Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Skaitykit mano dvasinius mokymus ir juos taikykit savo gyvenime –pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 10 24

Esu Algimantas – sakau jums tiems, kurie žiūrite mano dvasinius mokymus Tavo Televizijos kanale. Atstovauju Kūrėjui, kaip Jo Ambasadorius šitoje planetoje, ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo – Jėzaus iš Nazareto, ir jo Partnerės, Dukros Kūrėjos – Nebadonijos Apaštalas šitai planetai. Dabar vyksta gyvosios pamaldos – vienintelėje – pasaulyje gyvoje šventovėje, turinčioje Kūrėjo pavadinimą – Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvoji šventovė. Nėra ritualų, nėra nė vieno ritualo, yra atvėrimas Širdies, o iš tikrųjų dvasinės asmenybės, kuri yra šitame pavidale, kurį žmonės vadina žmogaus kūnu, o matant šitą kūną jie ir sako – matau žmogų, ateina žmogus. Iš dalies tai yra tiesa, taip, ta forma išreiškia žmogiškąjį pavidalą, bet ar ten ateina žmogus ar žvėris, tu negali garantuot.
Kūrėjas sumanė – sumanė žmogų, kaip Savąjį atvaizdą, kuris pasireiškia Kūrėjo charakterio savybėmis, kaip atvaizdas savame gyvenime – Meile, Gėriu, Grožiu, Gailestingumu, Teisingumu, Išmintimi, Kosmine Įžvalga, bendradarbiavimu. Charakteris mūsų kiekvieno asmens turi savų niuansų, bet jeigu mes atsigręžiame į Šaltinį ir Centrą – visos Energijos Šaltinį ir Centrą, ką žmogus vadina abstrakčia idėja – Dievas. Dievas – tai ne asmuo – tai idėja, o Kūrėjas yra Keturi Asmenys Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje – Rojaus Trejybės Trys Šaltiniai ir Centrai, ir Visuminė Dievybė-AŠ ESU – visuomet rašoma tik didžiosiomis raidėmis, visos raidės didžiosios, kad būtų galima atskirt, kad tai yra Tas Visuminis Dieviškasis Asmuo, kurio Galia nepranokstama. Jis Save susilpnina, kad veiktų per Rojaus Trejybę. Tai vieninteliai – Keturi Asmenys – neturintys pradžios, egzistencialūs. Dėl to iš Jų ir kyla viskas – Energija, iš Energijos prasideda Evoliuciniai Procesai. Kūrėjas yra Evoliucijos Autorius.
Žmogus gyvendamas toliausia nuo Kūrėjo mažiausia turi supratimo apie Patį Kūrėją, apie save, nes niekas nemoko jo, nemoko – nėra Dvasinių Mokytojų. Todėl į mokyklą eina ir nežino, ko eina. Vaikai nenori eiti į mokyklą, nes mokytojai nesupranta, kokia yra Kūrėjo priedermė, kokia yra mokymo prasmė. Mokykloje nėra Kūrėjo. O Kūrėjas yra, prieš tai sakiau – Evoliucijos Autorius – viso judėjimo, Energijos Autorius – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – šitie Keturi Absoliučioje Dvasinėje Vienovėje suvienyti kaip Vienas Asmenys. Kas apie tai kalba mokykloje, namuose, darbe? Kaip galima kurti civilizaciją be Pamato? Kūrėjas yra civilizacijos Pamatas. O visa civilizacija dabartinė yra statoma ant smėlio ir be Pamato. Ji pasmerkta – pasmerkta. Logiškai pamąstykit ar gali statinys būti be pamato? Bus tai laikina pašiūrė. O civilizacija, tai ne statinys – tai yra kūrinys! O dabar du šimtai tūkstančių metų vyksta griovimas, du šimtus tūkstančių metų einant prieš Kūrėjo Evoliucinį Planą!
