Forumas: temos peržiūra
Kaip reikėtų skleisti URANTIJOS knygą?
Viename rusiškame tinlalapyje radau vieno amerikiečio filosofijos istoriko analitinį straipsnį, kuriame jis kelia klausimą kaip mes turėtume skleisti URANTIJOS knygą. Ir pats atsako , kad dėl JĖZAUS evangelijos DIEVO tėvystės- žmonių brolystės abejonių nekyla, mes ją turėtume skleisti visa širdimi. Bet ar lygiai taip drasiai mes turėtume skleisti ir pačią knygą ir tai kas joje yra išdėstyta. O man kyla dar ir toks klausimas kaip skleisti ją žmogui, kuris teigia kad netiki niekuo iš viso tuo labiau kai tas žmogus yra tavo vyras ar žmona.
rimantas
2005-11-28 10:26:37
Komentarai
Jeigu apibūdintum, kaip mes suvokiame žodį "moralė", būtų lengviau aiškintis, manau.bičiulis
2008-12-23 15:10:14
Mielas Rimantai, nekomentuosiu, kas norės supras ką aš norėjau pasakyti. Gal todėl Jėzaus mokymai ir buvo užkoduoti, kad jais kuo mažiau galėtų naudotis blogis, kas gyvena tuo suvoks ką norima pasakyti, kam neįdomu paskaitys ir nesigilins, priešingoms jėgoms bus sunku neigti ir bandyti sužlugdyti, nes tuo negyvenančiam suprasti be galo sudėtinga. Ir niekas nieko nesudrebino, knyga pati sau negali būti blogis, juo gali būti tik ją aiškinantys žmonės. O čia yra kaip patikrinti, jei komentaruose yra nors dalelė pykčio kam nors, noras prievarta ką nors pasiekti ir nesvarbu ar tai savas ar nesavas, jei neigiamos tradicijos, kurios nusistovėjo per amžius ir nereikia sakyti, kad anksčiau gyveno kvailesni žmonės, nes juk didžiųjų mąstytojų, Aristotelio, Sokrato, Pitagoro mintimis dar ir dabar naudojasi mokslo žmonės, verta labai gerai pagalvoti ar tai gali prie gero privesti. Ir jei aiškinimuose yra tik meilė, nesvarbu ar žmogus yra susivokęs ar klaidžiojantis, nieko blogo nemokins. Ar gali meilė būti bloga? Nors gal ir gali, kai myli tik pats save. Tačiau meilė, gėris yra tie raktiniai kodai, kuriais naudojantis galime suvokti ar tikrai mokymai eina iš teisingų lūpų. Viskas labai aiškiai matosi, gal ne iš karto, bet truputį padiskutavus. Nesakau, kad tie kurie skaito Urantijos knygą yra blogi, tikrai ne, dauguma nuostabūs, ieškantys tiesos žmonės, tik būtų blogai, jei jie būtų suklaidinti netikrų pranašų. Ir vis dėto tiesa yra užkoduota Biblijoje, gal ir kituose šventuosiuose raštuose. Kol to kodo neperpratome, gal ir Jonas teisus, vertėtų nesiblaškyti.
Su meile Jolanta
Jolanta
2008-12-23 10:43:25
Galinga Knyga, ar ne taip Jolanta.Nebūtų apreiškimas.Kaip sudrebino melo pamatus. Ar nors viena kita knyga gulinti knygyno lentynose gali prilygti Urantijos Knygai.Nei viena jų nesukėlė ir nesukels tokio tamsos pasipriešinimo, kaip sukelia šis apreiškimas knygos forma. Nes nei viena jų tamsai nėra pavojinga.Sakai , Dievas sukūrė mąstančius žmones, tai kodėl jiems taip įnirtingai trukdoma mąstyti ir patiems pamatyti,ir čia šitam forume būtent.
rimantas ( Kaunas )
2008-12-23 10:02:09
Labas Petrai. Nors čia esu neseniai,bet pastebėjau, kad tu vienas iš nedaugelio Urantijos knygos tiesų skleidėjų, kuris ne tik aklai paklūsta, net ir mąsto, analizuoja. Man labai smagu su tavimi diskutuoti. Tu užčiuopei mano mylimiausią užsiėmimą knaisiotis giliau ir ieškoti visko prasmės. Dabar apie 10 Dievo įstatymų. Perskaičiau pateiktus tavo du variantus ir skirtumo tikrai nepamačiau, gal tik kitais žodžiais pasakytos tos pačios tiesos. Bet man labai smagu pasiknaisioti po kiekvieną atskirai.
