Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Džiaukitės šita žinia, kad Kūrėjas yra Realus, Tikras, Gyvas ir yra kiekvieno viduje, ir Jį galima atrasti! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 05 02

Mano vardas – Algimantas. Esu Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ambasadorius šitai planetai, ir Jėzaus-Šeimininko Sūnaus Kūrėjo ir jo partnerės Dukros Kūrėjos Nebadonijos apaštalas. Ruošiu dvasinius mokytojus ir džiaugiuosiu, kad mes turim daug jau šaltinių, kurie pranoksta tariamą Šventąjį Raštą, Bibliją, kuri sustingdyta dviejų tūkstančių metų praeityje – sustingdyta. O mes turim išvystytą – išvystytą Kūrėjo – Tikrovės šviesą – Epochinis apreiškimas Urantijos Knyga, perteiktas iš įvairaus rango dvasinių asmenybių. Du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto, bet tai ne iš žmogaus, tai iš Kūrėjo Sūnų ir Dukrų, perteiktas epochinis apreiškimas – pirmas žmonijai mūsų planetoje kolektyvinis Apreiškimas. Bet mes turim ir daugiau – mes turim štai – stirtą knygų. Aš jums jas parodau dėl to, kad aš tikiuosi, kad paims šitas knygas į rankas tie Kūrėjo sūnūs ir dukros, kurie dar nieko nežino apie Kūrėją, išskyrus tai, ką aiškina Biblija. Bet Biblija nėra Dievo žodis, dėl to ten tarp gražių frazių, teiginių daug bus ir nuodų jūsų dvasiai, jūsų sielai. Tai štai, šitas knygas jūs privalote skaityti – privalote – jeigu jūs norite, kad jūsų gyvenimas būtų kupinas Kūrėjo Šviesos. Jėzaus apreiškimų knyga – Kalbu Jums Vėl. Kūrėjo apreiškimų knygos – Akimirkos Amžinybė, Gyvoji Tyla, Meilės Galia, Tu Manyje. Ir čia būtent paskutinioji knyga – šviežiausia – Krikščionybės Duženos. Tai – mano sudėlioti ir palyginimai tarp Urantijos Knygos ir Biblijos, kur yra prieštaravimai Biblijoje – su citatomis ir tų citatų šaltinių puslapiai, kad jūs galėtumėte iš tikrųjų pasitikrinti ir Biblijoje, kaip yra iš tikrųjų parašyta, ir kaip tikrovėje neegzistuoja, ir dėl ko.
Tai štai, kada aš džiaugiuosi, kad kas į Gyvąjį Kelią įžengia dabar, tas turi tokius papildomus rašytinius šaltinius, kurie stiprina, praplečia mąstymą, protą apšviečia, gilina išmintį, bet kas yra svarbiausia – veda į Paties Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – atradimą savo paties viduje – tai yra būsena. Atradimas yra pats didžiausias ir svarbiausias žmogui patyrimas. Juk, įsivaizduokit, jeigu jums trūksta kažkokio pamesto daikto, jūs ieškot jo. Galbūt ieškot ne ten, kur pametėte, bet mėginate tą daiktą surasti kur nors kitur, nusipirkti, nes jums tas daiktas labai reikalingas, stinga jo. Todėl ieškojimas atima jūsų pastangas, tuo pačiu ramybę, ir iš kitos pusės – kryptį. Nežinia kur ieškoti to daikto, kurio jūs netekote ar kuris jums reikalingas. Tas pats panašiai atrodytų yra ir dvasinėse sferose. Ieško žmonės daugybėje sektų ramybės, kažkokio susitaikymo su tuo, kurį jie suvokia, kad tai yra kažkokia aukštesnė jėga, kurios nepakeisi, bet vieniems ji yra