derintojas? Taip, dabar urantams toks klausimas kelia šypseną, bet mano žinios buvo kuklios apie dvasinį kelią. Ir visada – visada – sulaukdavau Algimanto nepaprastai sustiprinančio palaikymo ir ramaus bei išsamaus atsakymo į užduotus klausimus, kokie jie naivūs – iš nežinojimo – tada bebūdavo. Taigi, Minties Derintojas yra ikiasmenis, jis neturi materialaus pavidalo, paaiškino žinoma dar daug plačiau jis man tada. Tai visada nepaprastai plėsdavo mano dvasinį žvilgsnį į matomą aplinką, ir to ko nemato materiali akis, bet jaučia vidus. Ir tai yra ne kas kita kaip energiniai dvasiniai Kūrėjo virpesiai. Viskas yra iš Kūrėjo energinių virpesių, bet gi tą reikėjo sužinoti, palaipsniui. Daug buvo klausimų, atsakymų, o ir patyrimų. Ir visa tai atvedė šiandien iki šitos akimirkos, kai aš galiu jau platesniu, gilesniu žvilgsniu studijuoti ir Krikščionybės duženas.
Paklauskite praeivių apie jų religiją, paklauskite apie Jėzų, apie apaštalus – niekas neatskleis jums Tikrovės, jeigu jis nesusipažino su Algimanto – o jo lūpomis kalba pats Kūrėjas, mokymais. Tokia yra Tikrovė, nėra čia jokio išmąstymo – tokia Tikrovė. Ir kiekvienam būtina susipažinti su šia Tikrove, jeigu jam ne tas pats kaip jis gyvens toliau, o ir kaip gyvena ir toliau gyvens aplinka. Kaip gyvens ateities kartos. Ir visa šitai turi tarpusavio sąsają. Taip kaip tu elgiesi šiandien, kaip tu gyveni, kuo tu domiesi, kam tu paskiri savo gyvenimą – toks bus rytojus.
Kai augau, nors ir vasaros atostogų metu kone kiekvieną sekmadienį uoliai dalyvaudavau bažnyčioje, pamaldose, mylimos močiutės dėka, užaugusi aš nežinojau nė kas toji katalikybė, krikščionybė, net ir kas yra tas Dievas. Štai tau ir uolus bažnyčios lankymas. Galiu drąsiai sakyti, kad močiutės gyvenimiškos pamokos, mums, vaikams, davė daug didesnę naudą – nedaryk vaikeli kitam nieko tokio, ko nenorėtum, kad tau darytų ir pan., Tačiau net ir tokia pažintis su Dievu buvo naudinga, nes ji atvedė iki šios akimirkos, kai aš galiu susipažinti su krikščionybės, tik deja, ne nauda, o žala žmonijai. Ir čia būtina – būtina – studijuoti Krikščionybės duženas.
Štai ir atsivertus šią knygą – o iki tol, kaip sakiau, nuėjus ilgą kelią studijuojant Algimanto mokymus, Kūrėjo mokymus, lankant Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę – tu pamatai absurdiškumą vadinamojo Švento Rašto, Biblijos, Naujojo Testamento. Naująjį Testamentą, beje, perskaičiau visą, ir kelis kartus, kai buvau maždaug šešiolikos-septyniolikos metų amžiaus. Ar jis mane tada ramino? Tikrai ne. Aš jo negalėjau suprasti. Bet dabar aš galiu palyginti – koks Urantijos Knygos unikalumas! Būtent Jėzaus Gyvenimui ir Mokymams yra skirta beveik aštuoni šimtai puslapių! Štai kaip išsamiai yra aprašomas jo gyvenimas tarp mūsų prieš du tūkstančius metų. Koks nuoseklumas ir svarbiausia – aiškumas! Tu skaitai ir tu supranti ką skaitai. Bet aš tikrai neteigiu, kad būtinai iškart skaitant tu jauti giluminius klodus pateiktuose teiginiuose. Ne. Bet tu virpesiais jauti, kad tai yra realu, gyva, tai yra tikrovė. Gelmė ateina priklausomai nuo tavo paties įdedamų pastangų, kurios neatsiejamos nuo dvasinių šaltinių studijavimo, Kūrėjo garbinimo – ypač kolektyviai Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje – ir veikimo. Tai trys esminiai elementai, kurie tarpusavyje susiję, ir turi būti aktyvūs, jeigu norima augti.
Urantijos Knygoje mes turime nuostabią galimybę susipažinti su apaštalais, su Jonu Krikštytoju – net atskiruose Dokumentuose. Tai leidžia juos pažinti iš arčiau. Naujasis Testamentas nieko panašaus neatskleidžia, dargi klaidina. O kaip klaidina, štai ir matau atidžiai šiandien studijuodama Krikščionybės duženas. Ir žinote, man ir liūdna, ir džiugu tuo pačiu. Liūdna, kad tiek daug supainiojimo yra vadinamuosiuose šventuosiuose raštuose, ir tuo dar šiandien tikima. Džiugu, kad yra išleista ši knyga, ir kiekvienas norintysis – gali – pažvelgti plačiau. Čia nuostabiai atrinkti patys esminiai faktai, palyginama su tuo ką atskleidžia Urantijos Knyga – Penktasis Epochinis Apreiškimas žmonijai – suteiktas šimtmečiams į priekį – ir ką teigia Senojo ir Naujojo Testamento iškraipymai. Tik skaityk.
Iš pradžių maniau, kad perskaitysiu visą knygą, o tada jau galėsiu pasidalinti savo mintimis ką apie ją manau – logiška. Tačiau greitai pamačiau, kad kiekvienas skyrelis sukelia daugybę apmąstymų, svarstymų. Vis tik kuo toliau skaitai, susipažįsti vis su nauja informacija, o ankščiau perskaityta, užsimiršta. Vėl užsikloja nauji klodai informacijos. O norėjosi to nepalikti užmarščiai. Štai tada pamačiau, kad geriau kilusias mintis vis tik iškarto užrašyti – neatidėti.
Štai mylimieji, tokios mintys man kilo šiandien, kada permąsčiau savo kol kas dar neilgą, bet prasmingą, pažintį su Krikščionybės duženų knyga.
Telydi jus mylimieji, Kūrėjo Ramybė. Vita
vvita
2026-08-12 21:46:28
Oh, Kaip Šaunu. Nuostabi knyga, Labai malonu girdeti, kad knyga jau atspausdinta.
ValdasA
2026-04-23 21:01:06
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.