Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis - Rodanas, graikų filosofas diskutuoja su Jėzaus apaštalais ir sako - Mano sielos broliai, aš esu tikintis, aš įžengiau į šitą Kelią; šitoje amžinojoje kelionėje aš žengiu drauge su jumis – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 10 17
Esu Algimantas. Sakau tiems, kurie žiūrite mano dvasinius mokymus per - Tavo televizijos - kanalą. Dabar vyksta gyvosios pamaldos Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, vienintelėje pasaulyje, neturinčioje ritualų. Tai yra gyvoji Kūrėjo Religija, gyvoji Kūrėjo Tikrovė, kokią mes patiriame pirmiausia savo viduje – dvasioje – nes mes esame dvasiniai asmenys, o ne materialus kūnas, matomas materialiam žvilgsniui. Tai yra tiktai apvalkalas pradiniam mūsų pasauliui, tai dvasinei asmenybei, kokią padovanoja Pats Kūrėjas kaip Amžinąją Dovaną. Dvasinė asmenybė – amžina. O tapatybė keičiasi – keičiasi – ji yra kaskart pulsuojanti arba ryškesne Šviesa, atitinkančią Kūrėjo ir Valią, ir Evoliucinį Planą, arba priešingai – gręžiasi nuo Kūrėjo, nenori nieko išgirsti apie Kūrėją, ir palaipsniui degraduoja – tapatybė patiria intelektualų, psichologinį nepasitenkinimą, susierzinimą – ji viešpatauja visuose ydų pasireiškimuose. O Kūrėjas teikia Amžinąsias Vertybes. Kūrėjas neturi ydų. Ydos tai yra – pyktis, agresija, pavydas, nekantrumas, savanaudiškumas, siekis išnaudoti kitą, meluoti. Kūrėjo Vertybės – Meilė, Gailestingumas, Teisingumas, Tiesa, Išmintis, Kosminė Įžvalga, pasireiškimas Tikrovėje, kurią ir sumanė – kaip Evoliuciją – Pats Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU.
Jėzus, kada gyveno prieš du tūkstančius metų šitame pasaulyje, vienas iš daugybės Kūrėjo Sūnų, atėjo į pasaulį patirti žmogiškąjį gyvenimą, kad jis patirtų, ką reiškia gyventi žmogaus pavidalu, kokios iškyla problemos, kaip jas reikėtų spręsti, ir ne bet kaip, bet atsidavus Kūrėjo Valiai. Jis rodė savuoju gyvenimu, kaip vykdyti Tėvo Valią. Ir apaštalai, kurie jo teorinių mokymų nesuvokė, vėliau ir iškraipė, daug ką galėdavo suprasti, žvelgdami į bendrą jų gyvenimą, o jie gyveno beveik ketverius metus drauge. Todėl Jėzaus gyvenimas jiems leido geriau perprasti ir jo gilesnius mokymus.
Vienu metu Aleksandrijos mieste graikų filosofas Rodanas sutiko Jono Krikštytojo buvusį apaštalą ir iš jo sužinojo apie Jėzaus mokymus. Jam tai padarė didžiulį įspūdį. Graikų filosofas Rodanas susidomi Jėzaus mokymais, ir jis siekė surasti apaštalus ir Jėzų, nori išgirsti iš Jėzaus kai kuriuos paaiškinimus. Jis nori savo filosofines sampratas pertvarkyti, bet kai kur jam neišeina tą padaryti, dėl to jis siekia susitikimo su Jėzumi. Kada galų gale šitas susitikimas įvyksta, Jėzus pats su Rodanu atsisako diskutuoti ir aiškinti. Tą jis paveda savo dviems apaštalams – Natanieliui ir Tomui. Jėzus jais pasitiki, kad jie gali išreikšti ir savo požiūrį į Jėzaus Evangeliją ir tuo pačiu pasireikšti kaip Dvasiniai Mokytojai, įgyti patyrimo. Mane žavi šitame Apreiškime, Epochiniame Apreiškime – Urantijos Knyga – tos sampratos, kurias pateikia filosofas, graikas, pagonis, ne žydas, apie Dievą, apie religiją. Dabar, dvidešimt pirmajame amžiuje, tokių gilių sampratų neišreiškia nė vienas filosofas. Isivaizduokite, po