Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Nėra ir negali būti dirbtinio intelekto! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, 2026 07 19

Mano vardas – Algimantas. Dabar vyksta Gyvosios pamaldos. Aš prašiau Nijolę, kad ji pakartotų išėjimą, nežinau ar čia nusifilmavo. Čia vyksta Gyvosios pamaldos. Čia urantai sėdi, gyvi. Gyvi urantai, atvėrė savo širdį. Ir jeigu reikalas yra mes ir išeinam ir ateinam, tai yra ne ritualo atlikimas, o širdies atvėrimas. Žodžiu, dar kartą sveiki – Algimantas, kurie žiūrite gal ir pirmą kartą mano dvasinius mokymus Tavo Televizijos kanale. Taigi, čia gyvosios pamaldos, vienintelėj Rojaus Trejybės ir Visuminės Dievybės AŠ ESU gyvojoje šventovėje visame pasaulyje. Be ritualų, o gyvas komunijos ryšys, gyvas, komunijos. Ne ta ostija ant liežuvio, kunigo užmetama – ypač buvo liūdna žiūrėti per tą pseudo pandemiją ir karantiną, kai kunigai bijojo. Dar jiems draudė pamaldas vesti, bet kol dar uždraudė, o mes ėjom ir per karantiną Vilniuje, o paskiau paprašė mūsų nebeiti, nes ten buvo dailės mokykloje. Tai va tada kunigas bijo ten, kad neužsikrėsti tuo neegzistuojančiu virusu karūnos, meta tą, arba ten iš kažkokio padėkliuko padalina. Tai čia yra ritualas. O komunija tai yra dvasios – tai yra dvasinės asmenybės atvėrimas dvasios Šaltiniui ir Centrui – Kūrėjui. Žmoniją šiais laikais narkotizuoja ne vien tiktai narkotikas, cheminė medžiaga arba natūralus augalas. Tą žino ir laukiniai, kad buvo augalų, kurie narkotizavo ir jie naudojo tuos narkotikus, kad pajaustų pakylėjimą, apsvaigimą. Dabar yra nauja priemonė, masiškai jaunimą veikia, ir ji yra pavojingesnė, negu atominė bomba – dirbtinis intelektas, kurio neegzistuoja. Iš tikrųjų nėra dirbtinio intelekto, bet yra kompiuterinės programos ir jos yra pavojingiausias narkotikas. Jos pavirto dabar dainomis, įvairiais video žaidimais, įvairiais pasakojimais, ir man šiandien ryte iš Amerikos atsiunčia Laima paklausyti vieną dainą. Aš paleisiu tą dainą. O galbūt jau ji ir pašalino. Taip, ji pašalino, kai aš jai parašiau atsakymą. Paskaitysiu jos atsakymą į mano atsakymą.
– Ačiū tau, kaip gerai, kad tu mane atgaivinai. Pagalvojau, kad tai dirbtinis intelektas. Besidarbuodama visą dieną su Kūrėju, kitaip nebūčiau pajėgus tiek darbų nudirbti. Kai pradėjau namus tvarkyti, be galo be krašto. Kuo giliau lendi, tuo randi visa ko. Taip ir savo vidų valau, ir krapštau kampelius. Ir darže turėjau beveik dvi valandas ir agurkų keturis stiklainius jau užvakavau žiemai. Nuo ryto tai su tavo mokymais darbavausi. O čia vakarop ir išgirdau tą intelektą bedainuojantį ir pakabino. Ačiū, nuleidai į Kūrėjo Glėbį. Einu ilsėtis, apkabinu su Kūrėjo rankomis – ir širdutė raudona. O kodėl neparašyti žodžiu? Kas per maniera tas širdutes kabinti? Aš nesuprantu tų visų ženklų. Aš pasiskaičiau, kas yra, tai vienas japonas tas sukūrė įvairius, reiškia, ženklus, simbolius, kad nereikėtų naudoti. Nu, japonams tai daugiau suprantama, jie turi savo hieroglifus, ten nėra raidžių. Škotas padarė dar daugiau. Jis sukūrė kitą sistemą, su šypsenėlėm. Žodžiu, tai kvailių išmislas, kuris pakabino jaunimą, siunčia dabar vien tiktai