kaip protas galbūt, kitiems kaip mokslas, tretiems kaip Jėzus, ketvirtiems galbūt tai yra Buda, Alachas, Krišna. Nesvarbu, kaip jie beįvardintų, bet jie kažko ieško, jie nerimsta. Ir dėl to kiekviena kryptis pasiūlo savo tam tikrų šaltinių. Ir tie šaltiniai įtraukia, įsiurbia, ir tada prasideda tų šaltinių teiginių tam tikras įgyvendinimas savo kasdieniame gyvenime. Bet tie šaltiniai teigia tiktai išorinius ritualus, kurių reikia laikytis, bet jokiu būdu tai nėra būtent tai, ką teigia mūsų dvasiniai šaltiniai – atrasti Kūrėją savo viduje – atrasti – kaip tą nežinomą ir ieškomą. Pastangos dedamos ieškojimo kelyje. Natūralu, ne iš karto pavyksta surasti būtent kur tas yra tikrasis kelias, kada yra pasiūlymų ne vienas, o Tiesa yra viena. Jos negalima dubliuoti, negalima šalia lygia greta pastatyti antros. Ji yra viena. Ji – iš Kūrėjo Tikrovė. Bet jos pažinimas yra lygiai tas pats, kaip žmogui, užrišus akis, prieš jį būtų pastatytas dramblys be jokio išankstinio supratimo, kas yra dramblys, ir pamėginti jį apibūdinti, čiupinėjant. Natūralu, viso dramblio jisai apibūdinti negalės, kartoju, nežinodamas, kad egzistuoja toks gyvūnas. Štai tas pats yra ir su tais pateikiamais įvairiais žmonių ir paliudijimais įvairiose sektose. Jie yra patyrimai tų žmonių – nuoširdūs, pakylėjantys juos, kitiems klausant iš išorės gali būti kažkas panašaus taip pat patirta praeityje. Galbūt tai yra nesuprantama, bet nuoširdus žmogus klauso ir tiki tais paliudijimais. Bet svarbiausia tai yra nuolatinis, gyvas komunijos ryšys su Kūrėju, Jį atradus savo paties viduje – Širdyje. Širdyje – sakau kaip metaforą, bet būsena – būsena – yra tokia, kad tave pripildo tų aukščiausių energinio dažnio virpesių Pats Kūrėjas. Tu atsiveri Jam nuoširdumu, ir šitas atsivėrimas leidžia patirti vidinę būseną. O ji savaime jau pripildo ir Ramybe, nes aukšto energinio dažnio virpesiai iš Kūrėjo tiesiog nuplauna žemo energinio dažnio virpesius, kurie buvo prieš akimirką streso metu patirti. Nes, žinokit, kuo aukštesnio energinio dažnio virpesiai, tuo jie giliau prasiskverbia tarp žemo energinio dažnio virpesių. Todėl, jeigu jūs atveriate nuoširdžiai save Kūrėjui, būkit tikri, jūsų piktos mintys, pavydai, kerštai, pykčiai, neapykantos, konfliktai tų pačių Kūrėjo siunčiamų aukšto energinio dažnio virpesių bus tirpdomi – tirpdomi – ir palaipsniui jie bus ištirpdyti visiškai. Kada jūs patirsite gimimą iš dvasios, staiga jūsų ydos bus pakeistos Kūrėjo charakterio savybėmis ir Amžinosiomis Vertybėmis, ir Meile visiems, ir Gailestingumu visiems, ir Išmintimi, pasireiškiančia visumos gerovei, kosmine Įžvalga, suvokiant kūriniją, Kūrėją visiškai kitokiu lygiu. Ir, kas yra tada gyvenimo prasmė, kas yra kasdienis gyvenimas, bus visiškai išreiškiama viduje, bet Kūrėju, jo Paties Kūrėjo dvasia – Minties Derintoju – kaip jisai pasiekia to atsivėrusio mirtingojo pasąmonę, sąmonę, ir, komunijos metu su Kūrėju, per viršsąmonę.