dviejų tūkstančių metų, dar su viršum, žmonija turėtų turėti gilesnę sampratą, kas yra Tėvas, kas yra Dievo idėja, kas yra Tėvo Asmuo. O filosofai intelektualiai – kaip papūgos – vieni kitus kopijuoja, cituoja, ir patys šitomis citatomis nesivadovauja, negyvena. Graikas, filosofas Rodanas – jis pateikia savo sampratas jau atremtas į savo patyrimą – patyrimą su Dievo tam tikra išraiška. Dėl to aš noriu iš Urantijos Knygos jums paskaityti, kad jūs atkreiptumėte dėmesį, kokia yra gili, šviesi Rodano išsakoma minčių, teiginių srovė, kurios stinga dabartinėje tiek filosofijoje, tiek teologijoje, tiek psichologijoje, tiek švietime. Štai –
Ankstyvą pirmadienio rytą, Rodanas pradėjo ciklą iš dešimties kreipimųsi į Natanielių, Tomą, ir į maždaug dvidešimties tikinčiųjų, kurie atsitiktinai buvo Magadane, grupę. Šitie pokalbiai, sutraukti, sujungti, ir persakyti šiuolaikine frazeologija, apmąstymui pateikia tokias mintis:
Žmogiškąjį gyvenimą sudaro trys didžiosios varomosios jėgos – akstinai, troškimai, ir pagundos. Stiprų charakterį, valdingą asmenybę, galima pasiekti tiktai tada, kada natūralus gyvenimo akstinas yra paverčiamas visuomeniniu gyvenimo menu, kada dabartiniai troškimai yra transformuojami į tuos aukštesniuosius siekius, kurie gali vesti į tvirtus laimėjimus, tuo tarpu kasdienė egzistencijos pagunda turi būti perkelta iš žmogaus įprastinių ir nusistovėjusių idėjų į neištirtų idėjų ir neatrastų idealų aukštesnes sferas.
Žodis Dievas, Dievo idėja, priešingai negu Dievo idealas, gali tapti bet kokios religijos dalimi, nesvarbu, kokia naivi arba apgaulinga galėtų būti toji religija. Ir šita Dievo idėja gali tapti bet kuo, kuo ją gali nuspręsti paversti tie, kurie jos laikosi.
Jėzaus religija pranoksta mūsų visas ankstesnes garbinimo idėjos sampratas tuo, kad jis ne tik pavaizduoja savo Tėvą kaip begalinės Tikrovės idealą, bet ryžtingai pareiškia, jog šitą Vertybių Šaltinį ir amžinąjį visatos Centrą tikrai ir asmeniškai gali pasiekti kiekvienas mirtingasis, kuris nusprendžia įeiti į dangaus karalystę žemėje, šituo pripažindamas, kad jis priima sūnystę su Dievu ir brolystę su žmogumi. Tai, aš pripažįstu, – sako Rodanas – yra aukščiausia religijos samprata, kurią kada nors pasaulis pažinojo, ir aš pareiškiu, jog niekada negali būti aukštesnės sampratos, kadangi šitoji evangelija apima realybių begalybę, vertybių dieviškumą, ir visuotinių pasiekimų amžinybę. Tokia samprata sudaro to, kas yra aukščiausia ir galutiniausia, idealizmo patyrimo pasiekimą.
Mane ne tik domina jūsų Mokytojo šitos religijos tobuli idealai, bet aš esu tiek galingai sujaudintas, kad išpažinčiau savąjį tikėjimą į jo skelbimą, jog šitie dvasinių realybių idealai yra pasiekiami; kad jūs ir aš galime pradėti šitą ilgą ir amžiną jaudinantį patyrimą turėdami jo užtikrinimą, jog galiausiai mes tikrai atvyksime prie Rojaus vartų. Mano sielos broliai, aš esu tikintis, aš įžengiau į šitą Kelią; šitoje amžinojoje kelionėje aš žengiu drauge su jumis. Mokytojas sako, kad jis atėjo nuo Tėvo, ir kad jis mums parodys šį kelią. Aš esu visiškai tikras, kad jis sako tiesą. Aš esu galų gale įsitikinęs, jog be amžinojo ir Visuotinio Tėvo nėra jokių pasiekiamų realybės idealų ar tobulumo vertybių.
