Forumas: temos peržiūra
Kaip reikėtų skleisti URANTIJOS knygą?
Viename rusiškame tinlalapyje radau vieno amerikiečio filosofijos istoriko analitinį straipsnį, kuriame jis kelia klausimą kaip mes turėtume skleisti URANTIJOS knygą. Ir pats atsako , kad dėl JĖZAUS evangelijos DIEVO tėvystės- žmonių brolystės abejonių nekyla, mes ją turėtume skleisti visa širdimi. Bet ar lygiai taip drasiai mes turėtume skleisti ir pačią knygą ir tai kas joje yra išdėstyta. O man kyla dar ir toks klausimas kaip skleisti ją žmogui, kuris teigia kad netiki niekuo iš viso tuo labiau kai tas žmogus yra tavo vyras ar žmona.
rimantas
2005-11-28 10:26:37
Komentarai
Dvasinio mokytojo.rimantas ( Kaunas )
2008-12-16 16:35:12
Mielas Jonai, man labai sunku tai rašyti, tačiau čia griežtai tau prieštarauju. Krizės, taip aš prieš du metus išgyvenau didelę krizę, tačiau tu manai, kad šis patyrimas yra blogas? Taip, buvo didelė grėsmė įsileisti į save neapykantą, labai kovojau su tuo ir man pavyko. Tai tikrai didelis mano laimėjimas ir aš tuo didžiuojuosi, mano neapgalvotas poelgis, taip jis kvailas, jis beviltiškumo šauksmas buvo. Tačiau šis šauksmas buvo išgirstas. Yra paprastas posakis už vieną muštą duoda dešimt nemuštų. Šiuo metu mano supratimas, kaip gali jaustis žmogus įvairiuose situacijose labai išaugo ir patikėk, to neišmąstysi to nepatyrusio žmogaus protu. Tačiau tu teisus apie religinį kalėjimą, nors tik iš dalies. Nežinau ar sugebėsiu perteikti suprantamai, po bandymo nusižudyti, po to kai pradėjau į gyvenimą žiūrėti atsipalaidavusi, nebijoti jo padarinių aš lyg ir išsilaisvinau, nebebuvo baimių. Atsitiko taip, kad nustojau bijoti atrodyti kvaila, to pasekoje pradėjau elgtis nuoširdžiai, dėl baimės nebuvimo beveik nustojau meluoti, sakau beveik, nes bandžiau visiškai nemeluoti, bet buvo situacijų kur negalėjau sakyti tiesos, ar tai blogai Jonai, kam aš tuo kenkiu. 100 procentų su tavimi sutinku dėl meilės, ji svarbiausia, ji nėra tik meilė žmogui, tačiau jei nemylėsi žmogaus vargu ar sugebėsi pajusti ir kitą, aukštesnę meilę. Dvasinis kalėjmas, kai tikėjimas lydimas yra baimės. Nekenčiu baimės, visą gyvenimą su ja kovoju, tai pats blogiausias patarėjas.
Su pagarba Jolanta
Jolanta
2008-12-16 17:29:40
Ar aš rašiau , kad reikia, kad suprastų.Aš rašiau , kad nesupras tavo veiksmų o tu kitaip elgtis jau negalėsi ir jie būtent laikys tavo veiksmus nepagarba ir nemeile.Pasipriešinimo yra sulaukiama ne iš sielos, bet būtent iš gyvulinio proto. Suprasti imsi tu , kodėl nesupranta ir matysi ar verta iš viso su jais bendrauti apie tai apie ką tau norisi bendrauti.Bet toje citatoje dar parašyta, kad net matysi nebendravęs verta ar ne apie tai kalbėti net pirmą kartą žmogų pamatęs.Dar šitame forume visą laiką kalbama , ką reikia daryti ,kad tą pradėtum patirti ir tai pradėtum matyti pats. Juk kalbėjimas kito kalba nereiškia prisitaikymo ar pataikavimo jam,ar užgaidų tenkinimo ir kalbėjimo ir sakymo to ką jis ir nori išgirsti. Tai pati ir gali pasakyti sau kuriam dvasinio kelio etape ir esi iš savo reakcijos į kitų pasisakymus.O koks čia Algimanto vaidmuo , man asmeniškai kaip materialaus dar turinčio materialų kūną mokytojo vaidmuo. Jau nuėjusio labai didelį kelio gabalą su ir su didele kantrybę vis sakančio ir mokančio , kad tiek gali nueiti kiekvienas iš mūsų, nes Tėvui išrinktųjų nėra.
rimantas ( Kaunas )
2008-12-16 16:32:41
Ačiū mielas Rimantai, daug maloniau būti tarp draugų, na per drąsu taip rašyti, bet kito žodžio neparinkau. Nesuprask blogai, aš nekritikuoju tavo dvasinės patirties, bet pati bandau suprasti. Turiu keletą klausimų
1. Kam reikia, kad visi suprastų tave, ką tai duos tavo augime, nes, kaip tu sakai gyvuliškos sielos žmogui tikrai nieko neduos, nes, eilinė mama žino, kad jeigu vaikui sakysi, kad tu blogas nieko kito neiššauksi kaip tik dar blogesnį elgesį. Kita vertus tavo atsiųstoje citatoje buvo parašyta, kad pažengusiems dvasiniu keliu žmonėms bus duota dovana suprasti kitą sielą ir bendrauti tos kitos sielos kalba, kad nesusilauktum didelio pasipriešinimo, pagalvok, kiek iš čia esančių turi tokią dovaną, tai gali parodyti, kurioje dvasinio ieškojimo vietoje yra.
