Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Juk Jėzus ne šiaip sau sakė – Saugokite ne materialų kūną, saugokite savo sielą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 05 16

Mano vardas – Algimantas. Esu Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – ambasadorius šitai planetai, Jėzaus ir jo Partnerės Dukros Kūrėjos apaštalas irgi šitai planetai. Dabar mes pagarbinom Kūrėją Gyvojoje Šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Šiandien mes prisijungę per tarptautinį ryšį, bet iš tikrųjų mes susieti tarpusavyje Kūrėjo Dvasia, Minties Derintojo veikimu kiekvieno iš mūsų ir jūsų prote. Kiekvienas gauna Kūrėjo Dvasią – Minties Derintoją – nuo pat vaikystės, kada vaikas priima pirmą moralų sprendimą. Pasidalino skanėstu – jo moralinis sprendimas – ir jo prote apsigyvena Minties Derintojas – Kūrėjo Dvasia. Ir prieš apsigyvenimą, jis dar Rojuje – Kūrėjo gyvenamojoje buveinėje – susipažįsta su šito mirtingojo, kurį jis ves šitame pasaulyje, ir po prisikėlimo, visu gyvenimu. Minties Derintojas jau žino, koks bus tas mažylis, kai suaugs, ir kada jis paliks šitą pasaulį – Kūrėjas viską žino nuo pabaigos. O kadangi Kūrėjas – Amžinybės Šaltinis ir Centras – tai visa, kas kyla iš Jo, yra amžina – pabaigos neturi – išskyrus asmenybes – Kūrėjo sūnūs ir dukras. Būtent jie, gavę laisvą valią iš Kūrėjo – laisvos valios Šaltinio ir Centro – gali savo valią priešpastatyti Kūrėjo Valiai. Bet kadangi Evoliucinis procesas yra Kūrėjo toks sumanymas, kad vyktų Jo vaikų tobulinimas, šviesinimas, ir, bendradarbiaujant Brolystėje, kūrimas Gerovės visai planetai, kūrinijai, visai Kūrėjo dvasinei Šeimai, tai, jeigu tas vaikas savo laisva valia priima sprendimą, kad jam toks kelias per sunkus, nepriimtinas – antro kokio nors kelio nėra. Kūrėjas to nenumatė. Yra išnykimas. Kūrėjas patenkina šitą galutinį, kartoju – galutinį sprendimą – laisva valia. Jeigu ten yra abejonės, dar ne galutinis apsisprendimas atsisakyti Gyvojo Kelio Tikrovėje, tuomet Kūrėjas gailestingai ir kantriai laukia, ir padeda jam atsisakyti tokio sprendimo, tokių abejonių, per patyrimus. Ir jeigu jau galutinis būna sprendimas, kada Kūrėjas žino, kad jis jau šito sprendimo nebepakeis, štai toks asmuo yra – asmenybės lygiu – sunaikinamas asmenybės tapatybės pasireiškimu. Reiškia, tokia asmenybė laisva valia niekada nebeveiks, bet pati asmenybė – nebeveikianti – yra Aukščiausiosios Būtybės – tai yra vienintelės patirtinės Dievybės – Asmenyje. Ji visam laikui išlieka ta asmenybe, ir apie tokią asmenybę niekas nieko negali daugiau sužinoti – jokie archyvai nesuteikia jokių duomenų.
Dabar, dvidešimt pirmajame amžiuje, mokslas turėtų būti pažangus, bet jisai nėra pažangus. Kodėl? Todėl, kad jisai savo pastangas skiria vien tiktai blogiems darbams – ginklų kūrimui, įvairių – įvairių – ir kosminių projektų įgyvendinimui, bet visa tai nukreipta karo pramonei. Priedanga yra, sakykim, ryšio palydovai, mes irgi palaikom ryšį su įvairiais kontinentais ir per šitą, sakykim, dabar susijungimą, bet tai – tik priedanga, o viskas yra šnipinėjimui, sekimui, priešo – priešo – pažinimui, tai kokie ten ginklai yra, tai kokie ten augalai auga, ir taip toliau. Žodžiu, mokslas yra fariziejų įkaitas. Kodėl? Ogi todėl, kad mokslininkas neigia Kūrėjo egzistavimą, jis neigia tą priežastį, dėl kurios jis pats yra. Jeigu nebūtų Kūrėjo, to paties mokslininko nebūtų.
