Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Kada mes po prisikėlimo susitiksime, padėkosite, kad išgirdote ir šitą mokymą – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Utenoje, 2026 09 19

Esu Algimantas, Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Ambasadorius šitai planetai, ir Jėzaus, tai yra Šeimininko Sūnaus Kūrėjo, ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – apaštalas. Man sako – Tu visą laiką sakai šitą savo ambasadorius, apaštalas. – Taip, aš sakau dėl to, kad kiekvienas prisistato, kuo jis yra. Aš sakau – Algimantas. Kas tas Algimantas, jūs gi nežinote. Tai aš jums pasakau mano dvasinį statusą šitoje planetoje. Esu, taip, mirtingasis, bet turintis iš Kūrėjo suteiktą tokį statusą, ir iš Jėzaus, iš Nebadonijos, tokį statusą. Tai ką aš galiu padaryti, jeigu man tokį statusą suteikė, ir daviau priesaiką Kūrėjui. Iš pradžių Tėvui, vėliau, pradėjęs bendrauti su Rojaus Trejybe, Rojaus Trejybei, o kada Visuminė Dievybė AŠ ESU užmezgė ryšį su manimi Pati, tada daviau Keturiems Šaltiniams ir Centrams Ištikimybės priesaiką. Priesaika duodama asmeniui, bet ne tėvynei, teritorijai, ne organizacijai – Asmeniui-Asmenybei. Jūs galite prisiekti ištikimybę sutuoktiniui, bet ne bažnyčiai. Žodžiu, tą priesaiką, kurią dabar duoda net ir priimant pilietybę Lietuvai, ji neturi juridinės jokios galios dieviškuoju supratimu, dieviškuoju žvilgsniu. Priesaika negali būti duodama kraštui, šaliai, tik KŪRĖJUI. Kaip gali duoti priesaiką tam, kuris keičiasi? Prezidentui – kaip tu gali jam prisiekti? Šiandien vienoks, rytoj kitoks tas prezidentas, tai kuriam galios ta priesaika? Logiškai mąstykite. Mąstyti sunku, tuo labiau, kad degradavimas vyksta labai sparčiai – proto degradavimas.
Aš atvažiavau į Uteną. Užėjau į Senukus, prie kasos stoviu, matau prieš mane stovintį atsukta nugara, labai aukštą, gal metro devyniasdešimties centimetrų ūgio vyrą, visas plikas, o virš pakaušio kuokštelis, surištas gumute, nukirptas plikai, ir galvoju – jauniklis. Kada jis pasisuko profiliu, mokėdamas už savo pirkinius, aš nustebau – vyrui apie penkiasdešimt beveik. Koks durnumas! Atsmaukta rankovė, visa ranka tatuiruota. Vėl durnumo pasireiškimas! Ir tada prisiminiau, kad studijuodamas Urantijos Knygą, priėjau tokios vietos, kuri mane labai giliai sujaudino, ką jaučia dvasinės asmenybės, žvelgdamos į mūsų pasaulį. Štai šitas Apreiškimas, Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – studijuokite. Apreiškėjai sako –
Gyvybės evoliucijos ankstyvieji etapai iš viso neatitinka jūsų šiandieninio požiūrio. (Algimantas – viso mokslo požiūrio ar kokių nors filosofų šitie pradiniai etapai nesuprantami žmogui be tokio Epochinio Apreiškimo) Mirtingasis žmogus nėra evoliucinis atsitiktinumas. Yra tiksli sistema, visuotinis įstatymas, kuris nulemia planetinės gyvybės plano atsiskleidimą erdvės sferose. Laikas ir didelis rūšių skaičiaus sukūrimas nėra lemiami poveikiai. Pelės dauginasi daug greičiau už dramblius, bet drambliai vystosi daug greičiau už peles.
