Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kas iš to, kad jūs išsaugosite savo kūną, bet prarasite sielą? – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 06 13

Mano vardas – Algimantas. Aš atstovauju Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – kaip Jo ambasadorius šitai planetai, ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kuris buvo save padovanojęs prieš du tūkstančius metų Jėzaus iš Nazareto tapatybe, ir jo Partnerės Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas šitai planetai. Nuostabu, kada dabar mes esame susijungę per tarptautinį ryšį gyvosiose pamaldose. Pagarbinome Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Kokie virpesiai sklinda iš mūsų – urantų Širdies! Miela klausytis, girdėti tokius nuostabius Kūrėjo garbinimo žodžius. Reiškia, viduje yra būsena, kuri ir padiktuoja tą akimirką žodžius – žodžius, kurie pamalonina išorinę ausį. O dvasinė klausa, dvasinės asmenybės klausa, yra pakylėjama – asmenybė brandina savo dvasinį stuburą, pasikrauna Kūrėjo Dvasine Energija ir tampa dar geresnė savo tapatybės lygiu. Garbinimas tai yra ir savojo asmens tapatybės pagerinimas – pagerinimas – kad atitiktų Kūrėją, kad atitiktų Jo Evoliucinio Plano pasireiškimą tos asmenybės lygiu visumos Gerovei, ir Kūrėjo vedimu iš vidaus. Kadangi Kūrėjas man suteikė misiją ruošti Dvasinius Mokytojus visam pasauliui, tai aš intensyviai tą darau jau daugiau negu trisdešimtį metų, labai įdėmiai studijuoju įvairius šaltinius.
Vakar buvau motociklu nuvažiavęs į saloną, į servisą, reikėjo atlikti techninį aptarnavimą kasmetinį, ir kol laukiau pamačiau knygą. Pažiūriu – stora knyga – Šimtas įtakingiausių asmenų – pavadinimas toks – Šimtas įtakingiausių asmenų – amerikono Maiklo Harto knyga, išversta į lietuvių kalbą, ir pradėjau skaityti. Pasidarė įdomu, įdomu ir liūdna tuo pačiu, kad mėgina graduoti, kokios yra šitoje planetoje asmenybės pagal kažkieno įnoringą gradavimą, surikiuoti kaip varžybose. Taigi, pirmoji vieta – Mahometui, dėl jo sukurtos islamo religijos ir milžiniškos politinės įtakos, kuri suvienijo daugybę kraštų. Antroji vieta – Izaokui Niutonui už jo dėsnių atradimus. Trečiąją, ketvirtąją vietą dalinasi Jėzus ir Paulius, apaštalas Paulius. Jėzus kaip krikščionybės – ten teigiama – sukūrėjas, jis nepaliko savo jokių rašytinių šaltinių, todėl sunku spręsti, bet jo yra tarsi pateikti mokymai, išlikę Naujajame Testamente, tokie, kurie vėliau buvo Pauliaus išgarsinti ir tuo pačiu labai aktyviai skleidžiami. Dėl to jo nuopelnas krikščionybei yra labai svarbus. Sumini, kad prieš tai jis buvo Sauliumi, net persekiojo Jėzaus pasekėjus, vėliau, po apreiškimo gavimo pakeliui į Damaską, jis pakeitė savo vardą į Pauliaus, ir labai pradėjo aktyviai tikėti Jėzumi ir skleisti tą tikėjimą. Štai, kas mane nuliūdina, net ir kalbant apie Mahometą. Čia Koranas, čia Mahometo gyvenimo viena knyga, čia yra Mahometo gyvenimo kita knyga, dar aš turiu daugiau knygų Mahometo