Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Laisva valia duota bet kuriam paneigt Kūrėjo egzistavimą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune, 2026 08 02

Esu Algimantas. Sakau jums, kurie žiūrite mano mokymus Tavo Televizijos kanale. Mes esame čia, Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Vyksta gyvosios pamaldos, mūsų, kaip dvasinių vaikų – atsivėrimas – atsivėrimas Kūrėjui. Štai, Kūrėjo vaikai! Pasižiūrėkit! Tai yra ta žmonijos ateitis! Prasideda nuo lietuvių tautos. Lietuvių tauta yra išrinktoji – ne žydų. Žydai baigė savo išrinktumą nužudę Jėzų. Viskas. O štai dvidešimt pirmajame amžiuje mes turime išrinktąją tautą – lietuvių. Kada aš sakau savo mokymą anglų kalba, aš sakau – Aš atstovauju Kūrėjui, kaip Jo Ambasadorius, Jėzaus, ir jo Partnerės Nebadonijos – Apaštalas šiai planetai – vienintelis – tarp visos žmonijos, ruošiu Dvasinius Mokytojus, yra gyvoji šventovė ir gyvas Kūrėjo Žodis, yra knygos, gyvenu nedidelėj Rytų Europos šalyje, ji vadinasi Lietuva. Sakau lietuviškai, tegu mokosi – Lietuva. Lietuva – tai yra visiems Lietuva, o ne kažkokia Lithuania – nesuprast, kaip ištart ir ką reiškia. Atėjo laikas išrinktajai tautai atstatyt pasauly ir savo tikrąjį šalies pavadinimą! Sakau – šalies, nes valstybė – tai yra biurokratinė sistema, tai satanistinė sistema, kur viskas nukreipta prieš gyventoją, o šalis – tai yra ten, kur viešpatauja tautos dvasia ir valdžia – tautos – ne kieno nors kito! Tauta turi savo vedlį – vedlį! Ir geriausia, kai tas vedlys yra atradęs Kūrėją savo viduje, tada jisai vadovauja tautai taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus – Tobulumo Šaltinis ir Centras. Kas gali tobuliau vesti tautą už Kūrėją ir tą vedlį, žmogiškuoju pavidalu, atradusį Patį Kūrėją savo viduje? Štai aš ir mokau, kaip atrasti Kūrėją savo viduje Širdimi. To tarp kitko moko mus ir Apvaizda – tai yra nematomas mums materialiu žvilgsniu Kūrėjo suteiktas įvairių kategorijų dvasių kolektyvas mums į pagalbą, kad tik mes žengtume Gyvuoju Keliu ir vykdytume Kūrėjo Valią. Tai yra mūsų kiekvieno asmeninis pasirinkimas laisva valia ar mes norime, kad būtų Taika pasaulyje, Ramybė, Brolystė, bendradarbiavimas visose gyvenimo sferose – bendradarbiavimas visumos Gerovei be konkurencijos. Konkurencija – tai yra šėtoninės sistemos apraiškos. Bet tai jau yra vakarykštė diena, nors jinai yra vis stipriau pasireiškianti ir žlugdanti ir verslus, ir tuo pačiu paimanti į gniaužtus tautą, kad ji negali laisvai kvėpuot. Kūrėjas nė vieno nespaudžia, nė vieno nesmaugia, kad jam būtų sunku, pirmiausia, dvasioje, o paskiau intelektualiai, kad žmogus pradėtų jausti baimę, depresuot ir tuo labiau, kad jisai jaustų kitam neapykantą ir norėtų kerštaut dėl kažko, ko jis pats nesupranta, ir atimt iš jo ar verslą, ar užimt jo rinką, ar užgrobt jo šalį, ar užkariaut tautą. To nėra Kūrėjo Evoliuciniame Plane! Tai yra šėtoninės sistemos mėginimas išsaugot pačią sistemą.
Šėtoninė sistema turi patyrimą – du šimtai tūkstančių metų, kaip Liuciferis sukurstė maištą prieš Tėvą paneigdamas Jo egzistavimą. Savo pavaduotoją Šėtoną įtikino. Mes žinom tuos vardus – Šėtono – ir manom, kad čia yra kažkokios piktos dvasios. Ne! Tai buvo vedliai – Satanijos Sistemos vedliai, o Satanijos Sistemoje yra ir mūsų planeta Urantija. Bet ir mūsų vedlį – dvasinį vedlį – Kaligastiją – taip pat patraukė į savo pusę. O tuo metu buvo šeši šimtai devynios planetos su žmonėmis Satanijos Sistemoje ir tik trisdešimt septyni dvasiniai vedliai prisijungė prie Liuciferio, Šėtono maišto. Tai įsivaizduokit, tie vedliai, kurie vadovavo, jie dvasios Lanonandeko kategorijos – na, tai pati, pati žemiausia beveik dvasinė asmenybė pagal savo dvasinį statusą – Lanonandekai. Tai jie vadovauja arba Vietinėms Sistemoms, arba tose Vietinėse Sistemose esančioms apgyvendintoms planetoms, kur jau gyvena žmonės. Tai kadangi jie yra toliausia nuo Kūrėjo, nuo Rojaus, jie turi didžiausią suklydimą, kaip suprast, kas yra Kūrėjas – jie Jo niekada nebuvo patyrę. Pagal savo nuotolį nuo Rojaus, tai yra kūrinijos pakraščiai, o dar mūsų visa Vietinė Visata, tai yra viena iš jauniausių, reiškia ji mažiausia išsivysčiusi. Juk Mykolas, tai yra Jėzaus, kaip Sūnaus Kūrėjo bendras vardas – visi Sūnūs Kūrėjai turi bendrą vardą – Mykolą – pagal pirmąjį sukurtą Sūnų Kūrėją. Tai štai mūsų Mykolo numeris yra iš septynių šimtų tūkstančių tokių kaip Jėzus. Tai šeši šimtai dvidešimt vienas tūkstantis šimtas dvidešimt pirmasis, atrodo, na, žodžiu, ten jau septyni šimtai tūkstančių prasidedančiame šimtatūkstantiniame skaičiuje. Ne! Šeši šimtai vienuolika tūkstančių šimtas dvidešimt pirmasis, štai taip! O iš viso yra septyni šimtai tūkstančių. Tai už mūsų dar yra jaunesnių Visatų. Iki šešių šimtų suskaičiuokit nuo šito skaičiaus. Tai viena jauniausių mūsų Vietinių Visatų. Reiškia branda čia yra dvasine išraiška labai silpna. Mūsų apgyvendintų planetų, paprastai Vietinėse Visatose pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą turi būt dešimt milijonų vienoje Vietinėje Visatoje. Mūsų Visatoje dar yra taip grubiai tariant tris su puse milijono apgyvendintų. Tai mūsų planeta irgi registruota kaip apgyvendinta jau milijonas metų. Bet per tą milijoną metų, kiek mes pažengėm į priekį dvasingumo išraiška, kad Brolystė viešpatautų pasauly? Nieko! O kada prasidėjo maištas Liuciferio, Šėtono prieš du šimtus tūkstančių metų, ir Kaligastija prisijungė – viskas, buvo nutraukti mokymai visi. Tas pats Kaligastija prieš pusę milijono metų ištikimai mokė, šviesino, dvasino pačių geriausių genčių patį, patį geriausią tų genčių, na, tuometinį elitą. Dvasino, švietė, mokė higienos, mokė tarpusavio sutarimo, bendravimo, garbinimo – To Paties Tėvo garbinimo, kurį po trijų šimtų tūkstančių metų – po trijų šimtų tūkstančių metų, ne po trejų metų – pats paneigė prisijungdamas prie Liuciferio maišto.
Ką reiškia dvasia vadovaujanti planetai, Vietinei Sistemai vadovaujantys vadovai? Vykdo tą misiją, veda kaip vedliai ir Vietinę Sistemą į Šviesą, ir planetas apgyvendintas veda į Šviesą. Bet jie turi laisvą valią. Ir staiga susipainioja jiems mąstymas – susipainioja, ir jie sukelia maištą. Laisva valia duota bet kuriam paneigt Kūrėjo egzistavimą. Bet jeigu paneigia Jį vadovai, natūralu, yra sumaištis visame jų vadovaujamame segmente. Visa Satanijos Sistema buvo sudrebinta. Tai Gabrielis, kuris yra Ryškioji ir Ryto Žvaigždė – vienintelė Vietinėje Visatoje tokia dvasinė asmenybė, ji yra kaip tas visų angeliškųjų armijų vedlys Vietinėje Visatoje – ir jisai, kada vyksta, sakykim, Sūnaus Kūrėjo savęs padovanojimai, tai jisai irgi į kai kuriuos padovanojimus vyksta kartu su Sūnumi Kūrėju, kaip tokia jungiamoji grandis su Visata. Ir Gabrielius tada per tą maištą, jisai Satanijos Sistemoje pradėjo debatus – atvirus debatus su Liuciferiu. Jisai pasisakydavo pateikdamas savuosius teiginius, kad Tėvas egzistuoja. Liuciferis pateikdavo savuosius argumentus – Tėvo nėra, yra laisvės manifestas, laisvės deklaracija, deklaracija, kuri suteikia kiekvienam valią, kad ji yra aukščiausia, ji nepažeidžiama, ir jeigu Tėvas būtų, kuriuo prisidengia Sūnūs Kūrėjai, mus valdo, tai Jis mane sunaikintų, aš gi Jį neigiu, aš prieš Jį maištauju, o Jis manęs nesunaikina. Tai argumentas – nėra Tėvo. Ir štai debatai tarp Gabrielio ir Liuciferio vyko ne vienerius metus, kad kiekvienas Vietinės Sistemos gyventojas apsispręstų – jisai paremia Liuciferį, Šėtoną ar išlieka ištikimas Tėvui, ištikimas Sūnui Kūrėjui? Sprendimas yra kiekvieno. Angelai, jie – jie žemiausia dvasinė kategorija, jie pasimetę – armijos angelų, milijonai angelų pasimetę, kuris yra teisus? Na ir argumentai Liuciferio yra stiprūs, na, iš tikrųjų gal nėra, niekas gi iš mūsų nematė To Kūrėjo, ir Jis, prašau, nesunaikina to, kuris maištauja prieš Kūrėją – gal ir nėra Jo, gal tie Sūnūs Kūrėjai iš tikrųjų, na, naudojasi ta priemone, kad mus pajungtų savo valioj, bet prisidengia tuo nematomu, menamu Tėvu, kada jie sako – mes grįžom iš konklavos Rojuje ir nuo Tėvo perduodame tokią nuostatą.
Tai dabar pasižiūrėkite į dar žemesnį lygį – į mirtinguosius mūsų pasaulyje. Pažiūrėkit, ateina rinkimai ir žmonės neapšviesti dvasioje, jie gi tiki. Kuo jie tiki? Ne tuo liežuviu, kuris sako, jie tiki, kad vis tiek na, turi gi būt galas tai neteisybei, tam apgaudinėjimui, tam melui, mes gi norim ramiai gyvent, nekariaut su niekuo, sutart su kaimynais ir su Baltarusija, ir su Rusija, ir su Ukraina, ir su Lenkija, su Latvija, su visais norim sutart, bet kažkas tai tampo už virvučių ir mes negalim. Ir štai jums vėl siūlo naują programą, kita partija įsikuria vėl nauju pavadinimu – tie patys žmonės, kurie jau apgavo ne vieną kartą! Ir tas mirtingasis dvasioje –neapšviestas – jis vėl įlenda į tuos pačius spąstus, tikisi, kad tie gražūs žodžiai – štai ne taip reikia tvarkyt, tie nemoka tvarkyt, mes jums rojų sukursime, tiktai išrinkite mus. Tai rodo, kad satanistinė sistema – šėtoninė sistema – per du šimtus tūkstančių metų išlavėjo. Kokia kaina? Išžudė geriausias rases! Raudonąją rasę – imlią dvasiai ir intelektui, žinioms – išžudyta visa raudonoji rasė! Mėlynoji rasė, po jos pagal imlumą – išžudyta visa! Ne pavieniai, ne tūkstančiai – rasės išžudytos! Tai yra šėtoninės sistemos išraiška per karus, per užgrobimus – ne per lavinimą, šviesinimą, žmonių apšvietimą kurt Brolystę žmonijoje – bet per savo interesų savanaudiškų tiesiog gausą ir jų siekį patenkint šituos interesus, o tada veda į besotį įvairių aistrų, įvairių materialių interesų pasireiškimo potvynio – potvynio sugėrimą savanaudiškai į save, kad tik man viskas būtų, man! Ir tada pasižiūrėkite jūsų aplinkoje valdžia visuomet gauna didesnius atlygius, kompanijos vadovai visuomet dešimtim, šimtais kartų gal didesnius atlyginimus. O kas jiems sukuria tą biudžeto pajamų šaltinį? Kas? Jie sukuria, sau susikuria? Tie, kurie mulkinami, apgaudinėjami eiliniai žmonės neapšviesti dvasioje ir kurie yra skriaudžiami – iš jų pavagiami pinigai, nes jiems nesumokami tie uždarbiai, kurie privalu turi būti sumokėti!
Kūrėjas sumanė, kad Evoliucinis Kelias būtų grindžiamas Meilės skleidimu, ne pinigais – Meilės skleidimu virpesiais, kad pinigai išnyktų, kaip pavergimo priemonė – išnyktų – jinai nereikalinga. Bet šėtoninei sistemai jinai reikalinga, nes tada galima juos panaudot pavergimo pagrindine priemone – tik už pinigus jūs galit išsinuomot butą, pasistatyt namą, nusipirkt drabužį, duonos kąsnį – tik už pinigus. Čia yra spąstai! Bet neapšviestam dvasioje protui atrodo tai natūralu – taigi čia yra savaime suprantamas dalykas, koks kvailys tau dirbs už ačiū. O čia ir yra Liucifero geriausi spąstai. Kadangi Meilės Galia yra pati stipriausia – ne materijos, ne pinigų – Meilės – ir jeigu dvasiškai apšviesta žmonija būtų, ji dirbtų veiksmingiau ekonomiškai ir ji sukurtų daugiau Gėrio visumos Gerovei kurdama materialius produktus. Bet ne tokius, kad patenkintų ten iškrypėlius, kuriems reikia ten Ferari ir visokiausių brangiausių automobilių, lėktuvų ir panašiai – ne – kas reikalinga kūnui, kad jisai galėtų pasireikšti Gėrio darbais savojoje aplinkoje – reikalinga pastogė, šiluma, energija, maistas, ir viskas. Ir šitą tada darytų bendrom jėgom kolektyviai – be pinigų, Meilės Galia! Kiekvienas norėtų įnešti indėlį, kadangi nuo pat mažumės būtų vaikai auklėjami drauge su Kūrėju. Ne tik auklėjami, jie būtų kuriami jau moters ir vyro sueityje su Kūrėju Meilės Galia! Ir tada būtų ir kūdikis gimstantis sveikas ir augimas būtų be ligų to kūdikio iki brandos, ir jo nuo pat vaikystės vyktų Kūrėjo garbinimas šeimoje, vaikai savose šeimose per kartų kartas, ir ta Brolystė tiesiog per dvasinį švietimą skleistų tą Meilės virpesių Galią, kuri ir būtų varomoji jėga – Brolystėje kurti visumos Gerovę, žmonijos Gerovę – o ne išskirtinių iškrypėlių, kurie save vadina prezidentais arba ten premjerais, ten verslininkais. Čia yra iškrypimas. Brolystė neturi prezidentų, neturi premjerų. Brolystėje yra Išmintis. Ir tada, natūralu, vadovas yra tas, kuris rūpinasi tauta, rūpinasi taip, kaip nesirūpina niekas kitas – jis turi Išmintį, ir toji Išmintis yra iš Kūrėjo semiama. Kūrėjas – Išminties Šaltinis ir Centras. Ir tauta klesti. Ir kita tokia tauta nori turėt vedlį ir siekia, važiuoja į nušvitusią tautą mokytis – mokytis. Kaip gentys buvo kviečiamos savo siųsti atstovus tam dar ištikimajam Kaligastijai, kad apšviestų, lavintų, kaip tvarkyt gentyje gyvenimą, ir tie išlavinti sugrįždavo į savąją gentį, kaip mokytojai apšviest.
Be Dvasinio Mokytojo negali būt dvasinio švietimo. Pranašai taigi buvo Dvasiniai Mokytojai. Bet ta išrinktoji tauta juos išžudydavo – Gėrio, Šviesos – skelbėjus nužudydavo. Dėl to, kad šėtoninė sistema jau tada turėjo milžiniškus per tūkstančius metų sukauptus įgūdžius. Ir būtent šėtoninė sistema sužlugdė ir Adomą, ir Ievą prieš keturiasdešimt tūkstančių metų, sužlugdė misiją ir mes likom be paskutinio Dvasinio Vadovo – be Adomo ir Ievos – kurie turėjo čia būt, kaip žmonijos vedliai, ir jų nebeliko. Tai laikini buvo, trumpalaikiai – Makiventa Melkizedekas prieš keturis tūkstančius metų ir vos trisdešimt penkeriems metams atėjęs Sūnus Kūrėjas – Jėzus iš Nazareto. Bet ką reiškia trisdešimt penkeri metai? Tai čia mažiau negu akimirka. Negali tamsoje gyvenantys, neapšviesti dvasioje žmonės tų mokymų perteikti per kartų kartas, kad jie būtų įtvirtinti. O dar jo mokymus iškraipė, iškraipė. Ir tas, kuris buvo ištikimiausias Jėzaus Evangelijai – Dievo Tėvystei, žmonių Brolystei – net vardas nesuminėtas nė vienoje evangelijoje – Abneris. Abneris – ištikimiausias Jono Krikštytojo apaštalų vadovas. O Jonas save vadina tuo mokiniu, kurį Jėzus mylėjo. Puikybės įsikūnijimas! Kitų jisai mokinių mat nemylėjo, o Joną, kurį jis nuolat mylėjo. Ir tas mokinys, ir tas, žodžiu, save išskiriantis. Tai, kaip jis gali suprast Jėzaus mokymus, jeigu jis save iškart išskiria, kaip vienintelį, kurį mylėjo? Reiškia Dvasinių Mokytojų negalėjo ir atsirasti, nes mokymų neišliko Jėzaus. Neišliko.
Dabar mes turime dvidešimt pirmame amžiuje tą sumaištį, kada pasauly ta šėtoninė sistema jau atvirai ir ekonomikoj, ir medicinoj, ir politikoj pradeda vis labiau užveržti kilpą ant kaklo. Ir apsisprendimas čia ne tai, kad aš noriu ramiai gyventi arba nenoriu ramiai gyventi, man reikia nuotykių – ne – primeta žmonėms šėtoninė sistema opiumą – opiumą. Leninas tą vadino, opiumas – tai religija, o dabar opiumas – tai yra profesionalus sportas – olimpinės varžybos, pasaulio čempionatai, futbolo ten, krepšinio. Eina žmonės iš proto jauni. Ir pagyvenę eina iš proto. Juk tai yra ir numetama jaukas – štai uždirbsi milijonus, eik tenai nuo pat mažumės eik, būk toks – būk neapsišvietęs, bet turtingas – kadangi viskas matuojama pinigu, o ne Meilės virpesių skleidimu! O Kūrėjas matuoja būtent virpesiais, kurie sklinda iš jūsų pagal būseną, ir dėl to, kad vyksta karai iki šiol, kad vyksta rinkų užgrobimai, kad netolygus sukauptų gamtos resursų, priklausančių visai žmonijai. Čia Kūrėjo yra gamtos turtai, ne žmogaus, bet pardavinėja naftą atskiros teritorijos. O kas jiems teisę suteikė? Dėl to, kad jie užgrobė tas teritorijas. Tai dėl to reikalingi Dvasiniai Mokytojai apšviest žmones, kad resursai yra bendri, gamtos turtai yra bendri, o ne tos teritorijos. Ir negali tie šėtonininkai nuo šitos sistemos adatos nueit – savo gobšumo pinigams, valdžiai. Jie patys nenueis, tiktai žmonės apšviesti gali tiesiog savo laisva valia nebedalyvaut rinkimuose. Dalyvauji rinkimuose, tu remi šėtoninę sistemą! Tiek. Sprendimas tavo laisva valia. Aš jokiuose rinkimuose nuo 1992 metų nedalyvauju, kai mane Sąjūdis priprašė dalyvaut rinkimuose nuo Sąjūdžio Mažeikių vienoje apylinkėje. Ir aš dalyvavau. Mano konkurentas buvo kitas bendradarbis iš televizijos, atstovavęs komunistų partijai. Ir aš mačiau, kokia yra apgaulė iš vidaus. Atvažiuoja Sąjūdis susiskaldęs, sako – tu su šitais nesusitikinėk sąjūdiečiais – o aš su jais susitinku, sako – tai tu nesusitikinėk su anais. Ir aš matau, kad viskas, nėra – aš nuo Sąjūdžio, bet Sąjūdis jau suskaldytas. Tada aš turėjau savo platformą nepriklausančią nuo niekieno. Dabar tai aš suprantu, tai buvo nuo Kūrėjo. Bet tai man buvo patyrimas, aš juos pralaimėjau triuškinančiai – dviem trečdaliais balsų. Ir tada aš pasakiau sau – daugiau jokiuose rinkimuose nedalyvausiu. Tai buvo devyniasdešimti metai, kai aš pats dalyvavau. O devyniasdešimt antrais metais aš dar dalyvavau rinkimuose prezidento. Vyko Brazausko ir atrodo ar su Landsbergiu. Aš liktais už Landsbergį balsavau, nes aš tada dar jo buvau šalininkas, bet paskiau aš pamačiau, ko tai verta. Ir štai dėl to aš sprendžiau – mane kvietė į įvairias partijas, aš sakau – negaliu – jau buvau pradėjęs Urantijos Knygą skaityt – aš negaliu paremt nė vienos, kodėl aš turiu pasirinkt vieną, savo pasirinkimu aš nuskriaudžiu kitą, o kodėl jūs manot, kad jūs geresni negu kiti nuskriausti? Tada aš supratau – aš neturiu būt priklausomas nuo jokios partijos. O kitas klausimas iškilo – tai palauk, jeigu aš ateinu ir subraukau, ten na, neremiu nė vieno kandidato nė iš vienos partijos, bet aš reiškia jau tą biuletenį atiduodu, kad jisai veiksmingas yra tuose rinkimuose, o kaip aš galiu pakeist tą sistemą? Savo laisva valia jos nestiprint, tai reiškia jos žaidimuose nedalyvauju. Ir tai buvo man aišku. Ir aš pradėjau tada visiems skelbt – nedalyvaukite jokiuose politiniuose rinkimuose niekada, jokiuose referendumuose nedalyvaukite niekada, bet sprendimą kokį bepriimtų jūsų šalyje, jūs vykdykite – šiuo jūs neprisidėsite prie sistemos stiprinimo. Kada nedalyvaujate oficialiuose jokiuose žaidimuose, jūs rodote, kad jūs šitai sistemai nepriklausot, bet kadangi jūs gyvenat toje šalyje, kur yra įstatymai, na, tai jūs turit turėt paklusnumą įstatymui, kad yra mokesčiai, jūs turit mokėt mokesčius, žodžiu, laikytis. Štai dabar yra Europos Sąjunga, aš ją vadinu pseudo sąjunga, nes tai nėra sąjunga, bet aš esu joje – aš negaliu joje nebūt. Bet aš kuriu savo Lietuvą – Kūrėjo Lietuvą. Štai aš jums sakau ir tą tvirtinu jau daug metų – šita Lietuva ne mano Lietuva – tai yra ne Kūrėjo Lietuva – tai yra pseudo sąjungos pavergta valstybė. Aš kuriu šalį, ne valstybę, aš dvasiškai keliu tautą, bet ne lietuvius. Tauta yra visi, kas patiki Širdimi mano mokymais. Mano tauta gali būt ir Afrikoj, ir Argentinoj. Tai yra Kūrėjo tauta. Aš gi sakiau – išrinktoji tauta. Šiandien tai yra lietuvių išrinktoji tauta, kadangi aš esu lietuvis, ir aš esu Lietuvoj. Bet aš skelbiu savo mokymus ir anglų kalba, nes noriu, kad išgirstų apie tai pasaulis, kuris gali lietuviškai nemokėt. Bet angliškai gali daugiau žmonių suprasti. Aš jiems duodu galimybę išgirst Kūrėjo mokymų, kad jie paskiau negalėtų pasiteisint po prisikėlimo – aš šito net nežinojau, kad buvo tokie dalykai, kad čia buvo toks Algimantas, kuris skelbė Šviesos Žodį – Kūrėjo Žodį. Jau jiems argumentas nebebus pasiteisinimui įmanomas panaudot. Tą patį aš irgi sakau – mano mokymai vis stiprėja, aš gi tą pats jaučiu, nes tai yra Kūrėjo Žodis mano lūpomis. Aš noriu, kad išgirstų ir prezidentai ne vien tiktai Lietuvos ar Rusijos! Ir Amerikos, ir Kinijos, ir bet kurios kitos valstybės! Dėl to aš ir esu Kūrėjo Ambasadorius visai planetai, ir Jėzaus, ir Nebadonijos Apaštalas. Čia gi nėra tai mano paties susigalvojimas – mane paskyrė Kūrėjas. Daviau priesaiką Kūrėjui. Dėl to aš ir skelbiu vis ryžtingiau, drąsiau Gyvąjį Žodį. Ir ateis akimirka, kada jis bus girdimas aštuonių milijardų. Bet viską lemia kiekvieno atvira Širdis, ne vien tiktai intelektualios žinios, pajautimas ar Širdis šito nori – Šviesos, Tikrovės gyvenimo – ar jam geriau susispaust ir pasakyt sau – na, ko aš čia turiu kištis, kam man šito reikia. Taip – tą sako šiandien žmonija. Jiems geriau vieni kitus žudyt, kariaut, konfliktuot ir verkt dėl to, koks sunkus gyvenimas. Išlaisvint gali tiktai Kūrėjas. Kada jūs viduje Jį atrasit, tada patirsit gimimą iš dvasios ir tada yra laisvė. Tik tada laisvė yra. Ir tada šitas kūnas pajungtas dvasiai. Ne kūnas valdo dvasią, bet dvasia valdo kūną. Visa kūrinija materiali, bet ji pajungta Kūrėjo dvasios Galiai. Ir tai yra Evoliucinis Kelias, kad dvasia įsiviešpatautų ir tuose pasauliuose, kur yra toliausia nuo Rojaus, ypač tarp mirtingųjų, kurie yra pradinė, turinti dar materiją, pasireiškiančią energine, energine prasme. Materija – kūnas – žmogiškasis kūnas, bet jis turi paklust šitame kūne gyvenančiai dvasinei asmenybei, bet neištartam kokiam nors žodžiui ar minčiai, bet iš Kūrėjo tekančiam Gyvajam Vandeniui į tos dvasinės asmenybės vidų, kad būsena užlietų tą dvasinę asmenybę, sąmonės būsena būtų pripildyta. Štai tik tada materialus kūnas paklus būtent tokiai pripildytai dvasinei asmenybei Kūrėjo Gyvojo Vandens, Gyvosios Dvasios. Tai nėra, nėra lengvas Kelias, bet jis yra – vienintelis – Tikrovės Kelias. Ir kiekvienam be išimties – nė vienas neturi išimties! O sprendimai yra kiekvieno asmeniniai.
Priimkite sprendimus atitinkančius Kūrėjo Valią, pajauskite būsena tą Valią, kurią jums Gyvojo Vandenio tekėjimu suteikia Pats Kūrėjas. Ir aš džiaugiuosi, kad jūs tą galite pajausti. Aš tą gi jaučiu Širdimi, kada jūs garbinat Kūrėją, kada jūs išliejat save, tai jūs pakylat į tuos energinius virpesius, kada atsiveria jūsų dvasinė asmenybė. Ir tai yra liudijimas, kad jūs turite tą pojūtį. Tik jį reikia turėt gimus iš dvasios nuolatine būsena. Štai, jūsų tikslas – gimkite iš dvasios. Ir jūs – visiems tinka!

Komentarai