1. (1. Neturėsi kitų dievų, tiktai MANE . ir 1. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.) Čia manau niekas nesiginčys, net Urantijos knygoje Kūrėjas vienas, na po to pagal šią knygą eina jau herarchija, nuo aukščiausio iki žemiausio, bet pats kūrėjas vienas.
2. (2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, Viešpats , tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.) Na šito įsakymo nėra Katalikų Dievo įsakymo dešimtuke, tačiau tai tikrai skaičiau. Čia labai daug informacijos suteikiantis įsakymas ir jo antros dalies idėja labai panaši į Urantijos knygoje rašomą. Pirma dalis, kad nepiršk Dievo paveikslo.... manau abejonių nekelia, juk atvaizdas tai tik materija, o Viešpats nėra meterialus, su juo reikia bendrauti siela, o melstis stabui. O va antroji dalis, tai ir yra tai dėl ko pradėjau ieškoti išeidama už Katalikybės ribų. Dievas meilė, taip skelbiama, tai kokie gali būti gązdinimai ir grasinimai. Tikėjimas paremtas baime? Visa savo esybe jaučiau, kad ne taip turi būti, tikėjimas turi būti paremtas meile. Tarp kitko, Urantijos knygoje irgi perskaičiau ne vieną sakinį, kur bandoma pritraukti, per žmonių baimę. Ir kažkaip man šovė į galvą mintis, kad ši dalis, kai einama per baimę yra skirta žmonėm, kurie neieško, o tiesiogiai priima ką perskaito. Neanalizuojantys žmonės gali labai lengvai papulti į blogio pinkles. Juk daug kas yra rašoma palyginimais, gudresnis asmuo tą palyginimą interpretuos sau naudinga linkme ir nesunkiai apipudrins smegenis. Tam ir yra gana griežtos nuostatos. Kai šiuo pamąstymu pasidalinau su Reiki meistru, jis man pasakė, kad tai yra parašyta ir Indų Veduose, ne[acituosiu, bet mintis labai panaši. Tada pagalvojau, kaip viskas gilu, juk žmonės skirtingi ir jų suvokimas skirtingas ir tikėjimas orentuotas į labiausiai pažeidžiamą žmonijos grupę, naiviausią ir patikliausią, nes nori apsaugoti nuo šarlatanų. Einam toliau :)
3. (3. Nenaudosi piktam Viešpaties , savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą. ir 2. Netark Dievo vardo be reikalo.) Tai va mielieji, čia aiškiai pasakyta, kas naudosis Dievo vardu darydamas kam nors pikta....nebaigsiu, patys perskaitėte ir manau, kad nesvarbu ar tai su tokia intencija kaip Dievo aukštinimas, ar savanaudiškiems tikslams, Dievas ir prievarta bei blogis yra nesuderinami. Katalikai paliko labiau abstraktų įstatymą, tačiau juk esmė ta pati, nelaiku ir nevietoj nenaudokis Dievo vardu.
4. (4. Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties , tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir pašventino. ir 3. Švęsk sekmadienį) Šio įsakymo prasmės dar nesuvokiu, bet jis juk pats iš savęs labai geras įsakymas :)
5. (5. Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei žemėje, kurią tau Viešpats, tavo Dievas duoda ir 4. Gerbk savo tėvą ir motiną ) Ar kas gali ginčytis, kad jei jau tikėjime kalbame apie meilę, visų pirma mylėkime artimiausius žmones, manau neišmikę mylėti artimų negalėsime išmokti mylėti ir abstraktaus, tai yra to ko nepačiupinėti - Dievo. Nemanau, kad su visu kitu kas nesutiktų, jog tai bendri įsakymai. Dabar norėčiau išeiti už Krikščionybės ribų, o gal tiksliau giliau į viską pažiūrėti.
