Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kūrėjo sumanyta, kad šitame pasaulyje būtų visi kaip Jėzus – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 07 19

Mano vardas – Algimantas. Dabar vyksta gyvosios pamaldos – Rojaus Trejybės-AŠ ESU šventovėje – gyvojoje šventovėje – ne ritualinėje bažnyčioje, bet gyvame komunijos ryšyje su Pačiu Kūrėju – Rojaus Trejybe-AŠ ESU. Sakau dvasinį mokymą lietuvių kalba per gyvąsias pamaldas, angliškai kur nors gamtoje, prieš porą dienų mėginau tą padaryti Vilniuje, kur patyriau nuostabių patyrimų, džiaugiuosi, kada į šitą miestą nuvažiuoju, man patį brangiausią miestą pasaulyje, ir trokštu sugrįžti į jį vėl.
Gyvename, ar egzistuojame? Žmonės negalėtų ko gero paaiškinti, koks skirtumas tarp gyvenimo ir egzistavimo. Mes gyvename – mes, turiu minty, urantus. Mes žinome gyvenimo prasmę, nes žengiame Gyvuoju Keliu, nes geriame Kūrėjo Gyvąjį Vandenį, mes maitinamės Kūrėjo Šviesa – Šviesa, kuri realiai juntama virpesiais sąmonės lygiu jaučiant viduje pulsuojančias vis stipriau Kūrėjo Amžinąsias Vertybes – Meilę, Tiesą, Teisingumą, Gėrį, Grožį, Gailestingumą, Išmintį, Kosminę Įžvalgą. Visą tai kūrinijos realus suvokimas, kurio negali aprėpti protas, negali pamatyti žvilgsnis, bet gali patirti dvasinė asmenybė – dvasia, per savosios valios suliejimą su Kūrėjo dvasia – Minties Derintoju – gyvenančiu kiekviename iš mūsų. Kiekviename, reiškia ir jūsų viduje, kurie klausote mano mokymų Tavo Televizijos kanale, bet nesate urantai, nelankote gyvosios šventovės, todėl jūsų patyrimai ir supratimas yra labai siauras, o Kūrėjas plečia mūsų mąstymą, plečia mūsų veiklą, plečia mūsų sąvokas, teiginius – plečia ir gilina mąstymą, kad aprėptume vis platesnį kontekstą ir tame kontekste neišleistume iš akiračio savojo asmens indėlio tos aplinkos Gerovei – aplinkos, ir visos kūrinijos Gerovei. Štai tam ir reikalingas Dvasinis Mokytojas, dvasinis pabudimas, kad galėtume dvasinės sąmonės pojūčiu aprėpti tai, ko neaprėpia protas ir logika. Logika dažnai negali paaiškinti, kas yra jausmai. Čia jau įsiterpia intelektas ir pradeda – pradeda savo išvedžiojimus. Todėl dabartiniam – dabartiniam lėkštam mąstymui dvasiniai Kūrėjo reikalai yra per daug sunkūs, jis kaip strutis mėgina save paslėpti įkišęs galvą ir mano, kad jis yra pasislėpęs. Lėkštas mąstymas yra tingus mąstymas, savanaudiškas. Reikalinga Išmintis. O Išminties Šaltinis yra Kūrėjas! Todėl reikia žinoti kryptį į ką remtis, kad plėstum savo mąstymą. Kūrėjas padeda, pirmiausia, Jėzaus dėka – jo sėkmingos misijos užbaigimo dėka atsiuntęs Savo Paties dalelę – Minties Derintoją – kiekvienam iš mūsų į mūsų protą, į mūsų vidų. Ir pats Jėzus atsiuntė savąją – Šeimininko Sūnaus Kūrėjo – dvasią – Tiesos dvasią. Ir šios dvasios, kaip ir Šventoji dvasia, veikia žmogų iš vidaus, jeigu žmogus įsileidžia tą veikimą. Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas – net jeigu ir nenori mirtingasis nieko girdėt apie Kūrėją, Jo dvasia yra to mirtingojo viduje, tuo tarpu Tiesos dvasia – Jėzaus dvasia – beldžia į Širdį – atverk tas duris! Šito neaiškina kunigai, nes jie patys yra užsibarikadavę nuo Tėvo, nuo Kūrėjo – nuo Rojaus Trejybės-AŠ ESU apie kurią jie nieko nežino. Jie vadina Šventąją Trejybę – Tėvą, Jėzų – Jo vienintelį Sūnų, ir Šventąją Dvasią. Šventoji Dvasia apskritai ne asmuo, net ne asmenybė, tai negali būt asmenybių sąjungos narys. O kunigams gerai, nes Biblija taip moko, na, Naujasis tik ten Testamentas apie tai kalba, ir tai toks kalbėjimas, kad ten yra vaikams skirtas. Liūdna, kad toks šaltinis tebeegzistuoja nukreipiantis žmones nuo Tiesos Kelio. Štai, į Tiesos Kelią, kuris atveda žmoniją – Urantijos Knyga! Tiesa, lėkštam protui, nemąstančiam giliai, šita Knyga yra per sunki, tuo labiau apimtis – du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai. Todėl lėkštam protui aš nerekomenduoju, tegu jis užsiiminėja savo savanaudiškų interesų tenkinimu, tegu skrenda į Ukrainą ir dronus leidžia – čia kuo užsiiminėja kvailiai – o čia šviesus, mąstantis, norintis sužinoti apie Kūrėją, apie kūriniją ir trokštantis prisidėti prie Taikos, prie Ramybės, prie Teisingumo įtvirtinimo pasaulyje, ne tiktai Lietuvoje, pasaulyje!
Žmonija neturi Teisingumo patyrimo – ji niekada negyveno Teisingumo sampratomis. Viskas iki šiol buvo iškreipta. Jau du šimtus tūkstančių metų nuo Liuciferio maišto pradžios, iki Jėzaus atėjimo, vyravo maištas Satanijos Sistemoje, kur priklauso ir mūsų planeta – Urantija – ir dar šeši šimtai aštuoniolika planetų šiuo metu. Tuo metu šeši šimtai devynios planetos buvo apgyvendintos žmonėmis. Aišku, žmonių neatgabeno jau tokių, kaip čia yra. Tai išsivystė evoliuciniu būdu iš gyvybės plazmos, kuri mažesnė negu bakterija, mažesnė už virusą. Ir ta gyvybės plazma buvo sukurta. Prieš sukūrimą, kūrimo procese, buvo atlikta daugiau negu pusė milijono eksperimentų. Ką tai reiškia eksperimentuot su gyvybės plazma? Sukurt tokią gyvybės plazmos cheminę formulę – kaip pamatą – gyvybės plazmai – kuri geriausiai paskiau išsivystytų iki žmogiškojo lygio per kvantinius šuolius, kokybinius šuolius, be jungiamųjų grandžių tarp tų dviejų šuolių. Ir tokių šuolių yra per visą procesą iki žmogiškojo proceso – milijardai – ir jų jungčių tarpusavyje nėra. Todėl žmogus – tai yra ne pirminis Evoliucinio Proceso gyvasis ir matomas pavidalas, jisai yra jau aukščiausia apgyvendintos planetos evoliucinė viršūnė, kokia gali kilti evoliuciniu būdu iš tos gyvybės plazmos. O Satanijos Sistemoje buvo ne vien tik tokios planetos, kuriose gyveno žmogus, yra planetų su sielomis, su dvasiomis. Siela – tai yra mūsų kitas etapas po prisikėlimo, ta pati mūsų dvasinė asmenybė, Kūrėjo mums kiekvienam suteikta, tas asmuo, kad tai yra kaip unikalus, nepasikartojantis ir niekada net savęs neatkartosiantis tapatumu konkretus asmuo visoje kūrinijoje, be kopijos. Jis nesikeičiantis, tas pats išliks aš – aš. Tai mūsų sielos etapas po pažadinimo. Tas – aš – kuris šiandien turi matomą, materialų, išorinį apvalkalą vadinamą – klaidingai vadinamą – žmogaus kūnu. Šitas vadinamas