Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Tu esi ta, kuri iš Širdies įtikėjai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 08 08

Mano vardas Algimantas. Šitame pasaulyje aš atstovauju Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – kaip Jo Ambasadorius, ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, kuris prieš du tūkstančius metų buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto tapatybe, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas šitai planetai. Ruošiu Dvasinius Mokytojus, Kūrėjo paprašytas įsteigiau Gyvąją Šventovę, Gyvąją Religiją, dabar vyksta gyvosios pamaldos, priimu Kūrėjo mokymus, leidžiu knygas. Šitas knygas aš nuolat rodau ir primygtinai siūlau nuoširdžiai jas skaityti, studijuoti visą gyvenimą – visą gyvenimą. Akimirkos Amžinybę – Kūrėjo mokymų pirmoji knyga, Gyvoji Tyla – Kūrėjo mokymų antrasis tomas, Meilės Galia – Kūrėjo mokymų trečiasis tomas, Tu Manyje – Kūrėjo mokymų ketvirtasis tomas, Jėzaus knyga – Kalbu Jums Vėl, ir mano parengta knyga – Krikščionybės Duženos – tai yra šviežiausia knyga. Skaitykite šitą Epochinį Apreiškimą – Urantijos Knygą. Didelė knyga – daugiau negu du tūkstančiai puslapių, beveik aštuoni šimtai puslapių skirta Jėzaus gyvenimui ir mokymams. Šita knygutė (Naujasis Testamentas) žmonių parašyta, tai nėra Dievo Žodis. Šita Knyga (Urantijos Knyga) nėra žmonių parašyta. Šitos knygos (Akimirkos Amžinybė, Gyvoji Tyla, Meilės Galia, Tu – Manyje, Kalbu Jums Vėl, Krikščionybės Duženos) nėra mano parašytos. Tai yra tai, ką man diktavo ir Kūrėjas, ir diktuoja Kūrėjas, ir Jėzus, aš su jais bendrauju, kasdien bendrauju. Tai šitie mokymai yra Kūrėjo Gyvasis Žodis, kaip ir mano sakomas šitas žodis yra Kūrėjo Gyvasis Žodis. Šita knygutė (Naujasis Testamentas) nėra Kūrėjo Gyvasis Žodis.
Todėl šiandien aš noriu pateikti vieną epizodą iš Epochinio Apreiškimo Urantijos Knygos, kurio net neužsimena čia esantys tie visi epizodai, kiek juos iš atminties diktavo savo mokiniams tiek Jonas, tiek Matas, tiek kiti evangelijų autoriai. Žodžiu, tuo metu buvo įprasta, kad padiktuoti galėtų, nebūtinai patys rašydavo, bet iš pagarbos tie, kurie tą evangeliją parašydavo, ją priskirdavo savo mokytojo vardui. Taip, kad ten dar net netiesiogiai Jonas tą evangeliją buvo rašęs. Tai šitame epizode Jonas dalyvavo. Tame epizode dalyvavo ir Petras, ir Jokūbas. Šie trys asmeniniai Jėzaus padėjėjai, kurie visada lydėdavo Jėzų, šitame epizode dalyvavo. Ir niekur nesuradau (Naujasis Testamentas) šito epizodo net paminėjimo toje knygoje, kurią vadina Dievo Žodžiu, kai kurie. Jis nėra Dievo Žodis. Tai yra žmogaus žodis apie Jėzų – apie Jėzų. Tai štai, šitas epizodas yra iš Urantijos Knygos Epochinio Apreiškimo. Aš pasistengsių jį atpasakoti nuosekliai, kad jums būtų kontekstas suprantamas.
Tuometinėje aplinkoje fariziejai buvo, sakykime, kaip dabar vadina – visuomenės elitas. Jie buvo turtingi, išsilavinę, įtakingi, o Sanhedrine – tai toje taryboje, kuri valdė Jeruzalės sinagogas – tai toje taryboje fariziejai buvo net iš tikrųjų kaip viršininkai Jeruzalės sinagogoms. Kituose miestuose sinagogos buvo nebūtinai paklūstančios Sanhedrinui, tai tarybai, bet jau priklausydavo nuo kiekvienos sinagogos valdytojo, nuo jo charakterio, nuo asmeniškų nuostatų. Tuomet buvo įprasta ir fariziejams save pademonstruoti prieš visuomenę. Dabar, tarp kitko tas tariamas visuomenės elitas neturi tokių, sakykim, net ir netinkamų moralinių savybių, kokias dar turėjo fariziejai, dabartiniais laikais jau visuomenės jie neprisileidžia – daugelis jų vaikšto su asmeniniais sargybiniais. O tuo metu, prieš du tūkstančius metų, kada dar nebuvo tiek degradavusi aplinka, fariziejai rengdavo visuomeninius pietus kokio nors garbingo svečio atvykimo proga. Ir Simonas – fariziejus – kuris nebuvo Sanhedrino tarybos narys, jis buvo girdėjęs kai kuriuos Jėzaus mokymus ir, dvejodamas tarp tikėjimo tuo, ko mokė Jėzus, ir netikėjimo – vis tiktai fariziejus turi laikytis tų žydams būdingų nuostatų be jokių abejojimų – tai štai, jis suruošė tokius atvirus visuomeninius pietus. Būtent pakvietė Jėzų su savo trim asmeniniais padėjėjais – Petru, Jokūbu, ir Jonu. Ir tuo metu tas tariamas visuomenės elitas – fariziejai – per tokius pietus laikydavo atviras duris, kad galėtų įeiti į tokį pobūvį gatvės elgetos – bet kas, kas tik užsinori, prašau, durys atviros. Kita vertus, už stalų sėdėdavo tie kviestiniai svečiai. Iš gatvės priėję žmonės, jie sustodavo pasieniais ir sustodavo taip, kad galėtų, jeigu kuriam, prie stalo sėdinčiam kviestiniam svečiui kils mintis, jis gali mestelt kokį kaulą tam, kuris stovi už jo nugaros. Tai reikėdavo atsistoti taip, kad svysteltą kokį nors kaulą su atitinkamu mėsos paviršiumi, spėtų pagauti. Štai taip pavaišindavo elgetas tie fariziejai dėl to, kad atkreipti į save dėmesį. Visuomenė per tuos du tūkstančius metų labai smarkiai degradavo, ir toliau degraduoja, tai jokių visuomeninių pietų dabartiniai dvidešimt pirmo amžiaus pseudoelitiniai fariziejai neorganizuoja. Taigi per šiuos kviestinius visuomeninius pietus pas fariziejų Simoną atėjo ir viena, Jeruzalėje turėjusi labai prastą reputaciją, moteris. Ji laikė viešuosius namus, kurie buvo garsūs Jeruzalėje. Bet, kada ji išgirdo Jėzaus mokymus ir įtikėjo į juos, ji uždarė savo viešuosius namus ir net didžiąją dalį tuose viešuosiuose namuose buvusių moterų privertė taip pat priimti Karalystės evangeliją į Širdį. Ji tapo ta nuoširdžiai tikinčiąja moterim. Ir ši bevardė moteris atėjo į kviestinius fariziejaus Simono pietus ne kaip kviestinė viešnia, bet kaip elgeta iš gatvės, nes durys atviros, taip, gali bet kas užeiti. Ji atsinešė brangių tepimui aliejaus losjonų. Ir kada prie stalo Jėzus pasilenkęs valgė, jinai pasilenkė ir pradėjo bučiuoti jo pėdas ir iš šito buteliuko tepti aliejumi jo pėdas – o tada buvo įprasta avėti atvirus sandalus, karšta – ir šluostė savo plaukais. Tais laikais buvo reikalaujama, kad kas ten užsiminėja viešuosiuose namuose, jie kaip gėdos ženklą nešiotų žemyn šukuojamus plaukus, kad išsiskirtų iš kitų moterų, ir nors ji jau atsisakė savo šito verslo, bet ir toliau šukavo žemyn savuosius plaukus, ir ji tais plaukais šluostė Jėzaus pėdas, ir ašaromis laistė jas. Simonas, būdamas fariziejus, jis savo mintyse mintijo – jeigu šitas vyras būtų tikras pranašas, tai jis nesileistų, kad prie jo liestųsi tokia moteris, jis turėtų žinoti, kokį ji turėjo savo užsiėmimą prieš tai, visa Jeruzalė tą žino. Jėzus, matydamas, ką Simonas savo galvoje mintija, kreipėsi – Simonai, tu man atsakyk, štai aš tau pasakysiu – buvo vienas labai turtingas palūkininkas, jis paskolino penkiasdešimt dinarijų vienam, kuriam labai reikėjo pinigų, ir penkis šimtus dinarijų paskolino kitam, kuriam taip pat labai reikėjo pinigų. Bet nei vienas, nei kitas neturėjo galimybių sugrąžinti savo skolos tam turtingam palūkininkui, ir palūkininkas jiems dovanojo. Tai štai, Simonai, kuris, tavo nuomone, labiau išreiškė meilę šitam palūkininkui? – Simonas atsakė – Tas, kuris turėjo didžiausią skolą. – Teisingai tu samprotauji, Simonai. Tai štai, ir šita moteris, ji turėjo daug nuodėmių, ir jinai jaučia tą Meilę viduje. Tu mane pakvietei į šituos pietus, bet tu man net nepasiūlei vandens kojoms nusimazgoti, o ji ašaromis laistė mano pėdas, nuplovė, nušluostė savo plaukais. Tai dėl to, kad tu eini su abejonėm, su nepasitikėjimu, tu dar ir nejauti to, ką jaučia šita moteris, jau žengianti, nors ir netvirtai, bet nuoširdžiai, į dangaus karalystę. – Jis pakėlė šitą moterį ir sako – Tu esi ta, kuri iš Širdies įtikėjai, ir tu gyvenk šitoje dangaus karalystėje, negalvok apie tai, ką apie tave kiti šneka. Tau nuodėmės yra atleistos. Tavasis įtikėjimas viską nuplauna. – Ir tarp kitų fariziejų atsirado toks murmėjimas – Tai kaipgi čia yra? Kas jis toks, šitas žmogus, kad jis nuodėmes atleidžia? – Ir Jėzus pasakė – Taip, eik, eik laisva. Tavasis įtikėjimas tave išgelbėjo. Gyvenk dangaus karalystėje. Negyvenk taip, kaip anksčiau gyvenai. – Ir Jėzus, kada jis vakare sugrįžo pas kitus apaštalus, kur jie buvo apsistoję, jis aiškino – Svarbu ne tai, kuo tu esi, bet kuo tu kiekvieną akimirką nori būti. Svarbu ne tas postas, kokį užimi, bet kad tu nori vykdyti Dievo Valią. Tu gali mažais žingsniais žengti gyvuoju keliu, bet svarbu, kad tu žengi. Svarbiausia yra ne kaip toli, ne kaip aukštai tu esi, ne kas tu esi, bet kad tu žengi. Tas būtent nuoširdus žengimas ir yra garantija, kad tu pasieksi tikslą. – Ir čia aš noriu pacituoti iš Urantijos Knygos šitoje sąsajoje –
“Šita pasikeitusi moteris, kurią kai kurie iš jūsų šiandien matė Simono namuose, šiuo metu gyvena tokiame lygyje, kuris yra daug žemesnis už Simono ir gero norinčių jo bičiulių lygį; tačiau, tuo metu, kada šitie fariziejai yra užsiėmę iliuzijos netikru žengimu į priekį, keliaudami per beprasmių ceremoninių apeigų apgaulingus ratus, tai šitoji moteris, visiškai nuoširdžiai, pradėjo ilgą ir pilną įvykių Dievo ieškojimą, ir jos kelio link dangaus neužtveria dvasinis išdidumas ir moralinis pasitenkinimas savimi. Ši moteris, žmogiškai kalbant, yra daug toliau nuo Dievo negu Simonas, bet jos siela vis labiau juda; ji yra pakeliui į amžinąjį tikslą. Šita moteris turi milžiniškas dvasines galimybes ateičiai. Kai kas iš jūsų galite realiai nebūti pasiekę aukštos padėties sielos ir dvasios lygiuose, bet įtikėjimo dėka jūs kasdien judate į priekį gyvuoju keliu, kuris yra atvertas link Dievo. Kiekvieno iš jūsų viduje yra milžiniškos galimybės ateičiai. Nepalyginamai geriau turėti nedidelį, bet gyvą ir augantį įtikėjimą, negu turėti didžiulį intelektą su pasaulinės išminties ir dvasinio netikėjimo negyvomis sankaupomis.”
Bet Jėzus savo apaštalus nuoširdžiai įspėjo dėl Dievo vaiko kvailumo, kuris piktnaudžiauja Tėvo meile. Jis pareiškė, jog dangiškasis Tėvas nėra toks, kad duotų valią, būtų netvirtas, arba būtų kvailai pataikaujantis gimdytojas, kuris visada yra pasirengęs nekreipti dėmesio į nuodėmę ir atleisti pramuštgalviškumą. Savo klausytojus jis įspėjo, kad jo pavyzdžio apie tėvą ir sūnų netaikytų klaidingai tam, kad atrodytų, jog Dievas yra panašus į daugiau negu į viską leidžiančius ir neišmintingus tėvus, kurie veikia kartu su kvailais žemės žmonėmis, kad savo nemąstančius vaikus moraliai sunaikintų, ir kurie šituo tikrai ir tiesiogiai prisideda prie savo pačių palikuonių nusikalstamumo ir ankstyvo demoralizavimo. Jėzus sakė: "Manasis Tėvas nėra toks, kad pasiduotų norui ignoruoti savo vaikų tokius veiksmus ir elgesį, kurie griauna ir naikina bet kokį moralinį augimą ir dvasinį žengimą į priekį. Dievo akimis žiūrint toks nuodėmingas elgesys yra pasibjaurėtinas." – 1653-02-03
Ir štai aš dabar sakau Kūrėjo įgaliojimu – Nustokite Ukrainai aukoti nors vieną centą! Baikite tuos žaidimus iliuziniu lygiu! Jūs užkertate kelią savo sielai pabusti! Mano mokymai yra atviri, visiems prieinami svetainėje urantija.lt, visiems – ir Trampui, ir Nausėdai, ir Xi Jinpingui, ir Lukašenkai, ir Putinui, viso pasaulio visiems pseudoelitariniams vadovams – pseudo – nes jie jie nėra vadovai. Jie demoralizuoja žmones, sukeldami karus, konfliktus, demoralizuoja jaunimą, imdami į kariuomenę, priversdami žudyti savo dvasinius brolius ir seses.
Jėzus mokė mylėti – mylėti priešus net ir taip, kaip jis mylėjo kiekvieną, būdamas šitame pasaulyje. Todėl Meilė yra pati galingiausia žmogaus – Dievo sūnaus ir dukros – išraiška tarpusavio santykiuose. Nėra galingesnės jėgos, kaip Meilės galia, bendradarbiaujant tarp valstybių, jokių būdu nekonkuruojant. Konkurencija tai yra nesubrendusio laukinio žmogaus pasireiškimas užimti kito rinką arba nustelbti silpnesnę valstybę, pajungti tuos žmones išnaudojimui vardan savų asmeninių savanaudiškų iliuzinių interesų tenkinimo. Mylėkite, mylėkite visi vienas kitą, ir nebus priežasties žudyti, nusikalsti, atimti iš kito duonos kąsnį, nesumokant jam visu uždirbtų pinigų. Tai yra ateitis – ateities kartų Brolystė tarpusavyje, sutarimas. Kristaus Evangelija telpa į vieną sakinį – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė, Tėvas visiems yra vienas visame pasaulyje – Kristaus Evangelija. Aš kaip Kristaus apaštalas ir Kūrėjo Ambasadorius šitai planetai, Kūrėjo pasirinktas, davęs Kūrėjui priesaiką, net kaip ir Kristus davė priesaiką prieš išvykdamas į šitą misiją šitame pasaulyje, įsikūnijant mirtinguoju, Jėzumi iš Nazareto, todėl aš jums ir sakau, mano mylimieji, šitas žodis yra perspėjimas jums. Išplėčiau aš Jėzaus Evangeliją iki visos kūrinijos Brolystės tarp sielų, tarp mirtingųjų, tarp dvasių, ir ne vien tiktai Dievo Tėvystę, bet ir Kūrėjo Tėvystė ir Motinystė, ir visų tarpusavyje ir Brolystę, ir Seserystę. Ir aš skelbiu savo Evangeliją, nes aš tęsiu Jėzaus misiją šitam pasauliui, visiems – ir musulmonams, budistams, krikščionims, judėjams – ir skelbiu šitą Kūrėjo Gyvąjį Žodį. Ir manoji Evangelija – Kūrėjas yra Realus, Tikras, Gyvas, yra kiekviename. Jo Dvasia – Minties Derintojas – savuoju dieviškumu yra Kūrėjo dieviškumas, yra kiekviename, ir tavyje yra, tas, mano dvasini broli ir sese, kuris klausaisi mano mokymo dabar tavo televizijos kanale, dėl to Jį galima atrasti savyje – SAVYJE – nereikia keliauti toli. Nuoširdžiai kreipiantis, galima atrasti, ir kada atrandi, tada Jėzaus Evangelija irgi tampa gyva. Tada tu pajauti vidumi – atradai Kūrėją, atradai. Ir visi tampa dvasiniai broliai ir sesės. Ir minties nebekyla kitą įžeisti ne tik, kad įskaudinti, o tuo labiau apvogti jį, parodyti prievartą kito atžvilgiu, agresiją, ištarti piktą žodį, jau nekalbu apie žudymą – žudymą fizinio pavidalo.

Dvasios-asmenybės žudyti neįmanoma! Ji yra AMŽINA! Tai – Kūrėjo suteikta dovana!

Todėl, mano mylimieji, kurie dalyvaujate iliuziniuose karuose, jūs patys save įvarėte į spąstus. Kurkite Gėrį visai žmonijai! Visai! Apvaizda saugo Lietuvą nuo bet kokio jos sunaikinimo dėl to, kad esu čia aš, kad yra urantai. Apsauga yra dėl to, kad yra Šviesos Spindulys jūsų iliuzinėje tamsoje, kuri kariauna, žudo vieni kitus. Ukraina su Rusija kariauna. Tai yra beprotybė laukinio lygiu pasireiškianti, dėl to, kad jūs tamsoje gyvenate, ir jūsų dvasia miega, dėl to jūs rūpinatės tiktai savanaudiškų interesų patenkinimu. Savanaudiškų interesų! Kūrėjas – aš jums citavau Urantijos Knygą – Tėvas, jis nėra tas kvailas žemiškasis tėvas, kokiu esate jūs, leisdami vaikams tatuiruotes daryti, keiktis, žiedus verti į įvairias kūno dalis, bjauriai teršti lietuvių kalbą svetimybėmis. Tai yra demoralizavimas jaunimo. Ir tą daro tie kvaili žemiškieji tėvai. Dievas nėra kvailas Tėvas. Jis leidžia jums, bet jums teks išpirkti vekselius. Tai yra leidimas, pasireiškiant Kūrėjo Gailestingumui. Jis leidžia jums savo laisva valia, kurią jūs gavote iš Kūrėjo, asmenybę gavote – dvasinę – iš Kūrėjo, bet ji miega, ir jūs laisvą valią panaudojate ne Kūrėjo Valios vykdymui, o savų interesų tenkinimui. Ir dėl to vyksta tada prieštaravimas Kūrėjo Valiai ir Kūrėjo Evoliucinio Plano įgyvendinimui, kai šitą Planą Kūrėjas įgyvendina per Savuosius Vaikus. Jūs jam trukdote, kad kiti Vaikai galėtų skleisti Šviesą per radiją, per televiziją, per įvairias tarptautines platformas. Jūs trukdote kariaudami, pinigus imdami ir didindami biudžetą. Trampas – jau trilijonas du šimtai milijonų dolerių naujas kitų metų karinis biudžetas tvirtinamas. Tai – beprotybė! Šitie pinigai turi būti kūrybai, Gerovei, visumos Gerovei. Tas pats ir Lietuvoje – penki procentai kariniam biudžetui! Tai – beprotybė! Šalis, neturinti jokių gamyklų į kurias galėtų jaunimas eiti dirbti, ji tampa amorali, degraduojanti moraliai. Ir visa tai kelia pasibjaurėjimą Kūrėjui. Ir jums teks už tai atsakyti. Nemanykite, kad viskas čia yra Kūrėjo Gailestingumas, tiesiog sugeria į save, ir galite jūs daryti blogio darbus, ne. Gailestingumas užbrėžia brūkšnį Teisingumu.
Įsiklausykite į mano žodžius, kurie yra Kūrėjo Žodis. Ir Nausėda, ir kas ten dabar yra premjeras Lietuvos, net nežinau, nes jie ir neverti tų pareigų, nei vienas, nei seimo narys, tuo labiau joks Trampas, Xi Jinpingas, Putinas, Lukašenka. Jie eina prieš Kūrėjo Valią. Aš neturiu galimybės jums paaiškinti platesnio konteksto. Pasikvieskite, bet kuris iš šitų prezidentų, ir aš jums paaiškinsiu, kas jūsų laukia, kas laukia jūsų šeimų. Jūs kertate šaką, ant kurios sėdite patys, aptekę pinigais ir postais, ir laikydami kitus žmones menkaverčiais. Neapsigaukite.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir palaima.
Su Meile Violeta (Ukmergė)

Komentarai