Kūrėjo Evoliucinis Planas numato kryptį kaip vienpusės gatvės eismą į Šviesą, į Tiesą, į Meilę, į Brolystę, į Teisingumą, į gerbūvio kūrimą visumai – ne asmeniškai sau, savo šeimai, savo atskyrai grupuotei, savo verslui, netgi savo šaliai – visai kūrinijai! Planeta yra aguonos grūdelis. Visa kūrinija žengia, štai, kūrinija dabartinė – kaip atrodo dabartinė išraiška. Septynios Supervisatos, įsivaizduokit, jos skrieja kaip septyni dangaus skliautai, kurie yra, na, vienas iš šitų skliautų mums yra virš galvos, tai štai čia vienas iš skliautų. O čia – Paukščių Tako galaktika. Žiūrėsit į Paukščių Tako galaktikos pusę, jūs žiūrėsite į Kūrėjo Buveinę, gyvenamąją Buveinę – Rojų – ir į savo Likimą, kurį padovanoja mums Kūrėjas pasiekti Rojų. Ilgas – ilgas Kelias. Tai kuo toliau nuo Rojaus į Kosminę erdvę, yra šitame Supervisatos dangaus skliaute, ir kuo toliau nuo Centro ir Paukščių Tako galaktikos, Supervisatos Centro – Uversos – Sostinės, štai šito dangaus skliauto, tuo didesnis yra atstumas ir tuo mažesnis Paties Kūrėjo supratimas – samprata yra iškreipiama. Ir kada mes esame pačiame žemiausiame laiptelyje, pačiame kūrinijos pakraštyje, mūsų planetoje – Urantijos vardu registruotoje Dieviškuose Archyvuose – mūsų supratimas apie Kūrėją, apie šitą dangiškąjį skliautą, jo atitinkamus darinius, ir tiems dariniams vadovavimą, mes neturim jokio supratimo. Mūsų niekas nemokė. Mes neturim jokio patyrimo, kaip gyventi Visumos Gerovei. Mes neturim Brolystės, kuri pasireikštų bendradarbiavimu Visumos Gerovei. Nebuvo Dvasinių Mokytojų, kurie buvo, juos nužudė, kurie taip pat nesuprato iki galo, kokius jie teikia mokymus, nes jie buvo labai labai siauri. Dėl to, kad du šimtus tūkstančius metų štai mažyčiame darinėlyje Vietinės Visatos, mūsų Vietinėje Sistemoje, turinčioje Satanijos vardą, Liuciferis – Satanijos – Vietinės Sistemos vadovas, Lanondekų kategorijos dvasinė asmenybė, prikalbino savo pavaduotoją taip pat Lanonadekų kategorijos asmenybę, bet jo asmeninis vardas – Šėtonas – prikalbino paneigti Tėvo, esančio Rojuje egzistavimo faktą – nėra Tėvo. O Vietinėje Visatoje, Vadovai ir Sukūrėjai Vietinės Visatos – Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, na, tuo metu jis dar nebuvo Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, jis buvo Sūnus Kūrėjas, kuris prieš du tūkstančius metų įsikūnijo mūsų pasaulyje, būtent, mūsų Urantijoje Jėzaus iš Nazareto tapatybe – tai štai Sūnus Kūrėjas, ir jo Partnerė – Dukra Kūrėja – sukuria Vietinę Visatą. Šitame dangaus skliaute tokių Sūnų Kūrėjų yra šimtas tūkstančių, ir jie su savo Partnerėmis, Sūnūs Kūrėjai, kuria savo Vietines Visatas. Tai mūsų Sūnaus Kūrėjo ir Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – Vietinė Visata sudaro tiktai vieną šimtatūkstantąją dalį šito dangaus skliauto, kurį mes matom pakėlę į dangų akis. Tokių skliautų aš jau minėjau – septyni – tokių kaip Jėzus, Sūnų, yra septyni šimtai tūkstančių, ir jų Partnerių yra septyni šimtai tūkstančių. Kiekviena Vietinė Visata yra pažymėta dvasine grandine – kaip sklypas namą statant – pažymėtas sklypas, matininkas pažymi tą sklypą, kuris priklauso tam savininkui – tai štai Vietinės Visatos sklypo kosmose pažymėjimas yra Šventosios Dvasios grandine. Ir būtent šitą Šventąją Dvasią išlieja Dukra Kūrėja – Nebadonija – pažymėdama savo Vietinės Visatos ribas. Ir toje Vietinėje Visatoje yra žemesni dariniai – šimtas Žvaigždynų. Bet ne tų žvaigždynų, kur yra materialios žvaigždės-saulės, bet Visatos valdymo žemesni dariniai. Na kaip Lietuvoj yra dešimt apskričių – Lietuva bendra, o apskritys – dešimt – turi savo mažesnius centrus ir mažesnius darinius, dar mažesnius – valsčius, ir t.t. Tai dabar, jeigu paimt Vietinę Visatą – šimtas Žvaigždynų smukinami į žemesnius darinius, kiekvienas Žvaigždynas turi po šimtą Vietinių Sistemų – po šimtą. Vietinėse