Pagal Budizmą, tik užgimusi siela ateina į žmogų būdama labai silpna, jai kūnas vadovauja, todėl žmogus tenkina visas kūno užgaidas. Visi šie griežti įsakymai ir yra, kad atitrauktų žmogaus protą nuo kūno užgaidų, nors trumpam, kad jis atkreiptų dėmesį ir į Viešpatį. Na pasižvalgykite, kiek aplinkui yra žmonių, kurie viską matuoja tik materialinėmis gėrybėmis ir užgaidų tenkinimais. Ir kaip juos priversti atkreipti dėmesį ir į savo sielą. Manau, kad tik per baimę, bent kol neišmoksta analizuoti ir vertinti. Tačiau šioje vietoje puikiai darbuojasi sektos, jie siūlo lengvesnį išganymo varijantą, be didelių pastangų gausi dangų. Štai mielieji, kodėl labai atsargiai reikia vertinti naujai atsiradusias kryptis. Toliau siela auga ir jau žmogus susidomi tokiu dalyku kaip meilė, nors ir tik žemiška meile, kažkuriam žmogui ar keliems žmonėms, bet tai jau užgimusi kibirkštėlė, tačiau šiame etape manau dar vis yra sunku suvokti tai kas nėra konkretu. Žmonės gali pasiekti puikių rezultatų moksle, kūryboje, bet viskas dar bus nukreipta į problemas ar materialinius dalykus. Dar augant žmogaus sielai ir žmogui tampant brandesniam jo meilės suvokimas plečiasi ir pradeda suvokti, kad meilė tai ne tik jausmas konkrečiam žmogui, tai daug platesnė sąvoka, kol pradeda suvokti, kad baimę Dievui galima pakeisti į meilę Dievui, kad meilė tai jausmas už kurį nereikalauji atlygio, todėl ir Dievą mylime ne todėl, kad jis padaro kartais stebuklų, ar suteikia kokių nors galimybių, tačiau todėl, kad jis yra. Suvokus meilę abstrakcijai, Dievui žmogus mažiau pats sau reikalauja meilės, čia mano pamąstymu yra vienuoliai. Jie myli žmones, tačiau iš jų juk nieko nereikalauja. O meilės semiasi iš Dievo meilės. Šioje vietoje manau žmogus pradeda suvokti tikrąsias tiesas, nemanau, kad vienuoliai tik laikosi taisyklių, manau, kad tos taisyklės yra jų širdies balsas ir pagal jas gyvena todėl, kad kitaip negali, tai jų gyvenimas, jos tapo jų dalimi. Tačiau augimas dar nesibaigia, atitrūkstama nuo žemiško gyvenimo ir vis save labiau koncentruojama į Viešpatį, taip tampama šventaisiais, kurie yra labai arti Kristaus. Kristus tai ta kelrodė žvaigždė, kuri ir nušviečia dvasinį kelią. Nežinau ar aiškiai kalbu, bet, kad ir simbolika, dabar tik suvokiau, gimė Kristus ir žvaigždė kuri nušvietė kelią. Tačiau sutikit, kad žmogus iš vartotojo pats savaime sunkiai taps šventuoju, gali būti, kad per vieną gyvenimą jis taip patobulės, tačiau tam reikės įdėti daug pastangų ir vis dėl to turės praeiti visą kelią. Nieko pagal Katalikybę nėra išmesta, nieko paneigta, tik noriu suvokti kodėl vienas turi tą meilę Dievui širdyje, o kitas neturi ir ką galima padaryti, kad ji atsirastų.
Su meile Jolanta
Jolanta
2008-12-23 09:22:34
mielas Algimantai, daug prirašei, tačiau jau nuo pirmų eilučių eina kritika ir gana tiesmukiška, bei baimės skleisimas. Pats pagalvok, ar bent kiek mąstantis žmogus nesuabejos tavimi. Kita vertus tu kelis kartus jau pakartojai, kad viskas kas buvo iki šiol kalbama apie Dievą yra netiėsa, ar klaidingai suprasta. Čia manai irgi persistengei, žmonės juk mąstančios būtybės ir iš karto turėtų pagalvoti. Tūkstantmečius klydo žmonės, Viešpats, kuris iki šiol yra padaręs ne vieną stebuklą, Kristus, kuris, be to, kad buvo pasiuntinys taip pat darė stebuklus ir čia dabar šast ir yra tikra tiesa. Negudriai žaidi, net žiūrint iš žmogiškosios pusės. Na negali taip būti, kad tiek žmonių kartų klydo ir tik vienas tu žinai viską kas yra teisinga. Tu gimei ne iš moters? Tavo protas yra iš kitokių medžiagų sudarytas? Tau nereikia valgyti ir gerti? Jei viso šito reikia, vadinasi tu taip pat esi žmogus su galimybe suklysti. Ir teigti priešingai manau, kad yra šventvagiška, tu pažeidi vieną iš svarbiausių iš 10 Dievo įstatymų. Ir manau, kad čia apsilankantys žmonės greitai tai pastebės, nes vis dėlto Dievas sukūrė mąstančius žmones, kad galėtų apsisaugoti nuo blogio. Aš melsiuosi, kad žmonės pamatytų tiesą ir nesileistų suklaidinami.