2. Jei knyga nėra garbinimo objektas, o jos mokymai tik pagalbinė priemonė, mano gyvuliškasis protas nesugeba suvokti, bet labai nori, koks čia Algimanto vaidmuo. Būčiau labai dėkinga, kad man atsakytum į šį klausimą.
Su meile Jolanya
Jolanta,
2008-12-16 16:00:00
Miela Irena,nuolankiai lenkiu galvą prieš Jus. Žodžiai negali išreikšti dėkingumo, galiu pasakyti tik nuoširdų ačiū.
Su didele meile Jolanta
Jolanta
2008-12-16 16:08:24
Na mano šeimyninė padėtis turint omenyje santuoka yra tokia aš išsiskyręs.Bet tema juk ne apie tai.Į ką tu radai užuominą Jolanta, argi aš užvedžiau temą apie tai kas yra vadinama santuokos institutu.Tai grynai žemiška institucija.Kai aš rašiau ar visi tave supras, aš neturėjau omenyje konkrečių žmonių ir būtent sutuoktinių, nors visos santuokų iširimo priežastys yra dvasinės , kaip ir VISOS kitos mūsų žemiškos krizės, kokios jos bebūtų ir kur jos bebūtų ,ar politikoje ,ar versle ,ar valdžioje, ar darbe, ar šeimoje ,ar mokykloje ir kaip matosi jos bus dar ilgai.Ir jokie psichologai jų neišspręs tuo labiau kunigai ,jeigu jiems patiems reikia psichologų pagalbos ir jeigu einant į kunigus jiems reikia praeiti psichologinį testą , kas yra visiška kvailystė ir neišmanymas.Čia tas pats kaip iš ryto pagirias gydytis alkoholiu.
rimantas ( Kaunas )
2008-12-16 15:58:47
Rimantai, atsiprašau labai, o tu vedęs? Paklausiau todėl kad tu užvedei šią temą ir joje tarsi radau užuominų.
Jonas
2008-12-16 13:09:57
Truputį ir aš įsiterpsiu.Miela Jolantą,aš jau sakiau apie savo dvasines paješkas,kurie truko kelis dešimtmečius,perskaičiau daug knygų,tame tarpe ir Aivanovo knygas,per patirtį priėjau šiokių tokių išvadų.
Savo pamąstymuose tu dažnai akcentuoji į gėrį ir blogį,save laikai bloga.O kodel tu bijai suklysti?Nesuklydusi,kaip tu sužinosi kas yra gerai,o kas yra blogai?Kokiu būdu tu įgysi patirtį?
Asmeniškai aš įsiaiškinau tokį dalyką,kad blogų žmonių nėra,savajame netrumpame gyvenime aš sutikau tik tai Angelus,kurie padėjo mano dvasiniam augimui.Net ir šio forumo oponentai ir bendraminčiai tarnauja mano dvasiniam augimui.Ir dar;patarčiau niekada nesakyti niekada.Nes auga suvokimas keičiasi mąstymas,nes kas vakar man atrodė kaip tiesą,šiandieną atrodo kaip atgyvena.
Dvasinių tiesų ieškančiajam,šiame laikmetyje,be galo yra sudėtinga susigaudyti.Prirašyta aibės knygų,priviso visokio plauko parapsichologų,ekstrasensų ir t.t.beveik viską ant savęs išbandžiau.Ir man,viskas galvoje susijaukė,užsisuko joje "sugedusios plokštelės".Ir štai,vieną dieną mano gyvenime atsirado Urantijos knyga.Pamėginus ją paskaityti,pamaniau,kad galutinai nuo proto nušoksiu.Pasidėjau ją ir išvažiavau į Vokietiją.Bet parvažiavisi,neturėjau ramybės,kol vel nepradėjau jos skaityti.Pradėjau dalyvauti forume,sąmbūriuose,kolektyvinėje maldoje.Iš pradžių nebuvo lengva man,nei su manimi.Todel dar kartą dėkoju visiems tiems,kurie turėjo su manimi kantrybės.Pagaliau radau tiesiausia kelią,suradau Tėvą taip arti,susipažinau su Rojaus Trejybe.
