Forumas: temos peržiūra

Algimanto pamokomasis žodis – Prisiminkite – KŪRĖJAS REALUS, TIKRAS, GYVAS, YRA KIEKVIENO VIDUJE, ir dėl to JĮ GALIMA ATRASTI – SAVYJE! – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 20260 10 31

Esu Algimantas. Sakau jums tiems, kurie žiūrite mano mokymus tavo televizijos kanale. Kiti mane pažįsta, kurie lanko gyvąją šventovę – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvąją šventovę. Ir dabar vyksta gyvosios pamaldos. Per jas aš sakau savo ir Kūrėjo gyvąjį Žodį. Neturiu teksto. Tai yra gyvasis žodis iš Širdies. Angliškai sakau bet kur – gatvėje, namuose, net važiuodamas motociklu, nors šiais metais nė karto nedariau, tai yra, motociklu važiavau, bet gyvojo žodžio nesakiau.
Šiandien du tūkstančiai dvidešimt šeštieji metai, paskutinė spalio diena. Rytoj Visų Šventųjų diena, kaip švenčia Lietuvos katalikai. Poryt Vėlinės, taigi vėl taip, kaip švenčia bažnyčia. Vėlinės yra pagoniška šventė iš esmės. Tik ją bažnyčia pritaikė savo poreikiams. Anksčiau baltų gentys turėjo tą šventę, ir ją vadino – Ilgės – Ilgės. Tai yra sinonimas Vėlinių, bet Vėlinių pavadinimas jau vėliau atsirado. O ilgis tai buvo, kada ateina tas rudenėjantis metas, užplūsta žmogaus širdį ilgesys, ilgėjimasis net ir tų išėjusių. Kita vertus, žmonės gi gyveno kaimuose, tai susirinkdavo pilkapių papėdėse arba šventose giraitėse, degdavo milžiniškus laužus, atsinešdavo vaišių, ir tos vaišės buvo skiriamos ir jiems pabendrauti. Tai buvo linksmos šventės. Ir maistą taip pat palikdavo ir toms vėlėms, kurios yra aplinkui. Kada iškeliauja iš šito pasaulio artimas žmogus, tai vėlės iškart nepakyla. Vienos buvo ramios, jos dar šalia artimųjų likdavo kurį laiką ir padėdavo netgi tiems artimiesiems. Kitos – neramios. Vėliau katalikų bažnyčia pritaikė savam poreikiui tenkinti. Šitas Ilges perkėlė jau iš tų pilkapių papėdžių, šventųjų giraičių, kadangi priėmė katalikybę kapojant kryžiuočių kalavijams. Tai štai, atsirado jau ir pamaldos, ir kapinės, ir žvakutės, uždegtos vėlei. Šiandien jau lėks Lietuva į kapines. Rytoj taip pat. Tie, kurie nespės, tai jau per pačias Vėlines važiuos. Bet viso šito iš tikrųjų tai ir nereikia. Žmogus šitame pasaulyje turi labai trumpą – kol kas – trumpą gyvenimą, vos keliasdešimt metų. Tas, kuris sulaukia jau šimto metų, laikomas iš tikrųjų jau daug ko pasiekusiu gyvenime – tiek daug nugyveno, tiek daug pamatė. O gyventi gali ir tūkstantį metų žmogus. Bet reikia gyventi su Kūrėju, ir Kūrėjui – prasmingai. Bet dabar viskas taip smunka, degraduoja protas, degraduoja visos sferos, tiesiog nesustabdomai degraduoja. Išnyko rašytojai, išnyko inteligentai – išsislapstė. Kita vertus, niekas dabar nekalba apie idealus, apie idealą, apie Lietuvos ateitį ir tautos idealą. Sulekia į kapines, bet jie sulekia viduje tamsūs, paniurę, dar susipyksta važiuodami, nes visi gi vienu metu sujuda. Nebėra rašytojų, kurie būtų, kaip anksčiau sakydavo, fantastai. Kiek leisdavo fantastinių knygų! Buvo serijos knygų, atskiros serijos eidavo, fantastikos serijos. Kas yra fantastika? Tai yra vaizduotės būdu išreiškiama mintis, pralenkusi laiką. Žiūrėkite, kiek Žiulio Verno knygų vaikai skaitydavo. Įdomu – įdomu – paskaityti. O jis aprašė tuos povandeninius laivus, kurių tada nebuvo, o dabar jų yra. Reiškia, tai buvo tikrovė perkelta keliais šimtmečiais į priekį. Anoj terpėj nebuvo tokios tikrovės. Mokslas taip pat nuskurdęs, nustekentas, neturi jokios prasmės toks, koks yra šiandien. Mokslas turi būti. Kūrinijoje yra mokslas, bet jisai yra ant Kūrėjo Pamato kuriamas, įsisavinant, transformuojant energiją visumos Gerovei. Grįžtant į praeitį, reikalinga taip pat vaizduotė – nėra vaizduotės. Kaip ji gali būti, jeigu nėra jokių aprašomų įvykių iš praeities? Kas buvo, kai nebuvo šito Dangaus Skliauto, kurį matote, pakėlę į dangų akis šiandien? Kas buvo tada? Kas aprašys tą? Koks rašytojas tau parašys? Pabandykime persikelti į tokią ateitį, tiksliau pasakius, į tą tolimą praeitį ir palygint tai, kaip ir Vėlinės, ir Visų Šventųjų dienos, tiesiog yra kaip parodija net ir tos labai labai senos praeities.