Su meile Jolanta
Jolanta
2008-12-23 09:36:09
"Kreipdamasis į kiekvieną iš šių dvidešimt keturių ir ištardamas kiekvieno vardą, Jėzus sakė: “O dabar, kuris iš jūsų labiau norėtų pasirinkti šitą lengvą kelią, kada paklūstama sukurtai ir sustabarėjusiai religijai, kurią gina fariziejai Jeruzalėje, o ne kentėti tuos sunkumus ir persekiojimus, kurie lydi išgelbėjimo žmonėms geresniojo kelio skelbimo misiją tuo metu, kada jūs suvokiate tą pasitenkinimą, kad patys sau atrandate gyvojo ir asmeninio patyrimo realybių grožybes dangaus karalystės amžinosiose tiesose ir nuostabiausiose didybėse? Argi jūs esate išsigandę, silpno charakterio, ir ieškote lengvų kelių? Argi jūs bijote savąją ateitį patikėti į tiesos Dievo rankas, kurio sūnūs esate? Argi jūs nepasitikite Tėvu, kurio vaikai esate? Argi jūs sugrįšite į tradicinės oficialiosios religijos tikrumo ir intelektualaus sustabarėjimo lengvą kelią, ar pasiruošite eiti su manimi į priekį į tą neaiškią ir neramią ateitį, kai yra skelbiamos dvasinės religijos naujosios tiesos, dangaus karalystė žmonių širdyse?”
Visi dvidešimt keturi jo klausytojai atsistojo, ketindami parodyti savo vieningą ir ištikimą atsakymą į šitą, vieną iš tų nedidelio skaičiaus emocingų kreipimųsi, kurį Jėzus kada nors jiems buvo pateikęs, bet jis pakėlė ranką ir juos sustabdė, tardamas: “Dabar eikite kiekvienas sau, kad kiekvienas iš jūsų vienatvėje pabūtumėte su Tėvu, ir be emocijų suraskite atsakymą į mano klausimą, o suradę tokį teisingą ir nuoširdų sielos požiūrį, tą atsakymą laisvai ir drąsiai pasakykite mano Tėvui ir jūsų Tėvui, kurio begalinis meilės gyvenimas ir yra mūsų skelbiamos religijos pati ta dvasia.” " (1730)
rimantas ( Kaunas )
2008-12-23 08:34:53
Algimantai, daug tu čia prirašei, tačiau pats ir atstūminėji Dievo Tėvo meilę ir šviesą. Tu akcentuoji asmenybę, ir aš sutinku, kad žmogus yra asmenybė. Žinau ir tikiu, kad Dievas taip pat yra asmuo, o Trejybė įvardijama kaip vienas trijuose asmenyse. Nereikia savintis ir monopolizuoti Dievo Tėvo, didžiuotis asmenine pažintimi. Be tavęs, tikrai yra daugelis, kurie pažįsta Dievą Tėvą. Tik aš sakiau, kad toji dvasia, kurią tu tėvu vadini, nėra Dievas Tėvas. Tu bendrauji su kažkuo kitu. Privardijai daug neigiamų pavyzdžių, su kuriais sunku nesutikti. Taip, tu kaltini, bet juk ir šėtonas yra vadinamas KALTINTOJAS. Todėl aš niekuo nenoriu kaltinti, tačiau tavo tėve aš Dievo Tėvo neatpažįstu. Neatpažįstu todėl, kad matau daug negatyvumo ir nemeilės. Daugiau noro įrodyti, negu supratimo, daugiau atskirumo, negu vienijimo, daugiau tuščiažodžiavimo negu išminties, daugiau manipuliavimo negu nuoširdumo, ir t.t. Mano įsitikinimu, tikrasis Tėvas taip nesielgia.
