Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Visa kūrinija siekia vieno tikslo – kuo geriau išreikšti save Kūrėjui – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose (Kaune) 2026 05 23

Mano vardas – Algimantas. Esu Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Ambasadorius šitai planetai, ir Jėzaus ir jo Partnerės Dukros Kūrėjos Nebadonijos apaštalas šitai planetai. Ruošiu Dvasinius Mokytojus. Kūrėjo įgaliojimu skelbiu Kūrėjo gyvąjį žodį. Kūrėjo valia įkūriau gyvąją apreikštąją religiją ir gyvąją šventovę – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė ir gyvoji religija, kuri apims visą pasaulį. Visa žmonija bus urantai – urantai – nes mūsų planeta yra įregistruota Urantijos pavadinimu. Įregistruota dieviškuose analuose. Dabar vyksta gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Ką tik pagarbinom Kūrėją. Prisipildo dvasinė asmenybė, tas tikrasis vidinis gyventojas šitame materialiame pavidale, kurį žmogus vadina žmogaus kūnas. Taip, čia yra žmogaus kūnas. Bet tai tik išorinė forma atlikti gėrio darbams, kada viduje pažadinta dvasinė asmenybė trokšta, trokšta gėrio ir jį dalinti visiems, savo gyvenimu, savo darbais, mintimis, ir trokšta panirti į Kūrėją dar giliau, stipriau, bendrauti su Kūrėju tiesiogiai, betarpiškai, nuoširdžiau, ir patirti būseną palaimos, ramybės. Štai ir yra pats tikriausias apibūdinimas kas yra Kūrėjas – Šaltinis ir Centras, nes Jis teikia ir ramybę, palaimą, nes yra Ramybės ir Palaimos Šaltinis, jeigu taip segmentuojant, tiek įvairias dvasines vertybes, tiek ir žmogaus siekį, sakykim, laimės, prasmės. Visa tai teikia ne žmogus, žmogus gauna tai kaip atpildą už Kūrėjo atradimą savo širdyje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU atradimą savo širdyje – ir bendravimą, be ritualų, o tą gyvąjį. Dėl to ir Religija vadinasi – Gyvoji. Ji yra vienintelė Gyvoji pasaulyje. Kaip ir šventovė, vienintelė pasaulyje Gyvoji, be ritualo. Todėl atvėrę save, Kūrėjo sūnus ar dukra, Kūrėjui, ir gauna tą atlygį už pastangas – būseną. Ir palaimos, ir ramybės, ir laimės. Nors aplinkui gali būti gūdi tamsa, dvasiniu požiūriu, ir saulėtą dieną. Savanaudiškumas gali bujoti, agresija, prievarta tiesiog kaip pandemija reikštis tiek šeimose, patyčiomis mokykloje, apgaule. Visa tai atverto savo visu nuoširdumu, tos akimirkos nuoširdumu, Kūrėjo sūnaus ar dukros vidinė būsena yra Kūrėjo energinių įtekančių į dvasinę asmenybę, į vidų, iškelta virš tos kunkuliuojančios tamsoje aplinkos. Ir tada pradedi mąstyti – pradedi mąstyti, kas yra laimė, kas yra prasmė, kas yra gyvenimas? Žmogus savo samprata tokiems apmąstymams neteikia jokio dėmesio. Jis sako žodžius – laimingos kelionės, geros dienos palinki. Savo vaikams jis nori sėkmingo gyvenimo, bet nėra viduje to giluminio ir pilno supratimo ko jis tiems vaikams linki, ko jis pats nori, nes niekas neaiškina kas yra ta laimė? Ar ji apskritai yra? Kas yra ta prasmė? Ar ji apskritai yra, kai aplinkui yra tiek įvairiausių ir gurų, ir sektų, ir psichologų, psichiatrų, įvairiausių jogų pratybų ir visi kažkokio siekia tikslo. O visa kūrinija siekia vieno tikslo – kuo geriau išreikšti save Kūrėjui. Mes Kūrėją šitame pasaulyje žinome kaip Jahvę, anksčiau buvo El Šadai, El Eijonas, Elijas, Izraelio Tėvas, vėliau pažinom iš Jėzaus mokymų kaip ir kiekvieno Tėvas, ne vien Izraelio, bet ir pagonio. Bet tas Kūrėjas, jis yra visų Amžinųjų Vertybių – Gėrio, Gailestingumo, Meilės, Išminties, Kantrybės, Santarvės, Laimės, Palaimos, Prasmės, Amžinybės Šaltinis ir Centras. Kada žvelgi į Kūrėją šitokia prasme, kaip Šaltinį ir Centrą, įvardindamas ir tuo pačiu Jį išpažindamas, tada ir supranti, kad Kūrėjas negali turėti formos. Juk jis yra Šaltinis, Jam negalima suteikti formos. Net ir vandens šaltiniui, kokį mes matom mūsų aplinkoje, mes negalim suteikti formos. Mes matom tiktai vandenį ištekantį ir pavadinam tą vietą šaltiniu. O kur tas šaltinis to ištekančio vandens, mes jo nematom. O Kūrėjas yra visos Energijos Šaltinis ir Centras ir visai kūrinijai, kurią Jisai ir plečia. Iš energijos yra kūrinija – ir saulės, žvaigždės, ir planetos, jos neatsirado šiaip sau, jos atsirado pagal Kūrėjo sumanymą, kuris vadinasi – evoliucija, tai yra vystymasis, judėjimas. Ir Kūrėjas turi Evoliucinį Planą. Štai to Plano dėka ir atsirado gyvybė, mirijadai įvairiausių Kūrėjo sūnų ir dukrų, ir planetų, ir architektūrinių sferų, ir visas Planas yra vienpusio judėjimo Planas. Jame nenumatyta vietos bet kokiam galutiniam savosios laisvos valios, taip pat gautos iš Šaltinio ir Centro, blogio pasireiškimui, kuris suprantamas žmogiškąja prasme, kenkti, kenkti sąmoningai ir niekinti tą patį Šaltinį ir Centrą, neigi Jį. Šito nenumatyta. Atrodytų, kad tai yra prievarta – kaip dabar čia nenumatyta? Todėl, kad Kūrėjas yra Gėrio ir Grožio Šaltinis. Ką Jisai suteikia betarpiškai, pats, tiesiogiai, tai pakylėja kam Jis tai suteikia, tai, ką Jisai suteikia. Tiesiogiai Jisai sukuria ne vieną kategoriją savo sūnų ir dukrų, tiesiogiai. Jie iškart yra tobuli, jų išmintis yra tobula, jų dieviškumas yra tobulas. Ir jie gyvena aplinkoje, kuri taip pat yra tokia buveinė, kuri yra Kūrėjo gyvenamoji vieta. O iš tikrųjų Jo energinių virpesių sankaupa, Rojus – kūrinijos geografinis centras. Kūrėjas, Jis yra aprūpintas, arba kitaip tariant, pats apsirūpinęs Jo statusui tinkama gyvenamąja buveine – savo energinių visų virpesių sukoncentravimo centru – Rojumi. Štai, Jisai negali kurti blogio. Rojuje nėra tokių dalykų kaip blogis, nes tai yra tobulumo buveinė. Kada Kūrėjas suteikia kai kuriems savo tobuliems vaikams taip pat kūrimo galią, jie gali sukurti gyvybę jau žemesnio statuso. Tie Kūrėjo vaikai, natūralu, paties Kūrėjo nežino, arba žino, bet nepalyginamai žemesniu lygiu, negu tie Kūrėjo tiesiogiai sukurti vaikai. Todėl kuo toliau nuo Rojaus yra sukurta gyvybė, tuo mažiau ji žino koks yra Rojus – na, ir žinot gali tiktai iš kitų vykstančių į Rojų, pasakojimų. Natūralu, kiekvienas turi laisvą valią, jis gali tų pasakojimų nepripažinti, kad tai yra tikrovė. Liuciferis, jo pavaduotas Šėtonas tą ir padarė. O jie buvo mūsų Vietinės Sistemos vadovai – Satanijos Sistemos vadovai. Toje Vietinėje Sistemoje, kaip ir kitose Vietinėse Sistemose, yra Saulės Sistemos. O Saulės Sistemose jau yra evoliucinės apgyvendintos planetos, kur yra mirtingieji, na, mums labiau suprantami, žmonės. Tai štai, net ir tie vadovai, na, žemiausio statuso, jie paneigė Kūrėjo buvimą, Tėvo buvimą, bet tai nereiškia, kad Kūrėjas sukūrė blogį per šituos vaikus, ne. Kiekvienas