Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Kaip reikėtų skleisti URANTIJOS knygą?

Viename rusiškame tinlalapyje radau vieno amerikiečio filosofijos istoriko analitinį straipsnį, kuriame jis kelia klausimą kaip mes turėtume skleisti URANTIJOS knygą. Ir pats atsako , kad dėl JĖZAUS evangelijos DIEVO tėvystės- žmonių brolystės abejonių nekyla, mes ją turėtume skleisti visa širdimi. Bet ar lygiai taip drasiai mes turėtume skleisti ir pačią knygą ir tai kas joje yra išdėstyta. O man kyla dar ir toks klausimas kaip skleisti ją žmogui, kuris teigia kad netiki niekuo iš viso tuo labiau kai tas žmogus yra tavo vyras ar žmona.


rimantas
2005-11-28 10:26:37

Komentarai

Mielas Algimantai, nemeluok, neklaidink žmonių.
Jei tu pats negali mylėti Dievo ar neturi su juo santykio, tai ir be tavęs yra žmonių, kurie gali mylėti ir myli Dievą, ir jiems Dievas nėra abstrakcija. Jei tau Dievas yra abstrakcija, tai yra tavo toks matymas. O kad tavo "tėvas" nėra Dievas, štai ir pats pagaliau prisipažinai. Spėju, kad neužilgo tau ir pats žodis "dievas" taps nepakenčiamas, jau matosi tokių ženklų. Tada gal pradėsi kovoti prieš Dievą atvirai, jei tavo maskuotės bus neveiksmingos. Dievas Tėvas ir taviškis melo tėvas nėra vienas ir tas pats, mielas Algimantai.
Apie meilę tu suoki daug ir saldžiai, tačiau ta meilė ir brolystė, deja, yra tik fikcija. Ir nors kai kuriuose atskiruose tavo žodžiuose ir sakiniuose yra tiesos, ji praranda savo prasmę.
Tu atrodai pilnas užslėpto pykčio ir neapykantos, Algimantai. Ji karts nu karto vis prasiveržia tai šen, tai ten, kartais net prieš save, kaip minėjai temoje apie savižudybę. Man gaila tavęs...
Aš manau, kad Dievas savo valią perteikia per malonę, tai yra kaip dovana, jei žmogus su ja sutinka, ir kaip prievolė, jei nesutinka. Žmogus gali ir turi prašyti Dievo malonės suvokti jo valią. Jis kažkuria prasme rizikuoja, nes toji valia ne visuomet gali pasirodyti maloni. Jėzui irgi nebuvo malonu mirti.

Jonas
2008-12-22 10:03:10



Jonai, o kieno čia svetainė. Ar tapimo krikščionimi. Čia Urantijos Knygos svetainė. Ne Biblijos ar katalikų katekizmo.Tu gi pats sakei , kad neskleidi Urantijos Knygos , tai ką tuomet skleidi.Kai reikės to ,ką skleidi , tai ir nueisiu ten ,į tą internetinę svetainę ,ar ateisiu į parapijos katalikų būrelį.O dabar būk tu žmogus pagaliau ,netrukdyk.

rimantas ( Kaunas )
2008-12-22 10:29:53



Mielieji, nei Augustino, nei kitų mokymai negali vesti dvsios vaisių tol, kol pats žmogus NEATRANDA TĖVO SAVYJE.
DIEVO mylėti NEGALI NIEKAS. Nėra tokio tvarinio, kūrinijoje kuris MYLĖTŲ DIEVĄ.
Dievas yra ABSTRAKCIJA. ABSTRAKCIJOS MYLĖTI NEĮMNOMA, KAD IR KAIP KAS TĄ NORĖTŲ TEIGTI.
Tačiau abstakcijos bijoti TIKRAI GALI žmogaus GYVULINIS PROTAS. Todėl ir atsirado, dėl tokio, pilno baimės, žmogaus proto šviesos iškraipymai, kuriuose įsivyravo, ir dabar dar vyrauja, KERŠTINGAS IR BAUDŽIANTIS, IR TUO SUŽMOGINTAS, KAŽKOKS NEEGZISTUOJANTIS DIEVAS-buhalteris, skaičiuojantis kiekvieno nuodėmes, ir baudžiantis už jas.
TOKIO DIEVA NEBUVO, NĖRA, IR BŪTI NEGALI.
Kad tokia klaidinga samprata būtų ištaisyta, nes ji žmogų veda iš esmės TOLYN NUO GĖRIO IR MEILĖS, dėl to žmonėms buvo perteikta TĖVO ASMENS samprata.
Tačiau ir ji keitėsi, nuo Izraerlio Tėvo, nuo žydų išrintosios tausos Tėvo, iki KIEKVIENO, IR PAGONIO TĖVO.
Šitokio Dievo pažinimo pradėjo mokyti Jėzus.