Mano mąnymu visų tų,prirašytų knygų autoriai pasidalino savo asmenine patirtimi.Naujokui tai bruzgynai,kuriuose labai susibraižai.Yra tokių knygų,kurių autoriai priima Dangiškuosius diktavimus.Tikiu,kad Dangiškos Būtybės mūsų žemiečių atžvilgiu yra geranoriškos,bet Joms be galo sunku surasti švarius laidininkus,neužterštą kanalą,pasekmėje,tie diktavimai gaunasi atskiesti,iškreipti asmeniniais laidininkų pasamoniniais
teršalais.
Aš patikėjau unikalių Urantijos knygos atsiradimu.Taip pat tikiu,kad mūsų planetos gyventojų sąmonė pribrendo priimti šį naujajį,penktajį,epochinį apreiškimą.
Visą gyvenimą tikėjau maldos galia.Kantria maldos galia.
Tokie Algimanto pamokymai,kaip bendravimas su Tėvu,po to su visa Rojaus Trejybe iš esmės pakeitė mano gyvenimą.Visai kitokiom akim žiūriu įgyvenimą,į aplinkinius,iš savo aplinkos šąlinu sąvanaudžius žmones,nenustodama už juos melstis,ir jaučiu,kaip rimsta sieloje audros,palengva keičiasi charakteris.
Tai tokia šiuo metu mano patirtis.Miela Jolanta,gal ką nors naudingo ir sau surasi toje mano išpažintyje.
Linkiu viso ko geriausio.
Su meile
IRENA
2008-12-16 13:39:26
Mielas Rimantai, aš negalvojau, kad ši svetainė yra tik Urantijos knygos garbintojams. Kaip suprantu esu švelniai iš čia išprašoma. Į jūsų šventovę nedrįsčiau įžengti ir kalbėti nepritariančiai, gerbiu kiekvieno žmogaus šventovę, tačiau čia yra internetas, prieinamas visiems norintiems, todėl turiu teisę čia būti. Urantijos knygos aš nepeikiu, nepeikiu jos pačios idėjos, gerbiu žmones kurie ją skaito, tik gali man pasakyti, kodėl turėčiau nutylėti tai, kas man atrodo nėra gerai. gal aš klystu, bet manau. kad visur prirašau, kad tai tik mano nuomonė ir tau esu dėkinga už pasisakymus, daug naujų minčių išgirdau. Tačiau gėriu dažnai nori pasinaudoti ir blogis, turiu tokią baimę, tai viena iš priežasčių kodėl aš dar vis čia. Tu teisus, temos turi pavadinimus, tik manau, kad visuose jos yra nagrinėjama gėrio ir blogio santykis. Ar svarbu ar paminėsime žodį karas, Urantijos knyga ir t.t. ko verti tie žodžiai atskirai, jei nepaliesime juose gėrio ir blogio. Bent aš taip manau.
Su meile Jolanta
Jolanta
2008-12-16 11:36:53
Ar kvietimas susipažinti su Urantijos Knyga yra išprašymas iš jos svetainės.Ir kur aš sakiau kad ši svetainė yra tik Urantijos Knygos garbintojams , jeigu tokių kaip tokių yra, ar yra siūloma kviečiama ją garbinti.Aš gi jau sakiau , kad Urantijos Knyga nėra nauja religija ,o tie kas bando su ja susipažinti nėra religinė bendruomenė ,susispietusi aplink knygą kaip fetišą , kurį reikėtų garbinti.Nors taip gali atsitikti, nuo šito mes neapsaugoti, kad paversti ją garbinimo objektu. Kaip jau ne kartą istorijos eigoje yra atsitikę , lygiai taip padarėme ir Jėzų garbinimo objektu.Knyga yra tik pagalbinė priemonė, bet knyga knygai nelygi. Viena yra knyga.Kita turi tik knygos materialią formą , bet yra apreiškimas.Ir šitą pamato siela. Kaip ir Jėzus buvo apreiškimas nors ir turėjo materialų kūną. O dabar pamastyk pasamprotauk savyje, kas tavyje suprato, ir įsižeidė , kad esi iš čia išprašoma.Juk skaitei Aivanovo knygą , kur pati sakei jis atskleidė kaip auga siela ,auga vystosi iki dvasios lygio,ir siela daugiau vis ima perimti dvasios savybių , ne gyvulinio proto savybių, net iki susiliejimo su dvasia ,tai kaip gi reškiasi žmogus tuomet , kai jame auga siela. Dar kartą tą knygą pastudijuk giliau. Aš jau tau rašiau ar visi supras tave , kai tavo veiksmai bus paremti sielos protu aukštesne išmintimi ir meile ir dvasingumu ,tu juk tampi panašesnė į kūrėją, ar supras tie , kurie dar šitaip neauga,dar yra miegantys ir nepabudę ir negi tu jų visų lauksi kol jie pabus.Nepabudę nėra ieškantys jų siela dar nepažadinta.
rimantas ( Kaunas )
2008-12-16 12:36:33
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Informacija atspausdinta iš interneto svetainės www.urantija.lt.