Forumas: temos peržiūra

Spausdinti

Algimanto pamokomasis žodis – Patarlė yra teisinga, jeigu ją teisingai aiškini, o ją teisingai gali aiškinti tik tada, kai atrandi savyje Kūrėją – pasakytas Rojaus Trejybės-AŠ ESU gyvojoje šventovėje, Kaune 2026 08 30

Esu Algimantas. Kūrėjo – Rojaus Trejybės-AŠ ESU Keturių Asmenybių, ką žmogus laiko Dievu, Ambasadorius šitai planetai, ir Jėzaus ir jo Partnerės Nebadonijos apaštalas šitai planetai. Pastarųjų dviejų asmenų dvasinis statusas yra, Jėzaus – Šeimininkas Sūnus Kūrėjas, jo Partnerės – Dukra Kūrėja. Kūrėjo paprašytas įkūriau gyvąją šventovę ir religiją. Taip pat ruošiu Dvasinius Mokytojus, tai Kūrėjo suteikta man misija, ir tuo pačiu skelbiu Kūrėjo gyvąjį žodį. Ir šitas mokymas yra Kūrėjo gyvasis žodis. Klausykit jo širdimi – štai šitaip. Klausykit taip, kaip aš sakau – iš širdies, tą, ką Kūrėjas perteikia.
Sunkiausia, kada negali surasti apie ką šnekėti, temos negali surasti. Nesinori kartotis, bet supranti, kad reikia kartotis, nes žmonija gyvena tamsoje. Net ir šimtą kartų pakartoti teiginiai, dar netampa gyvi žmogaus širdyje. Reiškia jie neįsisavinti. Jeigu mokykloje pamokos medžiagos neįsisavini, tai ar tu gali toliau pateikti naują ir sudėtingesnę medžiagą? Reiškia, reikia kartoti, kartoti kol bus ta tema įsisavinta. Tai, kaip man norėtųsi ką aš norėčiau pateikti, Kūrėjas sumano kitaip ir Jisai iš vidaus pareguliuoja. Kartais būna taip, kad išgirstu per garbinimą kokį nors teiginį ir jisai suvirpina širdį, tada nuo jo galiu atsispirti. Arba priešingai, pasako tai, kas tikrovėje ne taip yra. Ir dabar išgirdau per garbinimą pasakymą – Kūrėjas yra visur. Tai neatitinka tikrovės teiginys.
Kūrėjas yra per savąją dvasią, pavadintą Minties Derintoju, mūsų prote. Kiekvieno iš mūsų prote, bet ne smegenyse. Kūrėjas yra dvasinės Asmenybės Šaltinis ir Centras, Dvasios Šaltinis ir Centras, Energinių virpesių Šaltinis ir Centras. Iš Jo virpesių visa materiali kūrinija. Bet Jisai neturi įrėminto pavidalo, kokios nors formos, kad save įspraustų ir apribotų. Jis gi yra Begalinis Šaltinis ir Centras. Visagalis. Jis negali keistis. Jeigu būtų išorinis pavidalas, Jis privalėtų keistis, priklausomai nuo virpesių. O jis virpesius laiko savyje, kurie pasireikš visada, visą laiką tam tikru lygiu. Jis visada save apriboja. Tai štai, pats Kūrėjas tiesiogiai pasireiškia tiktai Havonoje – Havonoje – kur yra transcendentalai. Tai yra daug aukštesnio statuso gyventojai, Havonos gyventojai. Havonos Visata yra Centrinė amžinoji dieviškoji Visata. Septynios Supervisatos, tuo labiau Vietinės Visatos, jos yra nutolusios nuo Rojaus į išorinę kosminę erdvę. Ir ten jau tiesioginio Kūrėjo buvimo nebėra, yra tiktai Jo pasireiškimas per savuosius sūnus ir dukras, bet ne tiesiogiai iš savęs. Mes esam pačiame pakraštyje, šitame pasaulyje, Urantijoje, bet mes turime Jėzaus misijos sėkmingo įgyvendinimo dėka, Kūrėjo dvasią, Minties Derintoją. Štai, mes ją turime, ir Kūrėjas yra mūsų viduje, bet