žmogaus kūnas, tai yra daugiau forma, ji matoma, bet ji yra labai laikina – apvalkalas – Gėrio darbams atlikti ir bendrauti tarpusavyje Brolystėje ir Kūrėjo Meilės Galia. O žmogus yra štai tas vidinis gyventojas, kokį pademonstravo Jėzus! Tai yra ta asmenybė Kūrėjo sumanyta, kad šitame pasaulyje būtų visi kaip Jėzus! Bet Kūrėjas yra Tobulumo Šaltinis, Tobulumo Centras – Jis gali šitą pasaulį sukurt, kad visi žmonės bus kaip Jėzus. Ir kas iš to be Evoliucinio Proceso, akimirksniu, visa žmonija – aštuoni milijardai tampa jėzumis? Bet jie neturi jokio patyrimo! Juk Jėzus nusileido iš savo Aukštybių į tą bejėgį kūdikį Marijos įsčiose. Jis kaip Sūnus Kūrėjas turėjo save suspausti į Šviesos energinio aukšto dažnio virpesių ir atitinkamos išorinės formos, bet dvasinės tapatybės – vidaus, į tą žmogiškąjį lygį, į tą, kaip gimsta bejėgis kūdikis kaip tuščias indas, kad jį pripildytų Šviesa gimdytojai, kurie yra jo betarpiški dvasiniai brolis ir sesė.
Visi vaikai tarpusavyje yra broliai ir sesės, taip supranta biologine prasme. Kūrėjui yra visi vaikai ir tie žemiškąja prasme sūnūs, dukros, ir jų žemiškieji tėvai – motinos, tėvai. Visi Kūrėjui yra Jo vaikai – sūnūs ir dukros. Reiškia tarpusavyje visi yra dvasiniai broliai ir sesės, nes tas pats Kūrėjas – Tėvas, ir Motina – dabar jau mes žinome. Tai štai, Jėzus kaip tuščias indas buvo vis pildomas – pildomas skaisčiu Vandeniu, jis neprisileido to purvo iš išorės į savo vidų, jo tapatybė neprisigėrė taršos, tamsos, ritualų. Taip, ji patyrė tų ritualų poveikį. Jis gabus buvo piešimui, ir piešdavo – piešdavo kreida, anglimi, piešdavo ant grindų, tai galu gale jam uždraudė piešt mokykloje, nes žydai buvo labai prietaringi ir buvo uždrausta jiems atvaizdus – žmogaus atvaizdus piešt, kad jie nepaverčiami būtų stabais, kuriems paskiau pagarbą išreikštų daugiau negu Jahvei, tai geriau uždraust. Taip sustabdyt meno vystymąsi. Štai jis prisitaikė, ir tėvams pažadėjo, ir sinagogos hazanui-mokytojui – daugiau nepieš – jį norėjo šalinti iš sinagogos už tokį šventvagiavimą. Teršalai jo sąmonei, vaikui, teršalai ir baimę įvaro kitam vaikui tokio amžiaus. Bet Jėzus turėjo priešnuodį – savo pokalbius su Tėvu – nuoširdžius pokalbius. Žydai reikalavo atitinkamų formų, kaip melstis. Jėzus atkartodavo maldas, šeimos maldas pagal nustatytas formas ir paskiau sakydavo – o aš noriu dar su Tėvu pasišnekėt pats – be formų. Tai neramino ir Juozapą, ir Mariją, bet jie buvo išmintingi, nedraudė jam šito daryti. Štai, priešnuodžiai nuo tamsos – nuoširdus atsivėrimas Tėvui – Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – bendravimas su Juo. Tai valo viduje net ir prasprūdusius tuos teršalus, kaip ir tą baimės virpesių bangą, Jėzaus Širdelę, vaikišką, dar neužgrūdintą, bet jau Įžvalga plečiama. Ir Minties Derintojas iš vidaus taip pat jam padeda – jis atsiremia greičiau į Šviesą, kada sulaukia iš Minties Derintojo ir Šviesos teiginių, jis dar nesuvokia tokių dalykų, kad tai yra iš Paties Tėvo. Tai Jėzus evoliuciniu būdu ir savo asmeninių