Planetinės evoliucijos procesas yra tvarkingas ir kontroliuojamas. Aukštesnių organizmų išsivystymas iš žemesnių gyvybės grupių nėra atsitiktinis. Kartais evoliucinė pažanga yra laikinai uždelsiama dėl to, jog žūsta tam tikros gyvybės plazmos palankios linijos, kurios buvo įdiegtos rinktinėse rūšyse. Dažnai prireikia daugybės amžių tam, kad būtų kompensuota toji žala, kurią sukėlė vieno vienintelio žmogaus paveldimo aukštesnio biologinio požymio praradimas. Šitie rinktiniai ir aukštesnieji gyvos protoplazmos paveldimi biologiniai požymiai turėtų būti su pavydu ir išmintingai saugomi, kada jau jie yra kartą atsiradę. Ir daugumoje apgyvendintų pasaulių šitie aukštesnieji gyvybės potencialai yra vertinami daug labiau negu Urantijoje. – 0560-05, 0560-06
Štai, mano mielieji, teiginys, kad kituose pasauliuose, kuriuose taip pat gyvena mirtingieji, vertingesni biologiniai požymiai, kuriuos jau turi žmonės, yra vertinami daug daugiau negu mūsų pasaulyje. Jūs pažiūrėkite, kaip dabar degraduoja aplinka. Kur Kūrėjo Valia? O Kūrėjo Evoliucinis Planas numato Kūrėjo Valios vykdymą kiekvienam mirtingajam – kiekvienam – be išimties – ir ne šiaip sau, kad tai yra prievartinis dalykas vykdyti Kūrėjo Valią, tiesiog Kūrėjo Evoliucinis Planas tai yra ten, kur gyvenimas yra visiems geresnis – nėra karo, nėra konflikto, nėra pavydo, nėra materialių turtų savanaudiško kaupimo, žmogaus išnaudojimo, nėra melo, netiesos nėra. O tai kas yra? Meilė, pasireiškianti Brolystėje bendradarbiavimu visumos Gerovei, Teisingumas viešpatauja, Tikrovė iš Kūrėjo įsigali visuose kraštuose, politinės valstybės išnyksta, politinės sienos nereikalingos, šviesi žmonija Brolystėje tarpusavyje sutaria per atrastą Širdyje ir Širdimi Kūrėją. Štai jungtis yra mūsų kiekvieno viduje – Kūrėjo Dvasia – Minties Derintoju vadinama – ji derina mūsų mintis. Ir štai mes dabar pabudę dvasioje, iškilę virš ritualų, kurie viešpatauja bažnyčiose – visose bažnyčiose – mečetėse – visose mečetėse – pagodose – visose pagodose – sinagogose – visose sinagogose – visuose tariamai maldos namuose viešpatauja ritualai, ir jie nulemia žmogaus žvilgsnį į aplinką. Ritualai nulemia! Vietoj to, kad išgirstų mano dvasinius gyvus mokymus, Gyvąjį Kūrėjo Žodį, ir ieškotų nuoširdžiai Kūrėjo savo viduje, ne Šiluvoje, ne bažnyčioje, ne vienuolyno celesė atsiskyrus, ne Tibete, Himalajuose, Indijoje, ne guru seminaruose už pinigus, ne, mano mokymuose. Bet juos reikia skaityti. Štai tos knygos yra. Kristaus man perduota knyga per du mėnesius – Kalbu Jums Vėl – studijuokite. Kūrėjo pirmas tomas – Akimirkos Amžinybė. Antras tomas – Gyvoji Tyla. Trečias tomas – Meilės Galia. Ir ketvirtas tomas – Tu Manyje. Pavadinimai Kūrėjo. Ir mano šviežiausia knyga – Krikščionybės Duženos. Skaitykite, studijuokite, ne vien tiktai savo savanaudišką interesą tenkinkite ir pramogaukite. Gyvenimas tai yra Evoliucinis augimas savo viduje ir pasireiškimas taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus išorėje visumos Gerovei, ir ta pačia Meilės galia. Tai yra Kūrėjo sumanyta Evoliucinė Kryptis kiekvienam. Išimties neturite nė vienas iš jūsų – nė vienas! Aš matau, pasižiūri kai kuriuos mano mokymus keli šimtai. Kur tie keli šimtai? Kodėl jie nesiekia Šviesos, o savanaudiškai gyvena? Todėl, kad jų Širdis yra akmeninė. Ją reikia suminkštinti, suminkštinti tegali Kūrėjas. Mes vienas kitam negalime minkštinti Širdies, bet mes galime įsiklausyti, kaip Kūrėjas minkština mūsų Širdį iš vidaus, tas Kūrėjo Fragmentas – Minties Derintojas – kiekvieno mūsų viduje, ir jis veikia subtiliai, nepažeisdamas laisvos valios sprendimo – kiekvienas priima sprendimą laisva valia. Dėl to pasauliai, kurie rūpinasi savo geresniais bruožais, jie ir supranta, kadangi jie yra pažadinti dvasioje Kūrėjo tos pačios Dvasios – Minties Derintojo. Ir tada, natūralu, atsiskleidžia Išmintis, Kosminė Įžvalga, ir supratimas išmintingas, kaip reikia puoselėti tas jau dabar pasireiškiančias mirtingojo savybes, tuos požymius.
Meilės Galia – ne veltui suteiktas pavadinimas šitam Kūrėjo tomui. Meilės galia – nepranokstama! Ją galima visą laiką didinti, ir ji nustelbia bet kokį fizinį ginklą – nustelbia – virpesiais nustelbia! Tai, įsivaizduokite, mes dabar eidami šituo Gyvuoju Keliu, kuriame nėra ritualų, yra patyrimas, koks yra Kūrėjas mūsų viduje, mes patiriame štai dabar per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Pagarbinome Kūrėją – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – Keturias Asmenybes, suvienytas absoliučiai dvasioje, ir mes juntame, kaip mus iškelia virš aplinkos, būsena pripildoma, sąmonė, pasąmonė, ir viršsąmonė pripildoma paties aukščiausio energinio dažnio Kūrėjo Virpesiais. Mes bendraujame per viršsąmonę su Kūrėju, bet pildosi tais virpesiais ir mūsų pasąmonė, ir šviesėja. Ir sąmonės lygiu mes taip pat greičiau pajausime tų energinių aukšto dažnio virpesių apvalymą, kad skaidrės mūsų mąstymas, ir tada mes suprasime, kad Meilės galia ir yra vienintelis Kelias, kur mes galime išsaugoti tuos požymius, kurie yra patys vertingiausi, tęsiantys mūsų kartai pereinant į kitą kartą, kad žmonija šitą požymį gautų iš mūsų per mūsų vaikus, per mūsų anūkus, per mūsų tuos būsimuosius palikuonių palikuonis. Mes dabar jau pabudę šitam Gyvajam Keliui tarp aštuonių milijardų, reiškia, mus jau patikrino Kūrėjas, kad mes turime tą požymį Meilės galia nugalėti visą Kaligastijos, Šėtono, Liuciferio maišto jau du šimtus tūkstančių metų visom prasmėm diegiamą blogį, neteisingumą, išnaudojimą, patyčias, melą, prievartą, agresiją, kariavimą, kad toks mąstymas būtų pakeistas į Šviesos mąstymą su Kūrėju, ir iš Kūrėjo, ir bendradarbiaujant gyvenime su Apvaizda. Tai yra nematomas įviarių dvasinių kategorijų kolektyvas, suteiktas mums į pagalbą, mums urantams, žengiantiems Gyvuoju Keliu, kada jie pasireiškia aktyviai gyvajame Kelyje. Pasyviems nebūtina toji Apvaizdos pagalba, bet aktyviai veikiantiems, taip, jinai suteikiama ir lieka nematoma. Bet tas, kuris yra pabudęs dvasioje, jis jaučia tą stiprinimą, apsaugą, ir tuo pačiu palengvinimą vienos ar kitos užduoties atlikimą. Visa tai yra gyva, tikra. Tai yra Kūrėjo Tikrovė, ir ją gali pajausti, patirti, tiktai dvasioje nušvitęs. Dvasinis nušvitimas tai nėra, ką patyrė Gautama Sidharta, kuris vėliau buvo pavadintas Buda – apšviestasis – o vėliau liko tiktai Buda, o Gautama Sidharta – jau nukrito jo tikrasis vardas, tai štai, jis patyrė nušvitimą. Bet mūsų gyvasis nušvitimas tai yra ne Budos nušvitimas, o daug daugiau, pranokstantis ir Kūrėją, leidžiantis patirti nušvitimas. Buda nušvito tiktai intelektualia samprata, kada jis atsidavė meditavimui, apmąstymams, ir net susiliejimui su kosmosu, bet tai ne tas, ką teikia Kūrėjas. Kūrėjas teikia savo Paties atradimą, Savojo Asmens atradimą, įsivaizduokite, ir tuo pačiu Meilės virpesių gyvą pasireiškimą kiekvieno – iš to atradusio Kūrėją viduje – būsenos pasireiškimą viduje.