Štai aš jums šitą rodau paveiksliuką. Jau rodžiau ne vieną kartą. Čia yra kūrinijos centras – Rojus – Kūrėjo gyvenamoji buveinė. Aplink jį septyni žiedai. Tarp šitų septynių žiedų dar yra trys žiedai. Jie vos vos matomi, kaip balti balti spindintys taškeliai – trys žiedai. Visi žiedai yra koncentriniai. Ką reiškia koncentriniai? Visiems šitiems žiedams – dešimčiai žiedų – centras yra tas pats – Rojus. Rojus yra materialus, bet jis – statiškas, jis nesisuka. Visi kiti žiedai sukasi – sukasi – ir kiekvienas žiedas sukasi vis į priešingą pusę, kad išlygintų išcentrinę jėgą. Toliau prasideda kosminėje erdvėje evoliucinių Supervisatų kūrimas – Kūrėjas kuria iš energijos. Šitos septynios Supervisatos atsirado ne iš karto, o palaipsniui, po vieną. O kas buvo, kai nebuvo šitų septynių Supervisatų, septynių tokių Dangų kaip mūsų, virš mūsų galvos esantis Dangus? O buvo tiktai visos kūrinijos centras – Rojus – ir Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Nieko daugiau. Kūrėjas, jausdamas tą milžinišką Meilės spaudimą Savo viduje, energinę virpesių išraišką, Jis turėjo šitą spaudimą išlyginti. O kaip išlyginsi, jeigu puodas uždengtas ir verda jame vanduo, garai jau pradeda kilnoti dangtį, spaudimas kyla? Ir norint išlyginti spaudimą, reikia kažkokią padaryti angą, kad toji energija virpesiais pasklistų į išorę. Štai Kūrėjas ir sumanė, būdamas EGZISTENCIALUS, o tai yra, visą laiką egzistuojantis, niekada nebuvo tos akimirkos, kad nebūtų Paties Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Keturių Asmenybių – tuo pačiu nebuvo tokios akimirkos, kad nebūtų buvusios Tokio Egzistencialaus Kūrėjo gyvenamosios buveinės, visų Jo Virpesių koncentravimo centro, reiškia, ir Rojus yra egzistencialus. O toliau pasklinda energija iš Kūrėjo, kad išlygintų tą milžinišką Meilės galios spaudimą pačių aukščiausių energinių dažnių virpesių, ir Kūrėjas kuria štai šituos aplinkui esančius septynius Žiedus – Havonos centrinę dieviškąją, amžinąją planetą, bet joje jau yra pradžia, kurią suteikia Kūrėjas, kurdamas ir pasaulius, ir gyvybę šituose pasauliuose. Šitoji gyvybė yra daug aukštesnio lygio negu kokia nors kita gyvybė, nes ji yra pati pradinė iš Kūrėjo. Kūrėjas yra Tobulumo Šaltinis, Amžinybės Šaltinis, Gėrio, Grožio, Meilės Šaltinis, reiškia, visas Kūrėjo Charakterio savybes sukurti Vaikai jau gauna tiesiogiai iš Paties Šaltinio ir Centro, kad šitos savybės pulsuotų jau toje darnioje aplinkoje, nes, kas kuriama Kūrėjo betarpiškai, tiesiogiai, iš karto yra tobula ir ne potenciale, bet tobulai pasireiškia veikloje, bendravime. Ir dėl to šitie Kūrėjo Vaikai turi aukštesnį statusą negu tie Vaikai, kurie dalyvauja Evoliuciniame procese, kuris dar neprasidėjęs. Jie yra transcendentalai. Havonos visi gyventojai yra transcendentalai. Transcendencija yra tai, kas yra viršuje, kas pranoksta tai, kas yra aplinkui. Štai Kūrėjas ir sukuria Savo Vaikus – transcendentalus – nuo pirminių savo veiksmų. Tai yra dvasinės asmenybės, kurios jau yra Absonito lygio – Absonito. Mes Absonito lygį pasieksime tiktai pasiekę savo tobulumą kaip ribiniai tvariniai, kada įgyvendinsime Kūrėjo mums suteiktą likimą – pasiekti Rojų.
