Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Visa Energija yra iš Kūrėjo – Jis yra Šaltinis – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 09 26

Esu Algimantas. Dabar vyksta gyvosios pamaldos – vienintelėje – pasaulyje Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje. Joje nėra ritualų, yra dvasinės asmenybės atvėrimas Dvasios Šaltiniui – Kūrėjui – Rojaus Trejybei-AŠ ESU. Esam prisijungę tarptautiniu ryšiu, bet dvasiniais virpesiais mes susiejami su Pačiu Kūrėju, kuris padovanojo Save apgyvendindamas kiekvieno iš mūsų prote, mąstyme – Savąją dvasią, Minties Derintoju vadinamą. Dėl to mes ir turime gražių minčių, šviesių teiginių. Visa kas yra teisinga, gražu, gera kyla iš Kūrėjo per Jo dvasios veikimą mūsų viduje.
Aš jums visą laiką rodau knygas, kurias verta turėt kaip gyvenimo knygas. Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga. Tai aukštesnių dvasinių asmenų kolektyvinis darbas apšviečiant žmoniją, aiškinant, kas yra Kūrėjas, kas yra kūrinija, kaip ji organizuota, kaip joje vykdoma įvairi veikla, kokios kategorijos Kūrėjo sūnų ir dukrų šiuos darbus atlieka visos kūrinijos labui. Yra knygos, kurios taip pat yra apreiškimai iš konkrečių Asmenų, iš Jėzaus – Kalbu Jums Vėl – antrasis leidimas su papildiniu, iš Kūrėjo – Akimirkos Amžinybė. Gyvoji Tyla – antrasis Kūrėjo apreiškimų tomas, Meilės Galia – trečiasis tomas, ir ketvirtasis tomas – Tu - Manyje. Šviežiausia knyga – Krikščionybės Duženos. Štai, studijoms yra gausu, gausu medžiagos.
Dabar aš noriu iš Urantijos Knygos kaip tik jums paskaityt keletą pastraipų ir atskleist jas – atskleist giliau, kad jūs taip pat galėtumėte žvelgdami į aplinką skvarbiau matyt Kūrėjo pasireiškimą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU.

Visatos pagrindas yra materialus, bet gyvybės esmė yra dvasinė. Dvasių Tėvas taip pat yra visatų protėvis; Pirminio Sūnaus amžinasis Tėvas taip pat yra pirminio modelio, Rojaus Salos, amžinybės Šaltinis.(0467-03)
Yra tokia energijos forma, nežinoma Urantijoje, kuri yra natūrali materijoje ir kuri yra visuotinėje erdvėje. Kada šitas atradimas bus pagaliau padarytas, tada tikrai fizikai pajus, kad jie įminė, beveik bent jau, materijos paslaptį. Ir tuo jie bus tikrai vienu žingsniu priartėję prie Kūrėjo; tuo bus tikrai įvaldę dar vieną dieviškojo metodo aspektą; bet jokiu būdu jie nebus suradę Dievo, taip pat jie tikrai nebus nustatę materijos egzistencijos ar natūralių dėsnių veikimo be Rojaus kosminio metodo ir be motyvuojančio Visuotinio Tėvo tikslo.(0467-05)
Net ir po dar didesnės pažangos ir tolimesniųjų atradimų, po to, kada Urantija milžiniškai pažengs tolyn į priekį, lyginant su dabartinėmis žiniomis, nors jūs ir turėtumėte pasiekti materijos elektrinių vienetų energetinių apsisukimų kontrolę tokiu laipsniu, kad keistumėte jų fizinius pasireiškimus—net ir po visos tokios įmanomos pažangos, mokslininkai tikrai amžinai liks bejėgiai, kad sukurtų bent vieną materijos atomą arba sukurtų bent vieną energijos kvantą, arba prie materijos kada nors pridėtų tai, ką mes vadiname gyvybe.(0468-01)