turėdamas laisvą valią ir būdamas labai toli nuo Kūrėjo buveinės turi daug siauresnį akiratį, pažįsta aplinką, kurioje yra, veikia. Bet kas yra aukštesniame lygyje, šito jie nėra nei matę, nei patyrę. Todėl daug ką reikia išmokti, pripažinti Įtikėjimu. O Įtikėjimas tai yra būtent tai kuo tu pasitiki ir ką tu girdi iš to pasitikinčio tau aiškinant apie tolimesnius kažkokius ir pasaulius, ir visatas, ir gyvenimo aplinką, veikimo prasmę. Štai tas Įtikėjimas savo pasitikimu asmenimi ir jo pasakojimu ir leidžia patikėti, kad yra tas nematomas Tėvas, nematomas Kūrėjas, nematomas Šaltinis ir Centras. Bet jeigu tu nesi nuoširdus, tada tau atsiranda abejonių. Na, kaip taip gali būti? Pradedi priekabiauti, pradedi savo nuoširdumą užgožti tam tikrais savo puikybės proveržiais. Ir tie puikybės proveržiai pereina palaipsniui, nejuntamai tam pačiam asmeniui, į maišto pasireiškimą, iš pradžių viduje per nepasitenkinimą, net ir tuo pačiu iš kurio klausai įvairių pasakojimų, nukreipiant savo mintis prieš tą asmenį. Ir maištas priklausomai nuo to statuso dvasioje, turi atitinkamas pasekmes. Štai mes dabar esame pasaulyje, kurio dvasinis buvęs vedlys Kaligastija parėmė šitą maištą prieš Tėvą, parėmė.
Kūrėjas lieja gėrį, kitaip pasakius, lieja aukšto energinio dažnio virpesius, pats betarpiškai, o tuo pačiu ir per savo tobulus sūnus ir dukras. Ir lygiai taip pat jis lieja aukšto dažnio virpesius ir per asmenybės grandinę ir per savo fragmentą Minties Derintoją, bet jis nepažeidžia laisvos valios. Ir kuo tvarinys yra toliau nuo paties Kūrėjo, išorinėj erdvėj, tuo žemesni energinio dažnio virpesiai yra toje aplinkoje, kuo toliau nuo Rojaus, tuo sunkiau patikėti net ir pasakojimu apie tą nematomą Kūrėją, kuris yra savo kažkokioj buveinėj, kažkokiam Rojuje. Net ir dabar paklauskite jūs bet kokių sutiktų žmonių, kur yra Rojus, kur jis yra, kaip jis atrodo? Retas kuris nepasimes. Absoliuti dauguma tiesiog pajus nepatogumą, nežino ką pasakyti. Tai natūralu, patikėti tokiais pasakojimais apie tai kas yra dar mums kiekvienam tolimoje, labai tolimoje, perspektyvoje, kad mes atsidurtume Rojuje, o mes į Rojų pakliūsim, nes mes turim paties Kūrėjo dieviškumą, nes mūsų viduje yra jo dvasia Minties Derintojas ir veda mus ne kažin kur – į patį Rojų, atgal, į mūsų gimtuosius namus, nes mes gaunam dvasinę asmenybę iš Kūrėjo, kaip dovaną, ir plius likimą visai planetai – pasiekti Kūrėją, Šaltinį ir Centrą, Trijuose Rojaus Trejybės Asmenybėse ir Visuminėje Asmenybėje AŠ ESU. Jie visi yra Rojuje. Pasiekti tokį Kūrėją Rojuje ir stovėti betarpiškoje akivaizdoje, tiesioginėje akivaizdoje ir patyrimu-virpesiais-būsena paliudijant, kad tai iš tikrųjų toji akimirka kai tu stovi prieš patį Kūrėją – be jokio pavidalo, be jokios formos, be jokio kūno Kūrėjas, bet tu virpesiais tą paliudiji – Tikrovę. Deja, ne visiems tai pavyksta padaryti iš pirmo bandymo, nors jau nueitas milžiniškas kelias įsisavinant ir kūrinijos aplinką, ir energiją iš Kūrėjo, ir tuo pačiu patyrimų milžiniška sankaupa. Mąstymas, kosminė Įžvalga išplėsta, ištobulinta. Minties Derintojas tai yra tas pats Kūrėjo dieviškumas, kokybine prasme, ir jisai jau tapęs mūsų viena asmenybe. Ir štai ne visiems pavyksta atpažinti Kūrėją. Tai įsivaizduokite dabar