Štai, mano mylimieji, kitas paveiksliukas. Esame čia – taškelis – pavadinta Žemė. Čia anglų kalba parašyta – Earth. Bet mūsų planeta registruota dieviškuose archyvuose Urantijos pavadinimu. Čia – Urantija. Čia – Saulė, Saulės sistema, ir čia – mūsų planetėlė – toli toli. Centras yra štai čia – įsivaizduokite, kokios kopėčios – Vietinė Sistema, kur mes būsime pažadinti sielos tapatybe, Žvaigždynas, Vietinė Visata, čia Jėzaus – šita apatinė dalis – Jėzaus, mūsų Rojaus Sūnaus Kūrėjo ir jo Partnerės – Dukros Kūrėjos – kūrybinės dirbtuvės – jų sukurta Vietinė Visata. Toliau yra aukštesni dariniai – Visatos aukštesnio statuso, šitos septynios Supervisatos. Čia aukštesnis darinys, tai yra Supervisatos Mažieji Sektoriai, Didieji Sektoriai, ir Supervisata – centras – Uversa. Ten priimami nuosprendžiai dėl pažadinimo visų mirtingųjų, kurie yra šitame Dangaus Skliaute. Kituose Skliautuose yra taip pat tie Rojaus Vaikų, vadinamų Dienų Senieji, tribunolai. Dienų Senieji – čia terminai yra perteikti išreiškiant tam tikrą prasmę, reikšmę tų žodžių, bet jie yra adaptuoti žmogaus proto supratimui – Dienų Senieji. Sakykime, amžiai eina, tūkstantmečiai eina, tai yra dienos, dienos ir Senieji, kadangi labai senų senų laikų yra Supervisata. Tai štai, jie, tiesiogiai sukurti Rojaus Trejybės, administruoja šitą visą Dangaus Skliautą. Dabar, įsivaizduokite, dar šito viso nėra, yra tik Rojus ir Havona, transcendentalai, reikia kurti – kurti. Ir pradžia yra nuo pirmosios Supervisatos – pirmosios. Kitur dar nebus jokių Dangaus Skliautų – tuščia. Kūrėjas – Išminties Šaltinis ir Centras – Jis kuria kitokio statuso Vaikus, ir kuriems paveda kosminėje erdvėje priimti kosminį sklypą savo Vietinės Visatos kūrimui. Nieko nėra visatoje. Energija – štai ji yra tiktai šituose septyniuose žieduose paskleista. Toliau reikia ją paskleisti, susilpninus galią tos energijos, nes pati galia, tiesiogiai pasklindanti iš kosmoso, be nužeminimo – tiesiogine prasme – būtų per daug liepsnojanti uraganine galia, kad iš jos nieko negalėtų sukurti, kas būtų stabilesnis, net ir aukštesnio lygio, bet stabilesnis, išliktų tokiame pavidale, kur jau galima panaudoti tam tikrai funkcijai pasireikšti, kad ir, sakykime, pasaulis atsirastų, bet ne toks kaip mūsų, bet aukštesnio statuso, kuris turi ir apšvietimą iš energinių grandinių, ir visą amžiną tos funkcijos veikimą. Tai čia yra ne evoliucinės planetos, bet specialiai sukurtos iš energijos vėl atitinkamos kategorijos Kūrėjo Sūnų, kurie transformuoja tą energiją. Ir jos, tos gausybės Vaikų, užtikrina energijos tekėjimą be jokio sutrikimo – be jokio – niekada nebūna energijos sutrikimo. Tokia kūrinija iš Kūrėjo. Štai prasideda evoliucinis procesas nuo tos energijos paskleidimo, ją prieš tai nužeminus, kad atitiktų to darinio, kuris pradedamas kurti, poreikį. Ir dabar šitie septyni Dangaus Skliautai, jie sumažina savo energijos galią iki smulkesnių darinių, kad tą energiją