Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Mąstykite, mylimieji, mąstykite – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 07 25

Mano vardas Algimantas. Aš atstovauju Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – kaip Jo Ambasadorius šitai planetai – visai planetai – esu vienas šitame statuse – ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kuris buvo įsikūnijęs mūsų pasaulyje prieš du tūkstančius metų Jėzaus tapatybe, apaštalas, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas. Ruošiu Dvasinius Mokytojus, sakau dvasinius mokymus, angliškai bet kur – ir patalpoje, ir lauke – o lietuviškai per gyvąsias pamaldas. Ir dabar, jeigu klausote lietuviškai mano mokymo, reiškia, vyksta gyvosios pamaldos – vienintelėje pasaulyje – Gyvojoje Šventovėje – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Kol kas reikia pasakyti – gyvoji šventovė. Ateis laikas, kada visi garbins Kūrėją gyvai, ir Šventovė bus Šventovė, o dabar reikia pasakyti, kad ji – gyvoji – kad atskirtų žmogus nuo ritualinių bažnyčių, ritualinių mečečių, ritualinių pagodų, nuo bet kokių ritualinių maldos namų, kur reikalingas išorinis ritualas.
Mums reikia atverti savo dvasinę asmenybę. Tai yra tą tikrąjį gyventoją, Kūrėjo mums padovanotą, amžiną gyventoją, šitoje matomoje materialioje formoje, žmogaus klaidingai vadinamoje, žmogaus kūnu. Žmogus dar turi atsirasti. Kas yra dabar žmonijoje, tai nėra žmonės, tai yra gyvuliai – gyvuliai – kurie kariauja, žudo vieni kitus, pavydi, konkuruoja dėl savo postų, dėl padėties gyvenime. Tai yra gyvulio mąstymo lygmuo. Gyvuliai taip pat dalyvauja nuožmioje kovoje ir vieni kitus žudo. Žvėrys tokie yra, todėl žmonija, nepažadinusi dvasinio proto, yra gyvuliai. Tai nėra įžeidimas. Tai yra tiktai apibūdinimas, kokia yra mąstymo, o iš tikrųjų nemąstymo išraiška šitame dabartiniame dvidešimt pirmo amžiaus pasaulyje – Urantijoje. Labai liūdna tą matyti. Tuo labiau, kad yra šaltiniai, net ir iškraipantys Tikrovę, bet jie egzistuoja. Daugybė šaltinių, ir Tiesos šaltinių, nepasiekė mūsų laikų. Jau pusė milijono metų kaip žmonija buvo mokoma – mokoma – ir garbinti Tėvą, ir tarpusavyje bendrauti, o ne kariauti tarp genčių, mokomi buvo laikyti higieną, susitvarkyti su šiukšlėmis, tuo pačiu gamybos buvo mokomi. Daug kas nepasiekė mūsų laikų. Ką ten daug, kas nepasiekė! Rasės buvo išnaikintos to žvėries proto! Pati imliausia ir dvasingumu, ir žiniomis raudonoji rasė – sunaikinta! Artimiausi tolimi, tolimi palikuoniai tai ne indėnai raudonoji rasė, bet eskimai. Oranžinė rasė sunaikinta! Žalioji rasė sunaikinta! Įsivaizduokite, ne pavieniai žmonės, ištisos rasės! Mėlynoji rasė išžudyta! Liko iš šešių spalvotojų rasių tik dvi. Geltonoji – tai Azijos gyventojai – japonai, kinai – Kambodžos, Laoso gyventojai, ir indigo – negrai. Nors tai ne visiškai yra taip. Indigo tai yra tamsus, tamsus violetinis atspalvis, bet jis yra beveik juodas. Tai daugiau gali būti – net yra tokių ir juodojoje rasėje – tokių kaip violetinis atspalvis. O baltoji rasė išvis yra negrynakraujė. Tai yra susimaišymas įvairių įvairių priemaišų, įvairių liekanų. Bet yra taip, kaip yra.
