Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Štai, didvyriškumas – tamsoje šviesti Kūrėju! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2026 04 12

Mano vardas – Algimantas. Jums sakau, žiūrintiems mano mokymus Tavo televizijos kanale, čia mes esame susirinkę į gyvąsias Kūrėjo garbinimo pamaldas – vienintelėje – pasaulyje gyvojoje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje. Neturim ritualų, neturim apeigų – pasaulyje visos bažnyčios, cerkvės, sinagogos, pagodos gyvena ritualais, Širdies neatveria. Ritualas apramina intelektą ir žmogus sau išpažįsta – jisai yra budistas, jisai yra katalikas, jisai yra protestantas arba kitų sektų narys. O urantai, kūrinijos Šaltinio ir Centro – Kūrėjo – sūnūs ir dukros turi šitą gyvąją apreiškimo religiją, kuri yra gyva visoje kūrinijoje. Mes esame toliausiai nuo Kūrėjo, pačiam kūrinijos pakraštyje. Na, kaip aš Kaune, Romainiuose. Už Kauno lentos jau uždėta lenta – Vijūkai, o ten – Kauno rajonas – jau nebe Kaunas, bet pats pakraštys nuo šitos vietos, nuo centro. Tai štai, kūrinija plečiasi. Toliau, už mūsų, išoriniame kosmose, atsiras naujos, dar didesnės Visatos. Tai bus ne rytoj. Nors jinai plečiama. Dabar uraganai – iš Rojaus Energijos – Pagrindinių Rojaus Jėgos Organizatorių tie milžiniški, degantys Energijos viesulai įsukami į sūkurinius ūkus. Tą daro asmenybės! Kokia jų Galia iš Kūrėjo pulsuoja! O iš vieno ūko atsiranda iki šimto milijonų saulių! Ir tokią Energiją – iš Rojaus paskleistą – sugeba įsukti dvasinė asmenybė – Pagrindiniai Rojaus Jėgos Organizatoriai! O mus jau dabar ruošia Kūrėjas, suteikęs Likimą – pasiekti Jį Rojuje, betarpiškai stovėti Jo akivaizdoje, nuėjus patyrimų milžinišką kelią, užtruksiantį ir milžiniškus atstumus įveikiant per šviesmečius, kad būtumėt Dvasiniai Mokytojai – tiems būsimiesiems tos išplėstos Visatos gyventojams. Kaip iš anksto Kūrėjas ruošia – ruošia tiems – Mokytojus, kurių dar nėra, ir dar ilgai nebus. Kūrėjas rūpinasi Visumos Gerove, Visumos. Kontrastas yra dabar įvykęs astronautų skrydis aplink mėnulį. Milžiniškas kontrastas. Nuskrido keturis šimtus, na, grubiai tariant, septynis tūkstančius kilometrų nuo žemės. Puikybę patenkino, puikybę Trampo, puikybę tų, kurie dirba kosminėje sferoje, tų, kurie skrenda. Į Marsą jau norinčių yra ten tūkstančiai! O paskaitytų Urantijos Knygą, sužinotų – sužinotų, kas yra ta kosminė erdvė, iš kur ji kyla. Ko čia suktis aplink tą planetą – vieną po kito, vieną po kito viražus suka ir suka, teršia kosmosą, palieka tuos gelžgalius. Šiandien aš paklausiau Tavo televizijos kanale pirmąjį šitų keturių astronautų pasirodymą viešai. Tos įgulos vadas sako – Kada laukiau pakilimo, aš jaučiau didingą skrydį, kuris laukė, kada jau skriejau aplink mėnulį, aš turėjau vieną tikslą – noriu, kad būčiau šeimoje, noriu sugrįžti į šeimą, nieko taip nenoriu, kaip sugrįžti į šeimą. – Moteris, kuri beveik metus skraidė kosminėje erdvėje be nusileidimų – o pakeitimai žmogaus kūne įvyksta milžiniški, ko ten skraidyti – puikybė – puikybė veda, dabar ji vėl skriejo, ir ji sako – Kada aš skraidžiau, aš žiūrėjau ir mąsčiau kitų kosminių skrydžių metu – kas yra įgula? Tai tuos, kuriuos apjungia ta viena vieta, vienas buvimas tuo metu, vienas tikslas, kiekvienas atlieka savo vaidmenį. Bet dabar aš pažvelgiau kitaip. Kada aš pamačiau žemę iš tos vietos, kur buvo mūsų kosminis laivas, aš pamačiau, kaip mažytį mažytį aguonos grūdelį, kuris kabo juodoje kosminėje erdvėje – mažytis, ir aš supratau, kad mes esame ne tik įgula, mes esam komanda. – Juodaodis sako – Aš ir skrisdamas meldžiausi Dievui, ir dabar, sugrįžęs, aš meldžiuosi Dievui ir dėkoju Jam. – Ir Kanados atstovas sakė – Tai buvo ir džiaugsmo – džiaugsmo, mes turėjome tų momentų ir įtampos – nesimato, ką šeimos pergyveno, bet mes esame tie – sustojo visi šalia vienas kito, sako – žiūrėkit, mes esame tie, į mus žiūrėkit – sako – mes esame jūsų visų veidrodis. – Ir tada man kilo mintis – reikėjo ne šituos astronautus siųsti, o Trampą ir Chomeini su Netanyahu, kad jie pasižiūrėtų į žemę iš tos orbitos, kad pamatytų žemę, kokia ji yra mažytė – aguonos grūdelis – nėra tų konfliktų prasmės, tik puikybę patenkint! Visa tai pateikiama, kaip didvyriškumas. Jeigu nebūtų puikybės, didvyriškumo nebūtų tiems visiems ir kosmonautams. Jie žinojo, kad rizikuoja, kad jie gali žūti, bet juos vedė puikybė – jie norėjo būti išskirtiniai tarp savo draugų, tarp savo bendradarbių, tarp šeimų.
Kūrėjas yra kiekviename ir Jis prašo – per Jėzų – Gyvenkite Brolystėje, Brolystėje bendradarbiaukite, nekonkuruokite.
Pasirodo, kad dabar jau mėnulis net ir tarp, pagal tarptautines sutartis, galingųjų pseudo valstybių, yra tarptautiniu susitarimu nepriklausantis nė vienai valstybei. Taip susitarė, kad nepriklauso mėnulis nė vienai valstybei – bet, pasirodo, puikybė veda aukščiau negu susitarimai. Nėra juk jokio teismo, kuris galėtų paneigti, jeigu nuskraidint į mėnulį, ir iš mėnulio parvežti akmenų, kad jie nepriklausytų tam, kuris nugabeno tą aparatą, kuris sugebėjo paimt tų akmenų ir atgabenti čia. Dabar jis turi tą lobį, kuris vertas milijonų, brangesnis už auksą, nes tai iš mėnulio! Reiškia, nėra tokio teismo, kuris pripažintų, kad neturi kokia nors valstybė teisės tyrinėt mėnulio, ir ten, kas nuskris, tas ir bus to mėnulio šeimininkas – jis turės tą visą įrangą, turės aparatūrą. Ir dar daugiau, tai bus bazė, kurioje bus ruošiamos į Marsą visos kuro atsargos iš vandenilio, deguonies, vandens. Ten yra užšalęs vanduo ir tose įdubose giliose. Vėl – puikybė! Vėl, atkreipiu dėmesį – jeigu jie paskaitytų Urantijos Knygą, žinotų, kiek Kūrėjas rūpinosi prieš apgyvendinant planetą ne žmogumi – gyvybės plazma, kad ji per evoliucinius šuolius – kokybinius šuolius be jungiamųjų grandžių – pasiektų besiadaptuodama prie aplinkos tokią gyvybę, kuri būtų būtent jau asmenybės statusu – žmogiškuoju statusu – turinčiu laisvą valią, suprantančiu, kas yra Moralė, kas yra Gėris, Grožis, pajuntančiu, kas yra Meilė, kas yra Brolystė, bendradarbiavimas visumos Gerovei, atrandančiu Kūrėją viduje ir pasireiškiančiu – kaip Jėzumi – visoje žmonijoje – visos žmonijos labui. Tam prireikė išsiųsti specialią komisiją, kad atrinkti tą planetą, kurioje galima apgyvendinti – kad būtų ta gyvybė iš gyvybės plazmos, kuriai taip pat buvo daugiau negu pusė milijono metų