Energija išteka iš Rojaus, sumodeliuota pagal dieviškąją tvarką. Energija—grynoji energija—turi dieviškosios organizacijos prigimtį; ji yra sumodeliuota pagal tų trijų Dievų, apjungtų viename, kaip jie veikia visatų visatos būstinėje, panašumą. Ir visa jėga yra įjungta į grandines Rojuje, išeina iš Rojaus Buvimų ir sugrįžta į juos, ir iš esmės yra bepriežastinės Priežasties—Visuotinio Tėvo—pasireiškimas; ir be Tėvo niekas neegzistuotų, kas iš tikrųjų egzistuoja.(0468-03)
Jėga, atsiradusi iš savaime egzistuojančios Dievybės, pati savaime yra amžinai egzistuojanti. Jėga-energija yra nežūstanti, nesunaikinama; šitie Begaliniojo pasireiškimai gali patirti neribotų transmutacijų, begalinių transformacijų, ir amžinų metamorfozių; bet jokia prasme ar laipsniu, net ir mažiausiai įsivaizduojamu laipsniu, tikrai negalėtų ir niekada negalės išnykti. Bet energija, nors ir atsirandanti iš Begaliniojo, nėra pasireiškianti be galo; šiandien suvokiama pagrindinė visata turi išorines ribas.(0468-04)
Energija yra amžina, bet nėra begalinė; ji visą laiką reaguoja į Begalybės visaapimantį grybšnį. Amžinai jėga ir energija juda; išėjusios iš Rojaus, jos turi ten sugrįžti; nors amžių amžiai būtų reikalingi tam, jog būtų užbaigta nustatyta grandinė. Kas yra kilęs iš Rojaus Dievybės, to galutinis tikslas gali būti tiktai Rojus arba Dievybės likimas.(0468-05)
Ir visa tai patvirtina mūsų tikėjimą, jog visatų visata yra apskritiminė, tam tikra prasme apribota, bet tvarkinga ir toli nusidriekianti. Jeigu būtų ne taip, tuomet anksčiau ar vėliau kuriame nors taške atsirastų energijos sumažėjimo įrodymų. Visi dėsniai, organizacijos, administravimas, ir visatos tyrinėtojų liudijimai—viskas rodo, jog egzistuoja begalinis Dievas, bet, vis dar, ribinė visata, begalinės egzistencijos cirkuliariškumas, yra beveik beribė, bet, vis tik, ribinė, kaip kontrastas begalybei.(0468-06)

Štai šitas teiginys yra iš Epochinio Apreiškimo, iš Urantijos Knygos. Jį gi turėtų studijuot, analizuot šitas pastraipas mokslininkai, kurie neigia Dievo buvimą.
Tyrinėtojai, kurie yra mūsų Supervisatos Centre, Uversoje, tai yra Paukščių Galaktikos viduryje, jie pastebi, kaip ta Energija modeliuojama išeinanti iš Rojaus. Energijų yra virš trisdešimties. Tai įsivaizduokit, žinot, kaip transformuojama Energija, matyt tas transformacijas, organizavimą Energijos, tai logiška to statuso dvasinėms asmenybėms pripažinti – visa tai negali būti be Begalinio Dievo – be Kūrėjo – nors nematomo, bet pripažįstamo žiūrint, kaip Energija yra kūrinijoje organizuota, tvarkoma, kaip ji mutuoja, kaip ji kinta. Ir dar įdomus dalykas. Kada Energija išteka iš Rojaus, iš Kūrėjo, ji turi ir sugrįžti į savo Šaltinį – reiškia ji apima visą kūriniją – ir toji grandinė, ji turi užbaigt tą tekėjimą vėl sugrįždama į tą patį Rojų, į Kūrėjo Buveinę. Ar tai nenaudinga informacija fizikui, astronomui, matematikui, biologui, gydytojui? Be jos gi negalima nieko kurt – be Energijos! Viskas iš Energijos! Mes esam irgi juntantys – juntantys virpesius. Pasakyk gerą teiginį, pagirk ir viduje būsena yra pakylėjanti. Taigi energinių virpesių dažnis paaukštėja. Pamėgink su panieka šnekėt apie kažką, būsena to, kuris girdi šitą, šitą teiginį, jis jaučia – jaučia viduje nuosmukį energinių virpesių dažnio. Bet jisai nežino, kad tokie virpesiai jo viduje egzistuoja. Jis sako – tu man sugadinai nuotaiką, arba, tu mane sustiprinai. Visa tai energiškai juntama dvasinei asmenybei ir sąmonės lygiu – dažnių kitimas.
Kada mes dabar pagarbinome Rojaus Trejybę-AŠ ESU, aš išgirdau, kaip buvo pasakyta, kad Jėzus – Jėzus parodė, suteikė patyrimą mums tos Meilės, kaip jis mylėjo. Bet jis mylėjo ne broliška meile, ir mokė ne broliškos meilės, jis mokė aukštesnio dažnio virpesių – Tėvo Meilės! Dėl to ir parabolę sakė apie paklydėlį sūnų – sūnų palaidūną, sugrįžtantį. Tėvas nematęs to sūnaus ilgą laiką ir sugrįžusį, visą visą tą savo palikimą iš tėvo gautą iššvaistęs, buvo priimtas su meile, ir jam net iškelta puota, kai tas brolis, kuris buvo labai doras, liko su tėvu ir dirbo kartu, įsižeidė, kad štai, tu tam palaidūnui puotą iškėlei, o kai aš čia gyvenau ir dirbau, padėjau tau, tai tu nevertini šito, tu jam daugiau parodai dėmesio ir meilės. Tėvas išmintingai atsakė – bet tu gi visą laiką buvai čia ir galėjom mes tą puotą bet kada iškelt, o čia gi sugrįžo mūsų, mūsų tas palaidūnas, jam, jam reikia tų šiltų namų. Štai Jėzus per šitą parabolę ir parodė – brolio meilė išgaravo – jisai įsižeidęs, iškart žiūri į tą sugrįžusį savo brolį be meilės ir net su priekaištu, ir net su priekaištu tėvui. O tėvas – mylintis tėvas – jisai nepuoselėja, nepuoselėja jokio pykčio, jokio keršto, jis tiesiog lieja meilę. Taip ir Kūrėjas lieja Meilę – Tėvišką! Ir aš jums kada pasirašau dažnai rašau – apkabinu jus Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – arba, taip, Kūrėjo Meile arba Tėviška Meile-Broliška Meile – per brūkšnelį, kad vis tiktai Tėviška Meilė būtų visą laiką paminima. Ir Jėzus mums nesuteikia patyrimo per savo Tiesos Dvasią – jinai beldžia iš išorės. Patyrimus teikia Kūrėjas. Minties Derintojas – jisai mums jau žino, kokie patyrimai per visą kelionę iki Rojaus, Rojuje, ir po Rojaus. Jėzus šito nežino, nežinojo, ir žinoti negali. Todėl iš brolio – Jėzus yra mūsų Brolis – iš Brolio tu negali gaut patyrimų, Minties Derintojas mūsų fiksuoja patyrimus – Minties Derintojas – Kūrėjo dvasia. Dėl to pasakymas ir skiriasi – Broliška Meilė, Tėviška Meilė – virpesių dažniu. Ir tada tą jauti, jauti.
Ir kitą vertus, ką aš perskaičiau iš Urantijos Knygos, kad tai, kas tiesiogiai kilę iš Kūrėjo turi sugrįžti atgal pas Kūrėją, arba, Dievybės Likimas suteikiamas gali tą pakeisti. Tai mes esam palaiminti tuo, kad turime iš Kūrėjo dvasinę asmenybę, kuri ir turi sugrįžt pas Kūrėją. Bet mums nesuteikia kitokio Likimo, kaip suteikia daugumai pasaulių su mirtingaisiais, sakykim, susiliet su Amžinuoju Sūnumi – tai pakilt tiktai iki Uversos, iki Supervisatos Centro, gerai išstudijuot Supervisatą. Kiti susilieja su Trečiuoju Šaltiniu iš Rojaus Trejybės – tai su Dvasia. Bet jie pakyla tiktai iki Salvingtono Vietinės Visatos – Nebadono Vietinės Visatos – Centro, Sostinės. Jų Likimas toks suteiktas iš Dievybės – iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU – nežengt iki Rojaus, o mums – Likimas būti ištobulintais, net ir tokiais ištobulintais, koks yra Kūrėjas Tobulas. Ir mes susiliejam su Minties Derintoju suteikdami savąją tą dvasinę asmenybę – amžinąją dovaną iš Kūrėjo – atiduodami kaip bendrą asmenybę Kūrėjo ikiasmenei dvasiai – Minties Derintojui. Štai, mes turime ir Gerąjį Locmaną, kuris šimtu procentu mus užtikrintai nuves į Rojų – sugrąžins mus į Tikruosius Tėvus. Tai mes esam iš tikrųjų palaiminti dvigubu tokiu apdovanojimu – ir Kūrėjo dvasia su kuria mes būsime viena asmenybe, ir Likimą turim – būti ištobulintiems, net ir tokiems, koks yra Kūrėjas. Kiti gi mirtingieji turintys kitokį Likimą, Minties Derintoją gauna tiktai šitam gyvenimui materialia – materialia išraiška, o po prisikėlimo jie jau nebeturi Minties Derintojo. Tai mūsų pasaulis – vienas iš nedaugelio, kur mirtingieji turi tokį nuostabų Dievybės apdovanojimą – Likimą – pasiekti Rojų ir stovėti Kūrėjo betarpiškoje akivaizdoje. Ir turim tą gerąjį Locmaną, kuris mus kaip navigatorius ir nuves ten, kur mes turim būti, savo Tikruosiuose Namuose. Štai, tuo džiaukimės kiekvienas, žiūrėkim į aplinką Kūrėjo Žvilgsniu, stebėkime žvaigždes, dangų, ypač naktį, tai mūsų maršrutas, žiūrėkite į tą vietą, kur yra Paukščių Takas – tai yra mūsų kryptis, kur mes vis daugiau ir daugiau žengsime, kol būsime Uvesoje. O toliau, vėl, per Havonos milijardą pasaulių pasieksime Rojų. Štai, koks Likimas! Štai, kokia Energija! Jinai neturinti pabaigos. Ji apribota tiktai ta erdve, kurioje jau yra kuriama arba sukurta ir organizuota jau ir apgyvendinta kūrinijos dalis. Ir tą apribojo Pats Kūrėjas. Kada bus jau didesnė kūrinijos dalis apgyvendinta ir bus pasiektas dvasinis aukšto energinio dažnio virpesių lygis kiekvieno – kiekvieno tvarinio, tada kūrinija vėl bus plečiama, vėl Energija bus paskleista.
Šiaip, jeigu jūs pažvelgsite į Kūrėjo, kaip Energijos Šaltinio egzistencialų Buvimą giliau, tai jūs suvoksite, kad tiek Energijos, kurios jau yra paskleista iš Kūrėjo per Rojų į kosminę erdvę toliau plečiant kūriniją, Energijos iš Kūrėjo visiškai nesumažėjo nė per nago juodymą, tarsi nė vienas energinis kvantas nebuvo ir paskleistas, kad sumažintų Kūrėjo kaip Energijos Šaltinio energinę įkrovą – ne – nes Pats Kūrėjas kuria Energiją!
Energija yra iš Kūrėjo, dėl to Jis yra Šaltinis – Tas, kuris neturi priežasties – vienintelis – egzistencialus! Energija yra jau pasireiškimas iš Kūrėjo – ir kiekvienam kūrinijos segmente pagal poreikį. Ir ji yra per Kūrėjo sūnus, įvairius Energinius Centrus nužeminama iki žemesnio lygio, žemesnės įtampos, kad atitiktų tos kūrinijos dalies poreikį, kaip ten yra toliau gyvenantys ir dirbantys Kūrėjo vaikai. Kuo toliau nuo Rojaus į išorę kosminėje erdvėje, tuo turi būt Energija nužeminama. Taip žvelgdami į aplinką jūs ir žvelkite, kad mes tą, ką gauname iš Kūrėjo, yra nužeminta iki mūsų poreikio. Bet viduje, kada mes pajuntame Kūrėją, mes pakeliame tą dažnį energinių virpesių vėl į tokį lygį, koks atitinka mūsų dvasinės asmenybės Šviesos laipsnį ir gyvą ryšį su Kūrėju. Todėl ir gilinkit gyvą ryšį su Kūrėju, tam labai prisideda ir gyvoji, kolektyvinė, dvasinė komunija. Apkabinu dvasiniu glėbiu.

Komentarai