pastangų dėka ir parodė, koks turi būt žmogus. Tai žiūrint į šitą pavidalą žmogus yra tada, ir šitas kūnas – žmogaus kūnas, kai jame yra Kūrėjo dvasia veikianti, pilna Kūrėjo Meilės, bendradarbiaujanti Brolystėje su aplinka, nekariaujanti, mylinti – mylinti! Štai tada visa planeta bus pavirtusi žmonių planeta iš tikrųjų, nes visi bus Jėzaus – Jėzaus ir atvaizdas tuo pačiu ir Kūrėjo atvaizdas savuoju gyvenimu, savo sprendimais, ir tų sprendimų įgyvendinimu Visumos Gerovei, ne savo asmens savanaudiškam siekiui, labui, ne – Visumai! Kristus rodė kryptį – kryptį rodė per vidų – per vidų. Negalima moralizuojant liepti žmonėms – tapkite Kristumi. Ne! Sukelia pasipriešinimą tam lėkštam, gyvulinės kilmės, nepažadintam materialiam protui. Jis save nori įtvirtinti, kad jis yra teisingiausias ir geriausias, jis geriausiai žino, ką jam daryti, ir nėra jokio nematomo Tėvo, Kūrėjo, čia yra išmislas. Ir tu jo mąstymo negali pagilint. Tai yra procesas. Ir jis gali būt tada, kada pats mirtingasis savo laisva valia priima sprendimą keist save dėl kažko būdamas nepatenkintas. Bet paprastai keitimas vyksta vadovaujant gyvulinės kilmės protui – tai revoliucija mėginat pakeisti žmoniją. Čia kvailas kelias, neišmintingas. Revoliucijos niekada nekeičia tik naikina tą patį žmogų! Štai, kokį rodė Jėzus viduje dvasinį – dvasinį tą budimą, skleidimąsi, tą žiedą! Revoliucijos naikina! Pirmiausia turi būt pažadinta dvasia! O pažadinta dvasia – tai dvasinė asmenybė – ji mąsto giliai, ji žino pasekmės kokios laukia. Aš žinau, kokios pasekmės laukia ir šito, na, pseudo žmonijos dabartinio etapo – tamsos etapo. Todėl visi tie narkokarteliai, nusikaltimai, kariniai konfliktai, kokias duos pasekmes ateityje žmonijai – aš tą žinau. Bet kas iš to, jeigu aš jums pasakyčiau, jūs netikėtumėt, jums tai nebūtų naudinga, todėl ir lieka ir man vienas kelias – kalbėt ir kartot, ir kartot! Reikia pažadint savo vidų – dvasinį asmenį – tą nesikeičiantį, ir vienintelį, bet turintį pražysti savąja tapatybe, kad tie Kūrėjo padovanoti dvasiniai potencialai prasiskleistų aktualu priimamais sprendimais ir tų priimamų sprendimų įgyvendinimu visumos Gerovei. Dėl to aš ir ruošiu Dvasinius Mokytojus. Tik jų gyvenimas, jų Žodis – Gyvasis Žodis – gali apšviest tuos, kurie nuoširdžiai ieško, Bet jie nežino krypties, kur surasti, ir ką surasti. Tai nėra taip, kaip kompaso rodyklė – žiūri ir gali pasitikrinti, kur pasukt, jeigu klaidinga kryptimi pasukai, čia dvasinis – Gyvasis Kelias – jį reikia jaust sąmonės būsena – sąmonės – nes Kūrėjas teikia virpesius iš vidaus. Kompasas tų virpesių neparodys, jis fiksuoja tik magnetinį lauką, o čia yra Kūrėjo teikiami aukščiausio energinio dažnio virpesiai. Dėl to reikalingas Dvasinis Mokytojas, kaip platesnio, gilesnio konteksto perteikėjas, kad tame kontekste jau ir gyvulinis protas pamatytų tam tikras Šviesos gamas, kurios būtų net ir jo labai greitai susierzinančiam protui priimtinos, nors ir nedideliu laipsniu, bet prieštaravimų kažkokiems teiginiams nebėra ir jo paties viduje.