Tačiau šito MAŽA. TODĖL BUVO URANTIJOS KNYGOS apreiškime, kaip ir Jėzaus Kristaus apreiškime KALBU JUMS VĖL, apreikšta, kad TĖVĄ reikia ATRASTI SAVYJE. NE DIEVĄ, BET MYLINTĮ TĖVĄ.
Ir tik tada žmogus gali GIMTI IŠ DVASIOS IR MYLĖTI VISUS VIENODAI BE JOKIO SKIRTUMO ar tai bus SAVAS vaikas, ar net koks ŽUDIKAS, nes šitoji meilė yra IŠ TĖVO. Ji nėra žmogaus IŠMOKTA pamoka - reikia mylėti, reikia mylėti, reIkia mylėti.
MEILĖS NEIŠMOKSTAMA.
TIK ATRADUS TĖVĄ SAVYJE TĖVO MEILĖ PASIIMAMA IŠ JAM ATSIVĖRUSIOS GYVOS SIELOS GELMĖS IR ŽMOGUS JAUČIA MEILĘ VISADA IR VISUR, IR VISIEMS VIENODAI, NES TĖVAS YRA MEILĖS ŠALTINIS, O JAM ATSIVĖRUS JO GYVI MEILĖS VIRPESIAI IR PRIPILDO GYVĄ SIELĄ ŠITAIS GYVAIS MEILĖS VIRPESIAIS. Ir tik TADA ir tik TODĖL žmogus PATIRIA meilę savyje.
Ir tik TOKS žmogus yra ATRADĘS TĖVĄ SAVYJE.
Ir jis nustoja BIJOTI TĖVO, JIS DIEVĄ JAU PAŽĮSTA IR PATIRA KAIP ASMENĮ - MYLINTĮ TĖVĄ.
Ir tik tada visi žmonės tokiam žmogui tampa ARTIMI SIELOS BROLIAI IR SESĖS, SUVIENYTI TĖVE IR PER TĖVĄ.
Ir tokiam žmogui nebereikia nė vieno NEIGIAMO IŠ DEŠIMTIES ĮSAKYMŲ, KURIE NIEKADA NEATVES ŽMOGAUS PRIE TĖVO.
Dabar toks žmogus pats vadovaujasi KŪRINIJOS VIENINTLEIU įstatymu - TĖVO MEILĖS, NES JIS KITAIP NEBEGALI GYVENTI.
IR TOKIAM ŽMOGUI NEBEREIKIA SAKYTI, TURĖK VIENĄ DIEVĄ. Toks žmogus gyvena Tėvu, Juo kvėpuoja.Tokiam žmogui nebeįmanoma NEMYLĖTI, NES JIS GYVENA TĖVO MEILĖS VIRPESIAIS KASDIEN IR VISUR, KUR BEEITŲ.
O visi draudžiantieji įsakymai, ar valstybės įstatymai, ar nurodymai iš viso rodo BARBARO LYGIO VISUOMENĘ.
Ir kas tiko barbarams, tas visikšai NEBETINKA šiuolaikiniam žmogui, kuris gyvena Tėvo meilės vienu vieninteliu įstatymu.
IR BŪTENT TOKS ŽMOGUS, ATRADĘS TĖVĄ SAVYJE, JAU ŽINOS KAIP SKLEISTI URANTIJOS KNYGĄ, nes jis jaus kitų žmonių, su kuriais bendraus, dvasinius energetinius virpesius, ir knygą skleis su MEILE. TA PAČIA MEILE, KAIP IR SKLEISDAMAS JĖZAUS EVANGELIJĄ - DIEVO TĖVYSTĘ, ŽMONIŲ BROLYSTĘ, O DABAR JAU IR VISOS KŪRINIJOS TVARINIŲ BROLYSTĘ, NE TIK ŽMONIŲ.
Tačiau vienaip jis kalbės su ATSIVĖRUSIU TĖVUI IR JĮ ATRADUSIU SAVYJE SIELOS BROLIU AR SESE, IR KITAIP SU TĖVO DAR NEATRADUSIU. Bet abiem atvejais tą jis darys tais pačiais Tėvo meilės virpesiais, nors ir kalbėdamas materialius KITOKIUS žodžius, TINKAMUS TIK TAM ŽMOGUI.
Todėl nei Urantijos Knygai skleisti, nei Jėzaus evangelijai skeisti nėra JOKIŲ išskirtinių metodų.
Yra tik vienintelis UNIVERSALUS METODAS - nuoširdus sielos atsivėrimas Tėvui ir atsidavimas JO VEDIMUI IŠ VIDAUS.
Tai lygiai taip, kad milžiniškoje upėje laivelis būtų nešamas nesustabdomos srovės. Tai - TĖVO MEILĖS UPĖ, LAIVELIS - MYLINTIS, VISUS VIENODAI, IR, IŠ MEILĖS, NEŠANTIS TĖVO MEILĘ IR ŠVIESĄ ŽMOGUS VISIEMS TIEMS, KURIEMS JI REIKALINGA. O atsivėrusi Tėvui gyva siela ir atpažins, iš energetinių virpesių, tuos nuoširdžius Šviesos ieškotojus, kuriuos laiveliu ir atnešė Tėvo meilės upės srovė.
Nereikia kurti METODŲ, ką taip mėgsta daryti žmogiškasis ir menkesnis protas. Reikia atsiverti Tėvui ir atsiduoti Jo nešimui, kada ima veikti sielos PROTAS, kuris yra AUKŠTESNIS IR IŠMINTINGESNIS UŽ ŽMOGIŠKĄJĮ GYVULINĮ PROTĄ, nes išmintį jis ir gauna IŠ TĖVO, per ATSIVĖRIMĄ TĖVUI IR GYVĄ RYŠĮ SU JUO.
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,