Dabar apie asmenybę. Labai toli nugrybavai su UK dėl tų dvasių, jų asmenybių statusų ir rangų. Tai neturi jokios reikšmės žmogui. Tu sąmoningai ar ne, tačiau provokuoji žmogų puikybei, kad jis gali būti kaip dievas. Mes žinome, kuo tai kvepia, tu gundai ir provokuoji, kaip tas alegorinis žaltys. Tu vis įtikinėji, kad galima pačiam savo jėgomis, susirasti savyje tėvą, kuris ir bus tavo dievas, ir savaime viską padės ant lėkštutės. Ir tada pats būsi nepriklausomas nuo niekieno malonės ir nuo niekieno plano, pats diktuosi valią, nieko nereikės prašyti. Na ir kuo tas skiriasi nuo to, kad būsi kaip dievas? Deja, raktas yra ne čia. Žmogus, orientuodamasis tik į savo paties vidų, sureikšmina ir dievu padaro save, tačiau iš tikrųjų tokiu netampa, o tik tampa aklai kontroliuojamas, nes per puikybę galima efektyviausiai kontroliuoti. Dievas ieško ryšio su žmogumi ne tam, kad jis savo viduje pastatytų puikybės rūmą. Ir ne tam, kad žmogų kaip lėlę tampytų už virvučių. Asmenybė ir pasireiškia tuo, kad ji yra ATSKIRA. Žmogus nėra Dievas, ir jo asmenybė yra atskira asmenybė. Jo minčių visai nereikia derinti ar kontroliuoti. Dievas davė žmogui laisvą valią ne tam, kad derintų jo mintis. Ryšys su Dievu NĖRA DERINIMAS, jis yra meilės ryšys. O meilės ryšys nėra derinimas. Būtų keista, jei bandytume lįsti į savo vaikų smegenis ir kontroliuoti jų mintis. Tai nebūtų meilė. Jis mus sukūrė tobulus, ir nori, kad džiaugtumės jo vaikų laisve. Jis mumis nerealiai pasitiki, net kai mes vaikštom šunkeliais. Jis kviečia į savo namus, į savo karalystę, tačiau nori, kad mes patys atrastume kelią ir per tai išmoktume mylėti. Tas kelias yra sunkus ir skausmingas, deja, bet Tėvas nori, kad mes pažintume patys, kas yra teisinga, o už savo klaidas mokėtume tam, kad iš jų mokytumės. Jis mums padeda, tačiau atskleidžia tik tiek, kad būtų pakankamai vietos mums ieškoti patiems. Tai tiek mano pamąstymų šiam kartui.
Jonas
2008-12-22 20:37:41
Mielieji, savo ŽMOGIŠKOJO EGO PROTO suvokimu apie DIEVĄ LABAI KLAIDINGĄ suvokimą žmogus, per kartų kartas, gavo iš pilno KLAIDINIMŲ apie DIEVĄ SENOJO TESTAMENTO, o taip pat Jėzaus mokymų apie Dievą iškraipymų iš NAUJOJO TESTAMENTO.
Tikrovė ir TIESA ne tokia, kad yra DIEVAS, kurio ABSOLIUTI DAUGUMA, NE TIK LIETUVOJE, BET VISOJE ŽMONIJOJE, BET Dievas yra ne oras, ne rūkas, ne kalnai, ne vanduo, ne karvė, bet ASMUO, IŠ KURIO PASKLINDA TIK MEILĖ, IR NIEKAS DAUGIAU. Ir būtent TOKS Dievas YRA TĖVAS. Bet žmogus, ir TOLIAU KLAIDINAMAS, ir nedrįsta pavadinti DIEVO - MANO TĖVAS. TAIP, jis bijo pavadinti šitaip savo TARIAMĄ Dievą. Jis BIJO psakyti KRISTAUS TĖVAS yra MANO TĖVAS. Ir tavo Tėvas, ir visų TAS PATS Tėvas.
Ši BAIMĖ - tai tūkstančių metų žmonijos KUPRA, kurią ji nešiojasi ATSTŪMUSI TĖVO MEILĘ IR ŠVIESĄ SAVO LAISVA VALIA, ir vietoje GYVOS meilės pasirinkusi klystkelius, kurie ir atvedė į tokias klaidingas sampratas apie Dievą. TOKIE ŽMONĖS YRA BE TĖVO. Todėl ir BE DIEVO.
