Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Ten, kur yra žmogaus Širdis, ten bus ir jisai – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 09 12

Mano vardas – Algimantas. Dabar vyksta pamaldos – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Mes esam prisijungę tarptautiniu ryšiu, rytoj susitiksime akivaizdžiai. Šitame pasaulyje esu Kūrėjo Ambasadorius, ruošiu – Dvasinius Mokytojus – Kūrėjo įgaliojimu, esu Jėzaus, ir jo Partnerės – Nebadonijos Apaštalas. Dvasinu žmones, apšviečiu juos, panaudoju tuos mokymus, kokius gaunu iš Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – kokie yra užrašyti, ypač Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – dvasių kolektyvo perteiktas kolektyvinis darbas praėjusio šimtmečio pirmame trečdalyje – didžiulis, du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto, du turiniai. Ir yra knygos, kurias aš priėmiau iš Kūrėjo, iš Jėzaus – mokymų knygos. Jėzus Kristus – Kalbu Jums Vėl – čia jau antrasis leidimas su papildiniu. Šita knyga atsirado per du mėnesius – tekstas buvo užrašytas ką diktavo Jėzus per du mėnesius. Tada prasidėjo Kūrėjo mokymų knygos, na, ne knygos, bet patys perteikiami mokymai – knygomis jie pavirto daug vėliau. Akimirkos Amžinybė – pirmasis Kūrėjo apreiškimų tomas. Gyvoji Tyla – antrasis tomas. Trečiasis tomas – Meilės Galia. Ir ketvirtasis – Tu - Manyje. Mano knyga – Krikščionybės Duženos. Štai panaudoju šituos šaltinius, na, kitaip tariant, viskas yra tiesiog iš vidaus – ateina mokymai, kuriuos aš sakau, ir tai, ką aš aiškinu žmonėms tiesiog ateina tą akimirką, kokią patiria mano vidinė būsena, tai yra tikrasis aš, dvasia – dvasia – dvasinė asmenybė.
Kada dabar mes pagarbinome Kūrėją, anksčiau mes užbaigdavome kiekvieną savo garbinimą, arba prašymų maldą, žodeliu lotynišku – amen. Tai yra taip, tai yra tikra – tai yra patvirtinimas. Dabar mes jo nevartojame. Kai kurie dar tebevartoja, bet prideda – tebūnie taip – tebūnie taip. Tai, ką išreiškia garbinant Kūrėją ir savo paskutiniu pasakymu – tebūnie taip – reiškia dar šitaip nėra tas kas buvo pasakyta garbinimo akimirką, jeigu tai yra prašymas – tebūnie taip – arba sutikimas – tebūnie taip. O derėtų pasakyt pabaigą – tai yra taip. Tai yra patvirtinimas tą, ką aš išsakiau garbindamas – tai yra taip, tikra, tai yra taip tikrai – tai tada bus to paties lotyniško – amen – atitikmuo lietuviškai. Čia niuansas. Bet žodžiu, ką jūs išsakote, jeigu tai yra iš tikrųjų tikrai tą, ką jaučia jūsų dvasinė asmenybė, tuomet dera pasakyt – taip, tai yra tikra. Bet jeigu to nejaučiat, tiesiog tiktai intelektas išsako, tai tada gali būt ir – tebūnie taip – dar tai nėra pavirtę Tikrove, ta dvasinės asmenybės būsena, tais virpesiais, tuo gyvuoju vandeniu iš Kūrėjo. Lygiai taip pat niuansas, kai sako kažkas, kad Tu esi amžinas, apibūdinat Kūrėją. Tai yra, taip – amžinas – bet tada reikia dar papildyt – Tu esi amžinas, nes Tu esi egzistencialus. Egzistencialus – tai ne tas pats, kas amžinas. Amžinas turi pradžią, egzistencialus pradžios neturi – Jis visą laiką yra – visą laiką – tiek į praeitį žvelgiant, tiek į ateitį. Toks yra tik Kūrėjas – Keturi Šaltiniai ir Centrai – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Štai Šitie Keturi – ir tik Šitie Keturi Asmenys – yra egzistencialūs! Kas kilę tiesiogiai iš Kūrėjo tie yra amžini. Amžinų yra labai daug, mirijadai Kūrėjo sūnų ir dukrų. Bet jie nėra egzistencialūs – jie turi pradžią – vieni ankstesnę, kiti dar ankstesnę, kiti dar ankstesnę. Bet vis tiek pati pradžia yra iš Paties Kūrėjo, kuris pradžios neturi – nes Jis yra egzistencialus. Šitas niuansas svarbus Dvasiniam Mokytojui, kad galėtų paaiškint kitiems. Tai nėra kitiems tiek svarbu, jie tokių matematinių Tikrovės lygčių nenagrinėja, nesprendžia, koks skirtumas tarp amžino ir egzistencialaus, bet aš noriu jums tą paaiškint, kad jūs galėtumėt pamąstyt, ką jūs sakot ar tai atitinka Tikrovę, jeigu tokiu pasakymu jūs nepaaiškinat dar plačiau. Todėl pasakius – Tu esi amžinas – apibūdinant Kūrėją ir nepapildant – Tu esi egzistencialus – tai Tikrovės ne visiškai teisingas atspindėjimas, arba apibūdinimas, na, tuo pačiu, Kūrėjo apibūdinimas. Tai čia tarp kitko. O šiaip žmogus mažai linkęs į gilesnį mąstymą. Mąstymo yra milžiniška devalvacija, arba gal suprantamesnis žodis – infliacija – mąstymo infliacija ir net tuo pačiu deficitas – mąstymo deficitas. Tai štai devalvacija – tai yra nuvertinimas. Mąstymas nuvertintas – mąstymo infliacija – daug trūkinėjančių ir šokinėjančių neužbaigtų nuotrupų galvoje, protas tiesiog kaip nesuvaldomas laukinis mustangas, o gal tikslesnis apibūdinimas, kaip beždžionė nuo šakos ant šakos šokinėja. Tai čia dar nemąstymas. Nuotrupos ir mąstymo deficitas, trūkumas – mąstymo trūkumas visur visose sferose, pradedant, sakykim, pseudo guru, pseudo dvasiniais mokytojais, kurių yra pilna pasaulyje, važinėja su savo seminarais, su savo mokymais ir mulkina žmones. Aišku, tie žmonės nekalti, juos pagauna ant jauko, ant meškerės kabliuko. Natūralu, kadangi žmonės turėdami beždžionės protą šokinėjantį, nemąstantį gilumine prasme, jie turi problemų. Ir nemoko jų išspręst, nepajėgia išspręst, tada, natūralu, ieško, ieško astrologų pagalbos, skaito horoskopus, tiki jais, tiki prietarais, tiki kunigais, tiki įvairiais dvasiniais guru. Visa tai dar daugiau klaidina. O pasaulyje aštuoni milijardai tokių pasimetusių Kūrėjo sūnų ir dukrų. Ir nėra piemens, kuris vestų šitas avis Kūrėjo Šviesos kryptimi – vieninteliu vektoriumi link Kūrėjo, pas Kūrėją, ir į Kūrėją. Dėl to Kūrėjas mane ir parinko būt šituo žmonijos Dvasiniu Piemeniu – Vedliu – Dvasiniu Mokytoju – visai žmonijai, visiems, ir tiems kitus klaidinantiems guru, įvairiems dvasiniams mokytojams.
Kada aš tai sakau, aš konstatuoju faktą – aš žinau, ką sakau, tą sakau taip, kaip kalba per mane – ir šią akimirką – Kūrėjas. Kodėl yra tie guru? Todėl, kad žmonija yra suskaidyta. Suskaidytą žmoniją lengva kontroliuot. Jinai suskaidyta dėl maišto, kuris įvyko prieš du šimtus tūkstančių metų Satanijos Sistemoje, Šėtono ir jo viršininko, arba vadovo Liuciferio sukeltas maištas, tiksliau pasakius, Liuciferio – Liuciferio ir jo pavaduotojo, kurį Liuciferis taip pat paveikė savo nuostatom būdamas tas guru, Šėtonui guru buvo, ir paveikė ir mūsų dvasinį vadovą – buvusį dvasinį vadovą Kaligastiją. Štai Liuciferis kaip guru pasakė – Tėvo neegzistuoja, nėra. O Sūnūs Kūrėjai, kurie yra ir jų Sukūrėjai, nes tiek Vietinių Sistemų, tiek planetų vadovai yra to paties dvasinio statuso dvasinės asmenybės Lanonandekų kategorijos, tai štai Liuciferis pats kilęs iš Sūnaus Kūrėjo ir jo Partnerės Dukros Kūrėjos Nebadonijos, kaip dvasinės kategorijos asmenybė Lanondekų kategorijos, jis pripažino, kad Sūnus Kūrėjas yra jo Sukūrėjas, jo Tėvas, bet jis atmetė Visų Tėvo egzistavimą Rojuje. Ir kada Sūnūs Kūrėjai grįžta iš konklavos, kada kiti atvyksta į Rojaus konklavą Sūnūs Kūrėjai į Rojų ir po to sugrįžę į savąją Vietinę Visatą aiškina, kaip vyko ta konklava, kokie priimti tolimesni nutarimai, kaip turėtų būti tvarkoma ir Vietinė Sistema, štai, dėl to Liuciferis pasakė – Sūnūs Kūrėjai mus valdo prisidengdami neegzistuojančio, menamo Tėvo Galia, kad mus galėtų paveikti – nėra jokio Tėvo – jeigu Jisai būtų, Jis mane dabar sunaikintų, aš gi prieš Jį kalbu Jį paneigdamas. Ir tai būtų tam tikras argumentas. Taip, kas kursto maištą prieš Tą Egzistencialų Šaltinį ir Centrą, na, turėtų išnykti iš evoliucinės panoramos, o jisai neišnyksta. Reiškia Jo argumentas yra silpnatikiams vertingas ir jis paremia tokį argumentą. Štai ant to jauko pakibo ir mūsų buvęs dvasinis vadovas Kaligastija, kuris iki to laiko tris šimtus tūkstančių metų šviesino mūsų dvasinius brolius ir seses šitame pasaulyje – šviesino, mokė – mokė tarpusavio sutarimo tarp genčių bendradarbiaujant taikoje, o ne kariaujant, mokė, kaip panaudoti kreditą savo pasitikėjimu ir savo asmens orumu užstatant savo žodį – savo žodį – taip, tai tikra, aš tau atlyginsiu tokią pat vertę už kokį nors daiktą, kokį tu man suteiki. Ir tas pasitikėjimas, ta žodžio vertė, kol ji nesulaužoma tol tikima, tada nereikia barteriu keistis – daiktais – tai patogiau žmonėms. Mokė Kaligastija higienos – fizinės higienos tvarkytis su atliekomis, kad nekiltų protrūkiai įvairių susirgimų, ligų, mokė gamybos, jau tada buvo plytiniai namai, buvo kanalizacija, buvo mediniai šaligatviai, gatvės – prieš pusė milijono metų tai buvo! Mokė medicinos, mokė garbint – garbint – Tėvą – prieš tris šimtus tūkstančių metų – o tada buvo suklaidintas Liuciferio, Šėtono ir ėmė neigti taip pat kaip Liuciferis, Šėtonas – Tėvo buvimą, kurį garbino tris šimtus tūkstančių metų. O iki to garbino nuo pat savo sukūrimo, kaip Lananondeko kategorijos dvasine asmenybe, pradžios. Štai, ką reiškia, kai stinga Įtikėjimo, kada Širdis nėra sulieta su Tėvu, su Kūrėju, kada būsena nepatvirtina – taip – tiktai intelektualiu suvokimu tu gali ištarti – garbinu, garbinu Tave – o dvasia nepatvirtina to. Reiškia Įtikėjimas yra nepaverstas gyvu ir tokį Kūrėjo sūnų ar dukrą labai lengva apgaut, suviliot. Tą ir padarė Liuciferis, Šėtonas su Kaligastija ir dar trisdešimt šešiais planetų Princais – planetų dvasiniais vedliais šitoje Vietinėje Sistemoje, turinčioje Satanijos vardą.
Įtikėjimas – tai yra milžiniškas vėjas, kokį teikia Kūrėjas, kad Jo sūnus arba dukra būtų veiklūs ir atsiduotų Jo Paties vedimui – Kūrėjo vedimui iš vidaus. Įtikėjimas, būtent, tai yra ta Galia. Kaligastijai šito pristigo. Liuciferiui taip pat, Šėtonui taip pat. Šiandien maištas yra užbaigtas Kristaus atsilaikymu prieš Šėtono gundymą ant Hermono kalno. Kristus atsilaikė būdamas žmogiškuoju pavidalu, atsilaikė teištardamas į kiekvieną viliojantį pasiūlymą – Tebūnie Tėvo Valia. Jis iškėlė Tėvo Valią aukščiau. Liuciferis pasiūlė asmenybės laisvės manifestą – štai, Tėvo nėra, bet yra kiekvienos asmenybės laisvė, ir reikia pripažint laisvę kiekvienai asmenybei be jokio Tėvo. Bet įsivaizduokit, jisai pats pasiskelbė Satanijos Vietinės Sistemos dievu ir tuo pačiu pareiškė, kad visi turi jam prisiekt ištikimybę. Štai, prasidėjęs maištas idėjų išraiška jis tęsėsi ne vienerius metus. Ir Liuciferis debatuose su Gabrieliumi – tai yra vienintelė Vietinėje Visatoje sukuriama Ryškioji Ryto Žvaigždė, jis – jis tą Vietinę Visatą prižiūri kaip Sūnaus Kūrėjo ir jo Partnerės tas pagrindinis administratorius, tai štai Gabrielius pateikdavo savas sampratas apie Tėvą kad Jis yra, kad Jis egzistuoja. Ir tie debatai vyko ir dėl to, kad ir Sūnus Kūrėjas ir jo Partnerė – Dukra Kūrėja – tuo pačiu ir aukštesnių segmentų vadovai leido vystytis tų idėjų dialogui, kitaip pasakius, argumentai prieš argumentus, kad kiekvienas savo laisva valia priimtų sprendimą – savo laisva valia – pagal Įtikėjimo gelmę tiek angelai, tiek Materialieji Sūnūs ir Dukros, kaip Adomai ir Ievos, tiek ir žemesnės kategorijos serafimai, Tarpinės Būtybės, tuo pačiu ir mirtingieji tose planetose, kur buvo tie planetų Princai nuklydę – bet visa Sistema ir tos planetos izoliuotos, kad nebegautų jokio, jokio ryšio su aukštesniais dariniais, nebegautų jokio išmintingesnio patarimo.
Šiandien, kada yra daugybė guru, nors maištas užbaigtas Jėzaus prieš du tūkstančius metų, užbaigimas yra politinio statuso pakeitimas. Yra naujasis Sistemos vadovas Lanaforgas taip pat Lanonandekų kategorijos asmenybė, jis vadovauja, prieš tai jis buvo išbandytas vienu maištu Vietinėje Sistemoje, ir atsilaikė tada – savo Įtikėjimu atsilaikė, kai jo vadovas nuklydo į maišto beprotybę. Tai štai dabar du tūkstančiai metų po Jėzaus, ataugos per kartų kartas ir tų maištininkų jos duoda tam tikrus palikuonis. Ir tie palikuonys jau, sakykim, taip tiesiogiai ir nebesusieti su dabartine karta, kadangi per daug kartų vyksta tam tikras ir keitimasis net ir tos geneologinės linijos, bet vis tiek išlieka tam tikras, tam tikras genas. Dėl to šitame pasaulyje tiek ir daug yra mirtingųjų, kurie neatkreipia dėmesio į gyvenimo esmę, nes kuo daugiau suskaldyta žmonija, tuo geriau tiems šėtonininkams, jiems parankiau kontroliuot tas suskaldytas sistemas į mažesnius segmentus, į mažesnes grupes. Ir tarp jų yra tie ir guru, kurie vieni sąmoningai tą daro, kiti daro vardan, vardan kažkokios garbės, treti daro vardan populiarumo, dar kiti vardan pinigų. Žodžiu, jeigu nėra Įtikėjimo būsenos ir jeigu nėra Kūrėjas, kuris tampa Šerdimi ir Širdimi dvasinėje asmenybėje, toks mirtingasis greitai gali paslysti, ir paslysta. Štai tam ir esu aš. Tam yra ir apreiškimai – Epochinis Apreiškimas – kad padėtų. Šitos knygos, jos ir sumanytos tam, kad šviesintų žmoniją. Šitos knygos bus verčiamos į įvairiausias tautų kalbas. Kalbu Jums Vėl – išverčiau į anglų kalbą, yra anglų kalba, yra rusų kalboj, ispanų kalba yra. Akimirkos Amžinybė yra išversta į rusų kalbą. Kitos knygos tik lietuvių kalba. Bet yra tie vertimai, na, sakykim, automatiniai vertimai per kompiuterines programas. Tie, kurie ieško, nuoširdžiai ieško dvasinės Šviesos, galima surasti tuos dvasinius šaltinius ir savo gimtąja kalba. Aš tą sakau, kad pasaulyje, kada jis yra suskaldytas, dvasinei Šviesai pasklisti labai sunku netgi ir vienoje tautoje. Žiūrėkit, kiek ateina į mūsų šventovę ir kiek yra Lietuvoje mūsų dvasinių brolių, ir sesių? Milžiniška disproporcija, taip. Bet ten, kur yra žmogaus Širdis, ten bus ir jisai – tai žmogaus Širdis yra skirta įvairių materialių interesų patenkinimui ir tuo pačiu ten būna ir jo visa veikla. O dvasiniai šaltiniai mažiau reikalingi dėl to, kad aplinka Šėtono klaidinimu ir Kaligastijos klaidinimu, natūralu, gyvena iliuzijoje – tai yra pramanytoje tikrovėje, kurios neegzistuoja.
Kūrėjo Evoliucija yra Tikrovė ir vis ryškėjančia Šviesa iš Paties Kūrėjo. Todėl ir šiandien aš jums sakau, kad jūs turite turėt tiktai vieną – vieną – kryptį – tik Kūrėją! Jūsų būsena tą diktuoja. Jeigu jums nėra kryptis tik Kūrėjo, bet yra kiti kokie nors šaltiniai, kurie patraukia, reiškia jumyse nėra to Įtikėjimo gyvasties gelmės. Dėl to tada jūs nejaučiat Kūrėjo – gyvybingai nejaučiat, nes jūsų dvasinės asmenybės mąstymą ima nuslopinti jūsų intelektas. Jūs patys neturit gyvo ryšio su Kūrėju, tada jums reikia, na, kur nors surasti jums pagalbos kur nors kitur, nesvarbu, ar tai būtų koks nors nerimas, ar tai būtų koks nors depresyvus laikotarpis, ar koks nusivylimas. Jeigu jūs kreipiatės į vaistus, kaip materiją, reiškia, jie šią akimirką jums yra galingesni už Kūrėją. Tai nieko tokio – jūsų tokia būsena. Jeigu jūs ieškot kur nors kitur guru, na, dvasinio mokytojo, tai nieko, tiesiog jūsų tokia būsena, jūs negalite kitur surasti to nusiraminimo. Ir nesurasit, nes jūs jo net ir neieškojot nuoširdžiai, kai nusiraminimas yra jums jau suteiktas. Bet jūs jo nesugebat pasiimt. Jums pagijimas suteiktas, bet jūs jo nesugebat pasiimt. Dėl to, kad jūs nepanyrat į Kūrėją, kuris taptų jums ir visuma, ir jūsų pačių Širdimi, ir Šerdimi, gyvenimui! Tik tada jus iškels – iškels virš depresijos, virš ligos, virš nerimo, virš baimės, virš kitų ieškojimų iš šalies, tiktai Kūrėjas jus tada trauks – nes gi Jis yra teikiantis Dvasinę Trauką. Yra Dvasios Traukos grandinė iš Antrojo Rojaus Trejybės Šaltinio ir Centro – iš Amžinosios Motinos. Štai, jūs turit atsiduot tai Tėkmei. Bet jums intelektas neleidžia, nes jisai netiki tokiais dalykais. O dvasinis asmenybės protas, jis neturi tokios pilnatvės, kad nustelbtų intelektualų, grynai gyvulinės kilmės proto pasireiškimą ir jums netrukdytų, tada ir atsiranda ta ir ieškojimų išorėje poreikis, ir vaistams poreikis dėl nepasitikėjimo Kūrėju – nepasitikėjimo! Dėl to ir buvo Liuciferio maištas. Liuciferis taigi dvasinė asmenybė, vadovavo Vietinei Sistemai, tai ne mirtingasis, ir tai tas nepasitikėjimas pavirto į maištą. Štai kaip svarbu gilint ryšį su Kūrėju. Nėra kito kelio. Nėra! Kūrėjas nenumatė, nenumatė guru, kad būtų aukštesni negu Kūrėjas – Pats esantis jūsų kiekvieno viduje! Ir aš jus visuomet raginu ir nukreipiu į savo vidų – į savo vidų – atraskit Kūrėją savo viduje. Manoji Evangelija – Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas, yra kiekvieno viduje, dėl to Jį galima atrasti – atraskit Jį! Tada jūs nebeieškosit – nes jūs būsit atradę. Jeigu jūs atrandat tą daiktą, kokį jūs ieškojot, tai jūs tą daiktą ir panaudojat ar ne, ar dar ieškot? O Kūrėjas tai yra patiriamas būsena. Jeigu jums yra šalutiniai ieškojimai, jūsų dar būsena yra be gyvasties. Daugiau atsiverkit Kūrėjui, daugiau panirkit į Jį, kad Jis pripildytų jūsų dvasinę asmenybę iki kraštų. Linkiu šito jums visiems.

Komentarai