Algimantas
2008-12-21 22:09:14



Kadangi tema yra kaip skleisti UK, tai aš dar kartą pasisakau, kad ne UK aš skleidžiu. Kita vertus, prašau mano komentarų nepriimti kaip bažnyčios nuomonės, nes aš savo pasisakymų nederinu su niekuo, išskyrus savo suvokimą ir sąžinę.
Yra tikėjime toks dalykas, kaip pamatinis pasirinkimas, arba pagrindinis įsakymas. Jei savo pamatiniu pasirinkimu aš pasirenku meilės įsakymą, tai visi kiti įsakymai yra tik šio pagrindinio įsakymo išskleidimas. Sąmoningas krikščionis arba kad ir nekrikščionis, tačiau pamatiniu pasirinkimu turintis meilės įsakymą, gali gyventi tik pagal jį vieną, jei jo laikysis. Dar labai seniai šv. Augustinas yra pasakęs, "Mylėk Dievą ir daryk ką nori". Jei tu esi įpratęs jausti šį moralinį dėsnį, savo veiksmus gali iškart vertinti pagal etaloną ir iškart jausi, kur tu klysti, o kur esi teisus. Tačiau moralinio dėsnio išskleidimas yra reikalingas ir galimas pagal laikmečio ir vietos aktualijas. Iš principo kiekvieną iš dešimties įsakymų galima būtų skaidyti dar smulkiau į daugelį punktų. Tik ar būtų tada didelė prasmė juos visus atsiminti ir laikytis pagal raidę? Pas žydus juk buvo, o gal ir tebėra kažkas panašaus, o tai veda į sustabarėjimą ir fariziejiškumą. Šiame pavyzdyje pirmieji 2 įsakymai pagal Mozę yra sutraukti į vieną pagal KB. Arba kiti pasikeitimai - arba pasikeitusi formuluotė, arba suglausta, arba išplėsta, tačiau esmė išlieka panaši. Jėzus, beje, nebuvo įstatymų raidės vergas, jis "naglai" gydydavo žmones per šabą, ir bardavo fariziejus už tai, kad jie išoriškai laikosi įstatymo raidės, o viduje yra pilni blogybių. Kita vertus, 10 įsakymų turbūt reikalingi kaip tam tikros gairės, nes meilės įstatymas vienu sakiniu gali būti suprantamas labai skirtingai. Bet aš asmeniškai esu už tai, kad įsakymo išskleidimas būtų kuo glaustesnis, nes tai didina sąmoningumą, o per smulkus suskirstymas atvirkščiai - jį mažina.