Kitas stabdis Evoliuciniame Procese yra menama krikščionybė, menama dėl to, kad krikščionybės nebėra. Yra, yra štai kas, krikščionybės duženos – sektos, o motininės religijos nėra. Bet motininė krikščionybės religija – kada buvo – tai nebuvo Jėzaus religija. Jėzui buvo uždrausta kurti bet kokią religiją – uždrausta Kūrėjo. O iš kur atsirado krikščionybė, jeigu ten yra Jėzaus vardas? Atsirado dėl to, kad ketverius metus, Jėzui gyvenus su apaštalais drauge, apaštalai jo mokymą iškraipė. Jėzaus Evangelija yra labai paprasta ir aiški – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – visi žmonės tarpusavyje yra Dvasiniai Broliai, Tėvas yra Vienas visiems – ir pagonims, ir žydams – visam pasauliui. O kada atsirado Paulius – iš pradžių jis buvo Saulius, persekiojo Jėzaus pasekėjus, ir Jėzaus pasekėjai nesivadino krikščionimis, jie buvo tiesiog Jėzaus pasekėjai, vienintelis skirtumas nuo žydų – kadangi suaugę jie priimdavo krikštą, suaugusieji žydai krikštydavo vaikus, sūnus savo, ir apipjaustydavo aštuntąją dieną po gimimo, bet tie patys Jėzaus pasekėjai lankė sinagogas, laikėsi tų pačių ritualų, šventė religines šventes tas pačias – žydiškas. Net ir dabar lietuvių katalikų krikščionybės sekta, ar ten stačiatikių, laikosi tų pačių kai kurių žydų ritualų. Sakykim, Velykos tai yra žydų šventė – jie pažymi išsilaisvinimą iš Egipto vergovės – Pesach. Bet yra kitas dar kliuvinys, kada Jėzus jau buvo iškeliavęs, Jono Krikštytojo apaštalai – nes Jonas Krikštytojas turėjo irgi dvylika apaštalų, tai šitų apaštalų vadovas, Abneris, vienintelis laikėsi Jėzaus Evangelijos, ir jo mokymą skelbė, bet Abnerio net ir vardas nesuminėtas jokiuose evangelijose. Tuo tarpu ir evangelijos, ir visas Naujasis Testamentas tai yra ne Dievo žodis. Tai yra žmonių prisiminimai, pasakojimai iš kitų žmonių apie Jėzaus tam tikrus gyvenimo epizodus, ir kažkokias tai nuotrupas iš jo pasisakymų. Paulius, kada jis persekiojo Jėzaus pasekėjus, jis buvo Sauliumi, bet vėliau jisai patyrė – patyrė – sunkų epizodą, kada jis nukrito nuo arklio, keliaujant į Damaską, ir apako, tai jį apramino, apramino balsas, ir Paulius paklausė – tada Saulius – Kas tu esi? – Esu tas, kurį tu persekiojai. Nebijok, keliauk toliau į Damaską, tu regėjimą atgausi. – Toks epizodas paveikė – paveikė – Saulių, kad jisai tapo Jėzaus pasekėju, pasivadino Pauliumi, susitiko su apaštalu Petru. Petras karštakošis buvo – jis greitas padaryti, o tik paskiau mąstyti, ką padarė. Tai iš Jėzaus mokymų jisai mažai ką sau pasiėmė, bet jisai atskleidė Pauliui tai, ką jis matė Jėzaus gyvenime, na, ir pasakojimai Petro Pauliui – judėjų Šventasis Raštas, tariamai Šventasis Raštas, ir graikų filosofo Filono sampratos apie Dievą, ir paties Pauliaus asmeniniai pamąstymai – štai ir atvedė į tai, kad atsirado jo bažnyčia – krikščioniška – krikščionybė, bet neliko Jėzaus Evangelijos. Nėra Jėzaus Evangelijos visose keturiose – Naujajame Testamente – esančiose evangelijose – nei pagal Matą, nei pagal Morkų, nei pagal Luką, nei pagal Joną. Niekur nėra pasakyta – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė. Aš šitą Evangeliją dar išplėčiau – ne tik Dievo Tėvystė, bet ir