Tai išlikusi rašytinė informacija – seniausia – tai yra brahmanų išmąstyti vedų raštai, rigvedų. Santrauka galima vadinti Bhagavad Gitos knygą, Krišna – Aukščiausias Dievo Asmuo, Mahabharata. Norint pažinti pusantro milijardo turinčių indų gyvenimą, šitos knygos yra būtinos studijuoti, nes indusai – jie remiasi tais šaltiniais, ir reinkarnacija, tiki reinkarnacija. Artimesnės jų tiems laikams – vedos. Keturių tūkstančių praeitis – artimesnis mums laikotarpis – yra žydų Senasis Testamentas. Talmudas tai yra, kaip taikyti tą Penkiaknygę – Torą, kurią žydai laiko, kad tai yra apreikšta Mozei. O kiti ten – Pranašų Knygos – irgi sudėti į Senajį Testamentą, jau ne visiems žydams yra ir patinkantys, ir įtikinami. Tuo tarpu Penkiatomė Mozės mokymų visiems žydams yra privaloma. Talmudas tai yra, kaip taikyti tą Senąjį Testamentą, kaip suprasti jį. Yra įvairūs aiškintojai, ir kuo ryškesnė žvaigždė to aiškintojo, tuo įtikinamesnis yra Talmudo išaiškinimas. Dar artimesnis mums yra šaltinis – Naujasis Testamentas. Apie Jėzaus gyvenimą – labai, labai nedaug. Viskas čia yra nuotrupom. Keturios evangelijos, Pauliaus laiškai, Petro laiškelis, kada jį, tarp kitko, rašė, niekas nelaikė, kad tai bus Dievo žodis. Kvailystė! Bet kvailystė valdo pasaulį. Šiuo metu yra tokia aplinka, tokia Tikrovė.
Artimesnis iki mūsų laikų, praėjus šešiems šimtams metų, Mohamedo pasirodymas, Mohamedo gyvenimas. Štai šita knyga – Gyvenimo Aprašymas – po Korano vertinama kaip pati svarbiausia – Koranas. Šitos knygos būtinos, kad galėtume pažinti. Jas reikia studijuoti. Aš jas esu studijavęs. Mohamedo Gyvenimas – yra išleistos knygos. Tarp kitko, šitos knygos aiškina, kad Mohamedas nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Jis gaudavo apreiškimus, kuriuos jo mokinys užrašydavo. Šita knyga apie Mohamedo Gyvenimą tvirtina, kad jis pats skaitė Koraną. Prieštaravimai? Taip. Tai – žmogaus kūriniai. Ir, natūralu, žmogiškasis gyvulinis protas, nepabudęs dvasioje, jis daro daug prieštaringų mokymų, daug padaro klaidų.
Mormonams šitas šaltinis yra šventas – Mormono Knyga/Dar vienas Jėzaus Kristaus Testamentas. Jį reikia studijuoti, kad suprastumėte mormonų gyvenimą, kuo vadovaujasi. Ir būtinai pranašo Juozapo Smito Jaunesniojo apreiškimų knyga – Doctrine and Covenants – Doktrina ir Susitarimai – jo gauti apreiškimai iš Jėzaus. Šitie šaltiniai yra prieinami.