Sistemose yra Saulių Sistemos – fizinės Saulių Sistemos, o Saulių Sistemose yra apgyvendinti pasauliai, tai yra, kur iš gyvybės plazmos Kūrėjas pradeda Evoliucinį Procesą, kad atsirastų toks žmogus, turintis tokį pavidalą. Bet šita gyvybės plazma, ji gyvastį gauna iš Paties Kūrėjo – iš Rojaus Trejybės Trečiojo Asmens per Supervisatos, štai šito dangaus skliauto Pagrindinės Dvasios – Orvontonijos – atitinkamą modelį, kuris dar variaciją turi iš Vietinės Visatos Dukros Kūrėjos – Nebadonijos. Štai ateina ta gyvasties kibirkštis, kada yra patvirtinta gyvybės plazmos materiali cheminė formulė, nes materialiai gyvybei pradėt, turinčiai, ateityje jau turėsiančiai tokį pavidalą – žmogaus išorinį pavidalą – reikalinga materiali gyvybės plazma. Bet ji surinkta pagal cheminę sudėtį, o mūsų atveju, tai druskingas tirpalas, pati esmingiausia dalis toje cheminėje formulėje – natrio chloridas. Tai šitą formulę patvirtina Vietinės Visatos Sūnus Kūrėjas, mūsų atveju, kad suprantamiau – Jėzus. Ir nuo to prasideda Evoliucinis Procesas iš tos gyvybės plazmos. Bet tai gyvybės plazmai suteikė gyvastį, pūstelėjimą, dvasinę kibirkštį, būtent, iš štai Trečiojo Rojaus Trejybės Asmens per Pagrindinę Septintąją Dvasią, esančią irgi Rojuje, bet administruojančią šitą Supervisatą. Ir Vietinės Visatos Dukra Kūrėja – Nebadonija. Ta dvasinė kibirkštis suteikia mechanizmą pradėt Evoliucinį Procesą. Štai, mūsų kilmė iš dvasios. O šita materiali egzistencija, tai yra daugiau skirta tarpusavio veikimui matant materialų pavidalą, bendraujant, bendradarbiaujant. Bet iš tikrųjų yra mūsų dvasinė kibirkštis iš Kūrėjo. Ir dvasinė asmenybė yra iš Kūrėjo. Dėl to mes ir esam atvaizdai sukurti pagal Kūrėjo sumanymą, kad pasireikštume šituo tikruoju atvaizdu, savo asmeniniu atvaizdu, kaip Kūrėjo Charakterio visos Savybės – savuoju lygiu, savoje aplinkoje. Ir vėliau, kada mus pažadins jau, kada išsieikvos visa šita gyvybinė energija materialiam pavidalui, vadinamam žmogaus kūnui, tada mus pažadins aukštesniu sielos tapatybės morontiniu energiniu lygiu. Bus apvalkalas aukštesnio energinio dažnio energinių virpesių be kaulų, be raumenų, be kraujo apytakos sistemos, bus lengvesnis kūnas, niekada nesergantis. Jeigu įtikėsit į Kūrėją, kurį neigė Liuciferis ir Šėtonas, deja, neigė prie maišto prisijungę ir mūsų planetos buvęs dvasinis vadovas Kaligastija, irgi Lanonandekų kategorijos dvasia, tiktai ne pirminės, sakykim, klasės, bet trečios kategorijos, nes jis vadovauja planetai – tai štai, jeigu jūs turėsit tą šviesumą ir šviesumą savo viduje – savo Širdyje – ir įtikėsit į Kūrėją, esantį Rojuje, patirsite būseną, atkreipsite dėmesį į mano dvasinį mokymą. Ir jeigu šitas Įtikėjimas jūsų bus šitame gyvenime, jus pažadins morontiniu pavidalu trečią – trečią dieną po jau iškeliavimo iš šitos planetos, jeigu neįtikėsite, tai gal pažadins po tūkstančio metų, gal anksčiau, bet ne trečią dieną, nes kelias į prisikėlimą yra per Įtikėjimą – Įtikėjimą – ne ritualo atlikimą bažnyčioje, bet per Įtikėjimą. Dėl to ir šita gyvoji šventovė yra vienintelė pasaulyje be ritualo. Kūrėjas paprašė manęs įkurti gyvąją religiją, kurios įkūrimui aš priešinausi. Bet Kūrėjas išsakė mintį ir ta mintis paveikė mane kaip dvasinį asmenį iš vidaus. Ir užteko vieno teiginio – vieno teiginio – neužtenka garbinti Tėvą individualiai ir melstis jam individualiai, būtina garbinti Tėvą ir melstis kolektyviai – štai man užteko tokio pasakymo viduje. Yra šventovė be ritualų – tai garantija, kad jūs galėsit patirti Kūrėjo atradimą – garantija! Be šventovės jūs galit blaškytis, ieškoti nežinia ko – nes jūs neturėsite Dvasinio Mokytojo. O aš ruošiu Dvasinius Mokytojus Kūrėjo įpareigojimu, ir vedu gyvąsias pamaldas, ir mokau ruošdamas Dvasinius Mokytojus – mokau dvasinių Šviesų, Šviesos dvasinės. Kūrėjas nepalieka žmonijos be Savo Dvasinio Mokytojo.