ne šitame pavidale, mūsų prote. Protas, tai ne materialios smegenys. Smegenys tai yra priemonė protui pasireikšti pradiniame pasaulyje mūsų ilgoje kelionėje į Rojų, pas mūsų Rojaus Tėvus, Rojaus Trejybę-AŠ ESU. Todėl mes esame šitame pasaulyje, kad ir galėtume kaip Dvasiniai Mokytojai, tikslinti savo sampratas, tikslinti, kad jos atitiktų Kūrėjo tikrovę. Tas teiginys, kad visur yra Kūrėjas, na, jisai niekam neužklius. Aš galėjau irgi praleisti pro ausis, bet kilo mintis vis tiktai paaiškinti – tiesioginio Kūrėjo pasireiškimo, nėra, nei Supervisatoje, nei tuo labiau Vietinėje Visatoje, išskyrus ten, kur yra jo fragmentai, Minties Derintojai. Kita vertus, Jis pasireiškia – pasireiškia – bet tai nereiškia, kad Jis yra asmeniškai, tiesiogiai. Jis pasireiškia per savo sūnus, kadangi Jisai sukuria, sakykim, Sūnus Kūrėjus, tokius kaip Jėzų. Reiškia Jisai veikia per juos. Ir kada dar iki įsikūnijimo Jėzaus tapatybe, mūsų Sūnus Kūrėjas, vadovavo drauge su savo Partnere Dukra Kūrėja savo sukurtai Vietinei Visatai, kurioje mes ir esame, Nebadone, tai jis vadovavo kaip Kūrėjo atstovas šitai Vietinei Visatai. Jis ją valdė Kūrėjo įgaliojimu ir vardu. Po savo paskutinio, septintojo, savęs padovanojimo, ir kuris buvo įvykdytas sėkmingai mūsų pasaulyje prieš 2000 metų, jisai buvo pakeltas į aukštesnį dvasios statusą, į Šeimininko Sūnaus Kūrėjo dvasinį statusą. Ir Kūrėjas jam suteikė galią ir įgaliojimą jau valdyti šitą savo sukurtą Vietinę Visatą nebe Kūrėjo vardu, bet savo paties vardu, ir valdyti taip, tarsi Jis pats asmeniškai būtų šitoje Vietinėje Visatoje. Mažas žodelis – tarsi – tarsi Jis pats būtų, jo nėra, bet Šeimininkas Sūnus Kūrėjas maloningai pasidalino šita aukščiausiąja valdžia su savo Partnere Dukra Kūrėja ir jie lygiavertiškai vadovauja šitai mūsų Vietinei Visatai Nebadonui, kurį sudaro viso dangaus skliauto tik vieną šimtą tūkstantąją dalį. Tai yra Jėzaus ir Nebadonijos valdos. Reiškia tokių kaip Jėzus yra šitame skliaute 100 000 ir jo Partnerių – na, ne Jėzaus Partnerių, bet tokių kaip jis, Sūnų Kūrėjų Partnerių yra 100 000. Tokių skliautų yra 7. Reiškia iš Kūrėjo buveinės Kūrėjas paskleidė tiek energijos per kitus savo Sūnus, kad sukurtų Vietines Visatas, materiją, planetas, kuriose vyksta dvasių veikla, dvasinių asmenybių. Štai tos energijos yra paskleista dabar ir tos Visatos apgyvendintos – 700 000. Tokių kaip Jėzus, tokio statuso Sūnų Kūrėjų yra bent jau 700 000, ir tokių Dukrų Kūrėjų, kurios Vietinei savo Visatai paskleidžia savąją grandinę, pavadintą Šventosios Dvasios grandine. Sūnus Kūrėjas, pakilęs į Šeimininko statuso aukštesnę pakopą, išlieja savąją dvasią, Tiesos Dvasią, kurią tarp kitko Senasis Testamentas užsimena, Naujasis Testamentas ją supainioja, Tiesos Dvasią su Šventąja Dvasia, nėra jiems skirtumo. Tai dvi skirtingos Dvasios, bet jos nėra asmenys. Net krikščionys suteikia jiems asmenybės statusą ir pavadina Šventąja Trejybe. Tokios Trejybės neegzistuoja kūrinijoje. Tai nėra