Gyvenimas be Kūrėjo – tai yra tas gyvenimas iliuzijoje – netikras. Nesvarbu, kad jūs atliekate ritualą bažnyčioje, bet tai yra iliuzinis kelias. Jūs neturite tos būsenos, nejaučiate jos, kurią jums teikia Kūrėjas. Net jeigu jūs į tą bažnyčią ir neitumėte, bet būtumėte nuoširdus ir atrastumėte Kūrėją, jeigu žinotumėte kryptį, kaip Jo ieškoti ir kur. Vakar pasižiūrėjau vienas pamaldas, ir aš gi taip pamaniau, o kad jie – esantys bažnyčioje – žinotų, kokia viduje yra jų šviesa. Bet ji užtraukta užuolaidomis, ji yra paslėpta, nors yra jų pačių viduje. O jie dalyvauja iliuziniame spektaklyje, ir ne vienerius metus, ir ne vieną dešimtmetį – ir kaip nėra ramybės, kaip yra kančia, kaip yra nerimas, baimė, pergyvenimai, įvairūs konfliktai, taip ir toliau graužia iš vidaus, ir iš išorės. Natūralu, tokie žmonės ramybės neturi ir kitiems neteikia. Todėl išorinis pamaldumas Kūrėjui nieko nereiškia – nieko. Tuo tarpu nuoširdumas jau yra pirmasis daigas, jeigu tas nuoširdus tikintysis nesustingsta toje akimirkoje, o žengia platesnį žingsnį tame pačiame ieškojime. Tada jam į akis papuola, štai, kad ir mano tie parodyti rašytiniai šaltiniai. Galbūt kitas išgirsta mano mokymą, kuris jį iš vidaus suvirpina. Jis gal pasiūlo kitam pasižiūrėti. Ir tas nuoširdus bažnyčioje, atlikęs per dešimtmečius išorinius ritualus, žiūrėk ir pasižiūri, ir jam tai yra artimesnis tada virpesių viduje teikiamas būsenos pojūtis negu pačioje bažnyčioje.
Evoliucinis Kūrėjo Tikrovės Kelias, atitinkantis Kūrėjo Evoliucinį Planą, yra Gyvasis patyrimas, kuris ir liudija tos būsenos patvirtinimą, kad ji yra tikra, kad jokie kiti argumentai nenusveria tos būsenos pojūčio. Dėl to Gyvasis Kelias nėra matomas, tai – ne magistralė, kuria galima lėkt pasiutusiu greičiu, nesiskaityt su kitais, ir tuo pačiu rizikuot prarast fizinę gyvybę. Gyvasis Kelias – tai atkaklus, ryžtingas, bet būtinai nuoširdus žengimas pas Kūrėją – esantį viduje – ir atradusiam Kūrėją savyje tas kelias yra paliudijimas jo vidiniu įtikėjimu. Tai yra tikra – tikra – kas bepasakytų, kad tu čia esi pasiklydęs. Ne, šitas patyrimas paliudija – tai yra tikra. Tu šito nepatyrei, tu negali tvirtint. O aš patyriau ir dabar patiriu. Aš žinau, ką sakau. Tai ir yra Kūrėjo Evoliucinio Plano indėlis to nuoširdaus Kūrėjo sūnaus ar dukros patyrimo paliudijimu. Ir tada įtikėjimas vis labiau ima skleistis viduje. Ir įtikėjimas suteikia ir tą dvasinį alkį bendrauti su Kūrėju – išsisakyti Jam nuoširdžiai, išsisakyti save, išsisakyti, kadangi tai Kūrėjo yra toks sumanymas, kad vaikas atsigręžtų į Šaltinį, atsigręžtų į Kūrėją, Tėvą ir Motiną, Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Taip yra užprogramuota Kūrėjo Dvasiniame Dieviškajame prote, nes tie visi energiniai virpesiai, pasklindantys iš Kūrėjo, iš Rojaus, Jo Amžinosios visų virpesių sukaupimo būstinės, iš pačios Kūrinijos centro pasklinda į kūriniją, ir toji energija pasklidusi eina judėjime visą laiką – ir ji vėl turi sugrįžt pas Šaltinį ir Centrą, Patį Kūrėją. Taip ir iš Kūrėjo energinių virpesių kilusi evoliucinė tikrovė, pasireiškianti jau gyvybe įvairių