Kristus, kuris buvo prieš du tūkstančius metų, tas vienas iš dviejų Vietinės Visatos Sukūrėjų atėjo patirti žmogiškąjį gyvenimą – atėjo nuo Tėvo ir parodė, kaip reikia vykdyt Tėvo Valią. Dabar jis yra jau aukštesniu statusu – Šeimininkas Sūnus Kūrėjas. Bet jis yra mūsų dvasinis Brolis. Jis nėra Kūrėjas, kaip yra Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Jis yra iš To Paties Kūrėjo – kilęs iš Kūrėjo. Kūrėjas neturi pradžios, neturi kilmės – Jis visada yra. Dėl to Visuminė Dievybė ir yra AŠ ESU – ne aš buvau, ne aš būsiu – apima visą egzistenciją, egzistencinę praeitį ir ateitį dabartyje – AŠ ESU! Tai štai būti tokiam pagal Charakterį – Kūrėjo Charakterį, kaip atvaizdui, kiekvienas gali pasireikšti. Ir Jėzus mokė savuoju gyvenimu demonstruodamas, kaip reikia vykdyti Tėvo Valią, kurią ir paneigė Liuciferis prieš du šimtus tūkstančių metų. Šėtonas prie to prisidėjo, ir Kaligastija, ir dar trisdešimt šešių planetų dvasiniai vadovai iš tuo metu buvusių šešių šimtų devynių planetų su žmonėmis mūsų Vietinėje Sistemoje – Satanijoje. Jėzus prieš du tūkstančius metų užbaigė oficialiai Liuciferio maištą Satanijos Sistemoje. Taip, Satanijos Sistemoje požymiai yra šviesėjimo akivaizdūs. Ir naujasis Vadovas – dabartinis vadovas Lanaforgas prieš tai dar buvo išbandytas kitoje Vietinėje Sistemoje maištu ir liko ištikimas Tėvui, atsilaikė, kai jo – jo vadovybė sukurstė pirmąjį maištą Vietinėje Visatoje, mūsų Vietinėje Visatoje – Nebadone. Tai mes dabar, prieš du tūkstančius metų Jėzui atsilaikius prieš Šėtono gundymą, taip pat oficialiai jau nebesam maištaujanti ir izoliuota planeta – nes visos prie maišto prisijungusios planetos buvo izoliuotos. Ką reiškia izoliuotos? Na, nebebuvo suteikiami dvasiniai Šviesos mokymai, nebebuvo suteikiamas patarimas iš aukštesnių dvasinių Būtybių, kurios yra savaime suprantama iš aukštesnio statuso, turi platesnį požiūrį ir skvarbesnį protą, gilesnę Išmintį. Visur vyksta bendradarbiavimas ir tas bendradarbiavimas yra numatomas šviesėjimo labui. Dėl to yra gi pasakymas – verda savose sultyse ir negali nieko daugiau pasiekt. Neužtenka virti savose sultyse, reikia gauti Aukštesnio Šaltinio tam tikrą ryškesnę Šviesą.