O juk jie valdo valstybes, valdo politiką, ekonomiką. jIE KURIA MOKYMO PROGRAMAS, AUKLĖJA VAIKUS. Ir tą daro be Dievo. Būtent dėl to yra BAŽMNYČIOS BE DIEVO, KRIŠKČIONYBĖS SEKTOS - KATALIKŲ, PROTESTANTŲ, PRAVOSLAVŲ, IR DABARTINĖS NAUJOJO AMŽIAUS, KAIP TIKĖJIMO ŽODOS, TIESOS ŽODIS IR T.T. - IRGI BE DIEVO. Dėl to jos yra NEGYVOS IR REMIASI RITUALAIS IR DOGMOMIS, TAIP PAT NEGYVOMIS. Dėl to kariuomenėse yra kapelionai, KURIE TAIP PAT YRA BE DIEVO, išlydintys kareivius žudyti kitus savo sielos brolius ir seses - TĖVO VAIKUS, KURIUOSE YRA TĖVO DALELĖ-DVASIA.
Nė vienas kapelionas negalėtų būti kariuomenėje BŪDAMAS SU DIEVU. Tik BE Dievo jis gali daryti tokius prieš Tėvo valią darbus - tamsos darbus, dėl kurių jam bus tikrai GĖDA PO PRISIKĖLIMO,KADA JAM BUS PARODYTAS JO DABARTINIS GYVENIMAS URANTIJOJE.
Dėl to, kad Tėvo nėra atradę žmonės, todėl dėl jų PASĄMONINĖS baimės sukeliami karai tarp valstybių ar tautų, tarp religijų ar nusikaltėlių bandų, vykdomi nusikaltimai, ekonomika pasiglemžia, praryja kompanijas ir užima vis didesnes rinkas, o dabar net pasaulio visą erdvę.
Ir palaipsniui BE TĖVO, BET SU DIEVO VARDU LŪPOSE, prieinamas liepto galas, kada prasidės GRIŪTIS visame pasaulyje, kada nebebus metalo, kuris yra šiandieninės ekonomikos duona, ne nafta, bet metalas, kada nebebus metalo, nes pasaulį vis labiau atveda į aklavietę visi tokie, kurie vis lūpomis sako DIEVAS, DIEVAS, DIEVAS, patys nesuvokdami KAS YRA TAI, KĄ TARIA JŲ LŪPOS, NES NEPATIRIA TĖVO ASMENS MEILĖS VIRPĖJIMO SAVYJE, KAD PAKEISTŲ VISĄ SAVO GYVEMIMĄ TĖVO LABUI. IR TIK TADA PALAIPSNIUI SUSIREGULIUOTŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI, NES JIE BŪTŲ GRINDŽIAMI VIEN TIK TĖVO MEILE VISUOSE PASAULIO KRAŠTUOSE IR VISOSE VEIKLOS SFEROSE.
Tačiau klaidingi šaltiniai ir AKLI dvasiniai vedliai, piršdami NUASMENINTĄ DIEVĄ, O NE TĖVĄ, patys nežino, kur JIE atvedė žmoniją.
Ir dabar patys nebežino, kaip iš šitos padėties rasti išėjimą. Ir šitas išėjimas iš BŪSIMOSIOS KRIZĖS, KURI DAR TIK DARO UŽUOMINAS APIE SAVE, JOS DAR IR ARTI NĖRA, APIMS VISĄ PASAULĮ, BUS MATOMAS TIK TIEMS, KURIE ATRAS TĖVĄ, NES TIK TADA JIE PATIRS TĖVO MEILĘ IR PRADĖS GYVENTI TĖVO VALIOS VYKDYMU NUOLAT. Tik tada jie pertvarkys politiką, ekonomiką, švietimą, ir šeimą Tėvo meilės pagrindu. Ir tą darys IŠ MEILĖS.
DIEVAS - TAI TIK ŽMOGAUS SUGALVOTAS ŽODIS, KURIS APĖMĖ IR APIMA TOKIAS SAMPRATAS, KURIOS IŠREIŠKIA TAI, KAS GRAŽIAUSIA, KAS KILNIAUSIA, KAS STIPRIAUSIA, KAS STEBUKLINGA IR ŽMOGUI NESUPRANTAMA.