eksperimentų atlikta – kad ta gyvybės plazmos cheminė formulė atitiktų tos planetos sąlygas – spaudimas, planetos tankis, dydis, temperatūra. O čia ima puikybės pilni prezidentai ir sako – mes į Marsą siųsim, va, bus bazė mėnulyje. Negali gyvybė būti Marse! Jeigu galėtų, ji būtų apgyvendinta – ne jūsų dėka, kurie postringaujate apie keliones į Marsą! Beprotybė! Bet puikybė – geriau kaip į šiukšlių dėžę išmesti, konteinerius – milijardus, trilijonus pinigų, kada badauja benamiai, narkomanai visiškai užėmę Los Andželo centrą, kitų Amerikos miestų. Kokie nusikaltėliai yra Meksikoje, Brazilijoje – policija bijo įeiti! Kokius dangoraižius stato Dubajuje – Kinija! Kokius dangoraižius stato, o gyvena purviną gyvenimą Širdyje – dvasioje! Kariauna! Kristus sakė – Mylėkite savo priešus, mylėkite kaip mylėjau jus aš. Jis nesakė – skraidykite į kosmosą, kariaukite, konkuruokite vieni su kitais. Brolystę jisai skelbė – Dievo Tėvystę, žmonių Brolystę – ne žmonių konkurenciją! O čia iš puikybės kariauna – kariauna ekonomiškai, politiškai ir fiziškai. Tai yra prieš Kūrėją!
Štai mes ir esame tie urantai, kurie iš tikrųjų yra didvyriai – tikrieji didvyriai – ne tie, puikybės iškelti, kur pasaulis nusilenkia – bet tie orūs, Kūrėją atradę savo viduje, sūnūs ir dukros, kuriems yra atlygis jau parengtas po prisikėlimo. Garbė ir Šlovė bus iš tų, kurie laukė mūsų visų – kad jūs buvot tie Šviesos spinduliai, kai kiti tenkino tamsos puikybėje įgyvendindami tamsos projektus. Visi turi būti mokslo pasiekimai orientuoti tik į Kūrėją – tik į visumos Gerovę, ir Šviesą – kad kiekvienam, ir visumai, būtų geresnis gyvenimas negu paliko praėjusi karta. Ir kad mes paliktume šviesesnį gyvenimą. Ir taip kiekviena karta paliktų šviesesnį gyvenimą ateities kartai.
Štai, didvyriškumas – tamsoje šviesti Kūrėju! Bet atlygis, kartoju, yra po prisikėlimo. O dabar, kodėl negali būti? Dabar jūs pajusite tiktai būseną viduje – Ramybę, Palaimą, Orumą – sustiprinimą iš Kūrėjo dvasios teikiamą jums, iš Minties Derintojo, iš Jėzaus Tiesos Dvasios, iš jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Šventosios Dvasios ir išorinę pagalbą iš Apvaizdos. Štai, tokį veikimą kasdienybėje jūs patirsite. O šlovės himnai jums bus giedami po prisikėlimo – kaip dabar, ką aš mačiau, kaip grįžo šita astronautų įgula ir išėjo į viešumą – kaip juos išaukštino, kaip jiems plojo – puikybės plojimai puikybės aukoms ir milijonų švaistymams! Ir tada aš perskaičiau, kad Pakistane, Islamabadane, derybos dėl paliaubų tarp Amerikos ir Irano, na, nepasisekė. Reiškia, šaudymai bus ir toliau, puikybė bus demonstruojama – ir didvyriškumo Šviesos galėsime mes toliau pasisemti tiktai iš Kūrėjo viduje. Išorėje nėra. Nėra tos akimirkos, kurioje būtų tikrasis didvyriškumas be puikybės. Tikrasis didvyriškumas yra tyliai gyvenant savo gyvenimą, kokį jums suprojektavo Kūrėjas. Bet gyvenant – nesipriešinant Jo dvasios vedimui iš vidaus, o Jam atsiduodant. O Jisai – Išminties Šaltinis ir Centras – veda išmintingai. Eisit taip, kaip veda Kūrėjas, būsit pašlovinti Kūrėjo sūnūs ir dukros per visą amžinybę. Šito ir linkiu jums – išlikti Šlovės sūnumis ir dukromis.

Komentarai