Kūrėjo tikrovė. Egzistuoja Egzistenciali, t.y. be pradžios Kūrėjo Rojaus Trejybė – Trys Šaltiniai ir Centrai. Jie tarpusavyje Lygiaverčiai. Ir Visuminė Dievybė AŠ ESU – visada rašoma didžiosiomis raidėmis – AŠ ESU, kad būtų atskiriama. Aš esu gyvojoje šventovėje, kaip asmuo, reiškia šiuo metu būnu šventovėje. AŠ ESU – tai yra amžinoji praeitis, amžinoji ateitis, bet apglėbta dabartyje. Dėl to ne aš buvau, ne aš būsiu – AŠ ESU. Buvo praeitis, bus ateitis, bet vis tiek – AŠ ESU dabartyje. Tai yra tokia Visuminė Dievybė, ir Ji veikia per Rojaus Trejybę. Tai štai Kūrėjas yra tik per Minties Derintoją. Yra mirtingieji, kurie neturi Minties Derintojo. Sakykim, jų nevisavertis protas. Tai Minties Derintojas niekaip neužmegs ryšio. Tas protas nepajėgus užmegzti ryšio su Kūrėju. Tai jų viduje ir nėra net ir to Kūrėjo. Jis turi kitokių priemonių – Pagalbines Proto Dvasias. Taip, jos yra tose tokio lygio protuose, žmonėse.

Vakar gavau žinutę, ir manęs paprašė mano požiūrio į tą žinutę. Aš dabar atsidarysiu savo elektroninį paštą. Tai aš sakiau atsakysiu rytoj šventovėje. Tai plėšomo kalendoriaus pora lapelių, ir ten du tokie teiginiai.
Pirmasis – Juk mūsų vaidmuo nėra viską suprasti, o sukurti erdvę, kurioje kiti jaustųsi išgirsti ir priimti tokie, kokie yra. E.A. Markauskas.
Antrasis teiginys – Būk savo širdies mokytojas, neleisk, kad širdis taptų tavo mokytoja. Japonų patarlė.

Tai štai, manęs paprašė paaiškinti tai. Pirmiausia aš pasižiūrėjau kas tas E.A. Markauskas. Tai kunigas Vilniuje dirbantis, šešiasdešimt kelintais metais gimęs. Taigi – mūsų vaidmuo nėra viską suprasti, o sukurti erdvę, kurioje kiti jaustųsi išgirsti ir priimti tokie, kokie yra.
Minties Derintojas veikia ir kunigo viduje. Taip, čia yra teiginys, jis kitais žodžiais suformuoja, kad mes net galim ir nesuprasti ir negalim iki galo visko suprasti, bet mes galim aplinką sukurti tokią, kad kitiems būtų irgi komfortas, ir kad tie kiti kokie jie bebūtų jie būtų priimami tokie, kokie yra, kad būtų tarpusavy sutarime. O tai kas yra, tai Jėzaus skelbta karalystė – dangaus karalystė širdyje. Ir tada reikia atrasti Kūrėją, bet tada reikia priimti mano Evangeliją – Kūrėjas yra realus, tikras, gyvas ir yra kiekvieno viduje, todėl Jį galima atrasti. Ir tiktai atradus Kūrėją viduje ir atsiranda būsena, kad Kūrėjas yra vienas visai kūrinijai, ne vien tiktai žmonėms, ir sieloms, ir dvasioms, ir mirtingiesiems, tas pats Kūrėjas. Ir brolystė yra papildoma ir seseryste. Juk serafimai tai yra įvardijami – lietuviškai netinka pasakyti – angelas – įvardžiu moteriškosios giminės, bet angelai serafimai. Na ne vien serafimai, išvis, angeliškosios būtybės, jos įvardijamos moteriškosios giminės įvardžiu – ji. Na tai yra iš Trečio Šaltinio ir Centro Rojaus Trejybėje, sukurtos būtybės, tai yra tarnaujančiosios dvasios, angeliškos dvasios, tai yra įvairiausių tų kategorijų angelų. Mes tiktai žinom tą angelą sargą ir pan., o ten yra daugybė tų angelų, ir bažnyčių