Levas Tolstojus. Pradėjau skaityti septynioliktą tomą. Čia – publicistinės apybraižos, ir pirmoji yra – Gyvenimas. Levas Tolstojus iš tikrųjų yra urantų gyvas pavyzdys, kaip jo Minties Derintojas veikė jo protą, kaip jis šneka apie tą, kas yra nematoma, bet yra tikra. Jam stinga apreiškimo – apreiškimo – kurį jis galėtų perskaityti, išstudijuoti, įsisavinti, kad galėtų suprasti platesnį kontekstą ir kūrinijos, ir Kūrėjo, ir savęs paties. Bet Minties Derintojo pasireiškimas jo prote veda prie tokių minčių ir teiginių, kad jis, būdamas vienas, devyniolikto amžiaus pabaigoje, pateikia tokias šviesias mintis, kokių nepateikia filosofai, kokių nepateikia dabartinių laikų mokslas. Jis apskritai sako – Mokslas klaidina žmones, nes jis yra netikras. Jis nežino, kas yra gyvenimas, ir tada aprašinėja tai, kas yra dabar tarp žmonių – siekiamybė – kiekvieno geresnis gyvenimas, kad būtų, ir tai laiko gyvenimu. Tai yra netikra ir labai laikina, dėl to žmonės tada tarpusavyje rungtyniauja, kariauja, žudo vieni kitus, nes jie nesupranta. Juos suklaidino tie netikri mokslai – gamtos mokslai, visuomenės mokslai – jie nuvedė į filosofinius bruzgynus, ir žmogus tada laiko, kad dabartinė aplinka – tenkint savo asmenybės poreikį kitų sąskaita yra būtent tas siekimas. Sako, žiūrėkite į paprastus darbininkus, paprastus baudžiauninkus ar valstiečius, jie artimiau yra tikrojo gyvenimo, bet jie suklaidinti. O kas tie klaidintojai? Turtingieji, aristokratai, kurie turi sukaupę turtų ir nori pateisinti tokį gyvenimo būdą, ir tuo būdu toliau gyventi, vadovautis, ir laikyti, kad tai yra gyvenimas. Tolstojus sako, tai nėra gyvenimas, nes yra Proto įstatymas – Proto – į kurį remiasi ir augalai, ir žvėrys, visi gyvūnai, ir jie gyvena savo lygiu. O žmogus Proto įstatymo nežino, ir jis mano, kad ta aplinka, kuri yra materija ir turtų kaupimas arba savo poreikių tenkinimas, kiek įmanoma daugiau, gausiau, tai ir yra gyvenimas. Ne. Yra proto-sąmonės supratimas ir suvokimas, kad tu turi atiduoti save visiems, dalinti save visiems, ir tada, kada nebėra to poreikio sau kuo daugiau prisikaupti, kuo aukščiau kopėčiomis į postus lipti, kuo daugiau turėti populiarumo, galios, tai neišmintinga, tai yra kelias į kančias, į ligas, į nusivylimus, ir į mirtį, kurios žmogus taip bijo, nes bijo to, ko jis nepatyrė. Kaip galima to bijoti? O jis bijo to, kad jis nebebus čia. Jis nebegalės tuo naudotis. O kas ten bus, ir ar bus iš viso? Jis nežino. Tai jis bijo to, ko nežino. O kas yra tikra, kas yra ta aukštesnioji, tikroji sąmonė, kuri vadovaujasi Proto įstatymu, kad būtų kuriama visiems, atmeta – atmeta. Tai yra išsigalvojimai, tai yra nesąmonė, šito nėra. Štai yra taip, kaip kiti gyvena, ir kaip aš iki šiol gyvenau, kaip mano tėvai gyveno, kaip seneliai gyveno, ką paliko, mes tą dar galime padauginti – bet klaidinga kryptimi. Ir štai Tolstojus sako sau, kad aukščiausia Laimė yra patirti Meilę – Meilę – bet jos negali patirti tas, kuris turi tikslą siekti turtų arba siekti aukštų pareigų, daryti karjerą – jis negali mylėti. Jis aistras ir geidulių tenkinimą pavadina meile, bet tai ne Meilė. Meilė yra visiems – ne vien tik savo žmonai, savo vaikui, savo tėvui, motinai – VISIEMS. Ar ne urantiškos mintys? Ir mirties nebebijo tokia sąmonė – tokia atverta sąmonė – toks tas nekintantis aš. Artimos mintys urantams, bet kada matai, kaip stinga jam to didesnio konteksto supratimo, kurį teikia ne kas kita, o apreiškimai - apreiškimai.
Štai šiais laikais gyvenęs Satja Sai Baba, jisai mokė Meilės Dievo sampratos. Atsirado pasekėjų apie pusantro šimto milijonų pasaulyje, kurie važiuodavo pas Sai Babą į Indiją, į Putapartį. Bet Sai Baba jiems tvirtindavo, kad – Važiuoja pas mane šimtai tūkstančių, bet kas šimtasis tiktai žino, ko jis čia atvažiuoja. Iš tų žinančių, ko jis atvažiavo, tik kas šimtasis supranta mano mokymus. Iš tų suprantančių mano mokymus, tik kas šimtasis vadovaujasi tais mokymais. Jums – sako – nereikia važiuoti pas mane. Jūs galite su manimi užmegzti ryšį dvasioje. Šimtas penkiasdešimt milijonų pasekėjų, bet ir tie tiktai, jeigu skaičiuojant, kas šimtasis, kas šimtasis, vis sumažinant, kuris jau vadovaujasi tais mokymais. O Sai Baba rėmėsi vedomis, kadangi jis Indijoje gyveno, tai pamatas induizmo – vedos. Natūralu, jis kalbėjo ir pripažino reinkarnaciją, nors jis žinojo, kad reinkarnacijos nėra, bet jis nenorėjo suklaidinti tų, tarp kurių gyveno.