Be Dvasinių Mokytojų pasaulis pražūtų. Niekada nebuvo akimirkos, kada gyvybės plazma išsivystė iki tokio lygio, kad atsirado pirmykštis žmogus – net ir iki to lygio buvo dvasinis mokymas iš vidaus per septynias Pagalbines Dvasias. Jos nematomos, apie jas be šito Šaltinio niekas nepateikia – nes čia yra Aukščiausių Dvasių Apreiškimas – tai yra Aukščiausio Proto Apreiškimas žmogaus protui. Ne kiekvienam žmogaus protui. Tas, kuris ieško, kuris yra nuoširdus. Čia ne amžiumi matuojamas nuoširdumas ir ieškojimas. Šitą Knygą gali skaityt ir vaikai, jeigu jie yra nuoširdūs, nori sužinot, kas yra Jėzus, kodėl jis pasirodė šitame pasaulyje, ką jis dabar veikia, tą galima ir vaikui perskaityti – Jėzaus gyvenimą – beveik aštuoni šimtai puslapių, ir kas mūsų laukia po prisikėlimo. Todėl išplėst savo mąstymą, savo kontekstą yra privalu kiekvienam. Jeigu šito nedarysite šitame pasaulyje – po pažadinimo. Tik tada jus pažadins ne iš karto, bet gal po tūkstanties metų. Žodžiu, be sąmonės jūsų asmenybė ir be išorinio jokio pavidalo bus angelo serafimo globoje – tie energiniai virpesiai, kurie atitinka jūsų unikalią asmenybę, kurios materialus pavidalas patyrė materialią mirtį. Viskas, gyvybinė Kūrėjo energija išseko arba tragiškai buvo nutraukta, tuomet jūs būsite pažadinti kviečiant pagal sąrašą ir kitus tokius, na, sakykim, nemokšas. Nenorėjote mokytis šitame pasaulyje, tai kaip nemokšos praleidote ten tūkstantėlį metų nesąmonės būsenoj. Jūs nejausite, kad jūsų nėra tuo metu. Čia tas pats kaip miego – miego būsenoje sąmonė atjungta – jūs nežinote, kas vyksta tuo metu už sienos.
Aš jus raginu – pabuskite dabar, klausykite mokymų, skaitykite tuos šaltinius – Kalbu Jums Vėl – Kristaus suteiktas man mokymas per du mėnesius. Čia jau antras leidimas su papildiniu. Kūrėjo mokymai man suteikti čia per daugiau negu dvidešimt metų, pirmasis tomas – Akimirkos Amžinybė, antrasis tomas – Gyvoji Tyla, trečiasis tomas – Meilės Galia, ketvirtasis tomas – Tu - Manyje. Išverčiau Kristaus knygą į anglų kalbą. Tiems, kurie skaitot angliškai rekomenduokit – I Speak To You Again – Jesus Christ. Kas skaitot rusiškai, išversta knyga – Говорю Вам Опять. Ir Akimirkos Amžinybė yra išversta į rusų kalbą tik neatspausdinta materialia knyga, bet vienoje rusiškoje svetainėje – www.тмrussia.org – ar taškas ru, dabar tiksliai neprisimenu, ta knyga yra įdėta ir rusų kalba. Mano sudaryta knyga, ir mano pamąstymų yra čia – Krikščionybės Duženos. Čia pati naujausia knyga. Tai yra Šviesos šaltiniai jums į pagalbą! Studijuokite, gilinkite, lavinkite savo mąstymą, kad jūsų nemulkintų nei politikai, nei jūsų aplinka, kuri labai greitai jus pagauna į pinkles, kol jūsų mąstymas yra lėkštas, siauras, savanaudiškas. Apsauga yra tiktai iš Kūrėjo, iš Jo mums suteiktos Apvaizdos, iš jūsų serafimų, kurie jus saugos tose akimirkose, kurios priešingu atveju galėtų pražudyt jūsų materialų pavidalą, Tarpinės Būtybės mums nematomos, bet tai yra vieninteliai nuolatiniai planetos gyventojai, vieni – pirminiai, jau puse milijono metų, o antriniai – Tarpinės Būtybės, antrinės nuo Adomo laikų. Tai čia beveik keturiasdešimt tūkstančių metų. Ir jie nepatyrė mirties. Kol kas mums jos nematomos, bet jeigu vykdo specialią užduotį, jos gali įgyti matomą pavidalą ir neatskirsi nuo mirtingojo pavidalo. Jos mums padeda – padeda, žmogus dažnai iš įvairių krizinių aplinkybių išlieka gyvas. Žmogus nesupranta, kaip Tarpinė Būtybė gali padėti materialiam kūnui ir pati tuo pačiu likti nematoma. Tas dabartinis mirtingojo protas laikytų stebuklu – bet tai nėra stebuklas.
Visoje kūrinijoje stebuklų nėra! Tik yra neatskleistų reiškinių priežastys, kada matom tų reiškinių pasekmes. Tam ir reikalingi apreiškimai. Štai, šita Šviesa daug ką atskleidžia ko nepaaiškina nei Koranas, nei Biblija, nei Bhagavadgita, nei Mormono knyga, nei Juozapo Smito jaunesniojo apreiškimų knyga. Viskas yra suteikiama Kūrėjo tik reikia nuoširdžiai norėt šitą gert kaip Gyvąjį Vandenį iš Paties Kūrėjo, ir gyvent – gyvent taip, kaip gyventi numatė Kūrėjas žmogui šitame pasaulyje. Štai tada šitas kūnas ir galės būt vadinamas žmogaus kūnas. Pirmiausia žmogumi reikia išsivystyt. Norėjau iš pradžių sakyt – tapt. Tu negali tapt per akimirką. Tai yra procesas – vystymasis, o tas vystymasis ir vadinamas Evoliucija. O dabar vyksta degradacija žmonijoje, dėl to karas, dėl to nusikaltimai, dėl to korupcija, dėl to melagystės, dviveidiškumas, baimė, pyktis, konfliktai, neapykanta, kerštas! Visa tai yra ydos, Kūrėjo nenumatytos! Jos visos bus paverstos Kūrėjo Amžinosiomis Vertybėmis, kada pabus dvasioje mirtingasis ir taps Jėzumi – Žmogumi – nes Jėzus buvo vienu metu ir Dievo Sūnus, ir Žmogaus Sūnus – viename asmenyje – nes jis turėjo materialų matomą kūną ir gyveno tarp žmonių kaip Žmogus, bet rodė pavyzdį, kaip vykdyt Tėvo Valią. Prašau! Gyvasis Kelias atviras visiems, visus kviečiu, nebijokit! Čia yra vien tiktai teigiami vaisiai, kuriuos veda dieviškieji sūnūs ir dukros – Meilė, Gėris, Grožis, Šviesa, Gailestingumas, Išmintis, Įžvalga, Brolystė, bendradarbiavimas, visumos Gerovė. Tai Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimas ne tik šitam pasauly – visiems pasauliams – ir per visus amžius ten kur laikas skaičiuojamas. Rojuje yra amžinybė ir Rojuje yra tas pats Planas. Išimčių Kūrėjo Evoliuciniame Plane nėra nė vienam asmeniui, nė vienam! Jėzus irgi neturėjo išimties. Jis vykdė Kūrėjo Valią, kaip diktavo Pats Kūrėjas, kurį jis atrado viduje. Pajuto Jo vedimą iš vidaus, gyveno tokį Gyvenimą, kuris tapo Vėliava – Vėliava – kad galima ją aukštai iškelti oriai savuoju gyvenimu! Bandykite, tikrinkite ir pajausite vaisius savyje – pasikeitimus – ir tik į gerą, ne į blogą. Tapsite geru medžiu vedančiu gerus vaisius savo sprendimais, savo gyvenimu, kitiems kryptis, kaip gyventi žmogumi su Kūrėju savyje atrastu ir tapusiu Pamatu visiems laikams. Apkabinu visus dvasiniu glėbiu ir sakau – būkite Kūrėjo Ramybėje ir Meilėje.

Komentarai