angelai, ir Visuomeniniai Architektai angelai, ir pažangos angelai. Visa ta civilizacija tai irgi yra atitinkamų angelų vėl, pagalba teikiama. Ir Transportotojai angelai, Registruotojai angelai, įvairiausių. Bet tai įvardijama būtent tose planetose, kur yra giminė jau moteriškuoju įvardžiu. Tai štai ir tinka pasakyti ne tik brolystė, bet ir seserystė. Nors, mano mielosios dvasinės sesės, po prisikėlimo jūs būsite vadinamos Kūrėjo sūnumis, ne Kūrėjo dukromis. Čia tik jums aš darau nuolaidą vadindamas jus dukros ir sesės. Ne, kategorija mirtingųjų yra tik sūnų. Kylantieji sūnūs pradžią gavę, sakykim, moters pasireiškimu, o kiti vyro pasireiškimu, bet tai yra sūnūs. Taip kad mano mylimosios, jūs lyties nekeisit, nes po prisikėlimo lyties nebebus. Ir kita vertus, tai yra jums vat tos pradžios patyrimas, toks kuris bus išlaikytas per visą jūsų kelionę iki Rojaus, ir net Rojuje išliks ta žymė, kad jūs pradėjot kaip mirtingasis statusą moteriškąja pradžia, kiti, vyriškąja pradžia. Tas skirtumas išliks. Dėl to žmonijoje turi būti visuomet ir santuoka tiktai iš skirtingų lyčių. Negali būti iš vienos lyties, nes viena lytis papildo kitą. Jos negali suprasti viena kitos.
Va čia tame ir parašytame teiginyje – štai, juk mūsų vaidmuo nėra viską suprasti. Jis nežino, na, neskaito Urantijos Knygos. Negali viską suprasti nei mirtingasis ir apskritai jokia dvasia, net ir tobula dvasia. Ji jeigu viską suprastų, tada ji prilygtų Kūrėjui visumine prasme. O Kūrėjas teikia, mes jau žinom, net patyrimus, kurie yra nesikartojantys, kiekvienas originalus ir niekada nebus antros kopijos. Todėl suprasti mes negalime ne tik kad visko, mes net moterų negalim suprasti. Dėl to šeimos skiriasi, nes moterys vyrų negali suprasti. Dėl to šeimos skiriasi. Bet mes galim bendradarbiauti, kad ta moterų intuicija papildytų vyrų tokį konstruktyvų loginį mąstymą. Kad būtų, sakykim taip, užapvalinti moterišku pasireiškimu aštrūs logikos kampai. Bet dabar viskas yra sujaukta taip, kad moterys tampa loginė, didesnė išraiška, o vyrai tampa tokia intuicine jausmine. Ir dėl to tada atsiranda ir vienalytininkai, ir vienalytininkės, per iškrypimą. Turėtų būti ir vyriausybėje visuomet ministras vyras ir moteris, prezidentas drauge vyras ir moteris. Reiškia statusą turi užimti dviese. Tada jis vienas kitą papildo. Bet šito gi nesupranta. Nesupranta ta aplinka, ji tamsoje gyvena. Žodžiu, mes suprasti visko ir negalime. Bet sukurti terpę, kurioje kiekvienas žvelgtų į kitą kaip į tokį, koks jis yra – taigi šeimoj vienas į kitą taip nežvelgia, kur yra artimiausia ląstelė. Vėl mes sugrįžtame prie manosios Evangelijos – Kūrėjas yra realus, tikras ir gyvas, ir Jį galima atrasti. Atrasit Kūrėją, akivaizdu, jūs viduje būsena pajausit, kad tai yra vienas Kūrėjas, visi yra vaikai, to paties Kūrėjo. Ir žmona, ir vyras yra tie patys vaikai, dvasiniai tarpusavyje brolis ir sesė. Ir tada kuo ryšys bus didesnis su Kūrėju, tuo bus gilesnis požiūris į kitą, savo partnerį, į