Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Būkite su Kūrėju, apkabinti dvasiniu glėbiu – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Utenoje, 2026 09 05

Esu Algimantas, Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Ambasadorius šitai planetai ir Jėzaus, ir jo Partnerės – Nebadonijos – apaštalas šitai planetai. Atvažiavau į Uteną, vėliau – po gyvųjų pamaldų – bus klasiokų susitikimas prie mokyklos.
Važiuojant, vietomis buvo liūtis – liūtis tokia stipri, kad nelabai matai kelio. Važiuoji ir mąstai, koks yra skirtumas, kada yra šviesu – o aš išvažiavau šeštą valandą ryte, dar tamsu, kita vertus, tai yra tas laikas, kada per kelią bėgioja žvėrys, o čia miškingų vietų, važiuojant į Uteną, pakanka – kita vertus, visuomet maloniau važiuoti, kai saulė šviečia, matomumas geras, kelias sausas, ir mintys vėl nukrypo į tolimą ateitį. Kada mes būsime su Kūrėju, ir tas mūsų buvimas bus nuoširdumo viršūnė, kada mes atrasime Kūrėją savo viduje, ir tuo pačiu mes būsime Kūrėjo tikrieji Sūnūs, pripažįstantys Kūrėją, patiriantys Kūrėją, ir šituo patyrimu stiprėjantys ir gyvenantys, ateis tokia epocha mūsų planetai – Šviesos ir Gyvenimo. Tiesiog panirkite į tų žodžių prasmę – Šviesos ir Gyvenimo. Reiškia, dabar yra tamsa. Ne tik ta tamsa, kada išvažiuoji dar esant nakčiai, bet kada viduje žmogaus – kiekvieno žmogaus viduje – yra tamsa. Bet kada patekės Kūrėjo Saulė, ne astronominė, ne materiali, bet dvasinė, tuo labiau, kad Pats Kūrėjas pateikė Save per Savąją Dvasią Minties Derintojo vardu pavadintą, ir jį – Minties Derintoją – galima atrasti savo viduje, štai ir pateka Saulė, dvasios Saulė viduje. Kada tokia Saulė patekėjo ir Jėzaus viduje, jisai ir nešė tą dvasinę Saulę visiems – nešė pasireikšdamas Kūrėjo Savybėmis – ir Meile, ir Gailestingumu, ir Teisingumu, ir Tiesa, Gėriu, Grožiu, Išmintimi, Kantrybe. O kada bus tokie visi mūsų dvasiniai broliai ir sesės, kliūčių nebus – kliūčių nebus – audrų nebus, nebus speigų, temperatūra bus plius dvidešimt du-dvidešimt keturi laipsniai pagal Celsijų. O kada bus astronominė naktis, tai bus sumažinta apšvietimo iš energinių grandinių galia iki maždaug, kaip yra dabar yra ryškus pilnaties mėnulis, apšviečiantis vaiskią naktį mūsų erdvę. Bet žinokite, kad apšvietimas ir šildymas bus iš energinių grandinių, iš keturių pusių, kaip sakoma, iš keturių kampų, šešėlio nebus. Ir tada bus pradžia – tik pradžia – Šviesos ir Gyvenimo epochos. Tamsos nebebus, bet ne tiktai fizine prasme, prieblanda, sakykime, bus nakties metu kaip pilnaties mėnulio šviesoje. Tai yra specialiai, yra tokios būtybės, kurios tą ryškumą energinių grandinių skleidžiamos šviesos sumažina, kad mirtingieji turėtų poilsio laikotarpį, tai yra, kada atjungiama sąmonė miego metu, kad nebūtų, kaip dabar yra, ir žmonės kankinasi, poliarinė diena ar poliarinė naktis. Tokioje aplinkoje žmonės neturėtų gyventi, nes jie sekina savo centrinę nervų sistemą, ir prasideda depresijos, prasideda ligos. Todėl žmonija iš savo tamsos neišlipusi į Šviesą, nesuvokia, kada galima apgyvendinti ir kokius kraštus šitoje planetoje. Kodėl negalima gyventi visur? Ogi todėl, kad dar planeta yra toli, toli nuo materijos nusistovėjimo, dėl to yra plutos judėjimai, kurie sukelia žemės drebėjimus. Tai, kodėl gyventi tose vietose, kur vyksta daug žemės drebėjimų? Ir tada apverkiamos materialios aukos. Kiek žūstančių! Gyvena kažkur ten, kur yra kalnai, nori į kalnus lipti, lavina, ir vėl aukos. Dėl to, kad nėra viduje dvasinės Kūrėjo Šviesos, nėra Kūrėjo atradimo savo viduje. Ir tokia yra visa civilizacija! Taip, reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Be Dvasinių Mokytojų nebus supratimo nuo ko pradėti, nuo ko pradėti sustyguoti šitą žmoniją, kuri tarpusavyje konfliktuoja, kariauna, žudo vieni kitus, šeimoje nesutarimai, konfliktai, skyrybos, kančios vaikams. Religinės sektos – jos irgi tarpusavyje nesutaria. Tautos dabar siekia viena kitą sumenkint save išaukštinant. Tai yra savanaudiškumo pasireiškimas ir puikybės išraiška, ir priklausomai nuo priemonių tas yra viešinama. O dar yra tokia visuomeninė padėtis, kur visuomenėje yra milžiniškas susisluoksniavimas ir milžiniškas susvetimėjimas, milžiniška atskirtis. Kūrėjas neskirsto pagal luomą, pagal materialų išsilavinimą. Nepriklausomai nuo to išsilavinimo, žmogus, kuris yra paprastesnis, jam lengviau atverti savo vidų – lengviau, jeigu jis nėra fanatikas, dogmatas, net ir religininkas, nes tokie žmonės – jie suvaržyti tų pačių ritualų arba dogmų iš tų knygų, kurias skaito ir laiko šventomis, kurios visiškai nėra šventos – nei Biblija, nei Bhagavad Gita, nei Koranas, nei Mormono Knyga. Tarp kitko, kada buvo Sai Baba – Satja Sai Baba – jis sakydavo – Dievas ir aš yra viena. Ir aš esu Dievas, ir jūs esate Dievas. Skirtumas tarp mūsų tiktai, kad aš žinau, kad aš esu Dievas, o jūs šito nežinote. – Tai jis nesakė, kad jo mokymai yra šventi. Satja Sai Babos pasekėjai turėjo organizaciją, leisdavo knygas su jo mokymais, bet jie šitų mokymų nevadino šventais, nors tai mokymai yra, ką išreikšdavo pats Satja Sai Baba, o jis – įsikūnijęs Sūnus Arbitras. Tai yra Jėzaus Rojaus Brolis. Dieviškumo statusas yra labai aukštas. O žmonių parašyti šaltiniai, tų pačių žmonių, kurie dogmatiškai įsikibę tų šaltinių, tuos šaltinius vadino šventaisiais, šventaisiais, šventaisiais. Ir pabandyk ką nors jam pasakyti plačiau, kad tai nėra šventas šaltinis, jisai jau puls tave. Dėl to, kad nėra tos dvasinės Saulės, atrastos savo Širdyje – Kūrėjo. Būtų Kūrėjas atrastas, tuomet visi būtų Kūrėjo Vaikai.
Kada Jėzus skleidė dangiškosios karalystės savo Širdyje įkūrimą, jis sakė – Tėvas yra Vienas visiems. Visi žmonės yra dvasiniai Broliai. – Tai jo Evangelija – Dievo Tėvystė yra žmonių Brolystė. Nėra Jėzaus pasakyta, kad vieni tiktai bus Tėvo vaikai, o kiti kažkokie nebebus Tėvo vaikai. Žydų Jahvė tai būtent pagonių nepripažino Jahvės vaikais. Jie tiktai savo Izraelį laikė, kad tai jų Dievas yra Tėvas – Izraelio Tėvas. Bet taip negali būti. Ir dabar mes tą turime aplinką, kada mes turime dar pasakyti, aplinka savo dogmatiškumu ir savo nenoru šviestis stiprėja, bet tuo pačiu stiprėja ir tas tamsos pasireiškimas įvairiose pasaulio vietovėse. O jeigu skirtingos nuomonės yra kaktomuša susipriešinusios, tada konfliktas – konfliktas, kuris išsilieja į agresyvią prievartą vienų kitiems. Tokia stadija evoliucijoje, Kūrėjo numatytoje šitai planetai, buvo laukinio lygiu. Tokius konfliktus turėjo laukinis išspręsti fizinės jėgos galia. Bet kuo toliau žvelgdamas į save, į aplinką, ir pats to nežinodamas, bet gaudamas Pagalbinių Proto Dvasių pagalbą iš vidaus, taip ir vedamas tas laukinio protas, kad pažvelgtų ir daugiau. Tada jis pradeda gamtos reiškinius garbinti, ką ir dabar dar tebedaro pagonys. Tai – laukinio lygio tikėjimas. Bet ateina dar aukštesnis laiptelis, tada pradeda garbinti jau kažkokias dvasias, vėles. Tai – aukščiau negu pagoniška samprata, bet jinai yra ne tokia, kokia yra Tikrovė. Vėlių, kaip tokių, neegzistuoja. Bet palaipsniui ateina Dvasiniai Mokytojai, kurie apšviečia. Vien tiktai iš vidaus apšvietimas Septynių Pagalbinių Proto Dvasių – nepakankamas, kad žmogus tą apšvietimą išsiaiškintų teisingai. O, jeigu tu neteisingai išsiaiškini, tai, jeigu tu esi, sakykime, energingesnis, tu savo sampratą primeti tiems, kurie nėra tokie energingi, pasyvesni, ir taip išsivysto įvairūs prietarai, ritualai, dogmos. Iš jų labai sunku išsivaduoti. Štai dabar pabandykite išsilaisvinti iš tokio dalyko kaip Visų Šventė arba Vėlinės, arba Kalėdos, Kūčios, pabandykite išsilaisvinti. Jos neatitinka Tikrovės. Jėzus gimė rugpjūčio dvidešimt pirmą dieną. Aš jums sakiau ne kartą – istorija neturi objektyvių šaltinių – neturi, nes jų tiesiog negali būti. Kaip jie gali būti? Jeigu kiekvienas turi savo atitinkamą viršininką, turi atitinkamą savo interesą, tai jis visada pagražins, koks buvo imperatorius, koks buvo karalius, koks buvo prezidentas – pagražins. Paskaitykite knygutes, kokios yra dabar prirašytos ir dabartinių laikų prezidentų. Jos gi yra visos nuglaistytos. Ir tokia visa istorija. Lenkai vienokią istoriją rašo, lietuviai kitokią istoriją rašo, baltarusiai dar trečiokę apie tą pačią Didžiąją Kunigaikštystę arba Žečpospolitą. O susipriešinimas ir dabar yra, ir jis stiprėja. Ir be Kūrėjo sustyguoti neįmanoma ne tik Lietuvoje, bet visoje žmonijoje, Tikrovės pasireiškimo Evoliucinėje eigoje.
Tikrovės pasireiškimas tai yra Kūrėjo Tikrovės, o ne tai, ką tikrove laiko tie ir dogmatai ir pseudopolitikai, ir religininkai-sektantai, o dogmatai, tai net ir mokslininkai gi yra. Jie įsikabinę ten kažkokių materialių varžtelių ir sako, kad tik šitaip – įrodė mokslas, tas egzistuoja, Kūrėjo neįrodė mokslas – nėra Kūrėjo. Tai yra ne Tikrovė, o iliuzija. Dėl to nei istorijos nėra tikros, nei mokslo nėra tikro. O, kadangi nėra tikro, tada nėra ir to moralinio stuburo. Kiekviena karta menkėja savo moralės pasireiškimu. Pasižiūrėkite jūs tiesiog į praeitį prieš dešimt metų, penkiolika metų, moralė buvo aukštesnė. Tendencija tai eina nuo praėjusių tūkstantmečių, nuo Liuciferio ir Šėtono maišto prieš du šimtus tūkstančių metų, ir prie jo prisijungė mūsų planetos dvasinis vadovas Kaligastija. Štai ir buvo griaunama, griaunama viskas, kas yra iš Kūrėjo, paneigiant Patį Kūrėją. Na, norite paneigti, tai prašau. Planeta izoliuota, Satanijos Sistema, kuriai vadovavo Liuciferis ir Šėtonas, izoliuota. Ką reiškia izoliuota? Nėra aukštesnio, išmintingesnio proto teikiami patarimai, kaip toliau tvarkytis toje kūrinijos dalyje – ar bus Vietinė Sistema, o Vietinėje Sistemoje yra Saulės Sistemos, ir Saulės Sistemose yra jau mirtingaisiais apgyvendintos planetos. Tai štai mūsų planeta buvo viena iš tų, kuri prisijungė prie maišto. Du šimtai tūkstančių metų! Tai ne vienas tūkstantmetis, ne dešimt tūkstančių metų, du šimtai tūkstančių. Adomo ir Ievos misija prieš keturiasdešimt tūkstančių metų – sužlugdyta! Štai mes Šviesos ir neturime. Jėzaus mokymai iškraipyti! Pats Sūnus Kūrėjas, įsikūnijo mūsų žemiškuoju pavidalu, atnešė Šviesą. Juk paprasta atrodo, vienas sakinys – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė. – Kristaus Evangelija. Raskite šitą sakinį Naujajame Testamente, kuris laikomas Šventuoju Raštu. Nėra tokio sakinio! Tai iš kur bus ta Šviesa? Nėra jos! O jeigu nėra Šviesos, tamsa kaip piktžolės, neravimos, užima visą plotą, ir nebėra nei javų, nei gėlių – derlius sunaikinamas.

Tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai. Šai aš ir turiu Kūrėjo įgaliojimą ruošti Dvasinius Mokytojus, kokių neruošia niekas visame pasaulyje. Įsidėmėkite! Aš tą sakau netuščiai – niekas neruošia.

O įsivaizduokite, degradavimas vyksta kasdien, nuolat, ir visose sferose be išimties. Be Kūrėjo negalima augti į ryškesnę Šviesą, į Tiesą, į Teisingumą, į Gėrį, į Grožį, į Gailestingumą, į Meilės pasireiškimą. Tam reikalingi Dvasiniai Mokytojai. O aš tą darbą darau tiktai trisdešimt metų su trupučiu. Natūralu, kad tai nėra ilgas laikas, imant žmonijos mastą. Tai, kol apims iš Lietuvos toji Šviesa visą pasaulį, įsivaizduokite, kiek praeis laiko.
Štai ta Šviesos ir Gyvenimo pakopa – labai toli. Dėl to aš ir kreipiuosi į tuos, kurie klauso mano dvasinių mokymų tavo televizijoje, padėkite man, padėkite man, kad būtų daugiau Dvasinių Mokytojų, prisijunkite. Yra Gyvoji Šventovė. Yra svetainė urantija.lt, ten mano mokymai yra, skaitykite, studijuokite. Dvasiniai apreiškimai – kai kurie yra ten patalpinti, atskirai mokymais yra, kurie yra visi sudėti, bet knygom išleistos yra keturios knygos. Jėzaus išleista atskira knyga, jau antras leidimas. Dabar yra išleista mano šviežiausia knyga – Krikščionybės Duženos – skaitykite, studijuokite ir junkitės – junkitės – į Šviesos, Kūrėjo sūnų ir dukrų gretas, jeigu norite, kad jūsų šeima būtų pilna Meilės, savitarpio supratimo, harmonijos, darnos, jūs turite turėti platesnį požiūrį. O geriausia – atrasti Kūrėją savo Širdyje, ir Širdimi, patirti, kas tai yra, Tas Kūrėjas. Tai yra pati nuostabiausia visai kūrinijai ir Šviesa, ir Pamatas. Tada visuomenėje bus irgi savitarpio supratimas. Be Dvasinio Mokytojo bus tik blogiau. Jeigu jūs tuo patenkinti, tada aš jums neturiu jokio kito pasiūlymo. Bet, jeigu jūs norėtumėte, kad daugiau būtų savitarpio supratimo, Meilės, Teisingumo, tuomet jūs turite, išgirdę mano šitą žodį, pamėginti žengti žingsnį – praktinį. Tiesiog šiandien kreipkitės į Kūrėją, kreipkitės į Tėvą ar į Motiną, ar į Šaltinį, kreipkitės į Asmenį Kūrėją, išsakykite tai, ką jūs dabar girdėjote iš manęs, kad Algimantas kalbėjo, kad be Tavęs jau nebesutvarkoma planeta, ir reikalingi dvasiniai mokytojai, ir aš norėčiau gal ir būti dvasiniu mokytoju, bet nežinau, kas yra tas dvasinis mokytojas, aš noriu patirti, ar Tu man ką nors pateiksi kaip kažkokį tai vidinį įrodymą, kad tai, ką girdėjau, yra tikra. Kad jus sustiprintų, Kūrėjas pateiks tuos impulsus. Tik jūs pajauskite juos, nuoširdžiai, atsiverdami Kūrėjui. Nuoširdumas yra – per įtikėjimą į Kūrėją – raktas į Amžinybę, į Rojų – įtikėjimas – ne ritualo atlikimas bažnyčioje, Širdyje įtikėjimas, ir gyvenimas tuo įtikėjimu, ir kaip veda Kūrėjas iš vidaus. Tai labai paprasta, bet kol nėra tai patirta, natūralu, tai visiškai nepažįstama, nežinoma. Tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kad jų skaičius, augtų, plėstųsi Šviesa, skelbiama Dvasinių Mokytojų lūpomis.
Būkite su Kūrėju, apkabinti dvasiniu glėbiu.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile Violeta (Ukmergė)

Komentarai