kategorijų sūnumis ir dukromis, taip pat gauna ir Likimą. O Likimą paskiria Pats Kūrėjas pagal Evoliucinio Plano įgyvendinimo poreikį, numatant per milijonus metų į priekį, koks bus būtent tokių parengtų – jau šią akimirką ruošiamų – po milijono metų tai akimirkai Kūrėjo vaikų jų sukauptų įgūdžių poreikis toje ateities kartoje. Dėl to mes esam dar palaiminti ir tuo, kad turime Likimą, Kūrėjo padovanotą mūsų planetai, susilieti su Kūrėjo Dvasia – Minties Derintoju – ir jam suteikti mūsų dvasinę asmenybę, nes Kūrėjo Dvasia yra ikiasmenė, bet turi Kūrėjo dieviškumą, turi Kūrėjo tą patį Proto dieviškumą, ir mes susiliesim į vieną asmenybę. Kūrėjo dieviškumas bus mūsų neatsiejama dvasinės asmenybės dalimi. Jūs įsivaizduojate, koks tai yra milžiniškas pasitikėjimas, suteiktas mums, turintiems tokį Kūrėjo padovanotą Likimą – pasiekti patį Rojų. Ne visi gauna tokį Likimą. Mūsų planetoje – visi. Bet tokių planetų yra septyni trilijonai arba kitas skaičius – septyni tūkstančiai milijardų. Ir pasiekia Rojų ne iš visų planetų, tik iš tų, kur ir yra toks suteiktas Kūrėjo Likimas. Likimas – tai yra ne tai, ką žmogus klaidingai aiškina – toks mano likimas, sunkus likimas, daug kančių, daug mirčių; ką padarysi – toks likimas – Ne, mano mylimieji. Likimas – tai Kūrėjo suteiktas tikslas – būti tobuliems, net ir tokiems tobuliems, koks yra tobulas pats Kūrėjas, ir pasiekti Kūrėją Rojuje, stovėti Jo betarpiškoje akivaizdoje, nuėjus visą šitą patirtinį kelią, įsisavinus gausybę iššūkių, įgijus daugybę patyrimų, įgijus milžiniškos įgūdžių kvalifikacijos, kuri ir pasireikš ateityje. Mus ruošia ateičiai Kūrėjas. Gera šitą patirti vidine būsena, kad ir kokia būtų iliuzinė tamsa aplinkui, bet tu eini oriai, tu eini kaip Kūrėjo sūnus, ir tuo pačiu skleidi virpesius – aukšto energinio dažnio – skleidi net ir neprabilęs žodžiu, iš tavęs spinduliuoja spinduliai, energiniai virpesiai. Net ir priėjimas bet kur pašviečia – pašviečia – aplinką, kurioje yra žemo energinio dažnio virpesiai. Dėl to veiksmai yra klaidingi, sprendimai taip pat klaidingi, viso pasaulio politikų klaidingi sprendimai, nes jie nėra atradę Kūrėjo savo viduje. Jie nežino kuria kryptimi turi vystytis tauta, šalis, žemynas, pasaulis, žmonija, kūrinija. Mes gi esame neišmesti iš kūrinijos, mes esame kūrinijos Šeimos dalis. Kūrinija vykdo Kūrėjo Evoliucinį Planą. Šita planeta dar maištauja prieš Kūrėją. Ir prie to maišto veda visi politikai, dar daugiau kariaudami, vystydami ekonomiką, kuri pagrįsta pelnu – kuo didesniu pelnu – išnaudojant kitus dvasinius brolius ir seses jiems dar nesumokant – o, tikrąja žodžio prasme, juos apvagiant – viso uždirbto darbo užmokesčio nesumokant, ir paskiau duodant išmaldą – pašalpas, pensijas, iš kurių negali pragyvent žmogus, mokant už darbą – padarytą darbą – mažytį atlyginimą, o kurie yra naudingi jiems, sumokant tūkstančius. Visas toks seimas, visa tokia vyriausybė, prezidentūra, ir ne tik čia, kiekvienoje šalyje tas pats, nes jie visi akli, pasimetę, ir nežino kur ieškoti, patys nežino, ko ieškoti, dėl to ir tenkina savo savanaudiškus interesus.