Aš, praėjusį sekmadienį, eidamas, o iš tikrųjų prieš važiuodamas motociklu – mes po gyvųjų pamaldų dar neišsiskirstėm, buvo atvažiavę iš Utenos, tai mes nuėjom į Akropolį, tiksliau, atvažiavom, kas su mašinom, kas su motociklu, ir kada pabendravome Akropolyje – buvo puiku – dar praėjo pora valandų – ir aš ruošiausi jau prie motociklo išvažiuoti, prieina vaikinas, ir jis manęs klausia – Ar jūs tikite, kad Jėzus atpirko mūsų nuodėmes? – Sakau – Aš į Jėzų tikiu, bet kad jis atpirko nuodėmes, netikiu, nes šito negali būti. Negalima atpirkti kito žmogaus nuodėmės nei vienos, net artimiausio žmogaus – nei tėvo, nei sūnaus, nei žmonos. Tik savo gali išpirkti, ir tai ne tas žodis yra – išpirkti nuodėmę – bet ne aukomis, pinigais, bet Gėrio ir Meilės darbais visumos Gerovei. – Tai jūs Jėzaus nepažįstate. – Sakau – Aš bendrauju su Jėzumi. – Taigi Jėzus atėjo į mūsų pasaulį išpirkti mūsų nuodėmes. – Sakau – Aš leidžiu knygas, ir išleidau ir Jėzaus mokymų knygą – Kalbu Jums Vėl. Jis man perteikė tą visą tekstą, ir užrašiau jį. Ir su Tėvu, Jėzaus Tėvu, bendrauju, irgi gaunu mokymus. – Tai jūs tikite, kad Biblija yra Dievo Žodis? – Sakau – Kad Biblija Dievo Žodis, tikrai netikiu. Tai yra žmogaus žodis. – Kaip jūs taip galit šnekėti?! – Dėl to, kad aš pažįstu Jėzų, pažįstu jo Tėvą, ir mano Tėvą, ir tavo Tėvą. – sakau – Duok ranką, aš pasimelsiu. Koks tavo vardas? – Nesvarbu. – Sakau – Mano Algimantas. O tavo? – Nesvarbu. – Sakau – Tu bijai pasakyti net savo vardą. – Milvydas. – Milvydai, duok ranką. – paėmiau ranką, meldžiuosi. Jis paskiau ištraukė iš mano rankos ir sako – Tai čia malda. Tai jokio poveikio nedaro. – Reiškia – sakau – tavo Širdis užverta, tu nieko nejauti. Virpesiai ir iš Jėzaus, ir iš Tėvo eina į tavo dvasinę asmenybę. Tu neatvėręs savo dvasinės asmenybės –Širdies – nors liežuvis tavo kartoja Jėzaus vardą, bet tu pats neturi įtikėjimo į Jėzų. Yra nuostabūs apreiškimų šaltiniai – Urantijos Knyga, mano priimtas šaltinis – Jėzaus Kalbu Jums Vėl, yra Tėvo mokymai išleisti. – Tai jūs netikite, kad Biblija yra Dievo Žodis? – Ne, jokiu būdu ne! Tai nėra Dievo Žodis, tai žmonių parašyti tekstai. Ir Jėzaus gyvenimas tai yra gyvenimas nuotrupom, be jokio konteksto. – Jis numojo ranka ir piktas nuėjo. Jam apie dvidešimt gal treji – penkeri metai, užsispyręs ožys, nenorintis nieko sužinoti daugiau, nenuoširdus, bet peršantis ir besikabinėjantis prie žmonių su savo nuostatom – Jėzus atpirko visų nuodėmes.
Štai dėl to mes ir turim dvasinius šaltinius į pagalbą mums. Urantijos Knyga – nuostabus Apreiškimas, kurio bijo žmogus – bijo – dėl to, kad jis užantspaudavęs savo dvasinę asmenybę sąstingio būsenoje ir nukreipęs, sakykim taip, dėl klaidinančių mokytojų, dėl Pauliaus pirmiausia, kuris iškraipė Jėzų, jo mokymus, niekada negirdėjęs Jėzaus mokymų, iš Petro sužinojęs, tai Petras – aš tą aiškinau ir tam vaikinui – buvo karštakošis, jis nesuprato Jėzaus, tai Paulius ir iškraipė patį Jėzaus mokymą. Klausiau aš jo – Ar tu žinai Jėzaus Evangeliją? – Nieko jis nežino. Sužinoti nenori. Ir liūdna, kai yra tokia žmonija. Štai šitą apreiškimų knygą turėtų studijuoti kiekvienas mokytojas, kiekvienas politikas – aš išvardinsiu visus – visi turi ją studijuoti – privalu. Kaip ir šitas knygas, mano priimtas iš Jėzaus – Kalbu Jums Vėl. Akimirkos Amžinybė – jau Kūrėjo mokymų pirmoji knyga. Gyvoji Tyla – antrasis Kūrėjo mokymų tomas. Trečiasis tomas – Meilės Galia. Ketvirtasis tomas – Tu Manyje. Ir paskutinioji knyga – šviežiausia – Krikščionybės Duženos. Visi šitie šaltiniai – privalu – kad būtų mokyklų bibliotekose. Studijuoti privalo visi – visi. Kitaip ir gyvens tą gyvenimą, kurį laikys gyvenimu, o iš tikrųjų iliuzija. Ir aš negalėjau suprasti, kada Sai Baba kalba apie gyvenimą, kad visa tai – iliuzija. Jūs neturite remtis į tą iliuzinį gyvenimą. Reikia remtis į Dievą – Meilės Dievą – Širdimi. Ir aš, važiuodamas troleibusu, visąlaik turėdavau jo mokymų, ir man buvo artima Sai Babos mokymai. Dar nebuvo mano Gyvojo Kelio sąmoningo pasirinkimo, bet apmąstymuose aš nerasdavau kokių nors paneigimų Sai Babos teiginiams. Tik aš galvodavau, tai kaip jis čia vadina viską iliuzija? Aš gi esu realus, tikras, aš važiuoju dabar. Kaip aš galiu manyti, kad čia yra iliuzija? Tai kada pradėjau žengti Gyvuoju Keliu, pradėjau suprasti, Sai Baba buvo teisus – viskas yra iliuzija. Visa šita gyvenimo tėkmė dabartinėje pakopoje yra iliuzija. Visos karjeros, visi pasiekimai, visi netikri mokslai yra iliuzija. Ir kaip sako Levas Tolstojus – Kaip gali būti mokslas, jeigu jis nežino, kas yra gyvenimas? Vardan ko tada yra tas mokslas? Mokslas yra skirtas žmogų ugdyti į aukštesnį lygį. Kaip sako Levas Tolstojus – Kas yra tas vidus – vidus? Tą sąmonė, kuri vadovaujasi Proto įstatymu, tai yra tas, kuris siekia į viršų. O mokslas žiūri tiktai vienoj plokštumoj – ilgis, plotis. Jis nežiūri į aukštį. Taip, dėl to ir dabartiniai mokslai, yra visi klaidinantys, visi politikai – klaidinantys, visi veiksmai, sprendimai – klaidinantys, visos mokymo medicinos srityje reformos – klaidinančios. Nėra nė vienos sferos, kurioje būtų viskas pagal Kūrėjo Valią, pagal Kūrėjo – anot Levo Tolstojaus – Proto įstatymą, kurio ir privalu laikytis tai asmenybei, kas ir sudaro gyvenimą. Ir štai tik tada gali būti ir tikras mokslas, ir tikras mokymas, ir tikra medicina, ir tikras gyvenimas.
Mąstykite, mylimieji, mąstykite. Šaltinių yra. Bet pirmiausia neneikite to, ko nesuprantate, neneikite to, kas jums atrodo per sunku, kad galėtumėte skaityti. Pamėginkite lyžtelti, nors ir nedaug. Pajausite galbūt ir skonį to šaltinio. Tai aš jums pasakiau ir praeities šaltinius parodžiau. Bet jums aš siūlau dabarties aukščiausius šaltinius, kokių nėra. Jie yra! Urantijos Knyga – yra prieinama jau daugiau negu dvidešimčia kalbų. Man teko paplūšėti apie dešimtį metų, kad iš anglų kalbos išversčiau į savo gimtąją kalbą, kurią dabar tiek teršia žmonės – kurie dar netapo žmonėmis, o yra gyvuliai – ir teršia ją, darko amerikonizmais, rusizmais, ypač jauni. O šitos knygos yra tiktai lietuvių kalba, išskyrus šitą. Jėzaus knyga yra ir rusų kalba, ir anglų kalba – I Speak To You Again. Akimirkos Amžinybė taip pat yra rusų kalba prieinama, bet tik vienoje Rusijos svetainėje. Mūsų svetainėje nėra prieinama. Kalbu Jums Vėl, Urantijos Knyga – tekstai yra prieinami mūsų svetainėje – urantija. lt – krenta knygos, jau per daug. Akimirkos Amžinybė atrodo irgi yra mūsų svetainėje, ir Krikščionybės Duženos yra mūsų svetainėje, skaitykite, nes šita knyga mano parašyta kaip atsakymas tiems, kurie mane forume – mūsų svetainėje – puolė, visaip vadino – šėtonu, liuciferiu, klaidintoju žmonių. Tada aš jiems parašiau atsakymą, dėl ko jie klysta. Nes juos klaidina tie šaltiniai, kuriuos aš rodžiau. Mąstykite, plėskite savo mąstymo plotį, ilgį, aukštį. O svarbiausia atverkite savo dvasinę asmenybę Pačiam Šaltiniui ir Centrui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Patirkite būseną. Kasdien atverkite save nuoširdžiai bet kokiais žodžiais, svarbu – nuoširdžiai. Kreipkitės į Kūrėją kaip į Asmenį – ar Tėve, ar Šaltini, ar Centre, ar Jėzau – kaip jums patinka, svarbu, kad nuoširdžiai. Pajusite Ramybę. Nenutraukite pastangų. Kasdien tą darykite.
Aš šiandien pasižiūrėjau tavo televizijos kanale – rodė Klaipėdoje vykstančią Jūros šventę. Kiek pastangų sudėta, kiek pinigų išleista! Už vieną vietą prekybininkai moka savivaldybei keturis šimtus penkiasdešimt eurų! Tada pakelia kainas. Žmonės neįperka tų gaminių – visi nepatenkinti. Ir visa tai vardan iliuzijos, vardan praturtėjimo, vardan linksmybių, vardan geidulių tenkinimo. Paradai kokie eina! Ir prezidentas kaip povas žingsniuoja! Geriau jis rūpintųsi tauta, ir nutrauktų bet kokį Ukrainos karo rėmimą. Tai yra pinigai visų, o jis neatsiklausia visų, kaip savo kišenėje tvarkosi. Tai ne prezidentas! Bet jis nekaltas dėl to. Jis neturi Dvasinio Mokytojo. Būtų išmintingas, pakviestų mane, aš jam atskleisčiau platesnį kontekstą. Bet jis siauro mąstymo, todėl juo manipuliuoja kiti didesnių valstybių vedliai tokie kaip Trump‘as ar Macron'as, ar dar kažkokie irgi taip pat gyvulinio proto mąstymu pasireiškiantys, ir paskiau žmones skandinantys ir prievartoje, nusikaltimuose, skurde, neteisybėje, ir net karuose.
Bet šita civilizacija, žinokite, vis tiek yra laikina. Ji sugrius, nes ji – prieš Kūrėjo Valią, be Pamato. Tai yra civilizacija ant dykumos smėlio, kuris juda, visą laiką kopos juda, ir jos yra neilgaamžės.
Mąstykite!

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima,
Su Meile Violeta (Ukmergė)

Komentarai