mus, čia, turinčius dar materialų apvalkalą, dar nepatyrusius prisikėlimo, kada dauguma bijo to iškeliavimo iš šitos planetos, į kažkokią nebūtį, kažkokią amžiną naktį, tai apie ką tada mąsto tėvai? Aišku, apie sėkmingą vaiko gyvenimą, kad būtų geros šeimos sukurtos, kad sveiki būtų vaikai, kad pinigų turėtų, namą turėtų, bet nėra prasmės tame gyvenime, nes tėvai gyvena be prasmės. Jie nežino kas yra prasmė, nežino kas yra Kūrėjas, todėl natūralu, kad reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Tik Dvasinis Mokytojas gali paaiškinti ir užvesti savo mokinį ant to teisingo pamato, paties Kūrėjo atrasto savo viduje. Štai tada turėdamas ir laisvą valią toks sūnus ar dukra, jau savo žvilgsnį kreipia į šviesą, į tiesą, į teisingumą, kokį jaučia iš vidaus kaip jį perteikia Kūrėjo dvasia Minties Derintojas tai asmenybei su kuria jis turi likimą susilieti į vieną asmenybę. O jeigu nėra Dvasinio Mokytojo, tuomet klaidžioja visi, visa žmonija. Visi politikai, mokytojai, psichologai, psichiatrai, visa žmonija, nes žino, kad jų viduje, kiekvieno viduje yra Kūrėjo pats dieviškumas, Minties Derintojas, ir dvasinė asmenybė. O Kūrėjas ir leidžia priimti galutinį apsisprendimą – ar jie kariaus čia vieni su kitais, savo šeimose, savo aplinkoje, ar jie sieks prasmės, ar jie sieks Kūrėjo atradimo savo viduje. Tiktai Dvasinis Mokytojas gali užbaigti visus karus. Nėra kito būdo užbaigti karams. Kūrėjas nenumatė, kad karai būtų užbaigti be Jo dvasinės šviesos. Įsivaizduokit, paties Kūrėjo Dvasia, Minties Derintojas, pats tas dieviškumas Kūrėjo ir tobulumas yra iš Tobulumo Šaltinio ir Centro jau kiekvieno mirtingojo prote, viduje – ir jisai neprisibeldžia prie to proto. Tada kariauna, kariauna žmonija. O kaip prisibels, jeigu religijos susiskaldžiusios į sektas, visos. Ar bus krikščionių, ar musulmonų, ar budistų, ar indusų. Žodžiu, kiekviena savo turi ritualus, savo vedlius ir tuo pačiu žaloja žmoniją laikydama įkaitu tamsoje. Tai štai, Dvasinis Mokytojas ir girdimas ir matomas materialia išraiška ir yra tas pagrindinis pagalbininkas ir Minties Derintojui, ir Šventajai Dvasiai, ir Tiesos Dvasiai, ir Septynioms Pagalbinėms Proto Dvasioms, ir Apvaizdai, tam kolektyvui, nematoma, bet veikiančiam mūsų Gerovei, kad mes šviesėtume, kaip tą ir numato Kūrėjo Evoliucinis Planas. Kaip tą ir numato Kūrėjo sumanyta evoliucija. O kiekvienas sprendžia laisva valia. Pasirinkimas yra kiekvieno laisva valia. Jeigu maištas keliamas ir laisva valia galutinai nusprendžia neigti Kūrėjo buvimą, Rojaus Trejybę-AŠ ESU, toks mirtingasis ir nebus pažadintas dvasios išraiška, sielos tapatybe, vėliau ir dvasios tapatybe, kai visa Kūrėjo teikiama gyvybinė energija, šita išorinė forma, matomas žmogaus kūnas, išeikvos. Kūrėjas nenaikina nei vieno prieš tos sūnaus ar dukters laisvą valią. Jūs priimat sprendimą laisva valia, ką jūs remiat – karą ar taiką, prasmę ar manipuliavimą, Kūrėją ar Šėtoną su Liuciferiu ir Kaligastija? Jums spręsti. Klausykit mano mokymų, jie yra Kūrėjo gyvas žodis. Aš jums sakiau – atstovauju Kūrėjui ir turiu iš paties Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Keturių Šaltinių ir Centrų – ir Jėzaus bei jo Partnerės Nebadonijos suteiktą įgaliojimą – skelbti žmonijai gyvąjį Kūrėjo Žodį.

Komentarai