Aš esu pasaulyje Kūrėjo pasirinktas kaip ambasadorius apšviesti ne tik Lietuvą – žmoniją. Ir tą aš darau tiek anglų kalba, tiek lietuviškai savo gimtąja kalba, net ir mokydamas ir urantus nedarkyti lietuvių kalbos, kuri yra iš tikrųjų labai graži, bet ją teršia amerikonizmai, keiksmažodžiai, teršia žemo energinio dažnio virpesių būsena, tų vartojančių tokius netinkamus žodžius. Iš jų sklinda tie virpesiai ir pavirsta žodžiais. O ta būsena diktuoja ir tarpusavio elgesį šeimoje, nepakantumą, muštravimą, siekimą valdžios, priešgyniavimą, šeimos karą, skyrybas. Šalys tą patį kartoja, tik konfliktai tampa žudynėmis – žudynėmis – ne kokios nors tėvynės gynimu, žudymu dvasinių brolių ir sesių Ukrainoje, Rusijoje, žudo vieni kitus Palestinoje, Libane, žudo vieni kitus Malyje, Afrikoje žudo vieni kitus, Meksikoje, Brazilijoje žudo vieni kitus, Amerikoje žudo. Žmogžudžių civilizacija – ji prieš Kūrėjo valią – ji išnyks.
Todėl klausykit savo Širdies, bet ne šiaip širdies, bet būtent tai, ką jums sako Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Kūrėjas, nes širdis gali būti ir priimanti įvairius teršalus. Jūs galite nuoširdžiai tais teršalais patikėti, ir tada nuoširdžiai vykdyt, tai, ką jums kiti sako. Sako, turėdami savanaudiškų tikslų, bet jūs nuoširdžiai tais patikit. Yra tiek jaunų žmonių, kurie dalyvauja vienalytininkų paraduose. Jie nuoširdžiai tiki, kad čia yra laisvė – laisvė. Čia yra griovimas ir savęs klaidinimas. Todėl klausykit Širdies, kad jus pakeltų į dvasinę Šviesą prie Kūrėjo, kad jūs galėtumėte patirti – aš aukštinu Kūrėją, kuris skleidžia Meilę, ir aš jaučiu tą Meilę. – Patirkite, ką sako jums Širdis iš Kūrėjo, iš tos Kūrėjo dvasios – Minties Derintojo. Aš jums sakau tą iš Širdies – metaforiškai, bet Jis teikia jums mokymus į pasąmonę, miego metu. O kada atsibundate, šviesos mintys gali pasklisti ir jūsų sąmonės lygiu. Nenupūskite jų, neužklokite savo savanaudiškų interesų įvairiais siekiais, teiginiais, tikslais ir jų įgyvendinimu. Pamąstykite, padėkite telefoną, kompiuterį į šalį, atsisėskit ir nuoširdžiai kreipkitės į Kūrėją, kaip į asmenį ir sakykite – Aš noriu Tėve, Tave išgirsti, aš noriu Tave pajausti, jeigu dar negaliu išgirsti, aš noriu pajaust Tavo nuraminimą, nes man vieni sako daryk tą, kiti sako daryk aną, tėvai – vienaip, mokytojai – kitaip. Kuo aš galiu patikėt? – Ir bus tas impulsas vidinis. Bus, patikėkit, jeigu jūs nuoširdžiai šito norit, mechaniškai jeigu jūs šito sieksit, nebus to impulso. Turi būti jūsų nuoširdumas, nes tik nuoširdumas yra kelias pas Tėvą, pas Kūrėją. Nuoširdumas!
Mano mylimieji, mes turim apšviest save – kiekvienas save – o jeigu apšviesit save, tai tas pats kaip įgyt naują kvėpavimą. Kada pavargsta kūnas, staiga jisai įgyja naują kvėpavimą. Jisai kyla, kyla skrydžiui! Tuomet jūs pakilsite į dvasios skrydį, žinosite, ką jums reikia daryti, bet žinosite tą iš vidaus – iš Kūrėjo. Atsiduosit Kūrėjo vedimui, Minties Derintojo vedimui iš vidaus. Ir tai bus jūsų Gyvenimas teisinga kryptimi. Ir nesvarbu, kas ką jums sakys, jūs žinosite, nes tą jums teigia Pats Kūrėjas per Savąją dvasią Minties Derintoją, teigia jums amžinai dvasinei asmenybei, kurią jums Pats Kūrėjas ir padovanoja – kiekvienam iš mūsų. Džiaukitės šita žinia, kad Kūrėjas yra Realus, Tikras, Gyvas ir yra kiekvieno viduje, ir Jį galima atrasti!

Komentarai