Štai, ryškesnės Šviesos šiandien yra tiesiog įjungtos Epochiniu Apreiškimu – Urantijos Knyga! Epochinis Apreiškimas! Nuostabios Kūrėjo mokymų knygos – Akimirkos Amžinybė, Gyvoji Tyla, Meilės Galia, Tu - Manyje. Tai yra knygos perteikiančios, kaip pagalbinė priemonė mūsų platesniam požiūriui. Mano knyga – Krikščionybės Duženos. Būtina skaityt ir studijuot šitas knygas visas, kad galėtumėt suprast, kas vyksta dabar, kas bus ateityje, kas laukia po prisikėlimo ir tolimesniame kelyje, įgyvendinat Kūrėjo mums padovanotą Likimą pasiekti Jį Rojuje, būti ištobulintiems, net ir tokiems, koks yra Pats Kūrėjas, ir stovėti Rojuje betarpiškoje Kūrėjo akivaizdoje. Štai, mūsų Likimas! Ir Kūrėjo dvasia – Minties Derintojas – taip pat padovanotas iš Kūrėjo stengiasi mūsų protą pažadinti dvasiniam mąstymui – kaip dvasinė asmenybė, kad ji pradėtų veikti Brolystėje, ir tuo pačiu bendradarbiaujant – nekonkuruojant ir nurungiant kitą – bendradarbiaujant, ir dalinantis patyrimu – dalinantis, o ne slepiant tai, kas naudinga vienam, kad sukaupti didesnį pelną – ne! Tai prieš Kūrėjo Valią! Žodžiu, šitie šaltiniai prieinami. Ir jūs patys gyvensite kitokį gyvenimą, jeigu atrasite Kūrėją savo Širdyje, ir savo Širdimi, o iš tikrųjų pažadinsit savo dvasinę asmenybę. Dėl to aš ir skelbiu savo Evangeliją – Kūrėjas yra realus, tikras ir gyvas, ir yra kiekvieno viduje, dėl to jį ir galima atrasti savyje. Atradus Kūrėją tuomet Jėzaus Evangelija – Dievo Tėvystė, žmonių Brolystė – tampa akivaizdi – visi žmonės broliai ir sesės, Kūrėjas yra vienas visiems. Bet jau mes žinome, kad tai yra Rojaus Trejybė-AŠ ESU – Keturios Asmenybės – ne vien tik Tėvas. Šito kol kas be Urantijos Knygos nežino niekas. Žino katalikai vadinamąją Šventąją Trejybę – Dievas Tėvas, Jo Sūnus Jėzus, ir Šventoji Dvasia. Čia yra tokia makalynė, kurios nėra Tikrovėje! Tėvas yra Pirmasis Šaltinis ir Centras. Antrasis Šaltinis ir Centras Rojaus Trejybėje yra Amžinoji Motina – ne Jėzus! Tai štai Amžinoji Motina, Ji irgi be pradžios, Vienintelė, bet Ji negali įsikūnyt kaip Jėzus, o Tėvas ir Amžinoji Motina ir atsiunčia Savo Sūnų, kad jis įsikūnytų ir savo gyvenimu demonstruotų, koks gi yra Tėvo Charakteris, kokios yra Jo Savybės, koks yra Kūrėjo atvaizdas. Dėl to Jėzus nėra Dievas arba nėra Tėvas. Jis yra kaip Dievas – kaip – tai netolygu yra. Kita vertus, jis yra kaip Tėvas – bet, vėl, netolygu. Aš prieš tai minėjau – Rojaus Trejybė-AŠ ESU turi mirijadus Sūnų. Septyni šimtai tūkstančių vien tik tokios kategorijos kaip Jėzus – Sūnų Kūrėjų, septyni šimtai tūkstančių tokių Dukrų Kūrėjų kaip mūsų Nebadonija. Reiškia tiek yra ir Šventųjų Dvasių. Šventoji Dvasia apskritai nėra asmuo. Tai yra Dukros Kūrėjos pasireiškimas. O pasireiškimas nuo asmens skiriasi tuo, kad jis pasireiškia taip, kaip tas asmuo įgalioja pasireikšti. Ji negali kitaip pasireikšti, ji neturi savo kitokios valios kaip pati ta Dukra Kūrėja, ir kaip sakiau, jų yra septyni šimtai tūkstančių – tiek šiuo metu yra Vietinių Visatų. Plečiama išoriniame kosmose kūrinija ir daug didesniu mastu negu šiandien yra apgyvendinta ir organizuota. O Rojaus Trejybė apkabina viską, todėl ir yra Rojaus Trejybė, turinti Trečią Šaltinį ir Centrą kaip Asmenį – Begalinę Motiną – o ne Šventąją Dvasią. Dėl to supainiojimai yra tokie, kad šiandien iš krikščionybės liko tik duženos. Katalikų sekta yra pati didžiausia, bet tai yra sekta. Ji turi savo ritualus, savo pamaldų ritualus, kuriuos atlieka skirtingom, sakykim, progom skirtingai. Artėja Visų Šventųjų diena, Vėlinės – ten bus vienokia apranga, per Kalėdas bus kitokia apranga – kunigų turiu minty, per Velykas vėl kitokia. Žodžiu, tai yra ritualai.