būtų įmanoma pritaikyti. Tai štai, pati žemiausia energijos galia perteikiama Vietinėms Visatoms, tai yra, mūsų Sūnui Kūrėjui, toks, koks buvo įsikūnijęs Jėzaus iš Nazareto tapatybe, ir jo Partnerei – Dukrai Kūrėjai. Tai jie gauna tą energiją, tie energiniai Centrai, su kuriais bendradarbiaudami, Sūnus Kūrėjas ir Dukra Kūrėja sukuria Vietinę Visatą. Štai šitą apatinę dalį – Saulės Sistema, Vietinė Sistema, Žvaigždynai, ir čia jau Vietinė Visata su savo centru – Salvingtonu. Visi dariniai turi savo materialius pasaulius. Tik vieni, sakykime, specialiai sukurti, kaip architektūrinės sferos tam tikrai funkcijai. Kiti – Saulės Sistemose – yra evoliuciniai pasauliai. Specialiai iš energijos sukurti pasauliai nėra evoliuciniai. Jie nesusiformavo iš saulių, žvaigždžių. Mūsų planeta yra evoliucinė – evoliucinė. Ji kilo palaipsniui iš saulės energijos, atsiplėšiant. Tiksliau, spaudimas milžiniškas saulės viduje! Karščio spaudimas dvidešimt du laipsniai temperatūra viduje! Spaudimas milžiniškas išspjauna gyvąsias, degančias, baterijas į kosminę erdvę iš saulės. Bet saulės apimtis turi didžiulę trauką, dalį šitos materijos – liepsnojančios – įsisiurbia atgal. Todėl saulė visą laiką išorėje pulsuoja. Išorėje temperatūra yra tik apie penkis tūkstančius laipsnių, įsivaizduokite, tik apie penkis tūkstančius, aišku, tik. Jeigu viduje dvidešimt du milijonai, tai skirtumas yra. Ir dalis tos karštos masės pabėga į kosminę erdvę ir skrieja, vėsdamos jau, atvėsta labiau, bet aplinkui skrieja ir kitos, ištrūkusios iš saulės, liepsnojančios masės. Jos gi ne vienodo dydžio. Tai ta, kuri didesnė, turi didesnę trauką, ir įsiurbia šalia esančią liepsnojančią masę, kuri jau anksčiau galbūt pasklido ir labiau atvėso. Taip ir susiformuoja evoliucinė planeta – iš saulės. Tokių planetų yra septyni tūkstančiai trilijonų šituose septyniuose Skliautuose. Ir įsivaizduokite dabar, visas Kelias yra kuo aukščiau, nuo pat evoliucinės planetos mirtingųjų, kurie turi materialų pavidalą. Čia visur jau yra dvasinis pavidalas, tai yra, aukštesnio dvasinio lygio būtybės, ir formą turi atitinkamą, aukštesnio dažnio energinių virpesių. Tai nėra sielos, tai nėra vėlės. Tai yra dvasinės asmenybės. Kaip ir mes esame dvasinės asmenybės, tik mūsų dvasinė asmenybė turi išorinį apvalkalą tarpusavio bendravimui, bendradarbiavimui visumos Gerovei – visumos Gerovei – ne savo asmens, visumos, kad būtų kuo geresnė aplinka. Visiems kuo geresnė aplinka! Ne oligarchams, ne politikams, ne kokiems nors verslininkams, ne, visiems! Tie, kurie daro vardan savo tikslų kažkokius veiksmus, jie yra pirmiausia labai neišmintingi, paneigiantys Kūrėją, nors važiuos į kapines ir uždegs tas žvakeles. Tai bus duoklė pagonybei, vėlėms. Bet vėlių nėra! Visas šitas darinys, šitas kosminis darinys – kiekviename Skliaute – vyksta panašia tvarka, bet su savais niuansais, nes yra atitinkama Asmenybė, tai yra, Pagrindinė Dvasia, Kūrėjo betarpiškai sukurta. Ir šitų Pagrindinių Dvasių yra septynios. Dėl to yra septyni šitie Dangaus Skliautai. Negali būti daugiau, nes buvo Kūrėjo sukurtos tokios galios septynios Pagrindinės Dvasios. Septintoji Pagrindinė Dvasia – Orvantonija – yra mūsų Supervisatos. Tai čia yra šita Supervisata mūsų, bet ryškiausiai matoma šita, tai aš dažniausiai rodau šitą. Pagal išsidėstymą, tai mūsų – septintoji, o čia yra pirmoji, bet kadangi ji yra didžiausia, taip, arčiausia, bet visos yra vienodos, tiek energijos išliejama iš Rojaus, iš Kūrėjo. Tai štai, kiekvienas Skliautas turi savo atitinkamą Pagrindinę Dvasią, kaip tą Vedlį. Ir jų, visų septynių, protas yra tai, ką žmogus vadina Kosminiu Protu – jų septynių. O po vieną tai yra tiktai to Kosminio Proto atitinkama variacija – pirma, antra, trečia, ketvirta, penkta, šešta, septinta, o tada to Proto – Proto – iš Trečiojo Asmens Rojaus Trejybėje, Begalinės Motinos, ta variacija yra vėl smulkinama į Dukrų Kūrėjų proto pasireiškimą, jau perduodant čia sukurtiems Vietinės visatos dukroms ir sūnums. Tai yra šitame Dangaus Skliaute dar šimtas tūkstančių Vietinių Visatų ir tokio proto variacijų – šimtas tūkstančių tų variacijų, kokį sudaro Protas Pagrindinės Dvasios. Tai štai, paimkite tuos septynis Skliautus, reiškia, yra septyni šimtai tūkstančių variacijų Kosminio Proto. Ir kada susieina septynios Pagrindinės Dvasios į savo asamblėją, tai asamblėjai vadovauja mūsų Supervisatos septintoji Pagrindinė Dvasia. Aš siūlau vadinti – Pagrindine Asmenybe. Nes dvasios yra visos gi. Ar bus serafimai, tai yra dvasia – aukštesnio energinio dažnio virpesių išraiška ir savo išoriniu pavidalu, ir vidiniu turiniu, bet jie gi ir asmenys, turi laisvą valią, tai geriau įvardinti kaip asmenybę, negu dvasia.
Ir dabar viskas yra sukurta taip, kad aukštesni dariniai, pirmiausia Havonos pasauliai, o tada jau evoliuciniai septyni Dangaus Skliautai, jie turi mokymo visą tą Kelią. Tie, kurie sukurti betarpiškai Kūrėjo, tie tvariniai – Sūnūs ir Dukros – jie perteikia savo žinias žemesniesiems dariniams, nes mokymo Šviesa turi eiti iš aukštesnio šaltinio negu yra mokoma žemesnė grandis, ir taip vis žemyn, žemyn iki mūsų Urantijos pasaulio. Reiškia, turi būti Dvasiniai Mokytojai. Turi būti aukštesnė Šviesa, kuri padalinama žemesniems, kad jie turėtų tą siekį ir norą pasiekti tą aukštesnį pasaulį, ir ne taip kaip vėlės, kurių bijojo, ir kurios neegzistuoja, bet mirtingasis bijojo, ir dabar bijo, kad ta vėlė gali padaryti blogų darbų ir panašiai. Ir dabar yra svetainių su įvairiais mokymais, kaip sielos, neiškeliavusios iš šito pasaulio, tos vėlės, jos gali čia pridaryti daug blogų darbų. Vietoj to, kad žmogus iš tikrųjų siektų ryškesnės Šviesos, kad valdžioje būrų patys šviesuoliai, kurių dabar nėra, o jeigu yra, tai jie pasislėpę kažkodėl, reiškia, neatradę viduje Šviesos Šaltinio ir Centro – Kūrėjo – patys pasimetę ir nežino, kaip padėti visuomenei, kaip padėti žmonijai.
Kūrėjas nepalieka mūsų be Šviesos. Štai Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga – didžiulis – du tūkstančiai devyniasdešimt septyni puslapiai teksto. Man prireikė jį išversti beveik dešimt metų, bet jis yra prieinamas jau jums gimtaja kalba, nes šitas Apreiškimas – o apreiškimas tai yra Kūrėjo perteikiama Šviesa per aukštesnį Protą negu tas protas, kuriam yra apreiškiama – tai šitas protas, kuris apreiškė šitą Tikrovę plačiausiu supratimu ir požiūriu, kokio žmonija iki šiol neturėjo, tai ir yra įvairaus statuso dvasinės asmenybės, turinčios įvairaus lygio protą. Ir kuo aukštesnio statuso dvasinė asmenybė, tuo atskleidžia aukštesnio lygio kūrinijos darinį. Ir aukščiausio statuso dvasinės asmenybės, autoriai šitų atskirų dokumentų, kurių yra šimtas devyniasdešimt šeši Urantijos Knygoje, tai jie kalba apie Rojų, apie Rojaus Trejybę, ir užsimena apie AŠ ESU – užsimena tiktai. Toliau yra kiti dariniai, ir turi savo Šviesą iš atitinkamų dvasinių mokytojų. Ir mes visą laiką turėsime Dvasinius Mokytojus. Niekada nebus taip, kad mes būsime palikti be Šviesos ir pagalbos. Ir dėl to ir aš esu kaip Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU – Ambasadorius šitai planetai, visai žmonijai, padėti jai susiorientuoti, kas yra Kūrėjas, kad nebūtų vieniems Alachas, kitiems Jėzus, tretiems Buda, ketvirtiems Jahvė, penktiems ten Perūnas, dar šeštiems Jehova, ne, yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Štai Jėzaus knyga, man padiktuota per porą mėnesių – Kalbu Jums Vėl. Tai – jau antras leidimas su papildiniu. Kūrėjo mokymų keturi tomai. Aš juos priėmiau – atskirus mokymus – per daugiau negu dvidešimt metų, ir leidau chronologine tvarka. Pirmas tomas – Akimirkos Amžinybė. Antras tomas – Gyvoji Tyla. Pavadinimai visi Kūrėjo perteikti. Trečias tomas – Meilės Galia, ir paskutinysis – Tu Manyje. Viskas, daugiau mokymų nėra, bet jų bus, bet dar reikės laukti daug metų, kol susidarys tiek, kad būtų knyga. Ir mano Knyga – Krikščionybės Duženos. Nebėra tų motininių religijų – nei budizmo, nei musulmonizmo, nei induizmo, nei krikščionybės – yra sektos, suskilusios. Kiekvienoje buvusioje motininėje religijoje – gausybė sektų, ir jos turi savus ritualus.
Ir štai katalikai dabar lėks jau šį vakarą į kapines, uždegs žvakeles. Rytoj taip pat. Poryt taip pat. Tai rytoj Visų Šventųjų diena, o šventųjų nėra, tai žmogus sugalvoja. Jeigu aš jums sakau, čia yra visur aukštėjantis Šviesos laiptelis, kiekviename pasaulyje, tai kur tas šventasis iš šito taškelio? Kur jis yra? Jau šitoj vietoj? Kai čia – Šviesa, milžiniško jau lygio, palyginus su mūsų tamsybe pasaulyje. O vis aukščiau ir aukščiau, aukščiau ir aukščiau – visur mokymai yra. Žmogus, kuris gyvena šitame pradiniame pasaulyje, tiktai palikęs pasaulį, ir pažadintas, jis negali persikelti iškart į Rojų. Laukia milžiniška kelionė, užtruksianti milijonus metų, visą laiką plečiant savo įžvalgą, patyrimą, ir tuo pačiu bendradarbiavimą visumos Gerovei su kitais, net iš kitų Visatų, mums suteiktais buvusiais mirtingaisiais, kurie taip pat mokysis bendradarbiauti. Tai, kur tada tas šventasis? Kurioje grandyje atsirastų, kai čia taip šlovina ir įvairias maldas skiria tiems šventiesiems? Tai žmonių yra sumanyti tam tikri – dėl neišmanymo – ir ritualai. Ir galų gale niekas nemoko be manęs visoje žmonijoje – atraskite Kūrėją savo Širdyje, ir Širdimi. Mano Evangeliją išgirskite – Kūrėjas yra Realus, Gyvas, ir yra kiekvieno viduje – nes Kūrėjas suteikia dvasinę asmenybę – ir Kūrėją galima atrasti, niekur nevažiuojant – savyje.