Jonas
2008-12-21 20:07:21



LABAI ATSIPRAŠAU , ĮVYKO SPAUSDINIMO KLAIDA
Šią savo potėmę norėčiau skirti Jonui ir Jolantai , bet gali ir kiti komentuoti .
Na jūs abu esate išmintingi , religingi ir praktikuojantys . Tai prašau pakomentuokite man ką reiškia šitoks skirtumas įvairių šaltinių apie 10 Dievo Įsakymų . Išanksto sakau AČIŪ už jūsų triūsą .
10 DIEVO ĮSAKYMŲ : Biblija ( Šv. Raštas ) Išėjimo knyga 20 skyrius , nuo 2 iki 17 eilutės
1. Neturėsi kitų dievų, tiktai MANE .
2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, Viešpats , tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
3. Nenaudosi piktam Viešpaties , savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
4. Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties , tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir pašventino.
5. Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei žemėje, kurią tau Viešpats, tavo Dievas duoda .
6. Neužmušk .
7. Nepaleistuvauk .
8. Nevok.
9. Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.
10. Negeisk savo artimo namų . Negeisk savo artimo moters , nei jo vergo, nei vergės, nei jaučio, ar asilo, ar bet ko , kas priklauso tavo artimui .
--------------------------------------------------------
Taigi , o čia 10 DIEVO ĮSAKYMŲ : pagal katalikų bažnyčios raidę ir dvasią
1. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
2. Netark Dievo vardo be reikalo.
3. Švęsk sekmadienį.
4. Gerbk savo tėvą ir motiną.
5. Nežudyk.
6. Nepaleistuvauk.
7. Nevok.
8. Nekalbėk netiesos.
9. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries.
10. Negeisk svetimo turto.


Petras
2008-12-20 21:15:43




Šią savo potėmę norėčiau skirti Jonui ir Jolantai , bet gali ir kiti komentuoti .
Na jūs abu esate išmintingi , religingi ir praktikuojantys . Tai prašau pakomentuokite man ką reiškia šitoks skirtumas įvairių šaltinių apie 10 Dievo Įsakymų . Išanksto sakau AČIŪ už jūsų triūsą .
10 DIEVO ĮSAKYMŲ : Biblija ( Šv. Raštas ) Išėjimo knyga 20 skyrius , nuo 2 iki 17 eilutės
1. Neturėsi kitų dievų, tiktai MANE .
2. Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje, čia, žemėje, ir vandenyse po žeme. Nesilenksi jiems ir negarbinsi jų, nes aš, Viešpats , tavo Dievas, esu pavydulingas Dievas, skiriantis bausmę vaikams už tėvų kaltę iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie mane atmeta, bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
3. Nenaudosi piktam Viešpaties , savo Dievo, vardo, nes Viešpats nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
4. Atmink ir švęsk šabo dieną. Šešias dienas triūsi ir dirbsi visus savo darbus, bet septintoji diena yra Viešpaties , tavo Dievo, šabas; nedirbsi jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus ar duktė, nei tavo vergas ar vergė, nei tavo galvijai, nei ateivis, gyvenantis tavo gyvenvietėse. Juk per šešias dienas Viešpats padarė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose, bet septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats septintąją dieną palaimino ir pašventino.
5. Gerbk savo tėvą ir motiną, kad ilgai gyventumei žemėje, kurią tau Viešpats, tavo Dievas duoda .
6. Neužmušk .
7. Nepaleistuvauk .
8. Nevok.
9. Neliudyk neteisingai prieš savo artimą.
10. Negeisk savo artimo namų . Negeisk savo artimo moters , nei jo vergo, nei vergės, nei jaučio, ar asilo, ar bet ko , kas priklauso tavo artimui .
--------------------------------------------------------
Taigi , o čia 10 DIEVO ĮSAKYMŲ : pagal katalikų bažnyčios raidę ir dvasią
1. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
2. Netark Dievo vardo be reikalo.
3. Švęsk sekmadienį.
4. Gerbk savo tėvą ir motiną.
5. Nežudyk.
6. Nepaleistuvauk.