Kaip šito stinga mokyklai, filosofijai, psichologijai, šeimai, politikai ekonomikai! Nėra šito dvidešimt pirmajame amžiuje, o Rodanas jau tada ne tik suprato, bet patyrė, nes tai iš Širdies, iš patyrimo išsakyti teiginiai. –
Aš, tada, pradedu garbinti ne paprasčiausią egzistencijų Dievą, bet visų ateities egzistencijų galimybės Dievą. Todėl jūsų atsidavimas aukščiausiajam idealui, jeigu tas idealas yra realus, tikrai turi būti atsidavimas šitam daiktų ir būtybių praeities, dabarties, ir ateities visatų Dievui. Ir nėra jokio kito Dievo, kadangi kokio nors kito Dievo būti negali. Visi kiti dievai yra vaizduotės vaisius, mirtingojo proto iliuzijos, melagingos logikos iškraipymai, ir tokie stabai, kurie apgauna juos sukūrusiuosius. Taip, jūs galite turėti religiją be šito Dievo, bet ji neturi jokios prasmės. Ir jeigu jūs stengiatės Dievo žodžiu pakeisti gyvojo Dievo šito idealo tikrovę, tai jūs tiktai save apgavote panaudodami idėją vietoje idealo, vietoje dieviškosios tikrovės. Tokie tikėjimai yra tiesiog tokios religijos, kokių nori fantazija.
Jėzaus mokymuose aš matau, kaip religija gali pasireikšti pačia geriausia prasme. Šita evangelija įgalina mus ieškoti tikrojo Dievo ir jį surasti. Bet ar mes norime mokėti šią kainą už įėjimą į dangaus karalystę? Ar mes norime gimti vėl? Būti iš naujo sutverti? Ar mes norime, jog mus paveiktų šitas siaubingas ir išbandantis savojo aš sunaikinimo ir sielos pertvarkymo procesas? Argi Mokytojas nėra sakęs: “Kad ir kas šitaip išsaugotų savąją gyvybę, tas ją turės prarasti. Nemanykite, jog aš atėjau tam, kad atneščiau Ramybę, o ne tam, jog atneščiau sielos kovą”? Tas tiesa, kada sumokėsime atsidavimo Tėvo valiai kainą – sako Rodanas – tada mes tikrai patirsime didingą Ramybę, su sąlyga, kad mes ir toliau eisime šitais dvasiniais sušventinto gyvenimo keliais.
Toliau dar įdomiau, bet tam ir yra Urantijos Knyga, kurią jūs ir galite skaityti. Rodano mintys, tai yra Rodano mintys, kurios yra paveiktos Jėzaus mokymų, apie kuriuos Rodanas išgirdo iš Jono Krikštytojo buvusio apaštalo. Štai, kiek žmogus, kurio viduje taip pat yra siekimas, bet nuoširdus, gyvas siekimas Šviesos, didesnio supratimo, kas yra Kūrėjas, tas nuoširdumas leidžia patirti tuos virpesius, kuriuos ir suteikia jam Minties Derintojas – suteikia – ta Šviesa, tais teiginiais, kokius jis išsako šituose dešimtyje kreipimuose į Natanielių ir Tomą, ir į dar maždaug tuziną Jėzaus mokinių.
Štai, mano mylimieji, kad galėtumėte jūs patirti Tikrovę, Gyvenimą, jūs negalite jo patirti be Kūrėjo, Kuris yra Gyvenimo Šaltinis ir Centras. Neįmanoma to patirti! Todėl jūs ir laikotės įsitvėrę kažkokių iliuzinių teiginių, kuriuos jums nuo mažumės įkala šeimoje tėvai, seneliai, mokykloje mokytojai, gatvėje draugai. Bet tai yra iliuzija! Ir šitoje iliuzijoje jūs mėginate atrasti stabilumą, tvirtumą, kažkokią perspektyvą. Negali būti perspektyvos iliuzijoje! Ji išnyks kaip dūmas, kaip rūkas, patekėjus saulei. Dėl to ir žlunga jūsų svajonės, troškimai, kada atsiduodate pagundoms, trumpalaikėms vilionėms, nes nesiklausote, neskaitote dvasinių mokymų – DVASINIŲ.
Aš atstovauju Kūrėjui, kaip Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Ambasadorius, sakau gyvąjį Kūrėjo Žodį. Šitas dvasinis mokymas taip pat yra Kūrėjo Mokymas, suteiktas jums, kurie lanko Šventovę. Jie jau žino, jie daug ką patyrė. Tie, kurie žiūrite ir nelankote Šventovės, save apgaunate, pirmiausia nesiekdami daugiau Šviesos, antra, neįgyjate patyrimo su Kūrėju, atrastu savo viduje, nes nežinote, kaip jį atrasti. Niekas jūsų nemoko. Šito mokau tik aš, vienintelis pasaulyje šiuo metu. Jau šiek tiek gali paaiškinti ir urantai, kurie lanko Gyvąją Šventovę. Bet jūs, kurie žiūrite tiktai per tavo televizijos kanalą mano dvasinius mokymus, šito negalite patys suprasti be patyrimo. Teorija – tai yra informacija. Kad ji pavirstų gyvenimu, būtina ją pritaikyti. Tai šitie mokymai, Urantijos Knygos teiginiai, jie – teorija. Tai yra tam tikra pagalba, į kurią pusę pažvelgti – į save, į vidų, į būseną. Tai šitą aš sakau ne iš Urantijos Knygos, bet iš to, ką sako man Kūrėjas, ir ką patvirtina mano patyrimas.
Yra kitos knygos – Kristaus – Kalbu Jums Vėl – mano užrašyta, ką man sakė Jėzus per du mėnesius. Dabar tai – antras leidimas su papildiniu, nes buvo Kristaus ir toliau pateikiami apreiškimai man. Juos įtraukiau į šitą knygą kaip papildinį. Yra ir atskiras turinys papildinio. Šitos knygos yra pirmojo leidimo. Vertimas į anglų kalbą tai yra mano vertimas – I Speak To You Again – Jesus Christ. Tai rusų kalba išleistas irgi pirmasis leidimas – Говорю вам опять – Иисус Христос – Izidoriaus išversta. Yra per daugiau negu dvidešimt metų iš Kūrėjo mano priimtos mokymų, atspausdintos, materialios knygos – Akimirkos Amžinybė – pirmasis tomas. Gyvoji Tyla – antrasis tomas. Meilės Galia – trečiasis tomas, ir baigiamasis tomas – Tu Manyje – baigiamasis, kadangi visi, per daugiau negu dvidešimtį metų suteikti apreiškimai, chronologine tvarka patalpinti šituose keturiuose Kūrėjo Mokymų tomuose. Toliau, kada susidarys vėl naujų mokymų, bus kita tomas, bet tai jau užtruks ne vienerius metus. Mano knyga – Krikščionybės Duženos – pati šviežiausia, šiais metais atspausdinta. Štai šitie šaltiniai – jums, kaip pagalbinė teorinė priemonė. Ją reikia taikyti gyvenime. Tik šitaip galima šviesinti žmoniją ir tuo pačiu išspręsti visas problemas visose gyvenimo srityse – tiek asmenines, tiek visuomenines, tiek valstybines, tiek rasines, religines. Niekas jų negali išspręsti be Išminties ir Kosminės Įžvalgos. O šitą suteikia tik Kūrėjas. Šitos knygos padeda – padeda – bet jūs turite atrasti Kūrėją savo viduje – atrasti – tikrai. Ir to dar neužtenka, jūs turite atsiduoti Jo vedimui iš vidaus, kadangi Kūrėjas patalpina Savo Dvasią, vadinamą Minties Derintoju, veda kiekvieną iš jūsų į Šviesą, į Savo Amžinųjų Vertybių įgyvendinimą jūsų – kiekvieno – gyvenime. Tai reiškia, tas Vertybes jūs turite vis daugiau patirti, kad galėtumėte jas įgyvendinti Gėrio darbais visumos Gerovei. Kito kelio nėra. Kitaip – konfliktai, degradavimas, karai, išnaudojimas, apgavystės, nusikaltimai, prievarta, melagystės, ir, natūralu, neteisingumas.
Teisingumas kyla iš Kūrėjo. Teisingumas negali būti be Gailestingumo. Gailestingumas neegzistuoja be Meilės. Meilė neegzistuoja be Kūrėjo. Nes Jis yra tiek Meilės, tiek visų Amžinųjų Vertybių Šaltinis ir Centras, tuo labiau ir Asmenybės Šaltinis ir Centras.
Reiškia, ir jūs, kaip dvasinė asmenybė, negalite žengti nė vieno žingsnio pirmyn, jeigu neturite po savimi gyvo, dvasinio Kūrėjo Pamato. O jis atsiranda tik tada, kada jūs atrandate Jį savo Širdyje, ir Širdimi. Ir čia bažnyčia yra ne ta vieta, kurioje jūs turėtumėte ieškoti Dievo. Tiktai savo Širdyje – kiekvienas – nuoširdžiai atsiverdami Širdimi Kūrėjui, Kuris per Savo Dvasią ir yra jūsų viduje. Jis laukia jūsų atsivėrimo, nuoširdaus išsisakymo Jam, ne išpažinties, ko reikalauja bažnyčia, ne, o atsivėrimo savo Tėvui, kaip sūnaus arba dukros dvasioje. Tik tada jūs galėsite pradėti jausti nuraminimą savyje – tik tada – bet jau bus nuraminimas jūsų dvasinės asmenybės tapatybės, kuri palaipsniui pradės pabusti iš dvasinio letargo miego. Dabar ji miega. Taip, tai yra toks faktas. Jūs vaikštote, dirbate, valgote, siekiate savo pomėgių įgyvendinimo, patyrimo, bet jūs tą darote miegodami dvasiniu letargo miegu, o tuo gilinate tą padėtį, kokia yra dabartinėje civilizacijoje, ir ne tik gilinate, bet ją bloginate. Iš jūsų sklinda žemo energinio dažnio virpesiai, kuriuose vystosi ir mutuoja ir virusai daugiau, bakterijos, kurios kenksmingos. Jūs pažvelkite į gamtą. Ar jūs patenkinti įvairių stichinių reiškinių pasireiškimu jūsų aplinkoje? Pavyzdžiui, audromis, vėjais, lietumi, potvyniais, gaisru, šalčiu, karščiu, sausros periodu, pūgomis, nesvarbu kokiais pasireiškimais? Priklausomai nuo jūsų gyvenamosios vietos, kur jūs matote, kad skirtumas yra, palyginus su tuo, kas buvo anksčiau, ir kas yra šiandien, pastebėsite, kad yra paskeitimas. Didelė dalis pasikeitimų yra dėl to, kad planeta mūsų yra jauna. Fizinė planetos būsena dar nėra nusistovėjusi, planetos pluta dar neįgijusi stabilumo, dėl to vyksta pasislinkimai, kurie ir sukelia žemės drebėjimus. Drebėjimus sukelia ne ugnikalnių išsiveržimai, kurie taip pat liudija, kad yra jauna planeta, tai yra fiziniai dalykai, bet yra ir oro srovės tiek vandenynuose – ten yra vandens srovės – tiek ir atmosferoje. Štai atmosferoje esančioms srovėms didelę įtaką daro mūsų energinių virpesių dažnis, kokį mes patiriame dažnį. Galite nieko nežinoti apie tuos jūsų virpesius, bet virpesiai sklinda iš jūsų be perstojo. Gera nuotaika – aukštesnio dažnio virpesiai skleidžiami iš jūsų centrinės nervų sistemos valdymo pulto, iš jūsų smegenų. Liūdesys, kokia nors trauma – krenta virpesiai į daug žemesnį dažnį. Žemesnis dažnis – ilgesnės bangos. Aukštesnis dažnis – trumpesnės bangos. Ir štai oro srovės, kada sklinda žemo dažnio energiniai virpesiai iš visų planetos gyventojų, nesvarbu, ar jie miega, ar jie sąmonės būsenoje veikia, jie kyla į aplinką, ir ilgesnės bangos neleidžia sklandžiai ir tolygiai judėti oro srovėms aplink planetą – atsiranda sustabdymai, kaip kraujo apytakos atveju atsiranda tam tikri trombai, trombocitai, ir iš jų gali susidaryti ir trombai, ir užsikimšti kraujagysles. Štai, kada vis žemėjančio dažnio dėl degradavimo, dėl didžiausių konfliktų, ypač karų, šitie žemi virpesiai stabdo sklandų oro srovių judėjimą, tai turi poveikio klimatui. Tai turi poveikio, o ne automobilių ar kokių nors kaminų išmetamos dūmų sankaupos ir tuo pačiu dujų sankaupos. Šitos sankaupos klimato kaitai neturi visiškai jokio poveikio. Užterštumas yra tame mieste ar toje aplinkoje, bet klimatui tai neturi jokio poveikio. Todėl visa elektromobilių pseudera yra įvairių pseudopolitikų, kurie susigalvoja šėtoninių planų, kaip žmones prispausti, bet jie priešingai, daugiau taršos sukelia gaminant įvairias elektromobilių baterijas. Tos gamyklos teršia daug daugiau. Tuo labiau reikalingi metalai išgauti iš atitinkamų rudynų toms baterijoms – lytis, sunkieji metalai – tai kenksminga – visa tai reikia vis didesne apimtimi, užterštumas gamtai daug didesnis negu gaminant kelias vidaus degimo varikliais varomas mašinas. Bet jums tą įperša – įvairias direktyvas dėl gamtosaugos. Bet tai yra ne pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą. Čia yra žmogaus gyvulinio proto pelno siekis atitinkamoms grupuotėms, ir kitas grupuotes atinkamai nusmukdant. O su gamtos apsauga tai visiškai nesusiję. Miškų naikinimas – susijęs. Bet tai naudinga grupuotėms. Dėl to miškai be atodairos kertami ir Lietuvoje, kur ir taip nedaug miškų, o kertami. Kodėl? Kažkam atneša pelną. Ir valdžia šiuo atveju daro nusikaltimą prieš visuomenę, prieš tautą – nusikaltimą. Tokia valdžia negali turėti paramos. Kūrėjo Evoliucinis Planas numato Gerovę visai kūrinijai. Negali būti gerovės atskirai grupuotei, o žmonijai kančia, ne.
Beje, aš dar jums paskaitysiu vieną mintį. Gal tą aš aptarsiu kitą kartą, bet perskaitysiu pačią mintį. Tai Jėzaus pasakyta mintis – Nė vienas mirtingasis pažįstantis Dievą ar siekiantis vykdyti dieviškąją valią, negali nusiristi tiek, kad pakliūtų į turto priespaudą. Nė vienas kilnus žmogus nesieks sukaupti turtų ir padidinti valdžios, kurią suteikia turtas, pavergdamas arba nesąžiningai išnaudodamas savo brolius materialiame kūne. Turtai tampa moraliniu prakeikimu ir dvasine stigma, kada jie yra gaunami iš engiamo mirtingojo žmogaus prakaito. Visas toks turtas turėtų būti sugrąžintas tiems, kurie šitokiu būdu buvo apiplėšti, arba jų vaikams ir jų vaikų vaikams. Negalima sukurti tvirtos civilizacijos, remiantis tokia praktika, kada apgavystės būdu iš darbininko yra atimamas jo uždarbis.
Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima,
Su Meile Violeta (Ukmergė)
2026-10-20 16:53:47
Komentarai
Šiame pamokomajame žodyje Algimantas pacitavo iš Urantijos knygos graikų filosofo Rodano prasmingas mintis bei požiūrį apie Jėzaus Kristaus mokymus ir Jo atneštą Evangeliją.Ir štai Urantijos knygoje yra citata, kuri tarsi apibendrintų išsakytus Rodano teiginius:
„Tėvas nori, kad jo visi tvariniai asmeniškai bendrautų su juo. Jis Rojuje turi tokią vietą, kur priimami visi tie, kurių išlikimo statusas ir dvasinė prigimtis padaro įmanomu tokį pasiekimą. Dėl to apsistokite savo filosofijoje dabar ir amžiams ties šituo: Kiekvienam iš jūsų ir visiems mums, Dievas yra prieinamas, Tėvas yra pasiekiamas, tas kelias yra atviras; dieviškosios meilės jėgos ir dieviškojo administravimo metodai ir priemonės yra visos suvienytos tam, kad būtų palengvintas kiekvienos visatos kiekvienos vertos protingos būtybės žengimas į priekį į Visuotinio Tėvo akivaizdą Rojuje.“ (0063-06)
Nuoširdžiai
Laura
Vilniete
2026-10-27 10:41:54
[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]