Motinystė, ir ne tik žmogaus Brolystė, bet ir Seserystė, ir ne tik žmogaus, bet ir sielos, ir dvasios, visoje kūrinijoje, ne tik šitame pasaulyje. Tai štai, mes iš Naujojo Testamento žinome, kad Jėzus buvo paaukotas – Tėvo paaukotas ant kryžiaus, kad atleistų žmonių nuodėmes – Jėzus atpirko savo kančia ant kryžiaus žmonių nuodėmes! Mylimieji, nuodėmė tai yra žmogaus asmeninis veiksmas prieš Kūrėjo Valią, kada tas žmogus žino, kad jisai daro prieš Kūrėjo Valią – daro tą sąmoningai – arba tas, kuris netiki, netiki į Kūrėją, daro blogą darbą – irgi sąmoningai suvokdamas – kad jisai daro blogai, sakykim, moralės atžvilgiu, tautos atžvilgiu, kito asmens atžvilgiu. Jeigu jis šito nesuvokia, tas pats darbas yra kaip klaida, bet dar ne nuodėmė. Ir kitas teiginys, kad Jėzus krikščionybės sektose yra pateikiamas kaip vienintelis Dievo sūnus, Dievas Tėvas savo vienatinį sūnų paaukojo. Dievas nieko neaukoja! Dievas tai yra idėja. Yra Asmenys, Keturi Asmenys – Rojaus Trejybės Trys Asmenys ir Visuminė Dievybė-AŠ ESU – Keturi Asmenys Dvasinėje Absoliučioje Vienovėje sudaro Kūrėją. Ir Jie nieko neaukoja – kito gyvybės – vardan kito nuodėmių atpirkimo. Čia yra kvailystė! Kiekvienas už savo nuodėmę atsiskaito prieš Kūrėją asmeniškai. Tu negali nuodėmės nei atpirkti, nei išpirkti – savo sūnaus, savo dukros, savo tėvo, savo motinos, savo brolio, savo sesės – tik savo. Ir ją gali išpirkti kaip? Aukomis, kaip žydai, arba išpažinties nuėjus, kai kunigas pasakys, ką reikia padaryti? Ne. Nuoširdžiai pasišnekėti, išsilieti Pačiam Kūrėjui be jokio tarpininko, be jokio kunigo, kreipiantis – Kūrėjau, Tėve, Šaltini, mano – mano – mylimas Šaltini, išsakau Tau nuoširdžiai, ką padariau blogai, ir ką padariau gerai. – Pasikalbėt reikia – nuoširdumu. Ir palengvėjimas ateina iš Kūrėjo – iškart įteka aukštesnio energinio dažnio virpesiai! Ir Kūrėjas turi miriadus Savo sūnų ir dukrų.
Skaitykit šitą Epochinį Apreiškimą – Urantijos Knygą. Tai – visa – visa – kūrinijos aprašymo sisteminė – perteikta – gyva medžiaga – gyva – ir apie Kūrėją, ir apie kūriniją, ir apie įvairias kategorijas Dvasinių Sūnų ir Dukrų, apie Jėzų, kokia jo dvasinė kategorija, kokia jo Partnerės Dukros Kūrėjos dvasinė kategorija, kaip jie veikia, koks buvo Jėzaus gyvenimas čia, pasaulyje, kodėl jis atėjo į šitą pasaulį. Tik ne nuodėmių atpirkti! Du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto! Skaitykit! Skaitykit ir šitą knygą – Krikščionybės Duženos. Čia paskutinioji mano knyga, ne paskutinioji – šviežiausia. Bus daugiau knygų. Pirmoji – Kristaus knyga, kurią man suteikė Kristus. Aš per du mėnesius bendravimo su Kristumi užrašiau šitą knygą. Čia jau antras leidimas su Kristaus mokymais papildynyje. Visa knyga yra Kristaus mokymai, kaip gyventi dabartinei žmonijai, mylint vieniems kitus, nekariaujant. Keturi tomai, mano priimtų mokymų iš Paties Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU. Pirmasis tomas – Akimirkos Amžinybė. Antrasis tomas – Gyvoji Tyla. Trečiasis tomas – Meilės Galia. Ketvirtasis tomas – Tu Manyje. Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – tai – ne žmogaus proto perteikta, o aukštesnių Dvasinių Asmenybių.
Aš noriu paskaityti – Gyvų Būtybių Rojaus Klasifikacija. Įsivaizduokite, mokslininkui tokį išgirdus teiginį – gyvų būtybių Rojaus klasifikacija. Ką jis pagalvos? Paneigs! Koks Rojus? Kur tas Rojus? Nesąmonė! Nėra jokio Rojaus! Bet tai yra ribotas požiūris to paties mokslininko. Dėl to toks mokslininkas savo mąstymu ir yra Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimui kliuvinys – kliuvinys! Jam reikia Dvasinio Mokytojo, kad jis nušvįstų ir suprastų platesniu požiūriu, kas yra kūrinija. Todėl aš paskaitysiu tiktai, sakykim, keliasdešimt pavadinimų – tik pavadinimų – įvairių kategorijų dvasinių Sūnų ir Dukrų, kad suvoktumėte, kaip gali būti kūrinijoje vienatinis sūnus? –

Rojuje gyvos būtybės yra klasifikuojamos pagal neatskiriamą ir pasiektą ryšį su Rojaus Dievybėmis. Centrinės ir supervisatų didžiųjų susibūrimų metu tie, kurie dalyvauja, dažnai grupuojami pagal kilmę: tie, kurių kilmė yra trivienė, arba kurie yra pasiekę Trejybę; tie, kurių kilmė yra duali; ir tie, kurių kilmė yra vienguba. Gyvųjų būtybių Rojaus klasifikaciją sunku aiškinti mirtingajam protui, bet mes esame įgalioti pateikti štai ką:
I. TRIVIENĖS KILMĖS BŪTYBĖS. Būtybės, kurias sukūrė visos trys Rojaus Dievybės, arba kaip tokios, arba kaip Trejybė, kartu su Sutrejybintu Korpusu, kurio pavadinimas pažymi visas sutrejybintų būtybių grupes, apreikštas ir neapreikštas.

A. Aukščiausiosios Dvasios.
1. Septynios Pagrindinės Dvasios.
2. Septyni Aukščiausieji Vykdytojai.
3. Septynios Atspindinčiųjų Dvasių Kategorijos. –
Algimantas – Čia atskiros yra grupės, milžiniškos grupės! –
B. Trejybės Stacionarūs Sūnūs.
1. Sutrejybintos Aukštybės Paslaptys.
2. Dienų Amžinieji.
3. Dienų Senieji.
4. Dienų tobulieji.
5. Dienų Nesenieji.
6. Dienų Sąjungos.
7. Dienų Ištikimieji.
8. Išminties Tobulintojai.
9. Dieviškieji Patarėjai.
10. Visuotiniai Cenzoriai.

C. Iš Trejybės kilusios ir Sutrejybintos Būtybės.
1. Trejybės Sūnūs Mokytojai.
2. Trejybės Įkvėptosios Dvasios.
3. Havonos Vietiniai Gyventojai.
4. Rojaus Piliečiai.
5. Neapreikštos iš Trejybės kilusios Būtybės.
6. Neapreikštos Dievybės sutrejybintos Būtybės.
7. Sutrejybinti Pasiekimo Sūnūs.
8. Sutrejybinti Pasirinkimo Sūnūs.
9. Sutrejybinti Tobulumo Sūnūs.
10. Tvarinių sutrejybinti Sūnūs. –
Algimantas – Tai čia yra Trivienės kilmės Būtybės. Dabar antra –
II. DUALIOS KILMĖS BŪTYBĖS. Tos, kurios yra kilusios iš bet kurių dviejų Rojaus Dievybių arba kitokiu būdu yra sukurtos bet kokių dviejų būtybių tiesiogai ar netiesiogiai kilusių iš Rojaus Dievybių.
A. Besileidžainčios Kategorijos.
1. Sūnūs Kūrėjai.
Algimantas – Tai yra mūsų Jėzaus dvasinė kategorija – Sūnūs Kūrėjai! –
2. Sūnūs Arbitrai.
3. Ryškiosios ir Ryto Žvaigždės.
Algimantas – Štai šitai kategorijai priklauso Gabrielis, kurį pavadino ir ta pati krikščionybė – Archangelu. Yra archangelai, bet tai yra žemesnės kategorijos dvasia. Gabrielis yra Ryškioji ir Ryto Žvaigždė. Tokia asmenybė Vietinėje Visatoje yra viena. –
4. Tėvai Melkizedekai.
5. Melkizedekai.
6. Vorondadekai.
7. Lanonandekai.
8. Spindinčiosios Vakaro Žvaigždės.
9. Archangelai.
10. Gyvybės Nešėjai.
11. Neapreikšti Visatos Padėjėjai.
12. Neapreikšti Dievo Sūnūs.

B. Stacionarios Kategorijos.
1. Abandonteriai.
2. Susatijos.
3. Univitatijos.
4. Spirongos.
5. Neapreikštos Dualios kilmės Būtybės.
C. Kylančiosios Kategorijos.
1. Su Derintoju susilieję Mirtingieji.
Algimantas – Tai mes, mes esam tie, kurie susiliesime su Derintoju, nes mums reikia įgyvendinti Kūrėjo priesaką – Būkite tokie tobuli, net koks yra Tobulas Kūrėjas, ir pasiekti Kūrėją Rojuje, stovėti betarpiškoje Jo akivaizdoje, pasiekus Rojų. Taigi, mes – su Derintoju susilieję mirtingieji. Ne visi mirtingieji turi tokį likimą eiti į Rojų, štai kiti yra su Sūnumi susilieję mirtingieji kitose planetose. –
2. Su Sūnumi susilieję Mirtingieji.
3. Su Dvasia susilieję Mirtingieji.
4. Pervestos Tarpinės Būtybės.
Algimantas – Tarpinės Būtybės – tai mūsų aplinkoje yra nematomos, bet jie yra nuolatiniai mūsų pasaulio gyventojai. –
5. Neapreikšti Pakilusieji.

III. VIENGUBOS KILMĖS BŪTYBĖS. Tos, kurios yra kilusios iš vienos iš Rojaus Dievybių arba kitaip sukurtos bet kurios būtybės, kuri yra tiesiogiai ar netiesiogiai kilusi iš Rojaus Dievybių.
A. Aukščiausiosios Dvasios.
1. Gravitacijos Žinianiašiai.
2. Havonos Grandinių Septynios Dvasios.
3. Havonos Grandinių Dvylikakarčiai Padėjėjai.
4. Atspindimojo Įvaizdžio Padėjėjai.
5. Visatos Motinos Dvasios.
Algimantas – Tai yra mūsų, mūsų – Nebadonija – Dukra Kūrėja – arba kaip įvardina Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – Vietinės Visatos Motina Dvasia. Ir ji savo Vietinę Visatą pažymi savosios Dvasios grandine – Šventosios Dvasios grandine. –
6. Septinkartės Pagalbinės Proto Dvasios.
Algimantas – Mes kiekvienas turim Septynias Pagalbines Proto Dvasias – mes turime jas mūsų viduje, bet mums vargu ar jos yra atskiros asmenybės. Tuo tarpu, mūsų Dukrai Kūrėjai – Nebadonijai – kuri ir sukūrė tas dvasias, jos yra asmenybės. Ir – Neapreikšti Kylantieji … …