Prisiminkite – KŪRĖJAS REALUS, TIKRAS, GYVAS, YRA KIEKVIENO VIDUJE, ir dėl to JĮ GALIMA ATRASTI – SAVYJE!

Jūs nuskriaudžiate kitą. Jūs nuskriaudžiate Kūrėją – nuskriaudžiate, darydami nusikaltimą, apgaule, būdami savanaudiški, kraunate sau materialius turtus išnaudodami kitus, apgaulės būdu pavogdami – jūs tuo pačiu nuskriaudžiate Kūrėją, nes jų viduje taip pat yra – kuriuos nuskriaudėte – Kūrėjo Dvasia – Minties Derintojas, ir dvasinė asmenybė, suteikta tokia pat amžina dovana, kaip ir jums, kurie skriaudžiate. O tai dabar ir Nausėda, ir premjeras – nežinau net pavardės – žodžiu, visi parlamento nariai, jūs gi nuskriaudžiate kitus – kitus. Žmonės laukia, laukia, kad sumažintų autobusų bilietų kainas. Ypač dabar tikėjosi, nuo pirmosios lapkričio, bet seimas neturėjo laiko, atidėjo šitą sprendimą sumažinti penkiasdešimt procentų autobusų bilietų kainas. Štai nuskriaudėte žmones! O į kapines jūs lėksite. Reiškia, jūs nusikaltėliai prieš tautą. Bet Kūrėjas teikia jums galimybę pasitaisyti, išgirsti mano ir Evangeliją – Kūrėjas Realus, Gyvas, ir kiekvieno viduje – jūsų – ir tų, kurių troškimo pigiau nuvažiuoti į kapines, nepatenkinote dėl savo veltėdžiavimo. Reikėjo ilgiau pasėdėti savo uždaroje ir belangėje salėje. Gal dabar ten yra su langais? Aš, kai eidavau į seimą, tai buvo belangė tokia sename pastate. Žodžiu, šviesūs žmonės turi būti vedliai – ir mokytojai, ir parlamento nariai, ir vyriausybės nariai, ir prezidentas – tai yra, Šviesos, atradusių Kūrėją savo Širdyje, ir Širdimi, ir besimokančių iš aukštesnio šaltinio. Štai aš neveltui gi mokausi, priimdamas mokymus jums iš Kūrėjo. Aš pats mokausi. Tai štai, tokie vedliai turi būti valdžioje. Ir bus taip, tas laikas.
Tai yra šėtoninė sistema, kuri turi savo šaknis du šimtus tūkstančių metų. Jėzus užbaigė šitą maištą, atsilaikęs prieš Šėtoną ant Hermono kalno prieš du tūkstančius metų. Bet šaknys neišrautos, per kartų kartas diegtos du šimtus tūkstančių metų. Natūralu, viskas matuojama patyrimu, o patyrimas buvo viską naikinti, griauti, kas Gražu, kas Moralu, kas Švaru, kas Tyra, kas iš tikrųjų yra Meilė iš Kūrėjo, ir Pats Kūrėjas, kaip Tas Idealas. Bet Jis yra pasiekiamas! Vienintelis Idealas, kuris yra pasiekiamas! Ir turėkite tik Kūrėją-Idealą! Jokio mažesnio idealo net mintyje nelaikykite. Tik Kūrėją!
Toks yra Kūrėjo Žodis jums – kiekvienam – ištartas mano lūpomis.

Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile Violeta (Ukmergė)

Komentarai