Yra toks dalykas. Jūsų gyvenimas turi prasmės, kada jūs patys imate suvokti savo gyvenimo prasmę visumos Gerovei. Nėra kitos prasmės. Jeigu jūs neturit tokios prasmės, reiškia jūsų viduje dvasinė asmenybė miega dvasiniu letargo miegu. Jūs sirgsite, jausite nerimą, baimę, jausite nepasitikėjimą, jausite konkurenciją, kils nepasitenkinimas, pyktis prasiverš, net ir šeimoje vaikų atžvilgiu, savo sutuoktinio ar sutuoktinės atžvilgiu, darbe. Visur bus siekimas kažkokio nusiraminimo nežinant, kur jį surasti. Blaškysitės, klysite, skausmingai jausite kančią vidinę, emocinę depresiją. Tai kelias, kada dvasinė asmenybė yra nepažadinta. Materialus mąstymas viešpatauja dvasinio mąstymo atžvilgiu. Sveikata yra iš dvasinio mąstymo šitam materialiam, žmogiškajam kūnui. O materialus protas, kadangi jisai apimtas ydų – tai yra godumo, pavydo, trumparegiškumo, ta prasme labai menko supratimo, suvokimo, siauro požiūrio, nekantrumo, tada atsiranda nepakantumas kito minčiai ir nenumatymas pasekmių net savo šeimos nariams. Visa tai veda į įtampą, o įtampa į centrinės nervų sistemos alinimą, ir tiesiogine prasme imuniteto smukimą, visą laiką reiškiamą vidinį kažkokį nepasitenkinimą, siekimą kažko įrodyti kitiems ir tuo pačiu gyvenimą užsidėjus kaukę, su vienais elgiantis vienaip, prieš viršininkus susigūžiant, šeimoje galbūt demonstruojant agresiją vaikams, kurie negali jiems pasipriešinti, nepatiriant ramybės, santarvės, darnos. Išoriškai gali atrodyt, tai yra graži šeima, bet viduje bus tuštuma, šaltumas, nesusipratimai, konfliktai, susvetimėjimas, ir ypač tarp vaikų ir tėvų. Visa tai akivaizdžiai atskleidžia Apreiškimai, skaitykit juos. Skaitykit mano dvasinius mokymus ir juos taikykit – taikykit gyvenime. Pradėkit nuo nuoširdaus pokalbio atsiveriant Kūrėjui kaip Asmeniui, ne klaupiantis ant kelių prieš kokį nors kryžių. Mačiau vieną, vieną rusų advokatą, kuris daug šneka tiesos dalykų, bet kada jisai sumini kalbėdamas apie tą asmenį, kuris jau iškeliavo iš pasaulio, tai jis puola iškart persižegnot. Ir jis suminėjo tame interviu tris kartus asmenį, bet skirtingą asmenį, ir tris kartus puola persižegnot. Čia yra ritualas, ir atrodo kvailai. Bet tiems, kurie gyvena tais ritualais, tai neatrodo kvailai. Bet tai rodo, kiek prasilenkia net ir logiškai mąstantis, ir patyręs, buvęs teisėjas, o dabar advokatas ir siekiantis ir tiesos, ir teisingumo, bet koks yra dar suvaržytas ir dvasioje nepažadintas mąstymas, nors jis save laiko rusų stačiatikiu, tikinčiuoju. Bet jis nėra atradęs Kūrėjo, tada jam belieka daryt tą, ką daro popai bažnyčioje – visą laiką žegnojasi, arba kunigai, kurie katalikų bažnyčioje eina prieš altorių, visuomet priklaupia, persižegnoja. Tai čia ritualas. Ir nereikia niekam ten žegnotis ar klauptis atsigręžus į altorių. Altorius yra čia – Širdyje! Visa šventovė yra čia – šitas žmogaus matomas pavidalas. Ir jame