Štai dėl to mes ir turime Gyvąjį Kelią, kuriame ritualas tiesiog paliekamas žemai, žemai apačioje, o mes iškylame į Kūrėjo Šviesos Tikrovę. Natūralu, mes esame toje tamsos aplinkoje, bet mes žinome Kryptį-Vektorių ir būdą kaipgi žingsniuoti Gyvuoju Keliu, kaip žingsniuoti vis tvirtėjančiu žingsniu ir stiprėjančiu įtikėjimu ir pasitikėjimu tiek Kūrėju, tiek savimi. Štai tam ir reikalingi Dvasiniai Mokytojai, kurie galėtų ir kitiems paaiškinti, kas sudaro gyvenimo prasmę, kokia yra gyvenimo esmė, kokia yra gyvenimo pamatinė šerdis, net koks yra pats Pamatas. Ir kada tu eini Gyvuoju Keliu, o žvelgi į aplinką, kuri eina į priešingą pusę – visa žmonija eina toli nuo Kūrėjo – o ritualais mėgina apgauti Kūrėją, kad jie yra su Kūrėju. Sakykime, musulmonai meldžiasi penkis kartus per dieną, tarp kitko, Mahometas, kada patyrė apreiškimą, ir jam buvo parodyta projekcija, to paties Minties Derintojo projekcija – Kūrėjo Dvasios – jam buvo parodyta ir ta aplinka po prisikėlimo. Jis džiaugėsi, pavadino Rojumi, bet tai nebuvo Rojus, ir Kūrėjas jam sakė, kad turi būti malda visą laiką. – Tai, kiek tos maldos turi būti? – Penki šimtai kartų. – Mahometas sako – Ne, niekas nesimels, nesimels tiek, ne! – Tai gerai, šimtą kartų. – Ne, niekas nesimels! – Penkiasdešimt? – Ne! Na, penki kartai. – Toje projekcijoje Mahometas nusiderėjo nuo penkių šimtų kartų per dieną iki penkių kartų. Tai, įsivaizduokite, tai yra ritualo atlikimas, mėginant įsiteikti Kūrėjui, o tada kitų žudymas sprogdinant. Kaip yra savižudžiai, kurie apsikaišioja sprogmenimis ir ten, kur yra daugiau žmonių, susisprogdina, tuo pačiu ir savo brolius ir seses susprogdina. Aišku, jie jų nelaiko dvasiniais broliais ir sesėmis, jie laiko juos kitatikiais. Bet visa žmonija yra dvasiniai broliai ir sesės, kadangi Kūrėjas yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Keturi Šaltiniai ir Centrai visai kūrinijai, VISAI, visiems pasauliams, miriadams Kūrėjo Sūnų ir Dukrų, todėl tarpusavyje visi ir visada yra dvasiniai broliai ir sesės. Bet, kadangi mūsų aplinka gyvena iliuzijoje, tamsoje, tada yra daug sektantiškų judėjimų – katalikybė, stačiatikybė, protestantizmo daugybė sektantiškų judėjimų, musulmonai suskilę taip pat į šiitus, sunitus, budistai suskilę – mažojo, didžiojo kelio – viskas skiriasi ritualais. Žydai susiskaldę. Nėra suvienyta, kad būtų Kūrėjas visiems Vienas. Išskyrus šituos šaltinius – Urantijos Knyga, ir šitie šaltiniai, kuriuos priėmiau per daugiau negu dvidešimt metų iš Jėzaus, iš Kūrėjo, jie atskleidžia, kokia yra Kryptis kiekvienam, ne tai, kad čia yra musulmonams, kur Koranas, krikščionių sektoms, kur Naujasis Testamentas, žydams, kur Senasis Testamentas, bet ne visi jį pripažįsta visa apimtimi. Fundamentalistai pripažįsta tiktai Mozės Penkiaknygę, o Pranašų Knygos jau jiems yra nebe Dievo žodis. Senasis Testamentas ir Naujasis Testamentas, tai nėra Dievo žodis – nėra – tai nėra šventieji raštai. Ir Urantijos Knyga nėra šventas raštas – ji plečiama. Štai šitie tomai – tai jau išplėsta daug kas Urantijos Knygos teiginių, ir tai nėra šventasis žodis, tai yra apreiškimai, tai yra iš Kūrėjo, iš Jėzaus perduoti mokymai. Kitaip pasakius, apreiškimai tai yra, kas apreiškiama iš aukščiau. O Biblija nėra apreikšta iš aukščiau. Koranas nėra apreikštas iš aukščiau. Tai – žmonių šaltinis. Tas pats yra ir su kitais šaltiniais – ar tai būtų Mormono Knyga, ar mormonų laikomo pranašo Juozapo Jaunesniojo apreiškimų knyga, priimta iš Jėzaus – bet ten yra su daugybe, daugybe pasąmoninių teršalų, todėl daug kas atsiremia į Naująjį Testamentą, nes tie apreiškimai buvo priimti dvidešimto amžiaus pradžioje, kitaip pasakius, nelabai seniai. O šitie šaltiniai (keturios Kūrėjo mokymų knygos, ir Jėzaus – Kalbu Jums Vėl) – juos galima papildyti tam tikrais teiginiais, sukonkretinant kažką. Bet, kaip gali papildyti Meilės teiginį? Meilės! Ji yra begalinė! Tu ją gali patirti vis giliau, giliau, ir giliau. Tiesą – kaip tu gali papildyti? Atskleisti ją giliau, plačiau, taip. Bet Tiesa yra viena. Klaidinga nuostata, kad daug yra tiesų – tavo viena, mano kita. Ne! Tiesa – viena! Tik jos mažą, mažą lopinėlį vienas atskleidžia vienaip, o kitas kitaip, bet nuo to pati Tiesa nė per nago juodymą nepasikeičia. Tavo supratimas auga, gilėja, plečiasi. Kūrėjas taip pat yra nekintantis. Bet keičiasi mūsų patyrimas su Kūrėju, ir mūsų veikimas, kaip Kūrėjas veda iš vidaus per įtikėjimą ir atsidavimą Kūrėjo vedimui, kaip Jis pasireiškia išorėje Brolystėje, kiek mes išdrįstame pasireikšti. Juk žmonės dabar Gėriu bijo pasireikšti – bijo – nes jų niekas nemoko. Mokiniai nemokomi moralinių esminių normų, o jie privalėtų šitą šaltinį (Urantijos Knygą) studijuoti, šituos šaltinius (apreiškimų knygos) privalėtų studijuoti visose klasėse. Tam reikalingi – vėl – Dvasiniai Mokytojai. Kas juos dėstys, tuos šaltinius? Negi tie tikybos mokytojai, kurie dogmose paskendę? Jie patys nesupranta, kas yra Jėzus, kas yra Tėvas, neatradę viduje Tėvo, vaikus žaloja! Ir tą leidžia valstybė! Bet valstybėje taip pat yra žmonės, kurie nekvalifikuoti savo užimamam postui. Nė vienas seimo narys nėra kvalifikuotas kurti įstatymus! Nė vienas buvęs prezidentas ar esantis pasaulyje prezidentas nėra kvalifikuotas! Dėl to vyksta konfliktai, karai. Dėl to brangsta viskas – brangsta! Kainos kyla dėl to, kad vadovavimas kompanijoms yra nekvalifikuotų verslininkų, kur konkurencija išvis neturi egzistuoti, o ekonomistai tai vadina – ekonomikos variklis – konkurencija. Tai yra išsekinimas žmogaus centrinės nervų sistemos, kad grupelė savininkų nuo namų iki bet kokios pasaulio šalies papietauti arba pavakarieniauti. Yra tokių verslininkų, kurie turi privačius lėktuvus, kurie privairuoja iki pat namų beveik.
Štai, mano mylimieji, tai yra iliuzinis gyvenimas. Jiems bus sunku, kada Kūrėjas pateiks vekselius išpirkti. Jų milijardai tai yra įsiskolinimai Kūrėjui neteisingumu, apgaule, išnaudojimu, neteisybe. Tas pats teisėjams, tas pats prezidentams, ministrams, premjerams, parlamentų nariams – jiems reikės išpirkti vekselius. Tai yra Kūrėjo Žodis. Klausykite. Jis sakomas jums visiems, be išimties, ir eiliniams žmonėms. Išimties nėra nė vienam! Nė vienas iš jūsų neišvengsite, kad jums nereikėtų išpirkti savo vekselio. Nė vienas! Todėl pradėkite gerų darbų savo kuo ilgesnį sąrašą šitame pasaulyje – pradiniame – ilgoje, ilgoje kelionėje į Rojų pas mūsų visų Tėvus – Rojaus Trejybę-AŠ ESU – ir tada padėkosite, kada mes po prisikėlimo susitiksime, padėkosite, kad išgirdote ir šitą mokymą arba kurį nors kitą. Nenoriu sakyti – iki susitikimo po prisikėlimo – laukia daug darbų dar iki paliksime šitą pasaulį, ir dėl to aš kviečiu ir jus, suteikite ir man pagalbą, prisidėkite Gėrio darbais visumos Gerovei. Kuo bebūtumėte – verslininku, politiku, premjeru, ministru, mokytoju, gydytoju, policininku, generolu, kariuomenės seržantu – galite prisidėti Gėrio darbais, Teisingumu, Meilės galia. Pabendraukite su Kūrėju šiandien, kreipdamiesi kaip į Asmenį, kreipkitės – Tėve – ir paaiškinkite, ką jūs išgirdote šiandien, klausydami mano šito mokymo, šito Kūrėjo Gyvo Žodžio. Tiesiog paklauskite – Ar tai, ką išgirdau iš Algimanto lūpų, tavo gyvasis žodis? – Šito paklauskite. Šiandien. Ramioje vietoje. Bet nuoširdžiai klauskite. Būtų įdomu man išgirsti jūsų atsakymą. Aš žinau, koks bus atsakymas.
Apkabinu jus visus dvasiniu glėbiu – KŪRĖJO GLĖBIU.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile Violeta (Ukmergė)

Komentarai