gyvenimo – išstudijavau. Yra prieštaravimų tarp tų knygų. Kodėl? Todėl, kad nebuvo jokių šaltinių, kurie galėtų objektyviai perteikti, yra iš pasakojimų. O pasakojimai, tai kas? Visuomet pagrąžinami. Tai – pusantro tūkstančio metų praeitis. Paulius apibūdinamas kaip daugiausia įnešęs indėlio į Naująjį Testamentą. Amerikono knyga, Maiklo Harto, pirmą kartą ji išleista tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt aštuntais metais, antras leidimas pasirodė jau papildytas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt antrais metais. Štai Amerikoje išleista Urantijos Knyga. Tai – Apreiškimas įvairių dvasinių asmenybių, įvairaus rango, visai žmonijai! Ir tas amerikonas, Maiklas Hartas, net savo gimtąja kalba tingėjo, o galbūt daugiau ir tikslingiau pasakyti, nenorėjo pasiskaityti tokios knygos. Juk jeigu jis ieško šaltinių, rašytinių šaltinių, pagal kuriuos jis graduos tuos žmones pagal svarbą, tai jis, aišku, turėjo užeiti ir tokią vietą, ieškodamas tos informacijos įvairiuose kataloguose, bibliotekose, kaip Urantijos Knygą. Jinai yra Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso bibliotekoje registruota. Ir jeigu jis būtų užėjęs į šitą biblioteką, paėmęs į savo rankas Urantijos Knygą savo gimtąja kalba, jis tokių nesąmonių nebūtų rašęs, kada teigia, kad Jėzus įkūrė krikščionybę, tiesa, nepaliko savo jokių rašytinių šaltinių savo mokslo. Bet vienas teiginys iš tikrųjų labai netikėtas, anksčiau niekada nebuvo sakytas. Jėzus – jau čia pagal Hartą Jėzus sakė, kad anksčiau buvo Jahvės nuostata akis už akį – Jėzus pasakė – Mylėkite savo priešus net taip, kaip jus mylėjau aš. – Štai šitas teiginys suglumino tikinčiuosius, ir dėl to net ir tikintieji šito teiginio vengia, jie nekalba plačiai apie jį ir tvirtina, kad jo laikytis neįmanoma. Dėl to jie ir nesilaiko – Mylėkite savo priešus net ir taip, kaip mylėjau jus aš. Bet liūdniausia, kad tokias knygas gi verčia į įvairias kalbas, skaito kaip enciklopediją, taigi, įdomu, kaip čia išrūšiavo nuo pirmo iki šimtojo. Reiškia, poveikį daro tai tų skaitytojų pasąmonei, kaip teršalai, dar labiau įtvirtindami – taip, Jėzus įkūrė krikščionybę, taip. Jėzus nekūrė jokios religijos. Jam buvo uždrausta Rojaus Trejybės kurti bet kokią religiją. Uždrausta! Nes Kūrėjas žino, tuo pačiu ir Sūnus Kūrėjas, tai yra, Jėzus – jo dvasinis statusas – kada jis čia atėjo į mūsų pasaulį prieš du tūkstančius metų bejėgiu kūdikiu, gimstant iš moters įsčių, iš Marijos įsčių, jis taip pat žinojo – jau suaugęs – kad žmogus yra labai silpnas, ir ką nors palikus materialaus, jis tą daiktelį sudievins, stabu pavers. Juk, įsivaizduokit, ir dabar tą drobulę, į kurią buvo įvyniotas jo biologinis, materialus kūnas, iki šiol gi demonstruoja, ir milijonai nori ją išvysti, ir važiuoja pasižiūrėti, kada tiktai ją demonstruoja. Kvailystė! Bet dvidešimt pirmajame amžiuje kvailysčių pilna, net ir susietų su Jėzumi. O jis neturi nieko bendro nei su ta drobule, nei su krikščionybe. Neturi nieko bendro! Tai, įsivaizduokit, ką būtų prikūrę, jeigu jis būtų kokį nors daiktą užrašęs, palikęs ten plunksnos kažkokį gabaliuką, ar pergamento kokią nors mažytę skiautelę, tai nesvarbu, kad tas jau būtų suiręs pergamentas, bet kiti padarytų, nukopijuotų falsifikatą, ir sakytų – štai čia tas būtent pergamentas, ant kurio Jėzus užrašė. Aš čia dar tiesiog stebiuosi, kaip dvidešimt pirmajame amžiuje, falsifikatorių amžiuje, niekas nesugalvoja, kad atrado Jėzaus užrašytą kokį nors tekstelį? Turėtų gi prisigalvot tokių dalykų tie falsifikatoriai iš Vatikano ar kitų panašių šaltinių. Vatikanas įkurtas! Įsivaizduojat? Tai yra pasityčiojimas iš Jėzaus! Būtų skaitęs tas Maiklas Hartas Apreiškimą – beveik aštuoni šimtai puslapių skirta Jėzaus gyvenimui, jo mokymams, o dar atskiri dokumentai yra Jėzaus dvasiniam statusui, ir tokių jėzų yra septyni šimtai tūkstančių, kaip minimum septyni šimtai tūkstančių – tada čia neklejotų Vatikanas, kad čia – vienintelis Dievo Sūnus. Ir šitas visuomet tęsiama ir dauginama, nes rašytinis kažkoks tai šaltinis iškart pasklinda. Kada išsakai lūpomis, tai vienas išgirdo, kitas neklausė, o kai rašytinis yra – jisai jau išplinta.
Jėzaus atėjimas į šitą pasaulį buvo ne vardan gradavimo. Jis privalėjo ateiti! Nebūtinai į šitą pasaulį. Bet jis privalėjo gimti iš moters materialių įsčių bejėgiu, materialų kūnelį turinčiu kūdikiu, kad įgyvendintų savo paskutinį, septintąjį, savęs padovanojimą tais tvariniais, kuriuos jis yra sukūręs su savo Partnere Dukra Kūrėja – Nebadonija – savo Vietinėje Visatoje. Ir tie septyni savęs padovanojimai užtruko vieną milijardą metų mūsų laiku skaičiuojant. Ir kiekvienam naujam savęs padovanojimui reikėjo ruoštis maždaug pusantro šimto milijonų metų. Tai jis buvo save padovanojęs – ir kaip Melkizedekas, ir Lanonandekas, ir kaip serafimas angelas, ir kaip Materialusis Sūnus, tai – Adomas, ir pats paskutinysis, septintasis, yra pats pavojingiausias – gimstant bejėgiu kūdikiu. Ir tada tą bejėgį kūdikį gali tėvai tokių paistalų prikimšt galvą, ir jis nieko nebenorės girdėti apie Tėvą. Jam paduokit tada Paulių, tą krikščionybės autorių. Liūdna... liūdna. Šiaip tai matai, kad pasaulis ritasi į bedugnę, kadangi materiali gausa nustelbia bet kokį mąstymą, o tada nemąstydamas protas degraduoja. Nes savanaudiškai mokslas negali pasiekti savojo tikrojo mokslo statuso, o dabar mokslas yra savanaudis. Nėra mokslininkų, kurie užimtų oficialias pareigas ir savo darbus pašvęstų Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – Jėzui. Nėra. Jeigu yra koks nors tikintysis į Jėzų, jam reikia slėptis, nes mokslas tai yra valstybės atitinkama vystymosi šaka. Tai negali būti vystoma paslapčia. Reiškia, ir valstybės vadovai turi būti įtikėję. Jie turi pašlovinti Kūrėją kiekvieną dienelę! Prezidentas – prezidentūroje, premjeras – vyriausybėje, seimo lyderis – parlamente. Tik tada bus visuomenė formuojama pavyzdžiu – vadovų pavyzdžiu.
Toliau eina tame sąraše Konfucijus. Konfucijus Kinijai daugiausia skleidė savo moralines nuostatas. Jis matė neteisingumą, matė, kad skriaudžiami vargšai. Tai jis norėjo tą moralę iškelti, kad vadovai turi būti moralūs pavyzdžiai. Štai, kokie šalies, valstybės vadovai turi būti – Konfucijus tą teigė. Dabar Kinijoje valdžioje yra komunistų partija ir Konfucijus jau yra nustumtas į pašalius – nebereikalinga tokia moralinė nuostata. O Kristaus nuostata – išaukštinkit Tėvą! Tėvas yra visų – visiems – o visi esate Broliai ir Sesės tarpusavyje. Visa žmonija! Aš Kristaus Evangeliją išplėčiau nuo Dievo Tėvystės, žmonių Brolystės iki Kūrėjo Tėvystės-Motinystės, ir ne tik žmonių, bet ir sielų, ir dvasių brolystės ir seserystės. Štai visa kūrinija yra viena Šeima. Tai kaip gali čia, mažame pasaulėlyje, aguonos grūdelyje, visoje kūrinijoje, kur viešpatauja Brolystė bendradarbiaujant, nekonkuruojant, kaip gali čia, šitame aguonos grūdelyje, atsirasti tokie savanaudžiai, piktavaliai prezidentai, premjerai, kurie karą skelbia kitiems, žudo savo dvasinius brolius ir seses? Bėga iš tų kraštų, nes juos nori nužudyti, nori į frontą nusiųsti, tai jie bėga, saugodami savo fizinę gyvybę. Tada vyksta jau sujudėjimas masinis – milijonai sujuda. Ir visa Evoliucinė eiga iki šiol vyksta per karus, žudymus, teritorijų užgrobimus. Sugalvoja, sakykim, Stalinas su Hitleriu ir pabraižo ant žemėlapio – Lietuvą atiduosim Rusijai, kraštą Ukrainos atiduosime Lenkijai – taip žemėlapį subraižė, o paskiau kariauja ir naikina žmones – fizine prasme.
Kristus sakė – Rūpinkitės siela! Kas iš to, kad jūs išsaugosite savo kūną, bet prarasite sielą? – Aš šiandien matau – prezidentai, premjerai, parlamento nariai – visų šalių – praranda sielą. Jie rūpinasi savo kūnais. Jėzus nė su vienu nepalyginamas. Jis – Sūnus Kūrėjas! Atėjo, nusileido iki to mirtingojo lygmens, ir paliko žinią – Mylėkite savo priešus, ir vienas kitą taip, kaip mylėjau jus aš! Tėvas yra visiems – ir pagonims, ir žydams – ir visi yra broliai tarpusavyje. Štai šito reikia ir siekti!
Ekonomika – ekonomika grįsta konkurencija. Tas pats – konkurencija – karas. Žiūrėkit, kas vyksta Hormuzo sąsiauryje – ekonominis ir fizinis karas. O kenčia žmonija! Ir kažkas lobsta! Iš kiekvieno karo lobsta tie, kurie gamina ginklus, ir lobistai. Tarp kitko, tinkamas lietuviškas žodis – lobistai – lobsta – ta pati šaknis, reiškia, tai yra giminingi dalykai. Lobistai ir yra kyšininkai, tiktai jie leidžiami įstatymu, nes atstovauja tam tikroms grupėms – verslo, politikos, dar kažko. O jeigu individualiai duodi kyšį, tada tu – nusikaltėlis. Ne, nusikaltėliai yra tie, kurie pažeidžia įstatymą ir negalima jo išlankstyti. Duoda kyšį lobistai. Kada priima tinkamą atitinkamai grupuotei įstatymą, tada ta grupuotė atsilygina. Tai ir yra jo darbas, įteisintas įteisintu kyšininkavimu. Tai yra nusikaltėliai – lobistai – visi! Štai tada, tokia ekonomika ir yra politika, tokia griaunanti, nekurianti. Jėzus galėjo – galėjo – ir politiką, ir ekonomiką tvarkyti, bet jis žinojo, kad labai greitai jo kokios nors paliktos nuostatos, kaip tvarkyti ekonomiką ir politiką, bus greitai pasikeitusios, nes žmonijos vystymasis yra spartesnis – materialia prasme – negu vystyti politiką ir ekonomiką su Tėvu, atrastu savyje, kai nematai rezultato, o tiktai būsena tau liudija.
Bet man kilo mintis vakar, kadangi aš asmeniškai pažįstu tos kompanijos savininką, tai štai ta knyga – iš tikrųjų jinai yra susipažinimui tai ne vien tiktai kažkokie blizgantys žurnalai, verčia paskaityt, pamąstyt – tai aš tą knygą pusantros valandos įdėmiai skaičiau, ir man kilo mintis tam savininkui padovanoti mūsų dvasines knygas. Skaitys jis ar neskaitys, tai – jau vienas dalykas. Aš su juo esu diskutavęs šiek tiek praėjusiais metais, ir jis man taip pat pasakė, kad tavo ekonomika su Kūrėju, atrastu savyje, kur bendradarbiavimas yra, tai gali būti tik idealioj visuomenėj. Sakau – Palauk, tokia visuomenė bus, bet ji prasideda nuo pirmo žingsnio. – ir sakau – Tu gali būt tas, kuris galėtum kurti verslą tokiu pamatu. Tai štai, kad tokia knyga yra ten padėta – jinai gi stora – tai yra tam tikras impulsas, kad jisai duoda tokią nuorodą, tokią knygą padėt. Žodžiu, tokie pamąstymai man vakar kilo. Ir daugiau buvo patyrimų – nuostabių patyrimų!
Ir kokia bebūtų aplinka, yra tik vienas Gyvasis Kelias, turintis prasmės – vienas, vienintelis – Kūrėjo atradimas savo viduje, Rojaus Trejybės-AŠ ESU atradimas savo viduje, ir Kūrėjo pažinimas, ir patyrimu paliudijimas – Jis yra Realus, Tikras, Gyvas, ir Jį galima atrasti! Štai čia jau mano Evangelija – Kūrėjas – Gyvas, Realus, Tikras – kiekviename – dėl to, kad Jis Savo fragmentą – Minties Derintoją – padovanojo kiekvienam, ir dėl to Jį galima atrasti savo viduje, neieškant Jo toli už kokių tai mūro sienų, pasislėpus vienuolyne ar bažnyčiose, ar Himalajuose – savo viduje. Ir būsena tada paliudiji – štai, kokia yra nuostabi Kūrėjo Evoliucija su atrastu Pačiu Evoliucijos Autoriumi ir Režisieriumi – keičiasi mąstymo kokybė, keičiasi sprendimų kokybė. O iš tikrųjų Kūrėjas suplanavęs yra kiekvienam visą gyvenimą. Kiekvienam! O kas gali suplanuoti geriau negu Tobulumo Šaltinis ir Centras? Tai jeigu jūs norit gyvent laimingą gyvenimą, pasimėgaut tuo gyvenimu, pradiniu tiktai gyvenimu šitame pasaulyje, vėliau po prisikėlimo žengsite į Šviesos pasaulius, tai atraskit Kūrėją savo viduje, klausykit mano mokymų, vadovaukitės jais, skaitykit dvasines knygas, kurias aš jums rodžiau. Čia aš parodysiu ir lietuvių kalba – Urantijos Knyga – taip, yra išversta. Viskas yra prieinama. Yra ir kiti mokymai. Jėzaus knyga – Kalbu Jums Vėl. Kūrėjo mokymų keturios knygos – Akimirkos Amžinybė, Gyvoji Tyla, Meilės Galia ir Tu Manyje. Ir naujausia knyga – Krikščionybės Duženos! Skaitykit ir ją, kad suprastumėte – krikščionybės neliko, nes ji suskilo į sektas! Krikščionybė visa susiskaldžiusi, kaip ir islamas, kaip ir budizmas.
Atraskit Kūrėją savo viduje. Šito pakanka šitam pradiniam gyvenimui šitame pasaulyje.

Komentarai