tokį, koks jis arba ji yra. Nebus priekaištų, tu ten šioks, tu toks, anoks ir panašiai. Tu ne taip darai, o tu ne taip elgiesi, nebus taip. Tiesiog viduje būsena bus, kad tu priimi tai, juk ir tu nesi tobulas ir ji arba jis nėra tobulas ir tobula. Bet jis gali pasireikšti – pasireikšti per tai, ką jis geria iš Kūrėjo ir atiduoda su meile man, o aš iš Kūrėjo ką gaunu, atiduodu jam. Visa tai yra Kūrėjo energijos tekėjimas ir dėl to tada yra savaiminis priėjimas. Taip, aš priimu tokį, koks yra tas žmogus. Ir kita vertus aš žinau iš Kūrėjo, kuris tau visą laiką perteikia – aš negaliu pažeisti tavo valios, tu gali prieš Mane maištauti, bet Aš negaliu tau primesti sprendimo, kad tu prieš Mane nemaištautum aš nuslopinsiu tavo valią, kad tu nepriimtum sprendimo kelti prieš Mane maištą. Negaliu Aš šito padaryti, nors Aš esu Visagalis. Iš Manęs kartą pasiekusi tave kaip asmenybę laisva valia, Man yra aukščiausia, Visagaliui Kūrėjui, aukščiausia. Ir Aš negaliu jos pažeisti. Ir štai, jeigu aš atrandu Kūrėją savo viduje, aš priimu tą kitą esantį koks yra. Ir aš negaliu pažeisti jo laisvos valios, primesdamas savo sprendimą ir per jėgą demonstruodamas jį, kadangi aš esu fiziškai gal stipresnis, arba intelektualiai, tada aš galiu kitą gniuždyti intelektu – tai irgi terorizmas. Turi būti bendradarbiavimas lygiavertiškai, kaip Rojaus Trejybė bendradarbiauja, kaip Jėzus bendradarbiauja su Nebadonija. Kaip kiti Sūnūs Kūrėjai bendradarbiauja su savo Partnerėmis, Dukromis Kūrėjomis.
Ir dabar kitas teiginys susisieja – Būk savo širdies mokytojas, neleisk kad širdis taptų tavo mokytoja.
Mane dažnai kaltindavo, kai aš sakydavau – tu širdimi išgirsk ką aš sakau. Sako, tu neigi protą. Taigi su protu reikia viską suprasti, išgirsti su protu, o ne širdimi. Tai štai, japonų patarlė yra dėl to – bet reikia giliau pažvelgti. Būk savo širdies mokytojas – reiškia, mokytojas, tai turintis daugiau išminties – išmintis eina iš proto. O jeigu tavo širdis ima valdyti, tai reiškia aistros tave užvaldo. Juk ką vadina meile žmonės? tai yra ne meilė, o tai yra aistra, kuri subujoja ir žmogus sako, ai jisai tiek įsimylėjo, jisai jau nebesupranta loginių dalykų. Jam ne tas galvoj, jam visi yra mieli žmonės ir panašiai. Tai čia jau aistra ir tada jisai praranda tą nuovoką. Ir dėl to vat – būk mokytojas – o kas mokytojas? tas, kuris daugiau žino, jisai išmintingas, jis perteikia. Bet koks mokytojas? – savo širdies. Neatsiduok aistroms, neatsiduok net pagundoms savo pramogoms, kad jos tave užvaldytų, nes širdis gi nori. Nori kazino, nori ten visokių adrenalino patyrimų. Lipti į Everestą, kad čia mane pašlovintų, arba per vandenyną su valtele plaukti, o paplos lietuviai. Su vėliava perplaukė, pirmas lietuvis – tai yra beprotybė. O kitaip pasakius – kvailystė. Tai ir rodo, kad jų širdis yra ta valdovė jų proto. Jie neturi proto ir tada rizikuoja ir vardan savo puikybės patenkinimo. Dabar yra kita dalis. Neleisk, kad širdis taptų tavo mokytoja.