šitas šypsenėles arba ten nuostaba ir panašiai. Nebemoka išsakyti žodžiais savo būsenos, kaip nusakyti. Tai dabar atėjo eilė tam neegzistuojančiam dirbtiniam intelektui, bet kompiuterinei programai, panaudoti kūryboje. Anksčiau kurdavo žmogus eiles. Klausia iš kur jūs semiatės kūrybinės minties, kūrybinio grožio, kad taip jaudina kada skaitai poeziją? Nežinau, kažkas, kažkas nenusakomo, bet būna tokia būsena, kad tada puoli, rašai. – Tai yra individualus priėjimas Minties Derintojo prie to mirtingojo proto. Jį suvirpina ir jis nebegali neužrašyti. Jį tiek suvirpina tie virpesiai ir jis užrašė tą mintį. Ta mintis iš Minties Derintojo, mylimieji. O dabar įsivaizduokite šitas visas daineles, video filmus, šlykščias reklamas, kur panaudojama tos dirbtinės kompiuterinės programos – tas kuris šitą daro, jam reikia į tą programą įnešti tam tikrus parametrus, tam tikrus nustatymus, ko jisai nori, koks turi būti balso tembras, moteriškas ar vyriškas, ko jis siekia, kokia turi būti melodija, lyriška ar greitesnė, koks turi būti atlikimo stilius, ar tai bus tas vadinamasis repas – absurdas, čia jokia ne kūryba, bet jaunimą irgi tai labai veikia. Parametrai yra kokie tai turi būti orkestro ar atskirų muzikinių orkestrų parametrai, sakykim akordeono, smuiko ar kokio nors kito instrumento. Šitie parametrai yra įvedami į kompiuterinę programą. Kada suvedami duomenys to, kuris nori šitą ne sukurtą, bet pagamintą produktą – tai yra gamyba – tai yra manufaktūra, tai yra amatiniškumas. Bet amatininkas dar savo rankomis daro, o čia kompiuteris daro, bet ne dirbtinis intelektas, nėra dirbtinio intelekto ir būti negali. Žmogus nepajėgus intelekto sukurti, nes jis turi būti pats kūrėjas, aukščiau šito intelekto, kad sukurtų intelektą. O kompiuterinė programa kada apdoroja daugybę parametrų, ji pagamina produktą, kokio žmogus vienas nepajėgus pagaminti. Čia yra kolektyvo pasireiškimas. Ir ta programa irgi kad apdorotų tiek duomenų, tai kuria ne vienas žmogus tą programą. O žmogus, jau kuris jau nori tą produktą pateikti, ar tai muzikinį ar tai kokį nors pasakojimą ar pasaką pavyzdžiui, tariamai sukurti. O iš tikrųjų kompiuterizuotai pagaminti, tai jis naudoja tiktai ką jis nori, tuos parametrus, o tą daro programa jau kitų sukurta. Apdorojimas tų apartamentų, duomenų, kokie tau reikalingi. Tai tą programą – jos yra brangios, jos yra kvalifikuotai sukuriamos. Ir kada aš pirmą kartą išgirdau tokius dalykus, tiek pasakojimus, tiek video, tiek dainas, mane patraukė tembras. Ir galvoju, aš nebegirdžiu tokių solidžių, tembro vyriško tokio tvirto, tikro, vyriškumo įsikūnijimo. Ir daina tęsiasi, bet dainininko tai aš nematau. Kitą dainą paklausau, tas pats, trečią, ketvirtą ir rusiškai, ir angliškai, ir lietuviškai. Ir aš tada matau, kad tarp jų yra bendras bruožas – negyvos, jos atspindi atitinkamus parametrus, bet jos neturi gyvasties. Jos neturi jausmo. Programa negali išreikš jausmo. Jausmą gali išreikš tiktai gyvas, gyvas protas, dvasinė asmenybė. Net ir gyvūno protas nėra asmenybės lygio. Jis išreiškia tam tikrą energinį virpesį, ką žmogus pavadina meile. Šuns meilė, šuns ištikimybė. Tai yra tai, ką jo protas sugeba suvokti, bet ne asmenybės lygiu. Jis negali suprasti kas yra meilė, kas yra meilė. Jisai turi prieraišumą prie to, kuris jį globoja, maitina, paglosto. Jam tai priimtina ir susiformuoja sąlyginis refleksas ir jisai pats toje aplinkoje iš tikrųjų tampa savimi. Jeigu tai yra sakykim, net ir vilkas nuo mažumės augintas, tas vilkas tampa nebe vilkiškas, o daugiau šuniškas, kuris su šeimininku suranda bendrą ryšį. O šitos visos dirbtinės kompiuterinės programos tokių net ir vilkui prieinamų emocijų išreikšti negali. Jos užplūdusios visur ir pasakojimai yra ir apie kosmosą, ar apie visokias planetas. Absurdas. Tai nieko bendro su tikrovės atspindėjimu neturi, bet ypač tai patraukia jaunimą. Jie gi tai mano, kad tai yra tiesa, kad tie faktai yra teisingi. Aš paklausiau lietuviškų liaudies dainų – nu baisu klausyti. Šiandien įjungiau vieną filmą pažiūrėti ir ten tam filme yra taip programa sukurta, pagaminta daina. Koks kontrastas, kada yra tas produktas jau muzikine išraiška ir gyvi aktoriai šalia, nes ten, nu, dabar irgi bloga maniera atsirado – šneka ir tuo pačiu eina fone muzika. Tada tu negali girdėti teksto ir muzikos tu negali girdėti, nes aktoriai šneka tuo metu. Ir masiškai tas daroma rusų kalba. Tai aš vedu toliau savo mintį dėl pavojaus. Dabar tiktai pradžia, bet kiek ji jau yra platinama per Tavo Televizijos įvairias kanalo programas, tiesiog užplūdo tuos kanalus kompiuterinių programų gaminiai, siaubingi, įvairiose srityse. Ir jau tada pradedi matyti kokia tai yra pavojinga riba.
Tuoj aš jums perskaitysiu ką man atsiuntė tokia programa. Aš paklausiau, kodėl amerikonai neapkenčia savo kalbos amerikonų? Jie nekreipia dėmesio į tarimą, kad būtų švaru, kad būtų gražu. Tai tiktai rodo jų nepagarbą ir neapykantą savo kalbai. Man atsako ir parašo – AI – tai artificial intellect, dirbtinis intelektas. Tai kompiuterinė programa, bet jis gi tai nesupranta. Aš su juo dar ginčijausi, su ta programa, kad nėra šito. Nu, dalis mokslininkų neigia, kad tai tas intelektas nepasiekia sąmonės lygio. Reiškia yra dalis neigiančių. Tai dėl mano klausimo atsakė taip, kad dabar kalba vystosi ir daug išmeta tam tikrų skiemenų nereikalingų, kada šneka žmonės. čia ne vystymasis, čia kalbos darkymas. Ir kita vertus, aš klausiu kodėl neapkenčia – man jie apie tai net nešneka. Jie mėgina pateisinti, kodėl tokia yra nubukinta palyginus su pokario laikų amerikonų kalba – dabartinė amerikonų kalba – nubukinta. Be jausmo ir be gražių žodžių kokie būdavo anksčiau ir romanuose, amerikonų romanuose. Kada aš studijavau universitete, mes studijavom tuos rašytojus. Dabar šito nebėra. Tai tas dirbtinis intelektas paskiau man parašė tokį atsakymą. Sakau, kad aš klausiu vieno, o tu esminius dalykus praleidi. Tada, rašo, AI – tas dirbtinis intelektas – dažnai nesupranta esmės, kadangi jis veikia kaip numatantis variklis, mėgindamas atspėti ko jūs norite, o ne taip kaip žmogus skaito jūsų tiesioginį ketinimą. Šito nėra. Reiškia jisai negali susišnekėti taip kaip žmogus su žmogumi šneka, tai jau man tą atsako tas jų vadinamasis dirbtinis intelektas. Tai aš ir vedu prie šito, kad nėra ir negali būti dirbtinio intelekto, kai ir pats dirbtinis intelektas sako – mes negalim šito suprasti, nes tai yra programa, ji apdoroja tiktai duomenis. Ir dabar pavojus. Ateis naujos kartos, kurios gyvens telefonų, kompiuterių nelaisvėje ir to tariamo dirbtinio intelekto. Jos bus zombiuojamos ir tikės visa kuo kas yra iš tos programos jiems pateikiama. Kodėl mokykloj sako, dabar nuotoliniu būdu galima ten organizuoti mokymą? Negalima nuotoliniu būdu – čia yra parodija mokymo. Negali būti jokių pandemijų, karantinų. Čia yra viskas dirbtina, ir tada yra pretekstas perkelti mokymą į namus. Turi būti bendravimas klasėje tarpusavio, mokytojo su vaikais, tarp vaikų, tarp mokytojų, o ne per video kamerą. Aš jums irgi mokymą sakau ne iš gero gyvenimo. Jūs gi neateinat, kad akivaizdžiai aš pažvelgčiau į jūsų akis, o klausot mano mokymus. Vietoj to, kad ten tiktai klausot ir dar man ten kažkokias širdutes kai kurie uždedat. Ateikit į šventovę, man nereikalingos jūsų širdelės, nes sakykit tada, ką jūs norit išreikšti tomis širdelėmis. Reiškia, protas nustoja mąstyti – nustoja mąstyti – reiškia kūryba degraduoja. Jis nebegali tų išreikš giluminių jausmų. Jam stinga žodžių. Prieš tai aš sakiau, kalba amerikonų degradavo. Lietuvių kalba degraduoja, pilna amerikonizmų, rusizmų, visokiausių, išskyrus lietuviškus gražius žodžius. Aš matau, kad sukuria lietuviškus žodžius, bet sukuria ne tie kalbininkai, kurie supranta darybą žodžių, bet tie, kurie programas kuria visokie, ten nu jie sau pritaiko tuos terminus žodžius, ir paskiau atsiranda ten visokie negyvi lietuviški žodžiai. Išreikšk kažkokius reiškinius – aš užsirašinėju. Ateis laikas, apie juos irgi dar pašnekėsim.
Tai štai, mąstymas smunka, virpesiai smunka, palikuonys gimsta menkesni, štai kokia yra bėda. Bus daugiau nuprotėjusių, tai yra negalinčių vystyti mąstymo gimstančių vaikų. Šitų kompiuterinių programų dėka, arba, nelaimei. Bet žmonija būtent tokioj yra įkaito padėtyje. Jai reikalinga, kad ta žmonija būtų robotai. Nereikia, kad jūs mąstytumėt. Jūs turit ne darbą dirbti – viskas, tai jau praeitis, jums darbą reikia dirbti. O kurti darbą – tokios net nebuvo akimirkos. Buvo darbai atliekami, dirbami, sąžiningai, nesąžiningai. O dabar iš jūsų reikalaus atlikti funkciją, ir tik funkciją. Mokytojo, daktaro, statybininko, policininko, kaip robotui, kaip zombiuotam protui, kuris nemąsto plačiau, giliau, savyje jausmo nebeturi. Tie vaikai ir bus tie zombiai, kurie prieš jus pakels ranką. Labai ramiai. Vaikas, sūnus, dukra prieš tėvą, motiną, pakels, labai ramiai, bet jie bus valdžios tampomi kareivėliai. Ir tas, kuris plačiau mąstys, giliau žvelgs, juos reikia suvalgyti, išspjauti iš sistemos. Jie nereikalingi. Tie vaikai bus tiesiog išmetami. Ir suaugę, darbuose. Jūs negalėsite išreikšti savo laisvų minčių dėka šito kompiuterizuoto programinio viruso. Bet ne programai virusas, o žmogaus protui, žmogaus mąstymui. O visi nori duonos kąsnio ir visi nori pareigų, kad ten būtų riebiau atlyginama. Ir jie susigūš daugiau, susiries daugiau, jie bijos pareikšti laisvą mintį. O dar daugiau, kadangi daug funkcijų gali atlikti mašina, kompiuterio programos veikiama – šiandien ryte aš žiūriu, vienas toks keliauja jaunuolis, lietuvis, po Kiniją. Sako, žiūrėkit, važiuoja dirbtiniu intelektu valdomas na, sakykim taip, vagonėlis priekį. Važiuoja ir kažką ten kinų kalba, mandarinų kalba, sako garsiai, bet ten nėra kabinos, nėra, tiesiog važiuoja būda be nieko. Važiuoja priekyje jo. Ir jis rodo jau – ta būda – rodo posūkį, kad suks, bet daug juostų yra gal penkios juostos į vieną pusę. Ten yra programa, kuri reaguoja į atstumą tarp kokios nors judančios ar stovinčios kliūties. Yra tam tikras jutiklis aplink visą šitą būdą arba bet kokį automobilį, juk dabar pilna jutiklių įdėta visose mašinose. Ir ta programa laukia, kol atstumas trupučiuką padidės, kad jis galėtų persirikiuoti. Bet kitos mašinos, tai jos gi nekreipia dėmesio, ten lekia ir lekia. Tai kita juosta visą laiką būna užimta, to atstumo neišlaiko, ir jisai vis laukia, laukia, sako, kad per ilgai jau rodo posūkį tą. Nu jisai užprogramuotas, jis gi neturi šito, jau turėtų lysti. Programa negali reaguoti, kaip reaguoja vairuotojas tiesiogiai sėdėdamas ir vertindamas už vairo padėtį. Ir kada vairuotojai nevažiuos kaip robotai visi pagal eismo taisykles, tai bus taip, kad ten tų funkcijų negalės ir dirbtinis intelektas tas užprogramuotas kažkoks vagonėlis, įgyvendinti. Jis nenuveš ten krovinio, kokį turi nuvežti. Tiesiog nieks nepraleis. Ir visą laiką atstumas bus ne tas, kad programa saugiai galėtų pakeisti važiavimo kryptį. Žodžiu, pavojus yra tai, kad dar žmonės neteks darbų. Bus tas programinis mokymas, kur nebereikalingi tada mokytojai. Bus programinis vairavimas, kur nereikalingi vairuotojai. Bus traukiniai, kurie jau yra kai kur be vairuotojų. Ką darys žmogus, kad užsidirbtų duonos kąsnį? Jam nėra ką daryti. Tada valdžia moka pašalpas. Tuo pačiu ir prisideda prie degradavimo mąstymo. Žmogus yra gyvas Kūrėjo sumanymas. Tai asmenybė. Asmenybė turi būti – veikloje – mąstyme – negali imti pinigus ir nedirbti nieko, tai yra išprotėjimas tam žmogui. Ir taip per kartų kartas ir vis didesniu laipsniu. Kokia ateitis? Tada dronai galės čia skraidyti ir bombas mėtyti, kadangi bus tie protai, kurie atsiųs tas bombas. O kiti iš čia siųs, į kitą pusę tuos dronus su bombom. Žaidimas. Ne kompiuteryje, bet žaidimas va toks natūroj. Nes mąstymo nėra, bet žaisti nori tas gyvulinės kilmės protas. Ir tas pats yra su sportu. Dabar tos programos yra tiek panaudojamos ruošiant profesionalus sportininkus už didelius pinigus. Jie prikaišioti visokių ten jutiklių, kūnai jų registruoja, visą jų kas akimirką organizmo veiklą, tyrinėja kaip daugiau išsunkti tą organizmą. Ir aš kada pasižiūriu į dviratininkus, kad važiuoja lygioj vietoj per lenktynes 70 km per valandą greičiu, nu tai pats supranti tada, kad be chemikalų to padaryti negali organizmas, Kūrėjas nenumatė tokio organizmo. Kūrėjas numatė vystymą ant dvasinio pamato, o intelektas be dvasinio pamato kenkia dvasiai, tai pačiai dvasiai. Tai dabar yra gausa materijos, gausa elektroninių programų, bet nėra dvasios. Viskas be saiko, viskas nesuderinta. Viskas, kad tiktai būtų prieš žmogų. Žmogus nebeturi pasirinkimo, jam primetama per prievartą.
Kada devynioliktam amžiuje atsirado manufaktūros Anglijoj, tai buvo mechanizmai panaudojami vietoj žmogaus darbo. Tai Ludas suorganizavo protestą ir daužė kūjais tas mašinas – jie atima iš mūsų darbą, mes nebeturim darbo. Prasidėjo luditų pasipriešinimo judėjimas. Pagal jo pavardę – luditai, Ludas. O dabar apima visą pasaulį. Tai jau čia kompiuterizuoto varianto pasireiškimu visas sferas, ne tiktai ten kur buvo manufaktūros, tą primityvų darbą, nuobodų darbą keitė mašinos. Bet keitė ne dėl to, kad palengvinti darbą žmogui, ne, pelningiau. Mašina padaro ir nepavargsta, tik alyvą patepei ir vėl ji dirba. Ir atlyginimo nereikia mokėti. Tai šitokia civilizacija dabar tokia išraiška yra. Pažiūrėkit, palyginkit, kur be dvasios yra Kinijos miestai, ar Dubajaus miestai, ar Japonijos miestai, jie pagal vieną kurpalių visi pagaminti. Ir jie slegia žmogų. Pažiūrėkit į bažnyčias, kokios yra bažnyčios. Arba net ir japonų, arba korėjiečių pagodos. Ten buvo dvasia. Ir bažnyčios šiuolaikinės irgi statomos, bet dvasioje nėra nei architekto, nei konstruktoriaus, širdyje išlaisvinta. Ir dėl to niekas nesižavi tomis dabartinėmis bažnyčiomis, bet visi žiūri kur yra išpuoštos ne kokiais tai piešinėliais – bet tai būdavo tapyba, tapyba kur tas ir alkanas dailininkas, bet jisai savo širdimi tapė tai bažnyčiai. Ir praėjo šimtmečiai ir žmonės gėrisi, nes ten kur yra dvasia, ten kūryba, kur yra automatas – nėra jausmo ir kūrybos, yra gamyba ir pelnas.
Štai mano mylimieji, zombių mąstymas, kada jis per kartų kartas bus, niekas plačiau nežvelgs, niekas, kad jis yra zombiuotas. Jis nesuvoks pats savęs, kad jis zombiuotas. Mąstykit – mąstykit, visi, ir tie, jūs, kurie nelankot šventovės, mąstykit. Aš jums išplečiu kontekstą, o sprendimai jūsų. Išeitis yra viena – šventovė, Kūrėjas atrastas savo viduje, gyvenimas taip kaip veda Kūrėjas. Ir visose srityse, visuose darbuose atrama tik Kūrėjas. Net ir programų kūrime turi būti Kūrėjas. Programos neturi būti kuriamos vardan pelno. Jos reikalingos, bet ne tam kam panaudojamos. Juk natūralu jūs dabar be automobilio negalit iš kitų miestų pėsčiomis ateiti. Reikalingi civilizacijos pasiekimai, bet jie turi būti atremti į dvasios pamatą, į dvasios išmintį, į dvasios įžvalgą, ko reikia civilizacijai atremtai į Kūrėją. Taip, reikia šilumos, reikia stogo, reikia maisto, reikia, bet nereikia vardan pelno viso šito, kad būtų užkratu visi javai užkrėsti visokiais pesticidais, herbicidais ir t.t. tai kenksminga, reikalinga malda, malda. Ir aš jus kviečiu, melskitės, pirmadienį yra 20 val. mūsų malda. Skaitykite maldas urantija.lt svetainėj. Tai virpesiai iš jūsų sklis, kad sumažinti ir poveikį tų teršalų kurie yra ir maiste, kurį jūs perkat parduotuvėj vardan pelno. Ne vardan jūsų pelno, bet vardan tų visokiausių pseudo milijonierių, pseudo. Jie neuždirba nė vieno cento, o kenkia visiems. O Kūrėjo numatyta civilizacija brolystės bendradarbiavime. Ne vardan pelno, vardan visų Gerovės. Žodžiu, tai man paskatino pamąstyti Laimos tas atsiųstas dainelės įrašas. Kada jūs klausysit, prisiminkit mano jums sakytus žodžius. Arba reklamą matysit, arba girdėsit kokį nors video pasakojimą. Tai yra pavojingiau negu atominė bomba.

Komentarai