Petras
2008-12-20 21:09:24



Mielas Jonai, sutinku su tavimi visiškai, taip visko slaptažodis meilė, tik ją tu dėl kažko pajutai, o kitas ne. Kodėl? Kodėl vieni jaučia švelnų virpesį, kuriuo nori dalintis su aplinkiniais, o kiti to nejaučia, ir kaip to nejaučiantis gali dalintis su kitais ko pats neturi. Visų pirma savajame "aš" reikia surasti meilę, ją užauginti ir tik tada dalintis. Manau, kad tu kalbi apie tą patį, tik skirtingai suprasdami kai kuriuos išsireiškimus nesusikalbame. Kaip galima kitam duoti tai, ko neturi, tai neįmanoma. Reinkarnacija, beje kuria iki 16 atrodo amžiaus išpažino ir katalikai, sielos amžiai, jos augimas juk nuo kažko priklauso ir mano nuomone, tai priklauso nuo meilės. Manau, kad tikrai svarbiau suprasti meilės reikšmę, nei kaip ji veikia sielą. Nors jei suvoki ir vieną ir kitą tikrai nėra blogiau.
Su meile Jolanta

Jolanta
2008-12-16 18:36:29



per skubėjimą pasirašiau ypač keistai :). Anas komentaras buvo mano.

Jonas
2008-12-16 18:14:03



Ne, ne apie tai mes kalbam, Jolanta. Neužčiuopei tu dar to, o tiksliau užčiuopei visai ką kita. Tavo "aš" iš tikrųjų niekam nereikalingas, išskyrus tam pačiam tavo "aš". Paimk kaip pavyzdį savo artimiausius žmones. Reikalinga tiesiog meilė. Aš galiu pateikti per urantiečių pavyzdį, kurie yra užsiauginę savo "aš", tačiau ir skiriasi, ir gyventi kai kada nebenori, ir kuria pragarą savo šeimose (nesakau, kad visi). Apie religinį kalėjimą aš iš viso nieko nesakiau. Aš kalbėjau apie dvasinį kalėjimą, o tai visai kas kita.
Krizės patyrimas gali būti ir į naudą. Žmonės nevienodai po krizių pasikeičia. Vieni užsiaugina šarvus/kiautus/kaukes, kiti juos nusimeta. Sakoma - nuo meilės iki neapykantos vienas žingsnis.
Žmogaus dvasia gali augti turbūt geriausiai tada, kai ji yra atvira. Tačiau negali atsiverti blogiui. Čia ir yra dilema, kurią išspręsti yra sunkiausia. Slaptažodis yra MEILĖ. Tačiau svarbu, kokią prasmę tu jai suteiksi. Jei sukoncentruosi į save - praloši. Sorry, nebeturiu kada, rytoj galėsiu parašyti dar.

Jolanta
2008-12-16 18:12:51



Mielieji, skaitant pastaruosius komentarus iš įvairių temų, man kyla nelinksmos mintys. Aš matau, kad beveik visi esate paliesti didelių krizių. Kai kuriems jos praėjo, kai kuriems ne. O tie, kuriems atrodo praėjo, atrodo taip ir liko lošti tame pačiame gyvenimo kazino. Kai lošėjai susitikę ima kalbėtis, kalba sukasi irgi apie lošimą. Ir nelabai svarbu, kuris šiuo metu laimi, o kuris pralošinėja.
*
Ką aš noriu pasakyti? Ne dar daugiau knygų trūksta, ar tą pačią dar kartą perskaityti. Jūs kiekvienas sau, asmeniškai, ieškote dvasinės palaimos. Jūs kiekvienas lendate į savo vidų, tikėdamiesi ten atrasti viską, ko trūksta iki pilnos laimės. Ir kai kurie psichologai, ir psichiatrai tą siūlo, ir visokie dvasiniai mokytojai. Ieškote ir asmeninio dievo, be jokių tarpininkų. Tačiau ne to jums reikia. Jūs kiekvienas sau atsakykite į paprastą klausimą - ką jūs mylite?
Žmogui visų pirma reikia kito žmogaus. Reikia mylėti ir būti mylimam. Dievas taip pat veikia daugiausia ne tiesiogiai, o per žmones. Jei asmeninis dvasinis gyvenimas griauna šeimas, ardo meilę, neapsaugo nuo minčių apie savižudybę - kažkas, mielieji, yra ne taip. Jei beprasmybės akivaizdoje nebelieka nieko, tik lošti toliau - kažkas tikrai ne taip. Jei pats dvasinis mokytojas rimtai kalba, koks pas jį namuose pragaras ir kaip jis ilgai norėjo žudytis - mielieji, apie ką mes kalbame? Kodėl taip yra, kodėl dauguma jūsų apgaudinėja ir įkalina save?
Žmogaus gyvenimas turi prasmę tik tada, kai nėra uždarytas savyje, savo paties kalėjime. Ypač dvasiniame.

Jonas
2008-12-16 16:43:14




[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal