Forumas: temos peržiūra
Jėzaus Kristaus apreiškimas-atsakymas į Povilo klausimą apie meditaciją, 2009 02 04
Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Kūrinijos Motina-Broli, Begaline Dvasia-Kūrnijos Motina-Sese, aš garbinu tave, nes tik tavosios meilės virpesių dėka mano siela gali atsiverti tau ir patirti tave tokio nuoširdaus atsivėrimo akimirką. Aš garbinu tave, kad tu savo meile paverti visą kūirniją gyva. Aš garbinu tave, kad tu kiekvienam iš mūsų suteikei amžinybę, kurioje tavoji meile mums suteikia vis naujų ir nepakartojamų patyrimų su tavimi, ir su mūsų sielos broliais ir sesėmis. Aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Mano ji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
Mano mylimas sielos broli, mūsų gimtosios visatos Šeimininke Sūnau Kūrėjau, kurį mes žinome kaip Jėzų iš Nazareto, aš trokštu visa savo siela išgirsti tavo suteikiamą mokymą apie meditaciją, nes mano sielos broils, Povilas, klausia apie ją, kadangi Urantijos Knygos apreiškime jis nieko nesurado apie meditaciją. Todėl dabar aš pateikiu šį klausimą tau tiesiogiai, kad paaiškintum tiek Povilui, tiek kitiems, apie meditaciją.
Mano mylimas sielos broli, kurį žmogiškuoju vardu vadina Algimantu, ačiū tau, kad pateikei šitą klauisimą man, nes aš galėsiu paaiškinti mano ir tavo sielos broliui Povilui, kaip jis yra vadinamas žmogiškuoju vardu, ne tik, kas yra meditacija, bet ir kokia yra jos reikšmė jūsų gyvenime.
Meditacijos reikšmė yra milžiniška jūsų ieškojimuose pakeliui pas Tėvą. Šitaip jūs galite nuostabiai apraminti savo sunerimusį protą ir tuo pačiu šviesiau pažvelgti į pasaulį, kurio problemos prislegia jūsų kasdienio gyvenimo vingius, ir dėl to jūs be galo pergyvenate, kad jums kas nors nepasiseka, ko nors nepavyksta įgyvendinti, kas nors jus nuskriaudžia.
Ir tokios meditacijos akimirką jūsų protas ištirpsta kosmoso nepranokstamose jūsų protui erdvėse, jūs net patys pasimetate, nes nebegalite suvokti, kas jūs ir kur jūs, kas su jumis vyksta. Jūs tarsi skriejate pranokdami laiką ir erdvę, bet visiškai nesuvokdami šito skriejimo prigimties ir prasmės; ir vis tik patirdami nuostabų ramybės ir pasitenkinimo pojūtį, kuris jūsų protui yra realus ir kuris jus sustiprina, kad šitoks kelias yra labai gilus ir prasmingas, suteikiantis jums nuostabų patyrimą ir pasitikėjimą tokia akimirka.
Ir jūs iki šitos pačios akimirkos nieko neprašėte, nieko nesimeldėte, ir vis tik pasinėrėte į kosmoso skrydį su neaprašoma jūsų minties švara ir lengvumu.
Tokie patyrimai yra dėl to, kad jūsų sąmonė, kuri iki tol buvo žemų energetinių virpesių aplinkoje, nesvarbu, ar jūs buvote darbe, gatvėje, namuose, bet vis tiek jūs jautėte visos aplinkos žemus energetinius virpesius, nors apie juos jūs nežinojote nieko, net kad jie iš viso egxistuoja, tačiau jūsų sąmonė, per jūsų smegenų centrą, jautė ir reagavo į tokių žemų virpesių energijos foną, dabar pasinėrė į kitokius virpesius.
Tačiau kai tik jūs pasinėrėte į maditacijos būseną, visa aplinka, kuri jus taip betarpiškai iki tol veikė, jūsų pačių pakeliamų sąmonės energetinių virpesių dėka, atitolo nuo jūsų sąmonės dėl tos akimirkos betarpiško ir pasireiškiančio jūsų sąmonėje gyvo ryšio ir poveikio. Ir tos akimirkos metu jūsų sąmonės energetiniai virpesiai pakilo į daug aukštesnį dažnį, kuris ir yra visoje kosminėje erdvėje. Jūsų sąmonė, pakilusi į aukštesnį energetinį dažnį pati užblokavo ir atsiribojo nuo aplinkos žemų energetinių virpesių, kuriuos ji jautė iki pasinėrimo į meditacijos būseną. Todėl jūs ir pradėjote patirti tokį lengvumo pojūtį, kuris gali momentais pasiektį tokį aukštą energetinių virpesių dažnį, kad jūs galėsite patirti palaimos būseną, kurį jus pakylės į jūsų pačių protui nesuvokiamas kosmines aukštybes.
Būtent tokią būseną Sidharta Gautama – Buda – pavadino nirvana, arba giluminės palaimos būsena, kuri įmanoma tik susiliejus su Aukščiausiu Absoliutu.
Ir dabrtinai jūsų sielos broliai kai kuriose religijose būtent ir siekia tokio nirvanos būsenos patyrimo, kad joje galėtų patirti nuostabų išsilaisvinimo pojūtį.
Kada aš buvau tarp jūsų ir vienas iš jūsų materialiu pavidalu kaip Jėzus iš Nazareto, tada manoji tauta, kurioje aš gimau fiziniu ir jums matomu pavidalu, pati laikėsi labai griežtų taisyklių, kokiu būdu ir kada galima bendrauti su Dievu.
Ir tos taisyklės nenumatė jokios laisvės sielai.
Jos buvo tokios griežtos, kad bet kuriam vaikui iš karto užkirsdavo kelią tolimesniam dvasinės laisvės ieškojimui ir jos atradimui. Todėl žydai meditacijos nebuvo patyrę, kad ją įtrauktų į savo religinę praktiką.
Tačiau man pačiam tokia griežtai apribota religinio mąstymo praktika labai anksti ėmė užkliūti, nes mano siela negalėjo pasitenkinti vien tik per kartų kartas perteikta nuostata, jog su Dievu galima bendrauti tik nustatytomis formomis. Ir dar ne šiaip nustatytomis, bet taip griežtai, kad nebuvo leidžiama nuo jų nukrypti nė per menkiausia kryptelėjimą į šalį.
Tačiau ir jūs turite patarlę – nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Kada žydus taip suvaržė griežti religiniai ir dogmatiniai ritualai ir prietarai, tai mano siela pati viena, nežinodama, kaip tą daryti, ėmė ieškoti atsakymų į daugelį man neatsakytų klausimų. Mano žmogiškasis protas būtų iš karto paklusęs vien tik ritualiniam keliui ir jokių papildomų klausimų nebūtų kėlęs. Tačiau mano sielos aukštesnis protas, kuris buvo toks silpnas ir nežinantis tų atsakymų, ir nemokantis surasti kelią į tų atsakymų Šaltinį, vis tik nenurimo, o savyje mėgino surasti nors kokius patenkinančius atsakymus.
Ir mano aplinka buvo labai palanki, nes aš dar būdamas vaikas pamėgau žvalgytis į dangų, o miegodavome mes antrame aukšte. Mūsų klimatas buvo palankus, šiltas, dėl to tiek mūsų, tiek kitų namų, tikslaiu nedidelių namelių antrasis aukštas neturėjo jokių stogų. Nuo lietaus buvo vienintelė apsauga sunkus ir storas audeklas, primenantis jūsų brezentą. O giedromis naktimis jo iš viso nenaudojo. Ir aš matydavau, atsigulęs miegoti, nuostabų dangų, daugybę žvaigždžių, kurios mane nuo pat vaikystės pakerėjo tiek, kad man labai rūpėjo išsiaiškinti, kaip gi jos pritvirtintos, kad laikosi net man virš galvos, ir niekada nenukrenta ant manęs.
Ir tiek besigėrėdamas dangaus skliaute šviečiančomis žvaigždėmis aš akimirkai užsimerkdavau ir prarasdavau suvokimą, kur aš esu ir kas aš esu. Aš ištirpdavau toje kosminėje žvaigždžių erdvėje.
Ir man buvo malonu patirti tokias akimirkas.
Ir buvo net tokių akimirkų, kada tėvams kildavo nerimas dėl mano tokių žiūrėjimų į dangų. Jiems buvo baisu, nes žydų ritualai tokių laisvių nenumatė, o kas nenumatyta, jiems visada kėlė baimę. Todėl net ir žiūrėjimas naktį į dangų, į spindinčias žvaigždes mano tėvams atrodė, kad gali atvesti mane prie blogų pasekmių. Todėl mane nuo tokio žiūrėjimo atkalbinėdavo; ir vis tikrindavo, ar aš žiūriu ar ne į dangų, pašaukdami mano vardą tarsi patikrinti, ar aš dar nemiegu, nors iš tikrųjų jų tikroji priežastis buvo nerimas dėl manęs, kad aš per daug sau duodu laisvės pagal žydams nustatytus gyvenimo ritualus. Bet mano tėvai buvo nors ir eiliniai ir paprasti žydai, bet geranoriški ir pakankamai išmintingi, pagal anų laikų supratimą, todėl manęs neįspraudė į patį kampą, kad aš nebegalėčiau sau leisti tokio malonumo, kaip žiūrėjimo į dangų prieš užmiegant.
Tačiau tokių akimirkų, kurias dabar galiu pavadinti taip, kaip ir jūs jas vadinate, meditacinėmis, metu pajusdavau palengvėjimą savo viduje. Todėl mane ir traukė vakarais, prieš užmiegant, pasidairyti po dangų, o tada pasinerti mintimis į kosminę erdvę, kad palaipsniui ir pačios mintys išnykdavo.
O klausimai, į kuriuos atsakymų ieškojau vis tiek likdavo taip ir neatsakyti.
Tada pats ėmiau šituos pačius klausimus pateikti sau. Tarsi pats kalbėčiausi su savimi, su savo antruoju aš.
Ir po kurio laiko ėmiau patirti, kad mane apšviesdavo labai protinga mintis, kurios prieš tai tikrai neturėjau. Dar šiek tiek vėliau ėmiau, po truputį, suprasti, kad tokie apšviečiantys atsakymai ateina man, bet ne iš manęs. Ir pats sau ėmiau vis labiau ir labiau teigti, jog tie atsakymai man ateina iš Tėvo.
Ir savo kreipinius ir klausimus ėmiau nukreipti jau nebe savo antrajam aš, bet tiesiai Tėvui. Ir tokį savo bendravimą pats sau pavadinau – “mano pasikalbėjimai su Tėvu.”
Tai buvo mano paslaptis, apie kurią negalėjau nieko pasakyti nei savo tėvams, nei draugams, nes toks bendravimas vėl labai smarkiai pažeidė visas žydų nustatytas maldų Dievui – Jahvei ir Izraelio Tėvui – formas.
Ir tokiam mano bendravimui su Tėvu stiprėjant, aš ne tik gaudavau atsakymus iš Tėvo į Jam pateikiamus mano klausimus, bet pajutau nuostabų palaimos jausmą ir milžiniškos meilės antplūdį. Ir šitoji meilė vis augo ir gilėjo, kad mano siela ėmė trokšti dalintis viskuo, ko ji pati prisipildė iš Tėvo, su visais kitais.
O tai vėl neatitiko nustatytų žydams gyvenimo ritualų, ir aš turėjau savyje laikyti meilės virpesius, kurių mano siela tiek prisigerdavo atsivėrusi Tėvui, kad aš juos išliedavau verkdamas.
Ir tada, kada atradau Tėvą savo viduje, aš jokiu būdu nebenorėjau sugrįžti prie savo ankstesnio meditavimo būsenos, kurios metu jokios Tėvo meilės aš nejaučiau; ir nejutau jokio poreikio dalintis savo meile su kitais.
O atvėręs savo sielą Tėvui, kaip asmeniui, kaip pačiam nuostabiausiam Meilės Šaltiniui ir Centrui, ir pats Jo meile ėmiau gyventi visus pamilęs vienodai ir visiems ją dalindamas vienodai, kaip dalino ją man ir Tėvas, ir kaip ją man dalina dabar, kaip ir jums, visiems, ir kiekvienam.
Būtent dėl to ir Urantijos Knygos apreiškime nėra kalbama apie meditaciją, nes meditacija sutelpa į maldą, o malda į meditaciją netelpa.
Apie maldą aš mokiau labai daug ir savo apaštalus.
Ir Urantijos Knygoje apie ją yra parašyta, nes tik malda jums užtikrina gyva meilės ryšį su ASMENIU MEILĖS ŠALTINIU IR CENTRU – VISŲ TĖVU, KURIS LIEJA SAVO MEILĘ BE PERSTOJO.
Ir meditacijos metu Jis lieja meilę vienodai, tik jūs jos nepatirsite, nes neturėsite gyvo ryšio su pačiu Tėvu.
Taip ir Sidharta Gautama – Buda – patyrė nuostabių nirvanos akimirkų, bet Tėvo meilės savo sieloje taip ir nepatyrė, nes ieškojo kosmose Absoliuto, kai reikėjo atrasti Tėvą savyje. Todėl ir jo moralės siūlomas kelias nebuvo gyvybingas.
Visada siekite didesnio, ir mažesnis jame bus jau savaime. O siekdami mažesnio iki didesnio galite ir nebeiti, sustoti, ką ir padarė Buda.
Tad koks gi tikslas jums pasakoti apie meditaciją, kada jums mano apaštalas ir Rojaus Trejybės ambasadorius, jūsų sielos brolis Algimantas suteikia mokymus apie Tėvo atradimą savyje. Jau štuo savo veiksmu jūs pranoksite meditacinę būseną, nes jūs pamilsite visus ir bendrai su Tėvu kursite gėrį visų labui. Meditacija jūsų nepripildo Tėvo meile. Dėl to ir aš nekalbėjau apie meditaciją, o kalbėjau apie Tėvą, ir Jo dvasią, gyvenančią žmogaus prote.
Ir tą patį jums kalba jūsų sielos brolis Algimantas Rojaus Trejybės įgaliojimu, ir mano įgaliojimu. Jeigu jį mes būtume įgalioję kalbėti apie meditaciją, kaip apie ryšį su Tėvu, tai jis jums seniai visą laiką būtų apie tai kalbėjęs ir mokęs. Tačiau gyvas ryšys su Tėvu nėra pasiekiamas per meditaciją. Tai tik pirminis žingsnis nuraminti jūsų protą,. Jeigu jūs dar nedrįstate iš karto pradėti kalbėtis savo atsivėrusia siela su Tėvu ar su manimi.
Vienintelis gyvasis kelias yra jūsų bendraviams su Tėvu nuoširdžiu sielos atsivėrimu. O tai su meditacija neturi nieko bendro.
Jūs atsiveriate, daugiausia, kada jums skauda, kada jūs nebežinote, ko griebtis, nebesurandate išeities, šitai tada jūsų siela ir šaukiasi Tėvo gyvo ryšio ir pagalbos. Ir po tokio šaukimosi, jūsų protas ir nurimsta. Tačiau ne savaime, o Tėvas nuramina ir paglamonėja jūsų protą, taip, kaip mylintis tėvas nuramina savo mylimą ir verkiantį iš baimės mažylį. Juk kada tėvas glosto mažylio galvelę, jis ramina ne plaukus, nors ir meiliai braukia per plaukus, jis ramina mažylio sunerimusį protą.
Taip ir jūs, kada atsiveriate Tėvui, taip jis ir nuramina jūsų protą, kad jums ir problemos nebeatrodo tokios skaudžios, nors praėjo tik akimirka ir niekas nepasikeitė, bet jūsų ramybė iš vidaus pakeitė jūsų požiūrį į problemą.
O kada siela atsiveria Tėvui ir ne tik skausmo akimirką, bet ir džiaugsme, kada ji ima tą daryti nuolat, tada ji vis labiau ima pasitikėti šituo gyvu ryšiu su Tėvu, ir pradeda jausti Tėvo meilės gyvus virpesius. Ji pati pradeda mylėti visus.
Šito meditacijos būdu pasiekti žmogaus nuramintas priotas negali. Jis nusiramina tik neilgam, o vėliau vėl jį apima abejonės, troškimai, ir skausmas kančioje.
Tuo tarpu sielai vis labiau atsiveriant Tėvui, vis toliau tęsiant nuoširdų ir gyvą bendravimą, žmogus gimsta iš dvasios. Ir tada sielos morontinis protas ima viešpatauti žmogaus sunerimusio proto atžvilgiu ir žmogaus palaimos ir ramybės būsena tęsiasi ne tik bendraujant su Tėvu, bet ir po bendravimo, nes toks žmogus žino, kad jis yra Tėvo SŪNUS ar DUKRA, nes tokį jausmą patira savo atsivėrusia siela. O meditacija tokio jausmo suteikti negali.
Tik patyręs atsivėrimo akimirką ir gyvą meilės iš Tėvo tekėjimą savo paties sieloje žmogus gali pats sau tvirtai pasakyti – “Noriu bendrauti su Tėvu, noriu atsiverti Jam nuolat. Tai ir yra mano malda.”
--------------------------------------
Ačiū tau, mano mylimas sielos broli, mylimas Sūnau Kūrėjau, Jėzau, už tokį puikų mokymą, kuris suteiks dar gilesnį supratimą, kas yra meditacija ir koks yra skirtumas tarp atsivėrusios sielos maldos ir meditacijos.
2009 02 04
13.15
---------------------
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
Algimantas
2009-02-04 14:24:48
Komentarai
Sveikas, Algimantai.Malonu bendrauti su protingu žmogumi.
Rašai: "ENERGETINIUS VIRPESIUS SPINDULIUOJA NE KOKIOS NORS NEEGZISTUOJANČIOS ČAKROS, BET KIEKVIENA KŪNO LĄSTELĖ." Va čia tu ir prašovei, čakra yra jautriausių ląstelių sankaupa, mazgas. Todėl jei ląstelė spinduliuoja, tai jų sankaupos spinduliuos stipriau ir turės didesnę reikšmę žmogaus savijautai ir sveikatai. Todėl pats turi pripažinti kad nematei visos situacijos, visumos.
Dar vienas teiginys: "Žmogaus protas yra MATERIALUS, bet tai nėra MATERIALIOS SMEGENYS." Jei protas yra materialus kur jis? Kurioje kūno vietoje jis yra?
Per kur ateina minties drintojas? Per kurią ląstelę? Per smegenys kaukolėje?
Tai kad tu neigi žmogaus subtiliuosius kūnus parodo tavo neišmanymą, čakros realios, tik jos negyvos, todėl susidaro įspūdis kad jų nėra, beja jų yra labai daug. Kai zmogus nutaria ieškoti dvasingumo, jis žiūri vidun ir ieško kas trukdo laimei, meilei, džiaugsmui tekėti, visas darbas susiveda į pasąmonės šiuklių kuopimą. Kai šiuklių nėra džiaugsmas teka per žmogų, meilė liejasi be sustojimo, tyla ir meditacija lydi tokį žmogų net miegant.
Tavo ir UK pasekėjai tūrėtų būti daugiausiai buvę katalikai, kurie niekada ir nežinojo apie subtiliuosius kūnus, čakras, reinkarnacija, karmą. Su tokiu siauru mątymu jūusų laukia tik nusivylimas.
Rašai, kad aš neturėčiau jausti džiaugsmo, meilės, palaimos, nes nesu įtikėjęs, net priešingai vis labiau netikintis ir netikintis. Turiu tave nudžiuginti, mano savijauta priklauso tik nuo manęs, o ne nuo dievo. Aš jaučių džiaugsmą rašydamas čia, galėdamas medituoti ir vis labiau atsipalaiduoti. Ta ramybė kuri mane aplanko yra tyli ir subtili, kai fizinis kūnas dingsta ir jokia mintis netrikdo sąmonės, tada manyje teka kylanti viršun meilės, sąmoningumo upė.
Rytoj ateisiu pas jus Į Mokytojų namus, noriu pamatyti rojaus ambasadorių.
Povilas
2009-02-05 17:15:03
Nors jau esu tai minėjęs kažkada, trumpai pasikartosiu kad 'išplaukimai iš kūno' su visais papildomais bruožais kuriuos vėliau ir kiti patvirtina man buvo dar prieš ką nors sužinant apie tokių dalykų egzistavimą. Išminties priėmimas taip pat atsitiko kažkada, kada vien pats gilinausi mąstydamas į tiesą, tik vėliau sužinojau apie tuos kurie bendrauja ir priima informaciją. Šiaip, viskas labai nevienareikšmiška ir tiek, patyrimai nutinka ir be ir su skaitalais, jie ir įtakoja ir ne, kaip kam.
Vaidas
2009-02-05 16:02:37
nestumki ,jam...
waikas
2009-02-05 16:00:55
Galima būtų sutikti su Algimantu, kad prisiskaitęs ko nors, pats pradedi tuo tikėti. (Čia Algimantui reikėtų apie save tą patį pagalvoti - kol nebuvo skaitęs UK, nieko tokio ir nežinojo ir nejautė). Tačiau man buvo priešingai. Aš pirmiausia pajutau tą "kažką", po to pradėjau ieškoti apie tai paskaityti. Dar galima susieti tas čakras su hormonų organais (kankorėžinė liauka, hipofizė, skydliaukė, kasa, antinksčiai ir t.t.) kurie yra kaip tik panašiai išsidėstę kaip ir tos čakros.
Čakra
2009-02-05 15:28:34
Man irgi šis Jėzaus perduotas mokymas buvo tikrai suprantamas, ir sutampantis/patvirtinantis mano paties patyrimą. Kiti neturi patirties meditacijoje ar patirties ryšyje su Dievu, ir tuomet ar jie gali ką nors teigti? Tikrai manau yra normalu, jeigu aš pvz nebūčiau matęs naujausio Porsche automobilio, tai pirma jį turėčiau pamatyti kad kanors apie jį NEIGTI. Manau tai yra nesveikas bendravimo būdas, kai pvz "apkaltinamas nepažįstamas asmuo", šiuo atveju nepatirtas gyvenimo būdas.. Ir dar kai aplink yra tie kurie liudija, tai yra tarsi nepasitikėjimas jais ir vistiek kalbėjimas priešingai.. nežinia iš kur, gal iš savo paties ambicijų? Tikriausiai. Dar nespėjau perskaityti ir paskutinio Algimanto mokymo, bet jau matau teisingų faktų kaip kad kiekviena kūno ląstelė skleidžia virpesius - galima sakyti patiriu tai savo kailiu. Kol kas tiek, su meile, Sudie.
Vaidas
2009-02-05 15:02:08
Aš neseniai esu forume. Iš pradžių skaičiau Urantijos Knygą, bet ir dabar dar nesu visos perskaitęs. Todėl kitiems siūlau - prieš keliant diskusijas su Algimantu pirmiau vis tik paskaityti Urantijos Knygą. Jos unikalumas yra tame, kad kai kuriuos atsakymus kartais randi ne tuoj pat, bet kitose Knygos vietose. Bet, kada skaitą šią Knygą visa savo siela, tada ir atsiskleidžia visas šios Knygos UNIKALUMAS.
Paskutinis Algimato komentaras yra labai geras visiems svyruojantiems. Bet nenuostabu, kad Jūs ir šio komentaro nesuprasite. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad net ir aš, jau paskaitęs nemažą Urantijos Knygos dalį, nesupratau Algimanto, o jo kai kurie teiginiai net gąsdino.
Jums, kritikams, yra vienas pasirinkimas, arba giliai pastudijuokit Urantijos Knygą ir tuomet diskutuokit, arba ir toliau tęskit tuos iš tiesų beprasmiškai atrodančius pasamprotavimus apie žmogiškąsias vertybes. Be abejo gyvenime yra labai sunku gyventi su tais, kurie siekia naudos iš esmės tik sau ar tik savo artimiesiems, ir dar tuo pačiu metu bando naudotis kitais žmonėmis, juos apgaudinėdami, ar išnaudodami. Deje Urantijoje kol kas tokie dėsniai pagrindiniai, o mes turėtume siekti, kad pagrindiniu dėsniu taptų MEILĖ VISIEMS BE IŠIMTIES. Ir jei nors vienas žmogus bent pradės mastyti ta linkme, jau ir tai bus tam tikras pasiekimas.
VDS (Vaidas)
2009-02-05 13:04:47
Mielas Povilai, kada tu, prisiskaitęs ezoterinės literatūros, mėgini aiškinti tuos dalykus, KURIE IŠ TIKRŲJŲ NEEGZISTUOJA, BET TU JUOS JAUTI, tai yra vien tik dėl to, kad TAVO PASĄMONĖ JAIS YRA TIEK UŽTERŠTA, JOG TAU JAU DUODA SIGNALUS, FIZINIŲ POJŪČIŲ IŠRAIŠKA, NET TAVO SĄMONĖS BŪSENJE.
Tu turi suvokti, kad net ir skausmas, kurį jauti bet kurioje FIZINIO KŪNO vietoje yra SMEGENŲ veiklos signalas, kai sąmonės būsenoje jos siunčia bet kokį energetinio virpesio signalą, kurį tavo fizinis kūnas užfiksuoja atitinkamoje vietoje.
Jeigu tik smegenys nustotų veikti, tu jokio kūno skausmo jau nebejaustum.
Jeigu smegenys nustoja veikti, jų įjungti nebegali jokia ŠIRDIS - KRAUJO POMPA. Net jeigu pajungsi dirbtinę mechaninę širdį, smegenų veiklos nebeatstatysi. Tuo tarpu smegenims dirbant normaliai, net ir sutrikusi širdies veikla gali būti pakeista DIRBTINE - MECHANINE. TAIP ŠIRDIES DONORO ŽMONĖS LAUKIA NET PO KELERIUS METUS, KADA KRUJO APYTAKA YRA PALAIKOMA MECHNINĖS ŠIRDIES-KRAUJO POMPOS. Ir per visą šį laiką žmogus MYLI TAIP PAT.
ENERGETINIUS VIRPESIUS SPINDULIUOJA NE KOKIOS NORS NEEGZISTUOJANČIOS ČIAKROS, BET KIEKVIENA KŪNO LĄSTELĖ.
IR PRIKLAUSOMAI NUO ŽMOGAUS SĄMONĖS VIRPESIŲ LYGIO, TAI ATSISPINDI IR VADINAMOJE AUROJE, ARBA ENERGETINIŲ VIRPESIŲ BIOLAUKE.
TAČIAU TAI NETURI NIEKO BENDRO SU NEEGZISTUOJANČIOMIS ČIAKROMIS AR MEILE.
Meilę jaučia ne fizinis kūnas, bet Tėvo padovanotas tikrasis aš, tikroji asmenybės dovana, kuri neturi JOKIO KŪNO - TAI ŽMOGAUS SIELA, KURIĄ DRAUGE SU ŽMOGAUS GYVULINIU PROTU KURIA TĖVO DVASIA - MINTIES DERINTOJAS - ESANTIS NE SMEGENYSE, BET ŽMOGAUS PROTE.
Žmoguas protas yra MATERIALUS, bet tai nėra MATERIALIOS SMEGENYS.
Žmogaus protas tik SMEGENŲ DĖKA gali MĄSTYTI IR PRIIMTI SPRENDIMUS. Būtent tai ir yra žmogaus protas - SMEGENŲ VEIKLA PRIIMANT SPRENDIMUS IR JUOS ĮGYVENDINANT BET KOKIU LYGIU.
Tačiau žmogaus protą Minties Derintojas iš GYVULINIO SIEKIA transformuoti, nepažeisdamas žmogaus laisvos valios, į DIEVIŠKĄJĮ, veikdamas per PASĄMONĘ MIEGO METU. Tačiau šitam ryšiui labai trukdo žmogaus sujaukta pasąmonė, kurią ir atspindi jo sapnai, kurių NETURI BŪTI iš viso.
Todėl sąmonės būsenoje žmogus vėl nugrimzta į savo rūpesčius ir iliuzinį gyvenimą. Tuo labiau, kad prie šito dar prisideda ir kalnai ezoterinės ir klaidinančios literatūros. Tada žmogus knibinėjasi aplink savo neegzistuojančias čiakras ir nesiekia nieko REALAUS. Palaipsniui tokia iliuzija jam tampa REALYBE IR JOJE JIS GYVENA NEPATIRDAMAS NEI PALAIMOS, NEI GYVENIMO PRASMĖS DŽIAUGSMO, NES NEIEŠKO TĖVO SAVYJE, KURIS TRANSFORMUOJA GYVULINĮ ŽMOGŲ Į TĖVO SŪNŲ AR DUKRĄ, KURIO VERTYBĖS YRA VISIŠKAI KITOKIOS, IR POJŪČIAI TAMPA KITOKIE.
Mane liūdina, tokių kaip tu, kaip Jonas, kaip Jolanta, kaip Dalia, kaip Vaclovas BAIMĖ IR NENORAS SIEKTI ŠVIESOS IR AUGTI LAISVĖJE SU ATRASTU SAVYJE TĖVU. Tada vienas užsisklendžia savo supratimo lygyje ir nė iš vietos, nors atrodo tik atsigręžk į save ir visos sienos subyrės. Tačiau tai ir sunkiausia padaryti - dėti asmenines pastangas, kad taptum geresnis, labiau mylintis VISUS, o ne tik tuos, kurie drauge su tavimi, ir visus VIENODAI, nieko neišskiriant.
Tada TOKIE MŪSŲ SIELOS BROLIAI IR SESĖS ir ieško būdų, kaip pateisinti savo TINGINYSTĘ IR TAMSUMĄ - tu, mielas Povilai, neegzistuojančiomis čiakromis ir meditacija, Jonas - labai ribota logika, Vaclovas - palaida filosofine mintimi, kuri yra be visumos, be Tėvo, Jolanta - savo chaotiniu šokinėjimu iš kairės dešinėn, ir vėl atgal BE GILUMINIO VISUMOS SUPRATIMO IR NET BE NORO SUPRASTI, Dalia iš viso nesuvokia, kur ji pateko, todėl pilnos akys siaubo.
O juk VISI JŪS galite būti vieni kitus MYLINTYS.
BŪTENT MANO MISIJA IR YRA MOKYTI JUS GYVOS ŠVIESOS - ATRASTI TĖVĄ SAVYJE IR PRADĖTI JĮ IR ROJAUS TREJYBĘ GARBINTI IŠ VISOS ATSIVĖRUSIOS SIELOS, KAD Į JĄ PRITEKĖTŲ TĖVO MEILĖ, AMŽINOJO SŪNAUS KŪRINIJOS MOTINOS-BROLIO GAILESTINGUMAS, IR BEGALINĖS DVASIOS-KŪRINIJOS MOTINOS-SESĖS IŠMINTIS, KAD JŪS SUVOKTUMĖTE, JOG ESATE VISOS KŪRINIJOS ŠEIMOS DALIS, NEATSKIRIAMA DALIS, REALI DALIS, GYVA DALIS, MYLIMA VISŲ DALIS, IR PATYS PAMILTUMĖTE VISUS, VISĄ KŪRINIJOS ŠEIMĄ.
Tik atrasto Tėvo savo viduje GYVI meilės virpesiai, sklindantys į kiekvieną per Minties Derintojus, mus ir suvienys. Jokios kitos pasaulyje naudojamos praktikos, metodai, ar teorijos to PADARYTI NEGALI IR NEGALĖS NIEKADA. Tokie kiti metodai yra ILIUZIJA, iš kurios aš jus ir mokau VADUOTIS. Ir kuo anksčiau, tuo geriau jums KIEKViENAM. TAU TAIP PAT.
Mielas Povilai, tu rašai apie emocijas, net nesuvokdamas nei jų kilmės, nei jų šaltinio. Tau viską yra užgožusios neegzistuojančios čiakros ir tu jomis tiek tiki, kad jos jau tavo sąmonei yra tapusios tikroai egzistuojančiomis. Tačiau TU esi ne KŪNAS. Tu esi Tėvo padovanota asmenybė, dieviškasis aš, kuriam šis kūnas yra labai laikinas ir tik tam skirtas, kad darytum gerus darbus iš meilės. O kad juos galėtum daryti, tau reikalinga atrasti TĖVĄ sayje, savo asmenybės ŠALTINĮ IR CENTRĄ, kuris ir pripildo tave meile VISĄ. Ir tada NEBELIEKA JOKIŲ NEIGIAMŲ EMOCIJŲ. NĖ VIENOS.
Tu jokių EMOCIJŲ NEGALI PAVERSTI MEILE.
Meilė yra ne emocija - tai TĖVO PASIREIŠKIMAS, PER MINTIES DERINTOJĄ, ŽMOGAUS SIELOJE AUKŠTO DAŽNIO VIRPESIAIS.
Tai yra GYVA VIRPESIŲ UPĖ SIELOS VIDUJE, O KŪRINIJOJE - BEGALINIS MEILĖS GYVŲ ENERGETINIŲ VIRPESIŲ VANDENYNAS.
Tėvas EMOCIJŲ NETURI. Jis lieja be perstojo vien tik MEILĖS GYVUS ENERGETINIUS VIRPESIUS. IR VISIEMS VIENODAI. Ir kada Tėvą žmogus atranda savyje, kada prisipildo tokių Tėvo meilės gyvų virpesių, tada jo siela ir tampa ne tik gyvybinga, veikli, bet ir mylinti visus, ir visus vienodai.
Ir tai yra Tėvo nuopelnas, kad siela myli TĖVO meile visus vienodai. Žmogaus buvo tik pastangos atrasti Tėvą savyje. Ir tada visos neigiamos emocijos - baimė, pyktis, pavydas, nuoskauda, kerštas, neapykanta, ir t.t. - išgaruoja iš tokio žmogaus proto. Jis tampa MYLINTIS, NET IR TAIP, KAIP MYLI TĖVAS.
Tavo pastangos yra nukreiptos klaidinga kryptimi. Jeigu tu nepadarysi korekcijų, tai tavo gyvenimas bus pilnas baimės, slidinėjimų, neužtikrintumo, bus BE MEILĖS VISIEMS. O toks gyvenimas yra tik tuščias energijos ir pastangų švaistymas, kuris neteikia palaimos. Tuo labiau, kad tai atsilieps ir tavo fizinio kūno sveikatai, kuri patirs vis daugiau sutrikimų, nes sveiką kūną užtikrina tik atrastas Tėvas savyje ir gyvensena visų labui atsidavus Tėvo vedimui iš vidaus.
Tai, ką tu manai apie Absoliutus, nieko nereiškia. Tikrovė yra tokia, kokią sukūrė, ir kokią toliau kuria, Rojaus Trejybė. O ką apie ją manai tu, tai neturi jokios įtakos Absoliutų buvimui - Dievybės Absoliutui, Beribiam Absoliutui, ir Visuotinima Absoliutui. Ir jų gradavimas yra reikalingas dėl Rojaus Trejybės RYŠIŲ SU JAIS.
Skaityk Urantijos Knygą NUOSEKLIAI, NES TU JOS NESKAITAI. Šiaip ją pavartyti smalsumui patenkinti, tai ne skaitymas. Jis tik dar labiau tavo ir taip jau supainiotą protą ir užterštą pasąmonę dar labiau sujauks.
YPAČ skaityk Jėzaus Kristaus apreiškimą KALBU JUMS VĖL. Skaityk Tėvo mokymus, Amžinojo Sūnaus-Kūrinijos Motinos-Brolio, ir Begalinės Dvasios-Kūrinijos Motinos-Sesės mokymus. Ir, aišku, skaityk kitas mūsų Forumo temas, ne tik tas, kurios matosi ekrane atsidarius Forumo puslapį. Kada visa tai išstudijuosi NUOSEKLIAI, TADA TAVO PASĄMONĖ BUS APVALYTA NUO DAUGYBĖS TERŠALŲ, TOKIŲ KAIP ČIAKROS IR REINKARNACIJA.
Tačiau DAR SVARBIAU YRA TAU ASMENIŠKAI, KAIP IR VISIEMS KITIEMS, TAI, KAD MEDITACIJĄ PAKEISTUM NUOŠIRDŽIU PASIKALBĖJIMU SU TĖVU. KASDIEN.
Štai tau mano pateikti namų darbai. Daryk juos, jeigu NORI PRASMINGO GYVENIMO KASDIEN IR VISUR PALAIMOJE.
Sprendimas - tavo ir laisva valia.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile
Algimantas
2009-02-05 12:16:51
Aciu BROLI,aciu TEVELI,ACIU SESE,didelis ACIU! Algimantui ir dar syki visai TREJIBEI......................
ArueLis
2009-02-05 14:53:52
Jau girdžiu tave, Algimantai. Pagagaliau pradedau suprasti kokiais kertiniais akmenimis tu remiesi savo filosofijoje.
Beje, tavo užrašytame mokyme apie Meditaciją aš viską puikiai supratau. Aš ne kvailas ir labai mėgstu loginius išvedžiojimus.
Bet aš nieku netikiu, nei ezoterika, nei medicina, nei rojumi, nei tavimi, aš net neklausau savo minčių. Tu rašai kad aš klaidingai vartoju terminus, gali būti, žodžiai niekada neatspindi to kas yra už jų, jais neįmanoma išreikšti net paprastos emocijos.
Rašai kad čakrų nėra, taip išeitų ir auros nėra?, nes per čakras yra spinduliuojami enrgetiniai srautai. Bet Kirlijanui pavyko nufotografuoti auta ir tai mokslo pasiekimas. Tu prieš mokslą? Šioje vietoje tu negali neigti auros egzistavimo, nes tai realus faktas. Bet jei pripažintum auros egzistavimą, tai tektų pripažinti energetinių centrų egzistavimą. Pripažinti to ko tavo manymu nėra. Tuo labiau aš pats juntu savo enrgetinius centrus ir per meditacijas žadinu energijas. Kylanti energija pereidama per šiuos centrus, kurių sakai nėra, transformuojasi. Kaip jų nėra, jei aš juos turiu? Man geriau žinoti ką aš jaučiu ir sakau kad šie centrai egzistuoja. Jei nėra emocinio centro, tai kur žmogus jaučia emocijas, pykti, baimę, įtūžį,? Aš tirinėjau ir dirbau su emocijomis, jų atpalaidavimu ir transformavimu. Jos yra vitaliniame kune, antroje čakroje, truputi žemiau bambos. Neigiamos emocijos kaupiasi ir jaučiasi būtent šioje vietoje. Kai ateina pyktis, jis ateina būtent iš ten, stebėkit save ir pamatysit. Pyktis suteikia fizinių jėgų, ir gali būti griaunatis, bet jei medituoji ir esi sąmoningas, neigiamas emocijas paverti teigiamomis ir galų gale meile. Tirinėjau pyktį ir mokinausi jį atpalaiduoti sąmoningai, inteligentiškai. Masažas puiki priemonė srtesui ir emociniai bei fiziniai įtampai nuimti. Stebėjau vieną sąnarių deblokavimo mestrą, po jo masažo žmogaus ūgis padidėjo keliais centimetrais. Masažas skiriamas sunkiems ligoniams ir yra tikras mokslas, kaip per kūną, lietimą atplaiduoti įtampas. Tavo, Algimantai logika sekant, tai neįmanoma, nes mes viską patiriame per smegenis. Tada vertėtų masažuoti tik smegenis...
Šiandien moku iš vidaus prieiti ir transformuoti emocijas.
Smegenys, tai biokompiuteris, subtiliausias delykas materialiame pasaulyje. Fiziškai jos yra galvoje. Bet psichologiškai jos ties saulės rezginiu, ir aš tą ištyriau.
Absoliutas yra vienas, tai tiesiog absoliutas, kam jį smulkinti ir įvardyti? Nuo absoliutu gradavimo priklauso kas nors? Manu niekas, tai teorinis klausimas.
O dėl širdies...Noriu paklausti, kur tu jauti meilę? Kurioje kūno vietoje? Galvoje, juk ten tavo smegenys? Ar ties krutinės viduriu, ketvirtoje čakroje? Aš nekalbu apie kraujo pompa, kalbu apie jausmą, kuris užlieja būtent per šį centrą. Jei atsakysi kad galvoje, tai tavo meilė yra tik išsigalvojimas, nes kiekvienas iš mūsų prisimename tuos kartus kai buvome isimylėję ir žinome kur jautėm meilę, ir tikrai ne galvoje, nes kai myli negalvoji ir darai beprotiškiausius dalykus. Kiek kartų buvau įsimylėjęs, tiek kartų meilė tryško ties krutine, gaminosi laimės hormonai, jėgos buvo neišsemiamos, o aplinkiniai klausė, "ką tu darai, pagalvok, ar tau to reikia, tai ne protinga, kur tavo galvą, tu ką smegenų neturi?"
Jei atsakysi kad ties krūtine jauti šilumą ir gerumą, tai pats to nenorėdamas pripažinsi širdies centro egzistavimą. Nes kai myli, atsiranda ir fiziniai pojūčiai, ir jie neatsiranda alkūnėje ar kelyje, jie juntami ties krutinės viduriu.
Net melas ir apkalbos palieka pedsaką fiziniame kūne. Žodžiu, jei elgiesi netinkamai, ne iš širdies, tai viskas nusėda ir kūne. Todėl Lietuvoje daugiausiai miršta nuo širdies, insulto, vėžio. Niekas nenori būti nuoširdus, tekantis, mylintis, emociškai neužspaustas.
Antra problema su sveikata, tai sąnarių ligos, kai žmogus emocijas, jausmus, įtampas fiziniame kūne ne atpalaiduoja, o represuoja ir vaistais suvaro gilyn į kūną, kol įtampos suardo kaulus, sąnarius.
Protas yra trečioje čakroje ir žmogus igai evoliucionavo iš gyvulinės sąmonės iki žmogaus proto, bet meditacija yra aukščiau proto. Todėl tikriausiai meditacija yra nesuprantama net šiandien, nes tai ne proto, sąmonės evoliucija.
Povilas
2009-02-05 00:00:15
Mielas Povilai, tu Jėzaus apreikšimą-atsakymą tau perskaitei, bet jo taip ir nesupratai.
Ir ne tik JO nesupratai, bet net nesirengi jo suprasti, kaip nenori suvokti ir KAS yra dvasinis kelias.
Tu eini vien tik prisiskaitęs, ir tave suklaidinusios, ir toliau klaidinančios, ezoterinės literatūros pasiūlytu keliu.
Tu pats patekai į jos spąstus ir nebežinau, ką kalbi.
Ezoterinė literatūra knibždėte knuibžda čiakromis, kurių NĖRA IŠ VISO.
TAI PAČIŲ ŽMONIŲ SUGALVOTI TERMINAI, kurie neturi nieko bendro su tikrove.
Paprasčiau kalbant - tai žmonių proto painiojimo priemonė.
Dar kartą sakau, jokių čiakrų NĖRA. IR NIEKADA JŲ NEBUVO IR NEBUS.
Visi impulsai ateina į žmogaus sąmonę, pasąmonę, ir viršsąmonę vien tik per žmogaus SMEGENIS, O NE PER KOKIAS NORS NEEGZISTUOJANČIAS ČIAKRAS.
Jeigu smegenys nustoja veikti, toks energetinis pavidalas nustoja veikti iš viso kaip gyvas organizmas ir dėl to konstatuojama tokio organizmo materiali mirtis.
Matai Povilai, tavo beveik kiekvienas žodis yra klaidingai vartojamas. Todėl, jeigu dabar mėginčiau ką nors tau paaiškinti, kada taip yra sujauktas tavo protas, tai turėčiau aiškinti kiekvieno tavo klaidingai pavartoto žodžio teisingą vartojimą, sampratą.
Tačiau kad tą nors kiek suprastum, turėčiau pateikti visą sistemą, kad joje pamatytum ir savo klaidingai pavartoto žodžio beprasmiškumą, kaip, sakykim ir šitas neturintis nieko bendro su tikove tavo samprotavimas -"... sąmonė gali jausti ir per fizinį kūną, ir pes emocinį kūną, taip pat gali jausti per vidinę širdį(krutinęs vidury), ir per meditacijos centrą(gerklės vidury), ir per idividualią sielą(galvos vidury), ir galiausiai per dvasią(Viršugalvyje esanti čakra)..."
Arba toks tavo suvėlimas: "Jei dievas yra tas absoliutas, tai Budos sąmonė susiliejo su kosmine dieviška sąmone. Ar yra dar kažkos absoliutas? Manau kad ne." Vien norėdamas tavo tokį nežinojimą nors kiek pašalinti, turėčiau tau paskaityti paskaitą apie Absoliutus - Beribį Absoliutą, Dievybė Absoliutą, ir Visuotinį Absoliutą ir Tėvo, ir Rojaus Trejybės, ryšį su šitais Absoliutais.
Arba :
Meilė juntama vidinėje širdyje- ketvirtame energetinime centre, arba kūne. Meditacija prasideda, kai sąmonė išsiplečia iki penkto centro. Taigi, išpradžių turi ateiti meilė, po to meditacija. Meditacija, tai būvimas meilėje ir maldoje, tik protas jau nebetrikdo šios sąmoningos būsenos, net miegant miega tik kūnas, o sąmonė stebi, kaip jis miega, sapnai daugiau nevargina žmogaus."
Širdis nejaučia NIEKO.
JI yra tik kraujo pompa, o kraujas deguonimi ir VANDENIU aprūpina SMEGENIS, ir tai jos vienintelė FUKNCIJA.
Kada žmogus laukia širdies persodinimo operacijos su PRIJUNGTA MECHANINE ŠIRDIMO-KRAUJO VARINĖJIMO POMPA, jis ir toliau MYLI KAIP IR MYLĖJO, NORS JO PATIES ŠIRDIS NEBEVEIKIA.
Toliau tik viena pastraipa, o tiek joje vėl prirašei, dėl neišmanymo, painiavos, nesąmonių, prieštaravimų, nors vežimu vežk:
"Jei Buda pasiekė sąmonės aukštumas, jis yra Rojuje ir ,tikriausiai, gali bendrauti su Jėzumi, tai gal, tada būtų galimybė Jėzui su juo pabendrauti ir pasidomėti apie meditaciją. Labai idomu, ar Buda ir kiti prašvitę yra Rojuje, juk jų samonė ištirpo kosmoso okeane, tai kokiu pavidalu jie ten galėtų būti?"
Į tai atsakysiu tik vienu sakiniu - Rojaus dar nėra pasiekęs NĖ VIENAS Urantijos gyventojas. Sidharta Gautama, arba Buda, taip pat nuo Rojaus per milijardų milijardus metų mokymosi kelio.
Tu rašai:
Algimantai, jei tu dvasinis mokytojas ir aš, tarkim esu ieškotojas, atsakyk į mano šiuos klausymus, nes aš atrandu kitokius dėsningumus, nei Jėzus."
Kol kas JOKIŲ dėsningumų tu ne tik neatrandi, bet net konkretaus klausimo nesuformuluoji. Tu tiesiog esi PASIKLYDĘS SAVO SUSIPAINIOJIMUOSE.
Dėl to man prireiktų tau arba skaityti ištisą ciklą paskaitų arba parašyti ištisą knygą, KAD NORS KIEK GALĖČIAU TAVO SUSIPAINIOJIMUS.
O mano, kaip dvasinio mokytojo misija, mokyti jus ŽENGTI GYVUOJU DVASINIO TĖVO KELIU, O NE GAIŠTI LAIKĄ DĖL NEEGZISTUOJANČIŲ DALYKŲ, nors tu jais ir tiki.
Telydi tave ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2009-02-04 22:26:42
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]