Forumas: temos peržiūra
Urantijos Knygoje išsamiai aprašyta Jėzaus kelionė po Viduržemio jūros kraštus su dviem indais - tėvu ir sūnumi. Čia jums pateikiu, ko Jėzus mokė Ganidą, 17-metį vaikiną indą, apie protą, ir kas mums taip pat aktualu žinoti.
Urantijos Knygoje išsamiai aprašyta Jėzaus kelionė po Viduržemio jūros kraštus su dviem indais - tėvu ir sūnumi. Čia yra Jėzaus mokymas apie protą, kaip jis mokė Ganidą, 17-metį vaikiną indą. Tai svarbus mokymas ir mums.
O prieš šį mokymą yra pateiktas epizodas, kaip Jėzus gydė Ganidą kalnuose.
Dabar prašau jūsų visą šitą skyrių papasakoti, pateikiant šį pasakojimą raštu kaip savo komentarą, ir papasakoti savais žodžiais taip, kaip pasakotumėte sutiktam kelyje savo iki tol nepažįstamam sielos broliui ar sesei, net savo pasakojimą papildant savo turima informacija, kurios Jėzus Ganidui ir nepasakė, bet kurią jūs galite sakyti mūsų Forume, aiškindami savo sampratas apie PROTĄ.
--------------------------------------------------
7. VIEŠĖJIMAS KIPRE – POKALBIS APIE PROTĄ
Netrukus keliauninkai išplaukė į Kiprą, pakeliui sustodami Rodose. Jie mėgavosi ta ilga kelione jūra ir į savo galutinio tikslo salą atvyko gerai pailsėję fiziškai ir atsigavę dvasiškai.
Jie buvo suplanavę pasidžiaugti tikro poilsio ir pramogų laikotarpiu šito vizito į Kiprą metu, kadangi jų kelionė po Viduržemio jūros kraštus artėjo prie pabaigos. Jie išlipo Pafose ir iš karto ėmė ruošti atsargas savo kelių savaičių gyvenimui netoli esančiuose kalnuose. Trečiąją dieną po savo atvykimo jie patraukė į kalnus su sunkiai apkrautais gyvuliais.
Dvi savaites šis trejetas laiką leido puikiai, ir tada, be jokių išankstinių simptomų, staiga labai rimtai susirgo jaunasis Ganidas. Dvi savaites jis kankinosi nuo alinančio karščiavimo, dažnai kliedėjo; tiek Jėzus, tiek Gonodas visą laiką buvo užsiėmę sergančiojo jaunuolio slaugymu. Jėzus sumaniai ir švelniai rūpinosi vaikinu, ir tėvą nustebino tiek švelnumas, tiek nusimanymas, kuriuos jis parodė per visą savo tarnavimą kenčiančiam jaunuoliui. Jie buvo toli nuo žmonių gyvenamų vietų, ir berniukas per daug rimtai sirgo, kad jį būtų galima judinti; taigi jie pasiruošė, kiek tik įmanoma kuo geriau jį prižiūrėti, kad sugrąžintų jam sveikatą tiesiog ten kalnuose.
Ganido sveikimo trijų savaičių laikotarpiu Jėzus papasakojo jam daug įdomių dalykų apie gamtą ir jos įvairias nuotaikas. Ir kiek daug malonumo jie patyrė tuomet, kai klajojo po kalnus, berniukui klausinėjant, Jėzui atsakinėjant, o tėvui žavintis visu šituo reginiu.
Per paskutinę savo išvykos į kalnus savaitę Jėzus ir Ganidas ilgai kalbėjosi apie žmogiškojo proto funkcijas. Po kelias valandas trukusių diskusijų vaikinas paklausė: "Bet, Mokytojau, ką tu turi omeny, sakydamas, jog žmogus turi aukštesnę savimonės formą negu aukščiausieji gyvūnai?" Ir tą perteikus šiuolaikine kalba, Jėzus atsakė:
Mano sūnau, aš jau tau esu daug ką pasakojęs apie žmogaus protą ir dieviškąją dvasią, kuri gyvena proto viduje, bet dabar leisk man pabrėžti, kad savimonė yra realybė. Kada bet koks gyvūnas tampa savimoningas, tada jis tampa primityviu žmogumi. Toks pasiekimas atsiranda dėl funkcijos koordinavimo tarp neasmenės energijos ir dvasią suvokiančio proto, ir būtent šitas reiškinys garantuoja, jog žmogiškajai asmenybei yra padovanojamas absoliutaus koncentravimo taškas, Tėvo danguje dvasia.
Mintys nėra tiesiog pojūčių užregistravimas, mintys yra pojūčiai, plius savojo aš asmeniniai apmąstantys aiškinimai; o savasis aš yra daugiau negu savo pojūčių paprasta suma. Čia prasideda tai, kas būtų panašu į priartėjimą prie vienybės besivystančiame savajame aš, ir toji vienybė kyla iš viduje gyvenančios absoliučios vienybės dalies buvimo, kuris dvasiškai sužadina tokį savimoningą gyvulinės kilmės protą.
Niekas, būdamas vien tiktai gyvūnas, negali savojo aš suvokti laike. Gyvūnai turi fiziologinį susieto pojūčio-suvokimo ir prisiminimo apie jį koordinavimą, bet nė vienas iš jų nepatiria prasmingo pojūčio suvokimo arba nedemonstruoja šitų sujungtų fizinių patyrimų tikslingo suvienijimo, kaip tas pasireiškia žmogaus išmintingų ir apmąstytų interpretavimų išvadose. Ir šitas savimoningos egzistencijos faktas, susietas su jo vėlesniojo
[1480]▼
dvasinio patyrimo tikrove, žmogų padaro potencialiu visatos sūnumi ir pranašauja tai, kad jis galiausiai pasieks visatos Aukščiausiąją Vienybę.
Žmogiškasis aš taip pat nėra ir viena po kitos einančių sąmonės būsenų paprastoji suma. Be sąmonės klasifikuotojo ir suvienytojo veiksmingo veikimo neegzistuotų pakankamos vienybės tam, kad būtų garantija savąjį aš įvardinti. Toks nesuvienytas protas vargu ar gali pasiekti sąmoningus žmogiškojo statuso lygius. Jeigu sąmonės asociacijos būtų tiesiog atsitiktinumas, tai tuomet kiekvieno žmogaus protas demonstruotų nekontroliuojamas ir netvarkingas asociacijas, kurios yra būdingos tam tikroms protinio pamišimo fazėms.
Žmogiškasis protas, remdamasis vien tiktai fizinių pojūčių sąmone, niekada negalėtų pasiekti dvasinių lygių; šitokios rūšies materialus protas visiškai neturėtų moralinių vertybių jausmo ir dvasinio viešpatavimo nukreipiančio jausmo, kuris yra toks esminis tam, jog būtų pasiekta harmoningos asmenybės vienybė laike, ir kuris yra neatskiriamas nuo asmenybės išlikimo amžinybėje.
Žmogiškasis protas anksti pradeda demonstruoti savybes, kurios yra viršmaterialios; tikrai mąstantį žmogiškąjį intelektą nė kiek nesuvaržo laiko apribojimai. Tai, kad individai taip skiriasi savo veiksmais gyvenime, rodo ne tik nevienodus paveldėtus sugebėjimus ir skirtingus aplinkos poveikius, bet taip pat ir susivienijimo su viduje gyvenančia Tėvo dvasia laipsnį, kurį yra pasiekęs savasis aš, vieno su kitu susitapatinimo mastą.
Žmogiškasis protas menkai susidoroja su tuo, kada yra dvigubo atsidavimo konfliktas. Sielai tai yra didžiulė įtampa pereiti per tokį patyrimą, kada stengiamasi tarnauti tiek gėriui, tiek blogiui. Aukščiausiuoju laipsniu laimingas ir veiksmingai suvienytas protas yra toks protas, kuris yra visiškai atsidavęs Tėvo danguje valios vykdymui. Neišspręsti konfliktai griauna vienybę ir gali baigtis proto sutrikimu. Bet išliekantis po mirties sielos charakteris nėra ugdomas mėginant užsitikrinti proto ramybę bet kokia kaina, kada yra atsisakoma kilnių troškimų, ir kada yra daromi kompromisai dvasinių idealų atžvilgiu; bet vietoje šito tokia ramybė yra pasiekiama ryžtingai ginant triumfą to, kas yra teisinga, ir šitoji pergalė yra pasiekiama blogį įveikiant galingąja gėrio jėga.
Kitą dieną jie išvyko į Salamį, iš kur pradėjo kelionę į Antioką, esantį Sirijos pakrantėje.
---------------------------------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-01-27 14:38:40
Komentarai
Mielieji, aš vis tik noriu jus paprašyti vėl sugrįžti prie šito Jėzaus mokymo apie protą, kuris toks nuostabus ir gilus.Aš norėčiau, kad jūs dar kartą skaitytumėte šį mokymą savo TOKIOMIS mintimis, kada perskaitytus sakinius, pastripas šitame mokyme, jūs sujungtumėte su savo žiniomis, platesnėmis žiniomis, negu jas perteikė Jėzus savo apaštalams. Sakykim, kada jūs skaitote šiame mokyme apie protą, kai Jėzus sako, kad žmogaus protas sunkiai susidoroja su dvigubo atsidavimo konfliktu, kuris sielai sukelia įtampą, tai aišku, jog Jėzus kalba apie proto ryšį su Tėvo dvasia, Minties Derintoju, kurių bendra veikla ir sukuria sielą.
Per pastaruosius kelis mėnesius aš šitokį Urantijos Knygos pastraipų nagrinėjimo metodą taikau savo užsiėmimų metu su Urantijos grupe.
Kad jums būtų nors kiek aiškiau, ką turiu omeny, paimsiu paskutinę Jėzaus MOKYMO apie protą pastraipą ir ją aiškinnsiu savais žodžiais, kad tą darytumėte ir jūs MŪSŲ FORUME.
Kad ir kaip tą daryti yra sunku, vis tik pradėkite tą daryti. Toks metodas gilins jūsų supratimą ir mokys jus dėstyti savo mintis.
Jėzaus mokymo apie protą paskutinė pastraipa:
"Žmogiškasis protas menkai susidoroja su tuo, kada yra dvigubo atsidavimo konfliktas. Sielai tai yra didžiulė įtampa pereiti per tokį patyrimą, kada stengiamasi tarnauti tiek gėriui, tiek blogiui. Aukščiausiuoju laipsniu laimingas ir veiksmingai suvienytas protas yra toks protas, kuris yra visiškai atsidavęs Tėvo danguje valios vykdymui. Neišspręsti konfliktai griauna vienybę ir gali baigtis proto sutrikimu. Bet išliekantis po mirties sielos charakteris nėra ugdomas mėginant užsitikrinti proto ramybę bet kokia kaina, kada yra atsisakoma kilnių troškimų, ir kada yra daromi kompromisai dvasinių idealų atžvilgiu; bet vietoje šito tokia ramybė yra pasiekiama ryžtingai ginant triumfą to, kas yra teisinga, ir šitoji pergalė yra pasiekiama blogį įveikiant galingąja gėrio jėga."
Jėzus mokė savo apaštalus apie protą prieš du tūkstančius metų. Ir jis turėjo derintis prie jų supratimo. Tačiau tuo pačiu jis turėjo plėsti ir jų supratimą, kad ir suteiktų jiems DIDESNĘ šviesą, kokios iki tol jie neturėjo.
Jis vartojo žodį SIELA, ir aiškino, kad žmogiškasis protas patiria KONFLIKTĄ savo viduje, kada yra DVIGUBAS TARNAVIMAS - BLOGIUI ir GĖRIUI.
Ar ne tas pats yra ir šiandien? Ar rami DABARTINIO žmogaus širdis, kada daromi blogi ir geri darbai? TAi rieškia, kad Jėzaus mokymas tinka bet kokiai žmonių kartai, kuri patiria tokį dvigubą proto konflktą - kam teikti pirmenybę: blogiui ar gėriui, ir kokia proporcija, kokiais motyvais.
Ir sielai-širdžiai yra didžiulė įtampa, kada iškyla toks dvigubas konfliktas žmogaus prote, nes būtent žmgiškasis protas drauge su Tėvo dvasia, Minties Derintoju, kuria SIELĄ. Ir tik ATSIVĖRIMAS TĖVUI, kuris ir yra pats, per savo fragmentą, Minties Derintoją, žmogaus proto viduje, leidžia tokiam atsivėrusiam ir atsidavusiam Tėvo valios vykdymui žmogaus protui išlyginti tokią konfliktinę padėtį proto viduje.
Ir tai yra vienintelis būdas, kad apsaugotų žmogaus protą, nes priešingu atveju yra griaunama žmogaus proto vienybė ir ramybė. O toks vienybės ir ramybės praradimas sukelia stresą, depresiją, ir sutrikdo proto harmoningą ir darnų veikimą.
O žmogaus charakteris, kuris yra DAUGIAU negu matomas žmogaus materialus kūnas, išlieka ir po materialaus kūno mirties, kada su tuo pačiu charakteriu toliau savo vystymąsi tęsia siela.
Tačiau net ir žmogus savo sielos ramų charakterį vysto ne gyvendamas ramiai, kada tūno pasislėpęs nuo ryžtingo veikimo VYKDANT Tėvo valią. Sielos charakteris vystomas ir grūdinamas tik jai veikiant AKTYVIAI, o ne atsisakant kilnių troškimų ir iškraipant tiesą ir dvasinę šviesą, kuri vyrauja ir materialaus gyvenimo atžvilgiu, kada siekiama dvasinių idealų įgyvendinimo.
DVASINIAI KOMPROMISAI yra labai PAVOJINGI VISIEMS ir šiandien, nes IR MŪSŲ FORUME KARTAS NUO KARTO atsiranda tokių aklų, dvasine prasme, sielos brolių ir sesių, kurie patys bijodami dvasinės ryškesnės šviesos ir TĖVO, ir vien tik TĖVO, VIENINTELIO GYVOJO KELIO, ir TĖVO nepažinindami ir Jo nepatyrę, dėl to JIE jau ir šiandien yra pasirengę daryti savižudiškus VISIEMS kompromisus DVASINIŲ IDEALŲ atžvilgiu - Tėvą pakeisti Dievu, sielos atsivėrimą Tėvui pakeisti meditacija. TOKS jų kelias yra NETIKRAS ir kartoja Jėzaus mokymus iškraipiusių Jėzaus apaštalų klystkelius ir veda į REALIĄ PRAŽŪTĮ.
Mano jums siūlomas kelias yra TĖVO, IR TIK TĖVO VIENINTELIS GYVASIS KELIAS VISAI KŪRINIJAI IR JO AŠ JUS MOKAU KAIP BŪSIMUOSIUS DVASINIUS MOKYTOJUS, KURIE MOKYS ŠITO KELIO KITUS SIELOS BORLIUS IR SESES.
Būtent šitas GYVASIS TĖVO VIENINTELIS kelias ir leidžia, atsivėrusiai TĖVUI, sielai ne tik likti ramiai pačiai, bet taip pat veikti RYŽTINGAI GINANT TAI, KAS YRA TEISINGA. Jėzus moko savo apaštalus "tokia ramybė pasiekiama ryžtingai ginant triumfą to, kas yra teisinga, ir šitoji pergalė yra pasiekiama blogį įveikiant galinga gėrio jėga."
JĖZAUS mokymų iškraipymas ir kompromisai dvasinių tiesų atžvilgiu NĖRA GĖRIS, BET NUOLAIDŽIAVIMAS BLOGIUI.
TAI PRIEŠTARAUJA TĖVO VALIAI - NUOLAT APŠVIESTI VISUS DIDESNE ŠVIESA, NES TIK ŠITAIP GALI VYSTYTIS VISA KŪRINIJOS ŠEIMA.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-02-02 21:25:20
Remdamasi UK knyga,pamėginsiu pateikti savo sąmpratą apie PROTĄ.
Jeigu kalbėti apie protą reikėtų žinoti,kad Visata nėra nei mechaniška nei mągiška; ji yra proto kūrinys.
Rojaus Tėvas Visatose už Havonos pasirodo asmeniškai kaip gryna energija,ir mūsų materialus protas priklauso nedvasinei energetinei sistemai.Galima išskirti sekančius proto tipus:
1.Proto tipai esantys IKI PAGALBINIŲ PROTO DVASIŲ-tai yra Pagrindiniai Fiziniai Kontrolieriai;tai mechaninis protas,kurio negalima mokyti.
2.Proto tipas atitinkantis PAGALBINES PROTO DVASIAS.Šitaip per savo septynias pagalbines proto dvasias tarnauja Visatos Motina Dvasia;šis tarnavimas vyksta mokomajame/nemechaniniame/ lygyje-esame mokomi.Šitas lygmuo apsprendžia IKIŽMOGIŠKAJĮ intelektą pirmose penkiose pagalbinėse proto dvasiose-intuicijos,supratimo,drąsos,žinių,patarimo;ŽMOGIŠKAJI/moralu/intelektą-intuicijos,supratimo,drąsos,žinių,patarimo,GARBINIMO,IŠMINTIES;VIRŠŽMOGIŠKAJI intelektą-paskutiniuose dvejuose pagalbinėse proto dvasiose,tai GARBINIMO ir IŠMINTIES;šį intelektą turi Tarpiniai tvariniai.
3.BESIVYSTANTIS MORONTINIS PROTAS-tai mūsų,besivystančių asmenybių besiplečianti sąmonė.Šį protą padovanoja Vietinės Visatos Motina Dvasia ir Visatos Sūnus Kūrėjas.Šitas proto lygis pažimi sintezę to,kas yra materialu ir kas yra dvasiška.
KOSMINIS PROTAS.Jis yra septinkartis laiko ir erdvės įvairus protas,apimantis visus ribinio proto lygius.
Vis labiau plečiantis mūsų sąmonei dvasinė fazė tampa viešpataujančia,tai reiškia,kad mūsų dvasinis protas tampa mūmyse viešpataujančiu beveik iki galo. Iš tiesų,mes šito galime pasiekti jeigu laisva valia atsiduosime Minties Derintojo vedimui.
Mano suvokimas būtų toks;viskas kas yra Kūrinijoje turi dvasinį pagrindą;Rojaus Dievybių energija,paskleista iš Rojaus leidžiasi tol, kol per įvairius pasikeitimus,tampa materialia;toliau vyksta atvirkštinis procesas,tas kas materialu,per įvairias metamorfozes,kyla tol, kol vel tampama dvasia t.y.sugrįžtama į Roju.
Mielieji,jeigu labai nugrybavau,prašau,pataisykite manę.
Su meile
IRENA
2009-01-30 19:41:10
Meilė , jausmai , širdis , siela yra nuostabiausi išsireiškimai , kai žmogus savo išmąstymus , savo požiūrį į gyvenimą , sieja save su brangiais ir artimais žmonėmis , su gamtos peizažais , su kūryba .
Tačiau suvokti Dievo Meilės vandenyną man padeda tik mano proto mintys , kurias aš kasdiena girdau ir maudau šiame vandenyne . Aš su dieviškuoju Minčių Derintoju bendrauju tik proto ir minčių galiomis . Visi meilės jausmai gimsta ir vėl išblėsta tik žmogaus proto mintyse . Jeigu šie meilės jausmai tampa nevaldomi ir perdaug emociški , manau , kad tada virš mano sąmoningo proto minčių pradeda šeimininkauti mano pasąmonė .
Aš visu šimtu procentu pritariu , tiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus teiginiams ir mokymams , kuriais Jis apšvietė savo bendrakeleivį Ganidą . Tik žmogaus protas ir dar kartą protas žmogų gali išvesti į Dievo Tėvo Meilės vandenyną . Ir šis protas galės viską pasiekti tik vienybėje ir sąjungoje su Dievo Tėvo padovanota dvasia , žmogaus protui padovanotu Dieviškuoju Minčių Derintoju. Nėra kitų jungčių su Rojaus Trejybės Aukščiausiomis Asmenybėmis , kaip viena jungtis . Tik vienas sidabrinis siūlas jungia Dievo Dvasią ir žmogaus protą , tai jungtis proto ir dieviškojo dvasios fragmento .
Dievas yra Meilė . Taip tikrai Meilė , bet mes pamirštame , kad ši Meilė yra tobuliausios Išminties ir Proto Asmenybė , kuri ne tik nuoširdžiai myli savo kūrinius , bet ir kviečia savo kūrinius siekti tobulumo net ir taip , koks tobulas yra Dievas Tėvas . Ką tai reiškia tobulas ? Manau , kad tai tobula Proto išmintis su tobulu Meilės jausmu . Ir manau , kad ši tobula dvinarė dvasinė forma , raudona gija eina per visas Visatas ir savo gražiausią spindesį išspinduliuoja tik patekusi į dieviškąjį Rojų .
PETRAS
2009-01-29 20:52:11
Aciu Rojaus Trejybei,aciu tau Arunai.Su meile tavo sese Laima.
Laima(Klaipeda)
2009-01-28 21:39:56
grazus monologas, kiek naivokas, bet nuosirdus.
bla bla
2009-01-27 20:41:48
..mielas broli,nesistebėk,kad aš esu švelnus ir kantrus slaugydamas tave,gulintį ligos patale.Mielas mano broli,aš tą daryčiau,net jei tu būtum ir sveikas ir tau atrodytų,kad jokios mano pagalbos nereikia.Tegul tu ir nesupranti,kodėl aš esu šalia tavęs su šypsena lūpose,kai tau sunku.Aš šypsosiuos visuomet,šypsosiuos ne tik išorėje,bet ir viduje,aš būsiu laimingas,kad galiu tau,nesuprantančiam,kas tai yra realybė,tarnauti tau savo palaikymu net kai tau to ir nereikia.Esu laimingas,žinodamas,kad tau tikrai reikia mano pagalbos,kurią suteikiu dabar,suteiksiu ir ateityje.Džiaugsiuosi duodamas,nes tai visos kūrinijos,mylinčio ir mylimo TĖVO meilė,skatinanti mane duoti.Mano davimas pasireiškia mano rūpesčiu tavimi ir kitais visuomet,kas akimirką.Mylimas Tėve,remiuosi į Tave visuomet,kad pajustum mano meilę Tau ir siela mano būtų visuomet atvira Taviesiems meilės virpesiams.Aš nuolatos pasiruošęs tarnauti ligoniams,tarnauti sveikiesiems,tarnauti visų pirma Tau,nes nera geresnio nektaro Tau,kaip mano tarnystė kitiems.Mylimas Tėve,palaikyk mane nuolatos,padėk man nesuklysti,padėk man Savo neišsenkančiu meilės šaltiniu priimti vien tik Tavo valios nepažeidžiančius sprendimus.Tegul mano Minties Derintojas padeda mano protui būti nuolatinėje komunijoje su Tavimi,mano mylimas ir mylintis Tėve.Mano sielos broli,aš rodau tau tokią nuostabią gamtą,gyvūnus,kad pajustum kokia didinga mūsų visų mylinčio ir mylimo Tėvo kūrinija šioje aplinkoje.Ar suvoki,kokia ji ten,aukštai?Tavo tėvas žvelgia į mudu ir stebisi mūsų bendravimu,tokiu nuoširdžiu,tokiu švelniu rūpesčiu tavimi,tavo žingeidumu.Tavo žemiškasis tėvas nesistebėtų,jei suvoktų,kas tai yra atgimimas iš dvasios,kuris ir yra ta tikroji realybė,daugeliui nesuprantama vien tik todėl,kad jų sielos,užterštos puolusio sūnaus nešamos netiesos.Tik per tą blogį,besitęsiantį tiek tūkstantmečių,negalime išvysti ir pajusti šviesos ir meilės vibracijų,kurios didžiulio okeano bangomis vis ritasi ir bando prasimušti į žmogaus sielą,negalėdamos rasti sau kelio dėl uždaryto vožtuvo,kurį tereikia atverti...Visuotinis Tėvas,Amžinasis Sūnus ir Begalinė Dvasia.Švenčiausioji Trejybė ir yra tas protas,ir negali būti to tikrojo proto kitokio.Ačiū Tau,ŠVENČIAUSIOJI TREJYBE,už mano ašaras.
arunas
2009-01-27 20:33:00
Siame keliones po Vidurzemio juros krastus aprasyme izvelgiu labai svarbu man dalyka - Jezus aiskina Ganidui kaip veikia zmogiskasis protas ir isryskeja kokiomis salygomis mes, zmones, gyvename. Gyvename kasdien dvilypa gyvenima, gyvename priestarose. Laviruodami, machinuodami, vogdami del savo seimos geroves ir meluodami del "didesnio gerio". Tokiomis salygomis, nesugebedami buti saziningais su paciais savimi sargdiname savo kuna, o prota pasmerkiame ribotumui, prisitaikeliskumui.
Jezus pademonstravo Ganido tevui, kaip galima islikti ramybeje ganetinai ekstremalioje situacijoje- susirgus vaikui. Jezus isliko ramus. Mums si busena naturali, kai viskas aplinkui klostosi palankiai, bet vos tik prasidejus ligai ar kam nors emus vykti ne pagal musu numatyta plana...
Matau turbut sioje istraukoje tai, kas man aktualiausia. Sunku sakyti zmonems tiesa. Pyksta kai sakai, kad valgo nuzudyta gyvuna, kad vagia pasididindami algas pries vaiko gimima ir t.t...
O dar matau, kad ir pati dar nesi tokia, kokia noriu buti...
Vita
2009-01-27 16:40:54
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]