Žmogus, pats nesuprasdamas daugybės gamtos gyvenimo, žmogaus gyvenimo patyrimų, ir nesugebėdamas jų paaiškinti, pamatyti priežasties-veiksmo-pasekmės dėsnio veikimą aplinkoje, nesuprasdamas, kad yra kūrinijos šeima, kad yra gyvi ryšiai tarp visos kūrinijos segmentų, bet jausdamas tam tikrus impulsus iš vidaus, ir nežinodamas, kad jie sklinda iš PAGALBINIŲ PROTO DVASIŲ - INTUICIJOS, DRĄSOS, ŽINIŲ, SUPRATIMO, PATARIMO, GARBINIMO, IR IŠMINTIES - pats pradėjo savo nesuprastus dalykus priskirti kažkam STIPRESNIAM NEGU JIS. Per ŠIMTUS TŪKSTANČIŲ METŲ EVOLIUCIJOS jis priėjo prie žodžio DIEVAS vartojimo, net nesuprasdamas, KAS JIS.
Tačiau nepriklausomai nuo to, ar žmogus suprato, ar ne, VEIKĖ VISOJE KŪRINIJOJE TRYS ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS - PIRMASIS ŠALTINIS IR CENTRAS,VISUOTINIS TĖVAS, ANTRASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, AMŽINASIS SŪNUS-KŪRINIJOS MOTINA-KŪRINIJOS BROLIS, IR TREČIASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, BEGALINĖ DVASIA-KŪRINIJOS MOTINA-KŪRINIJOS SESĖ.
Ir visi Jie YRA REALŪS TRYS ATSKIRI IR VIENINTELIAI ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS, VISADA ESANTYS VIENA DVASIOJE IR AMŽINI SAVO PRAEITYJE IR ATEITYJE, IR VISKAS PRASIDEDA TIK IŠ JŲ.
Ir TIK JIE TRYS SUDARO TĄ, KĄ ŽMOGUS, ŠITO NESUPRASDAMAS, ĮVARDINO ŽODŽIU DIEVAS.
Tai buvo žmogaus evoliucinis AUGIMAS religinėje sferoje, kada jis nuo pagoniškojo dievo perėjo prie ABSTRAKTAUS DVASINIO DIEVO.
Tačiau dabar, kada Jėzuas mokymai du tūkstančius metų kraipė, lankstė Naujasis Testamentas, ir toliau laikytis PAGONIŠKAI NUASMENINTO DIEVO sampratos yra ŽMOGAUS EVOLIUCINIO DVASINIO ŽINGSNIO NUO AUKŠTESNIO LAIPTELIO STATYMAS ANT ŽEMESNIO.
O tai prieš TĖVO VALIĄ, KURIS MUMS NURODO - BŪKITE TOBULI, NET IR TOKIE TOBULI, KOKS TOBULAS ESU AŠ. Tą nurodo Rojaus Trejybės Pirmasis Šaltinis ir Centras - TĖVAS, ASMEMUO IR ASMENYBĖ, KURI PATI KURDAMA ASMENIS IR ASMENYBES, NET BUDAMA ASMENYBĖS ŠALTINIS VISAI KŪRINIJAI, NEGALI BŪTI MAŽIAU NEGU ASMENYBĖ, NES TADA NESUKURTŲ KITŲ ASMENYBIŲ. TODĖL IR DIEVAS NEGALI BŪTI TIK ABSTRAKCIJA, TIK SĄVOKA, TIK ABSOLIUTAS, JIS TURI BŪTI MYLINTIS IR KURIANTIS IŠ MEILĖS ASMUO-ASMENYBĖ: TĖVAS-MOTINA-BROLIS-SESUO, KĄ IR SUDARO VISI TRYS, IR TIK ŠIE TRYS ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS - Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, ir Begalinė Dvasia-Motina-Sesė.
Ir tik su asmeniu Dievu - TĖVU - galima bendrauti NET ŽEMIAUSIO KOSMINIO STATUSO ASMENIUI-ASMENYBEI - ŽMOGUI.
Jeigu Dievas taip ir liktų TIK NUASMENINTAS DIEVAS, KOKS BUVO IKI ŠIOL, tai jis net TURĖTŲ būtų MAŽESNIS UŽ ŽMOGŲ, NES ŽMOGUS JAU NUO PAT GIMIMO YRA ASMUO-ASMENYBĖ. Tada išeitų, kad TOKS DIEVAS yra mažesnis savo statusu už ką tik gimusį kūdikį.
Būtent TOKIO DIEVO NĖRA IR BŪTI NEGALI.
Ir tokiu DIEVO įvardijimu žmogus save ATSKYRĖ IR NUTOLINO NUO PATIES GYVOJO DIEVO.
IŠ KARTO JIS PASTATĖ SIENĄ, NEĮVEIKIAMĄ SIENĄ, KAD IŠ DIEVO REIKIA DAR PRAŠYTI MALONĖS, TARSI JIS SAVAIME NESUTEIKTŲ MALONĖS KIEKVIENAM, TARSI DIEVAS, KAIP IŠLEPINTAS VAIKAS, TURĖTŲ KAPRIZŲ, KAD VIENAM MALONĘ SUTEIKIA, O IŠ KITO, UŽPYKĘS, ATIMA, IR TAS ŽMOGUS JAU NEBETENKA MALONĖS, VIENĄ APIBERIA TURTAIS, O KITAM TURTUS SUNAIKINA, DAR KITAM SIUNČIA VIEN TIK KANČIAS.
Tokio Dievo NĖRA. Yra trys mylintys Rojaus Trejybės Asmenys - Tėvas, Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis, ir Begalinė Dvasia-Motina-Sesė, kurie nepaliaujamai, kas akimirksnį, dalina VIEN TIK MEILĘ, VIEN TIK MALONĘ, ir visiems VIENODAI. Ir iš jų prašyti nereikia NIEKO, NES JIE JAU YRA SUTEIKĘ VISKĄ.
Tai sužmoginto DIEVO IR TOKIO NEEGZISTUOJANČIO DIEVO samprata.
BŪTENT DĖL TO AŠ JUMS IR SAKAU, KAD YRA NE ABSTRAKTUS DIEVAS, YRA TRYS ROJAUS TREJYBĖS ASMENYS, KURIANTYS IR TVARKANTYS VISĄ KŪRINIJĄ, VISĄ ENERGIJĄ, IR NEGALINTYS VEIKTI VIENAS BE KITO PER VISĄ AMŽINYBĘ. JIE TRYS YRA DIEVAS.
Ir TĖVĄ gali atrasti savyje KIEKVIENAS, NES TĖVO FRAGMENTAS-DVASIA-MINTIES DERINTOJAS, NUO PIRMOJO VAIKO MORALINIO SPRENDIMO APSIGYVENA VAIKO PROTE. Ir būtent ASMENIO DIEVO-TĖVO DVASIA-MINITES DERINTOJAS IR SIEKIA UŽMEGZTI GYVĄ RYŠĮ SU ŽMOGUMI NUO PAT VAIKYSTĖS, PER VISĄ MIRTINOGOJO GYVENIMĄ, IR ATVERTI IR VYSTYTI ŽMOGAUS SIELĄ. Ir vien tik dėl to mes galie išgirsti ir Tėvo mokymus, ir patirti JO meilę, ir GIMTI IŠ DVASIOS, IR MYLĖTI VISUS, IR VIENODAI, NES TĖVAS MUMS, VISIEMS, JAU ŠITĄ MALONINGĄ DOVANĄ YRA SUTEIKĘS.
TEREIKIA TIK MUMS ATIGRĘŽTI Į SAVO VIDŲ IR JAME ATRASTI TĖVĄ, PER GYVĄ RYŠĮ SU JO DVASIA, ESANČIA MŪSŲ PROTE, IR ŠITA, JAU SUTEiKTA MALONE IŠ TĖVO, GYVENTI KASDIEN.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2008-12-22 18:27:36
Jei labai reikės, Saulius ištrins. Nieko nėra paprasčiau. O aš, kaip sakiau, nekalbu nei bažnyčios vardu, nei tėtušio, nei močiutės. Atsiprašau, neturiu net kur tavęs pakviesti, neturiu nei savo svetainės, nei parapijos katalikų būrelio. Vistiek geros dienos, Rimantai :)
Jonas
2008-12-22 10:43:46
Rimantai, o kaip jums galima sutrukdyti? Juk vedamiems iš vidaus jums jokie trukdžiai nebaisūs.
Anupras
2008-12-22 12:06:53
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.