C. Begalinės Dvasios Šeima.
1. Atsiskyrusieji Žinianiašiai.
2. Visatos Grandinių Prižiūrėtojai.
3. Visatos Grandinių Prižiūrėtojai.
4. Begalinės Dvasios Asmeniniai Padėjėjai.
5. Asocijuotieji Inspektoriai.
6. Paskirtieji Sargybiniai.
7. Absolventų Vadovai.
8. Havovos Tarnai.
9. Visuotiniai Sutaikytojai.
10. Morontiniai Kompanionai.
11. Supernafimai.
12. Sekonafimai
13. Tertiafimai.
14. Omniafimai.
15. Serafimai.
16. Cherubimai ir Sanobimai.
17. Neapreikštos Būtybės, Kilusios iš Dvasios.
18. Septyni Aukščiausieji Energijos Reguliuotojai.
19. Aukščiausieji Energijos Centrai.
20. Pagrindiniai Fiziniai Kontrolieriai.
21. Morontiniai Energijos Prižiūrėtojai. – 30 Dokumentas, 1.Gyvų Būtybių Rojaus klasifikacija, 0330-0332
Tai yra Kūrėjo Sūnūs ir Dukros. Ir ten tęsia ir tęsia klasifikaciją apreiškėjai. Jų yra daugybė! Tai čia tiktai, šitame Epochiniame Apreiškime – Urantijos Knygoje – pateikiama mums, mirtingiesiems, dalis Kūrėjo Sūnų ir Dukrų kategorijų. Dėl to iš tikrųjų Kūrėjo vaikų yra miriadai, o ne vienas Jėzus, kurį dar paaukojo ant kryžiaus. Beprotybė! Tai štai, pagrindiniai kliuviniai dabartiniame, dvidešimt pirmajame amžiuje, yra religinės sektos, kaip katalikybė, kaip stačiatikybė, anglikonų sekta, ir visos kitos krikščioniškos, daugiau negu keturiasdešimt tūkstančių sektų, ir mokslas. Dėl to aš jį vadinu – pseudomokslas. Jiems reikia išplėsti – išplėsti – mąstymą. Dėl to jiems ir reikalingi šitie Šviesos šaltiniai, kad jie studijuotų, ne šiaip sau iš smalsumo perskaitytų šituos tomus apreiškimų, bet juos studijuotų. Čia medžiaga yra ir mokytojams, ir politikams, ir astronomams, visiems – visiems – be išimtiems – daktarams. Visa tai yra prieinama urantija.lt svetainėje. Studijuokite! Urantai šituos šaltinius jau yra perskaitę, bet toli gražu neįsisavinę. O šaltiniai skiriami tam, kad jie būtų įsisavinami, reiškia, paversti tikrais gyvenimo žingsniais. Reikia šitais šaltiniais gyventi – gyventi Kūrėju – atrastu savo Širdyje. O mokslininkui pasakyk – atrask Kūrėją savo Širdyje. – jam tai nesąmonė! Politikui pasakyk – atrask Kūrėją savo Širdyje. – jis nesupranta! O kada priesaiką duoda, padeda ant Biblijos ranką kai kurie ir paskiau užmiršta. Viskas! Priesaiką reikia duoti ne kraštui, o asmeniui. Reikia prisiekti Kūrėjui, nepadėjus ant Biblijos ranką, o atvėrus savo dvasinę asmenybę. Iš pradžių dar turi tu atrasti Kūrėją savo viduje, gimti iš dvasios, tik tada tu būsi pajėgus prisiekti Kūrėjui. O kraštui prisiekt nereikia. Kraštas čia yra, čia nėra. Žiūrėkit, kas dedasi – Krymas, kam jisai priklauso? Tai Rusijai, tai Ukrainai, tai paskiau vėl kažkam. Iki Rusijos jis priklausė vėl kažkam. Aliaska priklausė irgi Rusijai, dabar Amerikai priklauso. Tai kaip tu gali prisiekt tam kraštui, kai jis keičia savo ribas? Kokia buvo, sakykim, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė! Tai Kijevas buvo Lietuvos toje Didžiojoj Kunigaikštystėje – Smolenskas. Smolensko pulkai Žalgirio mūšyje dalyvavo – Vytautas vadovavo. Štai koks kraštas! O dabar koks? Mažiukas yra. Tai kraštui negali prisiekti. Tu turi prisiekti Kūrėjui, Kuris yra Nesikeičiantis. Jisai yra ir tavo Sutvėrėjas, ir Evoliucijos Autorius, ir Amžinybės Šaltinis ir Centras – Jam ir prisiek! Jis niekada nepasikeis. Jis nepildys tavo įgeidžių, kad Ukraina laimėtų karą, o Rusija pralaimėtų, arba atvirkščiai. Kaip gali Kūrėjas – nors yra gi kapelionai ir vienoj pusėj, ir kitoj, ir šventina – tai yra ritualas – Kūrėjas – Jisai į tuos vaikiškus žaidimus nesikiša, Jis netenkina vaiko neišmintingo prašymo. Jeigu tarp žuvų yra gyvatė papuolusi, vandens gyvatė, ir vaikas prašo – Duok man šitą gyvatę. – argi mylintis tėvas duos, suprasdamas, kad tai yra pavojus vaiko gyvybei? Todėl Kūrėjas ir nežaidžia vaikiškų žaidimų. Jis visiems vienodai lieja Meilės aukščiausio energinio dažnio virpesius – visiems – ir žūstantiems, ir tiems, kurie išlieka. Juk Jėzus ne šiaip sau sakė – Saugokite ne materialų kūną, saugokite savo sielą – sielą. – Tai jau buvo prieš du tūkstančius metų. Per du tūkstančius metų sielos saugojimu niekas nesusirūpino – nei sektantiškos bažnyčios, nei bet kuri irgi kitoniška religija, ar musulmonų, ar budistų, ar krišnaitų, ar šinto. Žodžiu, jos – visokios religijos – jos visos susiskaldė į sektas. Motininių religijų nebeišliko. Jokių! Išskyrus tuos šaltinius, kuriuos jie tariamai vadina šventom knygom, bet jos nėra šventos knygos, ir siela nesirūpina ir tų sektų tikintieji. Musulmonai – jie tiki, kad tas, kuris žūsta vardan Alacho, net ir save sprogdindamas kaip savižudys, ir kitus susprogdina – kitus netikinčius arba kitatikius – tai jisai kaip pranašas, kaip kankinys patenka tiesiai į Rojų. O ten – vynas ir moterys! Štai taip – Koranas tą teikia. Tai apie kokį mes galim kalbėti šviesinimą šitame pasaulyje be manęs – be manęs? Štai šitie šaltiniai, jie yra tiktai teorija. Šitą teoriją reikia paversti praktika – gyvenimu. Ir be manęs jūs šito padaryti negalite – niekas – nei Trampas, nei Putinas, nei Si Dzinpingas, nei bet kokie kiti popiežiai ar dalai lamos, ar imamai, nieko nepadarys, politikai nieko nepadarys be manęs. Dėl to aš ir esu Kūrėjo įgaliotas skelbti Kūrėjo Gyvąjį Žodį, kaip Jo ambasadorius, jo Paties pasirinktas ir davęs priesaiką Pačiam Kūrėjui, ir Jėzaus, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos Nebadonijos – apaštalas, ir jiems davęs priesaiką, ir turiu iš jų visų įgaliojimą skelbti Gyvąjį Kūrėjo Žodį, ir Jėzaus žodį, ir Nebadonijos žodį. Dėl to, ką aš sakau, tai yra Kūrėjo Žodis. Atkreipkit į tai dėmesį, pamąstykit vienatvėje būdami – nuoširdžiai. Mano žodį reikia suprasti dvasine klausa, dvasinės asmenybės Išminties protu, Kūrėjo suteiktu dvasinei asmenybei. O paprasčiau tariant, kad suprastumėt, Širdimi jūs turite išgirsti mano teiginius. Antraip jūs iš šito jovalo niekada neišlysit, pražūsit patys ir pražudysit kitų kūnus. Kai sakau – pražūsit patys – tai pražūsit kaip dvasinės asmenybės tapatybė, dėl to, kad jums šitas dvasinis mokymas yra nepaslėptas, prieinamas, viešas, o jūs jį atstumiate, reiškia, jūs atstumiate Kūrėją, atstumdami mane! Jūs atstumiate Jėzų, nes atstumiate mane. Kūrėjas, Jėzus, Nebadonija, ir aš esame viena dvasioje.

Komentarai