Reiškia, tu turi vis tiek žiūrėti, ne tai ką tau diktuoja tavo troškimai, jausmai ir interesai skirti savo asmens atžvilgiu tiktai, širdis lenktais pirštais į save tiktai. Viską, viską pasiglemš ir suras iškart pateisinimą. Mokytojas šitaip nesielgia. Mokytojas turi gi išmintį didesnę. Dėl to čia ir yra perspėjimas – neleisk, kad širdis taptų tavo mokytoja. Reiškia, tu neužleisk savo išminties, kuri jau pradėjo mokyti širdį. O čia turėtų tapti vis tiktai mokytojas, mokytoju išlikdamas. Dabar, kada mane kaltino, kad tu neigi protą, tai kaltina tie, kurie neturi supratimo, gilesnio supratimo, kas yra protas. Proto Šaltinis yra Kūrėjas. Mes turim protą iš Kūrėjo. Bet tas mūsų protas yra dualus. Jis turi lenktyniauti tarp materijos ir dvasios, nes mes esam pačiam žemiausiam statuse, turintys dar materialų kūną. Ir štai vėl mes sugrįžtam prie mano Evangelijos – Kūrėjas yra realus, tikras ir kiekvieno viduje ir Jį galima atrasti. Pasakymas kiekvieno viduje, tai nereiškia šitame kūne Kūrėjas yra. Ne, Jis yra prote, bet ne smegenyse, kuri yra mąstymui, protui veiklos priemonė šitame pasaulyje šitam materialiam fiziniam organizmui. Mąstymas tai yra procesas, bet jeigu jis nukreipiamas palaida linkme, kaip nori kur gali sukinėtis, be Dvasinio Mokytojo, kas ir dabar yra, tai tas protas siekia tada aukštumų materialioj civilizacijoj. Juk ir šalys lenktyniauja, kuri pastatys didesnį dangoraižį. Štai kinai ten pristatė nesąmonių, kuriuos reikės nugriauti visus, nes netinkami gyventi pastatai. Ar Dubajai, vandenyne supila salas ir jie ten beprotybe užsiiminėja. Tai va, šita prasme Kūrėjas teikia protą kaip Šaltinis, bet mes turime atverti šviesiąją proto pusę dvasinės asmenybės, kurią ir tegali atverti ta asmenybė, kuri jau atranda Kūrėją savo viduje, ir tada protas tampa išmintingas. Kuo skiriasi protas kaip intelektas ir išminties protas? Protas kaip intelektas jis turi milžinišką sankaupą įvairios materialios informacijos. Jis dvasinę atmeta. Jis iškelia į viršūnę materialų mokslą. Štai patvirtino mokslas kokius nors teiginius, tada į tą pusę visi kaip visa ta akla minia metasi. O išminties nėra. Išmintis atsiranda tik kai tu atrandi Kūrėją savo viduje, iki tol išminties nėra. Tai, kad Markauskas, sakykim, pasiūlė tokią citatą, tai nereiškia, kad jame yra išminties. Tiesiog kyla atitinkami teiginiai iš pasąmonės perteikti Kūrėjo dvasios Minties Derintojo, pasiekia sąmonės lygį ir štai jis tą teiginį užrašo ir kalendorius pasiima, teiginys tinkamas. Bet jis nesupranta pats tos teiginio prasmės gilumine išraiška. O jeigu būtų jis išmintingas, bet jam išminties stinga, tai tada lieka tiktai kažkokias tai pabarstyti nuobiras kokių nors šviesos teiginių. O išmintis jam pasakytų – mesk tą sutaną, ne tau ji skirta. Atrask Kūrėją savo viduje ir eik į gyvąją šventovę. Vienintelis kelias. Tai va ir japonams aš turiu pasakyti tą patį. Patarlė yra teisinga, jeigu ją teisingai aiškini. O ją teisingai gali aiškinti, vėl, atradęs Kūrėją savo viduje. Priešingu atveju ji bus šviesus teiginys, bet gilumine prasme neatskleistas. Todėl miela Asta, toks mano atsakymas tau, paaiškinat tuos du teiginius.
Viskas, mano išsitempia tie mokymai. Aš vis noriu sugrįžti prie kokio, nu, maksimum dvidešimt minučių. Ir angliškai išėjo paskutinis, virš valandos. Valanda devyniolika minučių, nu tai kur tai matyta. Čia jau ir aš neištverčiau išklausyti tokį ilgą. Tai vat ir yra tai, kad nu nesam tobuli, ir nejauti saiko, kada įsijauti tai eina ir eina tos bangos, tada reikia stabdyti, o stabdžių nėra, arba kaladėlės padilę.
Apkabinu visus dvasiniu glėbiu.

vvita
2026-11-19 21:05:31

Komentarai

[Prisijunkite ir parašykite savo komentarą]
Spausdinti
Grįžti atgal