yra dvasia – dvasinė asmenybė – Kūrėjo suteikta dovana. Štai ją reikia ir pažadint, kad ji pradėtų pulsuot. Kaip buvo suteiktas kvėpsnis gyvybės plazmai iš Rojaus Trejybės-AŠ ESU Trečiojo Asmens per septintąją Pagrindinę Dvasią – Orvontoniją – ir iš jos per Dukrą Kūrėją – Nebadoniją – štai tam gyvybės pūstelėjimui, kurį atliko Gyvybės Nešėjas, tai yra dar mažesnės kategorijos dvasinė asmenybė – štai jis pažadino arba paleido laikrodžio mechanizmą, kuris buvo prisuktas, tik beliko paleisti tą gyvybės pūstelėjimą. Jis gavo įgaliojimą, ir pūstelėjo, ir mechanizmas eina – Evoliucija užsukta! Ir ji vystosi vektoriumi į viršų, ir – kokybiniai šuoliai! Tarp šitų dviejų vektorių nėra jungiamojo tiltelio, yra kokybinis šuolis – kvantinis šuolis! Kaip iš vikšro išsirita gerai skrendantis drugelis. Ir mokslas veltui ieško jungčių tarp šitų dviejų. Nėra jungčių Evoliuciniame Procese, yra kokybiniai šuoliai. Kaip aš jums sakau, kada aš patyriau gimimą iš dvasios – akimirksnis, tik prieš akimirką manyje buvo ydos, įvyko dvasinis, kvantinis šuolis, aš pajutau Meilę visiems, šilumą! Užliejo mane milžiniškos Galios šiluma, užplūdo ašaros, ir aš myliu visus! Ir tas trunka jau daugiau – daugiau kaip trisdešimt metų kažkur. Ir nebėra ydų – kaip laisva gyvent be ydų! O jus ydos graužia iš vidaus – nerimas, baimė – kaip, kas, ką pasakys, kaip aš gyvenu? Ir tada jūs tampate paveikiami labai lengvai. Jus veikia valdžios nuostatos, kurios nukreiptos pagal Šėtono planą, o ne pagal Kūrėjo, ne pagal Tėvo Planą. Dėl to Kūrėjas ir pasirinko mane Ambasadoriumi, kad norint toje tamsoje ruošt Dvasinius Mokytojus reikia turėt dvasinę Šerdį, kad ji nesulinktų – be jokių kompromisų, kad ji galėtų atsilaikyt audrose, kai aplinkui kunkuliuoja – bet Išmintį paskleist Šviesa. Šitą aš ir darau. Ir kviečiu jus prisijungti, padėti man, ne savo tariamai prezidento ar seimo, ar vyriausybės valdžiai paremt – ne! Remkite mane savo atsivėrimu Kūrėjui štai šiandien! Paremkite mane nuoširdžiai kreipdamiesi į Kūrėją kaip į Asmenį. Kreipkitės į Tėvą, jums bus suprantamiau – Tėve, kaip aš galiu paremt Algimantą, jis prašė paremt dvasioje, kaip aš galiu jį paremt? Ir jauskit, kas bus toliau.
Kristus užbaigė maištą prieš du tūkstančius metų, bet maištininkų šaknys ir jų genas iš kartos į kartą perduodamos. Visa sistema du šimtus tūkstančius metų buvo pagal Kaligastiją, ir tiktai retsykiais būdavo Šviesos properšų. Aš jau minėjau, pranašai buvo žudomi. Už ką juos žudė? Kad nešė Šviesos Žodį. Ir mane dabar sunaikintų. Bet aš turiu apsaugą iš Kūrėjo – Apvaizdos apsaugą. Ir aš žinau, ką sakau. Mano Žodis yra Kūrėjo Žodis. Įsidėmėkit tai. Aš esu skirtas dvasinis Kūrėjo Ambasadorius, ir Jėzaus, ir Nebadonijos Apaštalas visai žmonijai, ne vien Lietuvai nors veiklą pradedu nuo Lietuvos.

DDaiva
2026-11-09 19:39:38

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal