Forumas: temos peržiūra
Algimanto pamokomasis žodis – Planeta dėl vieno dvasinio vadovo, ir daug aukštesnio statuso negu mirtingasis, iškrypo iš Šviesos kelio – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Romainiuose, 2026 11 14
Esu Algimantas. Atstovauju Kūrėjui šitame pasaulyje – Rojaus Trejybei-AŠ ESU – kaip Jo Ambasadorius, ir Šeimininko Sūnaus Kūrėjo – Jėzaus iš Nazareto – ir jo Partnerės Dukros Kūrėjos – Nebadonijos – apaštalas. Ruošiu Dvasinius Mokytojus. Kūrėjo prašymu įsteigiau Gyvąją Šventovę ir religiją, vienintelę pasaulyje, neturinčią materialaus ritualo. Skelbiu Kūrėjo Gyvąjį Žodį. Šitas mokymas, kurį aš sakau per gyvąsias pamaldas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, taip pat yra Kūrėjo Gyvasis Žodis, tariamas mano lūpomis. Aš tekstų neturiu. Sakau tai, kas eina virpesiais tą akimirką iš Kūrėjo.
Dvasinis Mokytojas, tai yra perteikiantis platesnį požiūrį aplinkai. Šiandien mes turime dvasinius šaltinius – Urantijos Knygą – Epochinį Apreiškimą – knygas, kurias padiktavo Kūrėjas, keturias knygas, Jėzaus Kristaus knygą. Žodžiu, mes turime gyvus dvasinius šaltinius. Jie skirti visai žmonijai, visoms rasėms, tautoms, religijoms. Todėl šitie šaltiniai kloja Pamatą kiekvieno viduje ateičiai ateities kartoms. Šaltiniai, kurie dabar skelbiami – Biblija – tai yra vakar dienos šaltinis, taip, žmonija, beveik aštuoni milijardai žmonių, negali per akimirką atsisakyti tokio šaltinio. Koranas – vakar dienos knyga, ir Korano neatsisakys per dieną. Mormono Knyga – tai Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios tikinčiųjų pripažįstama kaip Šventoji knyga ir ji lygi Biblijai. Tai – vakarykštė knyga, vakar dienos knyga. Krišnaitai vertina Bhagavad Gitą. Tai – vakar dienos knyga. Yra tų, kurie su pasimėgavimu iškelia, ypač pastaraisiais dešmtmečiais, Majų religiją. Tai – vakar dienos šaltinis. Dėl to aš ir sakau, yra tie dvasiniai apreiškimai, kuriuos aš minėjau, tai – ateities šaltiniai, bet jie prieinami jau šiandien – Epochinis Apreiškimas – Urantijos Knyga –Kristaus knyga – Kalbu Jums Vėl – antrasis leidimas su papildiniu – yra anglų kalba, ir rusų kalba išversta, ispanų kalba yra išversta. Kūrėjo keturi tomai – Akimirkos Amžinybė – aš tą nuolat rodau, todėl kad jūs kitur neturite galimybės pamatyti, kad tokie šaltiniai egzistuoja – antrasis tomas Kūrėjo mokymų – Gyvoji Tyla, trečiasis tomas – Meilės Galia, baigiamasis tomas – Tu Manyje, Kūrėjo mokymai, apreiškimai. Ir mano knyga, šviežiausia – Krikščionybės Duženos. Studijuoti privalu visiems – ir mokiniams, ir studentams, ir jau dirbantiems, politikams, gydytojams, mokytojams.
Kūrėjas yra Evoliucijos Autorius ir Režisierius. Jis režisuoja šitą spektaklį. O mes esame Evoliucinio Spektaklio aktoriai. Mes dalyvaujame savuoju gyvenimu taip, kaip Režisierius ir Autorius – Rojaus Trejybė-AŠ ESU – sumanė ir įgyvendina Evoliucinį Planą, panaudodamas kiekvieną iš mūsų. Būtent dvasiniai šaltiniai padeda suprasti, kokia yra Tikrovė, kokia yra aplinka, kaip aplinka prasilenkia su Kūrėjo Valia, tiek ir režisūra šito Evoliucinio Spektaklio, ir mūsų vaidmens, kokį mes atliekame gyvenimu, ir gyvenime. Kūrėjas numatė, kad kiekviename pasaulyje būtų Šviesa – Šviesa, atremta į Kūrėjo Pamatą. Ir visų Gerovė, kokią sukrauna, kaip bitė, sunešdama medų į korį, kiekvienas Kūrėjo sūnus ir dukra Gėrio darbais, ir ne bet kaip, bet Meilės galia ir taip, kaip veda Kūrėjas iš vidaus.
Mūsų planeta gyvena tamsoje, kadangi ji patyrė milžinišką sukrėtimą – du šimtai tūkstančių metų yra iš esmės patyrimas kartus ir tragiškas – Liuciferio ir jo pavaduotojo Šėtono maištas, sukurstytas Satanijos Sistemoje. Prie jo prisijungė mūsų buvęs dvasinis vadovas Kaligastija iki tol tris šimtus tūkstančių metų vykdęs Kūrėjo Valią. Mes netekome savo dvasinio vadovo. Jis išdavė Evoliucijos Autorių ir Režisierių – Kūrėją – paneigdamas. Sako – Nėra jo, nėra! Yra kiekvienos asmenybės laisvė! – Jis paskelbė Laisvės manifestą ir tvirtino – Jeigu aš sakau, kad nėra Kūrėjo, paneigiu jį, tai Kūrėjas turėtų mane sunaikinti, aš gi prieš jį burnoju, o jeigu aš esu, tai – argumentas, kad Kūrėjo nėra. – Jis nesuvokė, kokia yra Kūrėjo Gailestingumo išraiška. Taip, mano mylimieji, planeta dėl vieno – dėl vieno – bet ne šiaip vieno, o dvasinio vadovo, ir daug aukštesnio statuso negu mirtingasis, iškrypo iš Šviesos kelio, ir neteko labai daug, nes po šimto šešiasdešimt tūkstančių metų, kai prasidėjo maištas planetoje, savo misiją kaip dvasiniai vedliai pradėjo Adomas ir Ieva – Materialieji Sūnus ir Dukra – toks jų dvasinis statusas, jie materialiai matomi, bet jie savo misiją maždaug po šimto septyniasdešimt tūkstančių metų sužlugdė. Per daug sunki jiems buvo aplinka. Jie negauna jokio patarimo iš aukštesnio šaltinio, nes planeta dėl maišto izoliuota, nėra patarimo iš išmintingesnio proto. Jie bendrauja tiktai su serafimais. Sužlugdytos jų misijos rezultatas toks, kad planeta toliau grimzta į tamsą. Buvo dvasiniai mokytojai, bet jie buvo žudomi – žudomi. Deja, kada Šviesa skelbiama pavieniui, ji neturi tokios galios, kada minia atstumia. Kai pasirodė prieš du tūkstančius metų Jėzus, juk jis, Sūnus Kūrėjas, sukūręs drauge su savo Partnere Dukra Kūrėja – Nebadonija – Vietinę Visatą, šito Dangaus Skliauto vieną šimtą tūkstantąją dalį, ir nusileidęs į žmogiškąjį pavidalą, kaip Sūnus Kūrėjas, su savo savęs padovanojimo misija patirti žmogiškąjį gyvenimą iš vidaus, užbaigė sėkmingai šitą misiją, įgyvendino, sukaupdamas patyrimą žmogiškojo gyvenimo – apreiškė Kūrėjui žmogų, o žmogui Kūrėją-Tėvą. Ir dar papildomai įvykdė Emanuelio prašymą – o Emanuelis tai Dienų Sąjunga – Rojaus Trejybės atstovas Vietinei Visatai – jo prašymas buvo perduotas nuo Rojaus Trejybės užbaigti Liuciferio maištą Satanijos Sistemoje, ir jis užbaigė maištą, atsilaikęs prieš Šėtoną ant Hermono kalno. Tai štai, jo sėkminga misija užbaigta. Jis galėtų grįžti į planetą, bet jis apreiškė žmogui, kas yra Tėvas – tas Pats Tėvas ir pagonims, ir žydams, kai žydai nelaikė pagonių žmonėmis. Jeigu ir nužudydavo pagonį, tai užtekdavo išpirkti savo kaltę, paaukojus pačiam beturčiui prieinamiausią auką – keptą karvelį, keptą balandį. Toks požiūris buvo į pagonis. O Kristus apreiškė tą Patį Tėvą ir pagonims, ir žydams. Bet jo gi dvasinis mokymas iškraipytas. Naujasis Testamentas iškraipė jo mokymą, na, ne Testamentas, o to Testamento autoriai – ir Lukas, ir Morkus, ir Jonas, ypač Paulius. O jeigu būtų pagal Kūrėjo Evoliucinį Planą, planeta, Urantijos planeta, evoliuciškai ėjusi, kad mirtingieji būtų patyrę dvasinius mokytojus, šiandien mes turėtume pirmiausia du dvasinius vadovus – ištikimą Planetos Princą – Kaligastiją – ir dar porą, tai yra, Materialųjį Sūnų ir Dukrą – Adomą ir Ievą. Tie dvasiniai vedliai šviesintų žmoniją drauge. Būtų du Dvasiniai Centrai. Dabar nė vieno nėra dvasinio centro! Bet to neužtenka, būtų taip pat tęsiamos ir kitos iš aukščiau siunčiamų Kūrėjo Sūnų dvasinimo ir pastangos, ir misijos. Būtų Sūnaus Arbitro atvykimas. Sūnus Arbitras tai yra Rojaus Trejybės Sūnus, tai yra Sūnaus Kūrėjo Rojaus brolis. Dar toliau vystantis Šviesai, taip pat būtų Sūnų Mokytojų, Trejybės Mokytojų misijos. Tai irgi Sūnaus Kūrėjo Rojaus brolis, kilęs tiesiogiai iš Rojaus Trejybės. Nes kiekvienas atėjimas – Sūnaus Mokytojo – reikštų vis aukštesnį Šviesos laiptelį, esantį jau tarp žmonių, jau atradusių Kūrėją savo Širdyje, ir savo Širdimi. Planeta jau būtų pasiekusi taip, kad dvasinis išsivystymas pasiektų tokį mirtingojo lygį, jog apie pusė planetos gyventojų išvengtų materialios mirties, susiliedami su savo Minties Derintoju. Ligos iš esmės išnykusios būtų. Jau nekalbu apie laukinių pasireiškimą, kada sukurstomi karai ir žudomi žmonės, čia yra laukinio lygio mąstymas ir veikla, laukinio. Gyvenimo trukmė pradėtų ilgėti iki poros šimtų metų, trijų šimtų metų, kadangi ir Šviesos planeta, jinai toliau vystytųsi, ilgėtų tas tarpsnis gyvenimo šitame pasaulyje. Kiekvieną politinį postą rinktų ne rinkimuose, bet paskirtų aukštesnieji dvasiniai vadovai, nes niekas negali labiau suprasti, kaip tvarkyti visuomenę, visuomenės atskirus regionus, kaip dvasinis vadovas. Minia negali išrinkti savo vedlio. Minia renka savo mąstymo lygiu. Todėl demokratija tai yra pseudo visuomeninė tvarka. Jeigu vienas balsas nulemia, kad įvairių intrigų būdu, korupcinių metodų pagalba, gąsdinimais, vieno balso persvara nusveria tai, kas reikalinga tiems savanaudiškiems protams, tada pripažįstama, kad čia demokratija laimėjo, ir privalo paklusti ir ta Šviesos Mintis tai kvailybei. O Šviesos Mintis eina iš Kūrėjo. Reiškia, tas pseudodaugumos, minios balsas – vienas balsas – nulemia, kad atmetama Paties Evoliucijos Autoriaus ir Režisieriaus Šviesos Mintis, kurią perteikia priešinga pusė, kuri nori paskleisti savo Šviesą tai tamsiai visuomenei. Tai štai, dėl to Šviesos amžiuose rinkimai ir nebereikalingi. Nėra poreikio rinkti, kai dvasiniai vadovai savo gyvenimu demonstravę ir įrodę, kad tai yra būtent tinkama kryptis visuomenei vystytis, ir privalo būti ir šalies vadovai, ir tuo pačiu suartinti šalis, kad politiniai institutai – valstybės – ištirpintų politines sienas, skiriančias ir reikalaujančias vizų, norint jas perkirsti, Kūrėjo Šviesoje ir Meilėje Brolystės pasireiškimu taip, kaip sumanė Kūrėjas – Rojaus Trejybė-AŠ ESU. Šiandien pirmiausia trukdo valstybių politinės sienos ir nekvalifikuoti vadovai, kuriuos ir išrenka, tariamai išrenka, demokratiniu principu visuomenė. Nėra nei demokratinio principo, nei visuomenės. Yra pabiri, pavieniai žmonės, sudarantys gyventojus. Visuomenės nėra! Visuomenė turi turėti jungtį, bent idėją, kas apjungia. Tai – ne šūkis mestas. Tai turi būti gyva jungtis, kuri suvienytų ir patyrimu leistų žmonėms paliudyti, kad tai yra tikra, kas ir suvienija. O suvienyti gali vienas – Šaltinis ir Centras – Kūrėjas. Nėra antro suvienytojo. Būtent reikalingi Dvasiniai Mokytojai, apšviečiantys žmoniją. O kaip gi atsisakyti tokių skirtingų sampratų?
Alachas – pats aukščiausias ir tikriausias, kiti netikri. Arba Kristus yra mūsų Viešpats ir bažnyčios vyriausias kunigas, kas mąsto kitaip, jie yra neteisūs. Arba Krišna – Hare Krišna, Hare Krišna, Hare Krišna – ir Jėzaus nėra, Alacho nėra, yra Krišna. Ne, yra Jahvė! – šaukia kiti, bet patys nepripažįsta Talmudo, sako, duokite tik mums Torą – Torą – Mozės Penkiaknygę! Patys žydai susiskaldę. O jeigu mormonui pasakysi – Tu mormonas. – Ne, tu mane įžeidi, aš esu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios narys, o ne mormonas. – Nors knyga, kurią laiko irgi šventąja, prilygstančią Biblijai – Mormono Knyga. Taip, jie patys pasimetę, be kompaso, neatradę Kūrėjo. Todėl nežino Krypties.
O jeigu planeta būtų žengusi šituo Keliu su visais dvasiniais vadovais, šiandien tokia planeta turėtų savo administracinius vadovus, paskirtus iš aukščiau. Tai būtų – prieš tai minėjau – ir Planetos Princas, ir Materialusis Sūnus ir Dukra. Aišku, Adomas ir Ieva jie gi ne visą laiką būna planetoje. Kada planeta vis ryškėjančia Šviesa pasireiškia, kaip nušvintanti vis ryškiau žmonija, jie iš tos planetos vedlių misijos yra išlaisvinami, ir tada žengia kaip Materialieji Sūnūs ir Dukros iki Rojaus, o čia planetoje toliau vadovauja tie pirmagimiai, Adomo ir Ievos vaikai, pirmagimiai, bet jie yra jau turintys tam tikrą statusą, aukštesnį už žmogiškąjį. Taip pat kitiems segmentams-sektoriams planetoje vadovauja ir Planetos Princo virš aterialieji mirtingųjų personalo palikuonys. Jie yra jau irgi viršžmogiškieji palikuonys. Yra ir mirtingųjų, kuriems, pasiekus nušvitimo lygį iki susiliejimo su Minties Derintoju – o tai reiškia, jau jie turi palikti planetą – bet jiems susiliejimas atidedamas Personalizuoto Minties Derintojo nurodymu, ir tokie mirtingieji paliekami planetoje toliau tęsti ir šviesinti žmoniją atskiruose segmentuose. Taip pat gali būti ir tokie mirtingieji, kurie dar nepasiekę susiliejimo su Minties Derintoju, bet jie turi tokią milžinišką kvalifikaciją tam tikruose viršmaterialiuose atradimuose, dvasiniuose atradimuose, arba nusipelno visuomenei, tuomet jie taip pat paliekami čia, kad toliau įgyvendintų savo misiją, padėdami šviesėti visuomenei. Yra tokių mirtingųjų, kuriuos paskiria aukštesnieji vadovai, bet prieš tai jie baigia tam tikras administravimo mokyklas, kuriose mokoma administruoti visuomenę. Ir turėkite minty, tai yra aukštesnio statuso žmonija, kur nėra korupcijos, nėra melagystės, nėra išdavystės tokios, kokia dabar yra – vienai valstybei esi ištikimas, tiksliau ne valstybei, o valdžiai, o kitą išduodi. Tokios sampratos ir susipriešinimo jau nebėra. Tai štai, ten yra pripažinimas, kaip aukščiausiosios tarnystės, ordinas ir kuris įteikiamas Morontinėje Šventovėje, nes tokia žmonija jau pasaulyje susilaukia, kad būtų statoma Morontinė Šventovė iš morontinės medžiagos, ne iš materialios medžiagos, kaip statomi dabar maldos namai iš materialios medžiagos. Ir būtent ten įvyksta perėjimas mirtingojo iš materialaus būvio į morontinį. Ir dar yra tokia nuostabi perspektyva – kuo aukštesnį laiptelį nušvitimo mes pasiekiame šitame pasaulyje, tuo daugiau mes praleidžiame Gyvenamųjų pasaulių mokymų, kurie yra teikiami jau po prisikėlimo, kadangi mes šitą Šviesą įsisaviname šitame pasaulyje. Ir net pažengę Šviesoje ir Gyvenime, nes tokios epochos vadinasi Šviesos ir Gyvenimo epochos – tai yra natūralus pavadinimas. Šviesa reiškia – žmonija yra šviesi, ir gyvenimas. Tai kaip gali gyventi visuomenė-žmonija? Natūralu, Šviesoje, ir tik Šviesoje yra ir Gyvenimas. Šiandien yra egzistavimas! Nėra gyvenimo! Visi susigūžę, pilni nerimo, baimės, ligų, skausmo, kančios, pasireiškimas yra ašarų, kada iškeliauja iš planetos. Tai ar čia gyvenimas? Tai yra egzistavimas! O Šviesos ir Gyvenimo epochoje, net ir pirminėje epochoje – o tų epochų yra septynios, ir jos septintojoje neturi pabaigos – tai net ir pirminėje, kada yra jau Šventovė, Morontinė Šventovė, ji yra tarsi iš krištolo pastatyta specialiai tam, kad tie giminaičiai, kurie lieka šitame pasaulyje galėtų oriai atsisveikinti, kaip per šventę, su savo artimuoju, kuris dabar paliks šitą pasaulį, ir, įsivaizduokite, tai yra džiaugsmo šventė, ne ašarų pakalnė. Tai yra milžiniškas kontrastas, kas yra dabar patiriama, nesuvokiant, be dvasinės Šviesos, platesnio žvilgsnio į kūriniją, nėra supratimo, nėra Dvasinių Mokytojų. Štai dėl to aš ir mokau, ruošdamas Dvasinius Mokytojus.
Atsisakykite knygų, kurios yra vakar dienos knygos, ir kurias jums rodžiau. Imkitės Šviesos šaltinių, kuriuos taip pat aš jums parodžiau. Klausykite mano mokymų ir tavo televizijos kanale. Jie yra Kūrėjo Gyvasis Žodis jums.
Ir šiandien, kokia yra problema mūsų planetoje? Tai yra daug rasių, o turi būti viena rasė, daug kalbų, o turi būti viena kalba, daug valstybių, o turi būti viena valstybė, daug baimės ir prasimanymų, o turi būti Meilės pasireiškimas Šviesoje, Kūrėjo Tikrovėje, daug yra skausmo, ligų. Jos įveikiamos tiktai keliant į aukštesnio energinio dažnio virpesių būseną kiekvieno asmenybę, nes dvasinė asmenybė – Kūrėjo amžinoji dovana – yra šitame materialiame, išoriniame pavidale, kurį žmogus ir pavadina žmogaus kūnu, o dažniausiai, ką ten dažniausiai, visada jį laiko žmogumi. Tai – netiesa. Kūnas tai yra veikimo priemonė, o dvasinė asmenybė, tas tikrasis gyventojas, yra nematomas – vidinis. Štai dvasia yra toji galia, kuri gydo, nes gydo Kūrėjas, o dvasinė asmenybė vis aukščiau keldama savo dvasinius energinius virpesius į aukštesnį dažnį ir bendraujant, ir šlovinant Kūrėją – ką mes ir padarėmė dabar, per gyvąsias pamaldas, pašlovinome Kūrėją – tai ir turi poveikio materialiam kūnui tie energiniai virpesiai, kurie įteka per viršsąmonę į vidų, bendraujant su Kūrėju. Virpesiai prasiskverbia visur, ir iš vidaus stiprina energine išraiška fizinę ląstelę. Dėl to jinai ima atsigauti, jeigu mirtingasis turi Kūrėją, kaip Aukščiausiąjį ir Galingiausiąjį Šaltinį ir Centrą. Jeigu jis pripažįsta vaistus ir daktarą materialų aukščiau Kūrėjo, neatsigaus iš ligos toks mirtingasis. Tai yra aksioma. Tada reikia įveikti šitą baimės būseną mirtingajam, kad susilieti su Kūrėjo energinių virpesių potvynio Banga, kad jis pajaustų tą Bangą, kuri iškelia jį virš to materialaus gydytojo ir materialaus vaisto, kuris yra narkotikas. Tai yra būsena! Jos negalima sumodeliuoti, negalima išmokti. Reikalingas gyvas atsivėrimas visu nuoširdumu Kūrėjui. Ir užtruks tai metų metus, kol ta būsena įsiviešpataus iki tokio lygio, ir tada ateis gimimas iš dvasios. O tai jau raktas į susiliejimą su Minties Derintoju.
Telydi mus Kūrėjo Ramybė ir Palaima.
Su Meile violeta (Ukmergė)
2026-11-19 10:59:27

